versija spausdinimui
(0)
Kiek anksčiau buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių bankų bei įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis (beveik dvigubai daugiau pabrango nei atpigo) prekiaujama Baltijos biržoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto (lentelėje Į/T), bendrojo likvidumo (BL), turto grąžos (ROA%) bei dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklius. Be to, pristatomi ir naujausi santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia arba tik pateikia neišsamią informaciją tos, prie kurių pavadinimų lentelėje yra žvaigždutės. Tų kompanijų, kurios dar nepaskelbė metinius veiklos rezultatus, eilutėse lentelėje sudėti klaustukai.
Kalbant apie bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas (tuo pačiu ir Lietuvos atveju), matome, jog per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamų pokyčių nežymiai, bet ūgtelėjo, o štai EBITDA pelnų atveju iš neigiamos pasidarė teigiama. Veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat paaugo ir paslaugų šakoje bei finansų srityje, o štai pramonėje ir tarp Estijos įmonių pakilo, tiesa, gerokai, tik EBITDA pelnų pokyčių medianos, kai Latvijos atveju buvo priešingai.
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį tarp įmonių, kurios skelbia savo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo energijos tiekėja Kauno energija, komunalinių paslaugų atstovė City Service, bei drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimanti Baltika. Be to, dar ir tokių bendrovių kaip Vilniaus baldai, Nordecon ir PRFoods EBITDA tapo teigiama. Tuo tarpu labiausiai šįkart pablogėjo visiems puikiai žinomos šaldytuvų gamintojos Snaigės ir Latvijos dujų tiekėjos Latvijas Gaze veiklos rezultatai.
Pažvelgus į apskaičiuotą EBITDA maržų bendrą medianą matome, kad palyginus su 2021 metų paskutiniu ketvirčiu, ji gerokai šoktelėjo, kaip beje ir pramonėje bei tarp Estijos atstovių. Augimas fiksuotas ir paslaugų srityje ir tarp mūsų šalies įmonių, o štai kritimas fiksuotas finansų sektoriuje ir tarp Latvijos atstovių. Per minimą laikotarpį savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo dešimt, o kritimą fiksavo vienuolika. Nekilnojamo turto srityje veikiančio EfTEN Real Estate Fund III EBITDA marža per paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo pati didžiausia, be to, stambesniu minimu rodikliu išsiskyrė mūsų šalies atstovė Klaipėdos Nafta bei finansų srityje veikianti DelfinGroup. Tuo tarpu šešių įmonių minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas, kai prieš metus per tą patį ketvirtį tokių atvejų buvo devyni.
Bendra ROA arba turto grąžos mediana (kaip ir tarp Estijos atstovių) per praėjusį ketvirtį siekė nulį procentų kai prieš metus per tą patį laikotarpį buvo neigiama. Pramonėje ir tarp Lietuvos atstovių ji išliko neigiama, bet minusinis procentinis rodiklis sumažėjo. Šis medianinis rodiklis paslaugų šakoje iš neigiamo pasidarė teigiamu, o štai finansų sektoriuje ir tarp Latvijos atstovių - smuktelėjo. Savo ROA rodiklį, lyginant su 2021 metų ketvirtu ketvirčiu, kilstelėjo vienuolika, o kritimą fiksavo dvylika. Didžiausiomis ketvirčio turto grąžomis šįkart gali pasigirti investicinė bendrovė INVL Baltic Farmland bei Klaipėdos Nafta ir Nordic Fibreboard. Kitą vertus nemažos dalies apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių ketvirčio ROA buvo neigiama, bet palyginus su 2021 metų ketvirtu ketvirčiu, jų dalis sumažėjo nuo 16 iki 12.
Kaip matome lentelėje, praėjusiais metais paaugo tiek bendra pajamų, o ypač bendra EBITDA pelnų pokyčių (ji tapo didesnė už pajamų) medianos. Tas pats pozityvus reiškinys fiksuotas ir pramonėje bei paslaugose (tarp Latvijos įmonių taip pat ūgtelėjo veiklos rezultatų pokyčių medianos). Tuo tarpu finansų sektoriuje bei tarp Lietuvos ir Estijos kompanijų, lyginant su 2021 metais, pakilo tik EBITDA pelnų pokyčių medianos.
Per 2022 metus labiausiai savo pajamas ir EBITDA pelnus kilstelėjo dujų tiekėja Latvijas Gaze, energetikos įmonė Kauno energija, Estijos statybų bendrovė Nordecon, informacinių technologijų srityje veikianti Modera bei degalais prekiaujanti VIRŠI-A. Tuo tarpu savo veiklos rezultatų kritimą užfiksavo drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimanti Baltika, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT, Latvijos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics, maisto produktų gamintoja PRFoods, legendinė šaldytuvų gamintoja Snaigė bei nekilnojamo turto projektų plėtotoja Trigon Property Development.
Pažvelgus į apskaičiuotus EBITDA pelningumo rodiklius matome, kad bendra mediana per metus nors ir nežymiai, bet vis dėlto ūgtelėjo nuo 10,2 iki 10,4 procento. Prieaugis fiksuotas ir daugelio kitų apskaičiuotų EBITDA maržų medianų atveju, išskyrus pramonę, finansus bei Estijos įmones. 2022 metais savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo trylika, o kritimą fiksavo - aštuoniolika. Iš analizuojamų įmonių per metus didžiausias maržas sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, investicinė bendrovė INVL Baltic Farmland ir krematoriumo paslaugas siūlantis K2 LT. Aštuonių įmonių metinės EBITDA maržos buvo neigiamos, kai prieš metus - septynių.
Bendra ROA rodiklio mediana per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais, šoktelėjo beveik dvigubai. Prieaugis fiksuotas ir beveik visais kitais apskaičiuotais atvejais, išskyrus finansų sektorių ir mūsų šalies kompanijas. Tarp trisdešimt trijų Baltijos biržos narių, kurių duomenis žinomi, savo ROA rodiklius per metus kilstelėjo mažiau nei pusė, t.y. tik penkiolika. Didžiausiomis metinėmis turto grąžomis gali pasigirti Baltika, SAF Tehnika, East West Agro, K2 LT bei Nordic Fibreboard. Tuo tarpu trylikos Baltijos biržos atstovių ROA buvo neigiama, kai per 2021 metus tokių atvejų buvo septyniolika.
Kaip įprasta kalbant apie metinius veiklos rezultatus buvo apskaičiuotas ir praėjusių metų pabaigoje buvęs santykinis finansinis įsipareigojimų ir turto rodiklis. Kaip matome lentelėje, šio rodiklio bendra mediana per metus simboliškai ūgtelėjo. Prieaugis, ypač tarp Lietuvos įmonių, fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais minimo rodiklio medianų atvejais, išskyrus Latvija, kur jis smuktelėjo. Per praėjusius metus savo įsipareigojimų ir turto santykinį finansinį rodiklį susimažino dvyliką bendrovių, o jo augimą fiksavo dvidešimt. Tarp analizuojamų kompanijų pačią mažiausią įsipareigojimų dalį savo turto struktūroje 2022 metų pabaigoje turėjo nekilnojamo turto bendrovė Trigon Property Development, telekomunikacijų srityje veikianti TextMagic, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT, investicinė bendrovė INDEXO bei alkoholinių gėrimų gamintoja Linda Nektar. Tuo tarpu Snaigės atveju jau nuosavas kapitalas yra neigiamas.
Kalbant apie bendrojo likvidumo rodiklį, per praėjusius metus jo bendra mediana nepakito. Šis medianinis rodiklis pakilo pramonės šakoje ir tarp Latvijos atstovių, tuo tarpu visais kitais apskaičiuotais atvejais - smuktelėjo. Tarp trisdešimt dviejų įmonių, kurių duomenys žinomi, per metus savo bendrąjį likvidumą kilstelėjo vos trylika. Praėjusių metų pabaigoje vienuolikos įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, kai prieš metus tokių atvejų buvo dešimt. Didžiausiu bendruoju likvidumu šįkart išsiskyrė Trigon Property Development, K2 LT bei MADARA Cosmetics.
Pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2022 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2021 metus. Kaip akivaizdžiai matome, didesnė dalis mūsų analizuojamų Baltijos kompanijų už minimus metus savo akcinininkams dividendų nemokėjo, t.y. dvidešimt šešios iš keturiasdešimt penkių, tad nieko stebėtino, jog bendra šio rodiklio mediana sudaro nulį procentų. Didžiausią savo uždirbto grynojo pelno procentinę dalį dividendams skyrė Latvijos bendrovės. Tuo tarpu daugiau nei per metus uždirbo grynojo pelno dividendams lėšų skyrė DelfinGroup, Latvijas Gaze, Linda Nektar, Rokiškio Sūris ir Trigon Property Development.
Pažvelgus į pateiktus naujausius rinkos vertės rodiklius matome, kad jie ir toliau išlieka labai žemi, kas susiję su didesne rizika ir daugelio kompanijų mažesniu akcijų likvidumu. Tarp trijų Baltijos šalių bent jau šiuo metu pateikti rinkos vertės medianiniai rodikliai yra iš esmės gana panašūs.
Per 2022 metus bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo neigiama ir siekė aštuonioliką procentų (pigusių ir brangusių akcijų santykis - 36 ir 6), kai per ankstesnius metus buvo teigiama ir sudarė 9,1 procento (pigusių ir brangusių akcijų santykis - 13 ir 26). Labiausiai per praėjusius metus nuvertėjo Estijos ir pramonės įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai finansų sektoriuje bendra akcijų kainų pokyčių mediana sudarė nulį procentų. Tarp apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių per 2022 metus daugiausiai krito Robus Group, Hagen Bikes bei ELMO Rent rinkos vertė.
Šiais metais tarp apžvelgiamų įmonių bragusių ir pigusių akcijų santykis sieka 27 ir 14, tad nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tiesa, siekia tik 1,1 procento. Labiausiai pakilo paslaugų ir Lietuvos kompanijų rinkos vertė. Tuo tarpu bent kol kas nuo 2023 metų pradžios daugiausiai uždirbo tie, kurie įsigijo Nordecon, City Service, Trigon Property Development ir Utenos trikotažo nuosavybės vertybinių popierių.
Per pastaruosius kelis mėnesius prasitęsė OMX Vilnius GI indekso augimas, na o šiuo metu testuojame prieš korekciją buvusį pasiektą piką. Jei pavyks tvariai pakilti virš šio lygio, tuomet augimas prasitęs.
OMX Tallinn GI indeksas beveik pakilo iki prieš korekciją buvusio pasiekto visų laikų rekordinio lygio, na o šiuo metu testuoja dabartinio augimo trendo liniją, po ko paaiškės tolimesnė jo kryptis.
OMX Riga GI indeksas antrą mėnesį iš eilės konsoliduojasi ir patestavo augimo trendo liniją ir nuo jos atšoko, kas yra pozityvus reiškinys.
Nordecon akcijų kaina po atšokimo šiuo metu testuoja kritimo tendencijos liniją. Jei pavyks tvariai virš jos pakilti, tuomet atšokimas prasitęs, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Trigon Property Development akcijų kaina išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje bei šį mėnesį atšoko nuo šio kanalo apatinės dalies, kas yra pozityvus ženklas.
Utenos trikotažo akcijų kaina išlieka ilgalaikiame nuosmukio kanale, tačiau po jo apatinės dalies patestavimo tęsiasi atšokimas ir artėjame prie šio kanalo viršutinės dalies, po kurios patestavimo paaiškės tolimesnė kryptis.
Novaturo akcijų kaina šiuo metu testuoja atšokimo trendo liniją. Jei šis lygis atlaikys, galime sulaukti naujos augimo bangos, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Vilniaus baldų akcijų kaina juda link prieš tai buvusio suformuoto dugno, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė jos kryptis.
K2 LT akcijų kaina eilinį mėnesį iš eilės išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Ekspress Grupp akcijų kaina po augimo periodo išlieka korekcinėje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina pakilo virš nuosmukio kanalo viršutinės dalies, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo. Jei paaiškės, jog tai buvo tvarus judesys, tuomet galime sulaukti naujos augimo bangos.
Baltika akcijų kaina eilinį mėnesį iš eilės išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės jos tolimesnė kryptis.
SAF Tehnika akcijų kaina pakilo virš horizontalaus - konsolidacinio kanalo viršutinės dalies, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Amber Latvijas balzams akcijų kaina ketvirtą mėnesį iš eilės išlieka konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
MADARA Cosmetics akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale ir šiuo metu testuoja prieš tai suformuotą dugną, po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Nordic Fibreboard akcijų kaina išlieka korekcinėje fazėje ir žemiau kritimo trendo linijos.
Invalda INVL akcijų kaina eilinį mėnesį iš eilės išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Rokiškio sūrio akcijų kaina po nepavykusio bandymo tvariai pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto piko, šiuo metu išlieka konsolidacinėje fazėje.
Autorius: TI
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto (lentelėje Į/T), bendrojo likvidumo (BL), turto grąžos (ROA%) bei dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklius. Be to, pristatomi ir naujausi santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia arba tik pateikia neišsamią informaciją tos, prie kurių pavadinimų lentelėje yra žvaigždutės. Tų kompanijų, kurios dar nepaskelbė metinius veiklos rezultatus, eilutėse lentelėje sudėti klaustukai.
Kalbant apie bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas (tuo pačiu ir Lietuvos atveju), matome, jog per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamų pokyčių nežymiai, bet ūgtelėjo, o štai EBITDA pelnų atveju iš neigiamos pasidarė teigiama. Veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat paaugo ir paslaugų šakoje bei finansų srityje, o štai pramonėje ir tarp Estijos įmonių pakilo, tiesa, gerokai, tik EBITDA pelnų pokyčių medianos, kai Latvijos atveju buvo priešingai.
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį tarp įmonių, kurios skelbia savo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo energijos tiekėja Kauno energija, komunalinių paslaugų atstovė City Service, bei drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimanti Baltika. Be to, dar ir tokių bendrovių kaip Vilniaus baldai, Nordecon ir PRFoods EBITDA tapo teigiama. Tuo tarpu labiausiai šįkart pablogėjo visiems puikiai žinomos šaldytuvų gamintojos Snaigės ir Latvijos dujų tiekėjos Latvijas Gaze veiklos rezultatai.
Pažvelgus į apskaičiuotą EBITDA maržų bendrą medianą matome, kad palyginus su 2021 metų paskutiniu ketvirčiu, ji gerokai šoktelėjo, kaip beje ir pramonėje bei tarp Estijos atstovių. Augimas fiksuotas ir paslaugų srityje ir tarp mūsų šalies įmonių, o štai kritimas fiksuotas finansų sektoriuje ir tarp Latvijos atstovių. Per minimą laikotarpį savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo dešimt, o kritimą fiksavo vienuolika. Nekilnojamo turto srityje veikiančio EfTEN Real Estate Fund III EBITDA marža per paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo pati didžiausia, be to, stambesniu minimu rodikliu išsiskyrė mūsų šalies atstovė Klaipėdos Nafta bei finansų srityje veikianti DelfinGroup. Tuo tarpu šešių įmonių minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas, kai prieš metus per tą patį ketvirtį tokių atvejų buvo devyni.
Bendra ROA arba turto grąžos mediana (kaip ir tarp Estijos atstovių) per praėjusį ketvirtį siekė nulį procentų kai prieš metus per tą patį laikotarpį buvo neigiama. Pramonėje ir tarp Lietuvos atstovių ji išliko neigiama, bet minusinis procentinis rodiklis sumažėjo. Šis medianinis rodiklis paslaugų šakoje iš neigiamo pasidarė teigiamu, o štai finansų sektoriuje ir tarp Latvijos atstovių - smuktelėjo. Savo ROA rodiklį, lyginant su 2021 metų ketvirtu ketvirčiu, kilstelėjo vienuolika, o kritimą fiksavo dvylika. Didžiausiomis ketvirčio turto grąžomis šįkart gali pasigirti investicinė bendrovė INVL Baltic Farmland bei Klaipėdos Nafta ir Nordic Fibreboard. Kitą vertus nemažos dalies apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių ketvirčio ROA buvo neigiama, bet palyginus su 2021 metų ketvirtu ketvirčiu, jų dalis sumažėjo nuo 16 iki 12.
Kaip matome lentelėje, praėjusiais metais paaugo tiek bendra pajamų, o ypač bendra EBITDA pelnų pokyčių (ji tapo didesnė už pajamų) medianos. Tas pats pozityvus reiškinys fiksuotas ir pramonėje bei paslaugose (tarp Latvijos įmonių taip pat ūgtelėjo veiklos rezultatų pokyčių medianos). Tuo tarpu finansų sektoriuje bei tarp Lietuvos ir Estijos kompanijų, lyginant su 2021 metais, pakilo tik EBITDA pelnų pokyčių medianos.
Per 2022 metus labiausiai savo pajamas ir EBITDA pelnus kilstelėjo dujų tiekėja Latvijas Gaze, energetikos įmonė Kauno energija, Estijos statybų bendrovė Nordecon, informacinių technologijų srityje veikianti Modera bei degalais prekiaujanti VIRŠI-A. Tuo tarpu savo veiklos rezultatų kritimą užfiksavo drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimanti Baltika, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT, Latvijos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics, maisto produktų gamintoja PRFoods, legendinė šaldytuvų gamintoja Snaigė bei nekilnojamo turto projektų plėtotoja Trigon Property Development.
Pažvelgus į apskaičiuotus EBITDA pelningumo rodiklius matome, kad bendra mediana per metus nors ir nežymiai, bet vis dėlto ūgtelėjo nuo 10,2 iki 10,4 procento. Prieaugis fiksuotas ir daugelio kitų apskaičiuotų EBITDA maržų medianų atveju, išskyrus pramonę, finansus bei Estijos įmones. 2022 metais savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo trylika, o kritimą fiksavo - aštuoniolika. Iš analizuojamų įmonių per metus didžiausias maržas sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, investicinė bendrovė INVL Baltic Farmland ir krematoriumo paslaugas siūlantis K2 LT. Aštuonių įmonių metinės EBITDA maržos buvo neigiamos, kai prieš metus - septynių.
Bendra ROA rodiklio mediana per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais, šoktelėjo beveik dvigubai. Prieaugis fiksuotas ir beveik visais kitais apskaičiuotais atvejais, išskyrus finansų sektorių ir mūsų šalies kompanijas. Tarp trisdešimt trijų Baltijos biržos narių, kurių duomenis žinomi, savo ROA rodiklius per metus kilstelėjo mažiau nei pusė, t.y. tik penkiolika. Didžiausiomis metinėmis turto grąžomis gali pasigirti Baltika, SAF Tehnika, East West Agro, K2 LT bei Nordic Fibreboard. Tuo tarpu trylikos Baltijos biržos atstovių ROA buvo neigiama, kai per 2021 metus tokių atvejų buvo septyniolika.
Kaip įprasta kalbant apie metinius veiklos rezultatus buvo apskaičiuotas ir praėjusių metų pabaigoje buvęs santykinis finansinis įsipareigojimų ir turto rodiklis. Kaip matome lentelėje, šio rodiklio bendra mediana per metus simboliškai ūgtelėjo. Prieaugis, ypač tarp Lietuvos įmonių, fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais minimo rodiklio medianų atvejais, išskyrus Latvija, kur jis smuktelėjo. Per praėjusius metus savo įsipareigojimų ir turto santykinį finansinį rodiklį susimažino dvyliką bendrovių, o jo augimą fiksavo dvidešimt. Tarp analizuojamų kompanijų pačią mažiausią įsipareigojimų dalį savo turto struktūroje 2022 metų pabaigoje turėjo nekilnojamo turto bendrovė Trigon Property Development, telekomunikacijų srityje veikianti TextMagic, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT, investicinė bendrovė INDEXO bei alkoholinių gėrimų gamintoja Linda Nektar. Tuo tarpu Snaigės atveju jau nuosavas kapitalas yra neigiamas.
Kalbant apie bendrojo likvidumo rodiklį, per praėjusius metus jo bendra mediana nepakito. Šis medianinis rodiklis pakilo pramonės šakoje ir tarp Latvijos atstovių, tuo tarpu visais kitais apskaičiuotais atvejais - smuktelėjo. Tarp trisdešimt dviejų įmonių, kurių duomenys žinomi, per metus savo bendrąjį likvidumą kilstelėjo vos trylika. Praėjusių metų pabaigoje vienuolikos įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, kai prieš metus tokių atvejų buvo dešimt. Didžiausiu bendruoju likvidumu šįkart išsiskyrė Trigon Property Development, K2 LT bei MADARA Cosmetics.
Pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2022 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2021 metus. Kaip akivaizdžiai matome, didesnė dalis mūsų analizuojamų Baltijos kompanijų už minimus metus savo akcinininkams dividendų nemokėjo, t.y. dvidešimt šešios iš keturiasdešimt penkių, tad nieko stebėtino, jog bendra šio rodiklio mediana sudaro nulį procentų. Didžiausią savo uždirbto grynojo pelno procentinę dalį dividendams skyrė Latvijos bendrovės. Tuo tarpu daugiau nei per metus uždirbo grynojo pelno dividendams lėšų skyrė DelfinGroup, Latvijas Gaze, Linda Nektar, Rokiškio Sūris ir Trigon Property Development.
Pažvelgus į pateiktus naujausius rinkos vertės rodiklius matome, kad jie ir toliau išlieka labai žemi, kas susiję su didesne rizika ir daugelio kompanijų mažesniu akcijų likvidumu. Tarp trijų Baltijos šalių bent jau šiuo metu pateikti rinkos vertės medianiniai rodikliai yra iš esmės gana panašūs.
Per 2022 metus bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo neigiama ir siekė aštuonioliką procentų (pigusių ir brangusių akcijų santykis - 36 ir 6), kai per ankstesnius metus buvo teigiama ir sudarė 9,1 procento (pigusių ir brangusių akcijų santykis - 13 ir 26). Labiausiai per praėjusius metus nuvertėjo Estijos ir pramonės įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai finansų sektoriuje bendra akcijų kainų pokyčių mediana sudarė nulį procentų. Tarp apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių per 2022 metus daugiausiai krito Robus Group, Hagen Bikes bei ELMO Rent rinkos vertė.
Šiais metais tarp apžvelgiamų įmonių bragusių ir pigusių akcijų santykis sieka 27 ir 14, tad nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tiesa, siekia tik 1,1 procento. Labiausiai pakilo paslaugų ir Lietuvos kompanijų rinkos vertė. Tuo tarpu bent kol kas nuo 2023 metų pradžios daugiausiai uždirbo tie, kurie įsigijo Nordecon, City Service, Trigon Property Development ir Utenos trikotažo nuosavybės vertybinių popierių.
Per pastaruosius kelis mėnesius prasitęsė OMX Vilnius GI indekso augimas, na o šiuo metu testuojame prieš korekciją buvusį pasiektą piką. Jei pavyks tvariai pakilti virš šio lygio, tuomet augimas prasitęs.
OMX Tallinn GI indeksas beveik pakilo iki prieš korekciją buvusio pasiekto visų laikų rekordinio lygio, na o šiuo metu testuoja dabartinio augimo trendo liniją, po ko paaiškės tolimesnė jo kryptis.
OMX Riga GI indeksas antrą mėnesį iš eilės konsoliduojasi ir patestavo augimo trendo liniją ir nuo jos atšoko, kas yra pozityvus reiškinys.
Nordecon akcijų kaina po atšokimo šiuo metu testuoja kritimo tendencijos liniją. Jei pavyks tvariai virš jos pakilti, tuomet atšokimas prasitęs, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Trigon Property Development akcijų kaina išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje bei šį mėnesį atšoko nuo šio kanalo apatinės dalies, kas yra pozityvus ženklas.
Utenos trikotažo akcijų kaina išlieka ilgalaikiame nuosmukio kanale, tačiau po jo apatinės dalies patestavimo tęsiasi atšokimas ir artėjame prie šio kanalo viršutinės dalies, po kurios patestavimo paaiškės tolimesnė kryptis.
Novaturo akcijų kaina šiuo metu testuoja atšokimo trendo liniją. Jei šis lygis atlaikys, galime sulaukti naujos augimo bangos, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Vilniaus baldų akcijų kaina juda link prieš tai buvusio suformuoto dugno, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė jos kryptis.
K2 LT akcijų kaina eilinį mėnesį iš eilės išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Ekspress Grupp akcijų kaina po augimo periodo išlieka korekcinėje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina pakilo virš nuosmukio kanalo viršutinės dalies, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo. Jei paaiškės, jog tai buvo tvarus judesys, tuomet galime sulaukti naujos augimo bangos.
Baltika akcijų kaina eilinį mėnesį iš eilės išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės jos tolimesnė kryptis.
SAF Tehnika akcijų kaina pakilo virš horizontalaus - konsolidacinio kanalo viršutinės dalies, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Amber Latvijas balzams akcijų kaina ketvirtą mėnesį iš eilės išlieka konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
MADARA Cosmetics akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale ir šiuo metu testuoja prieš tai suformuotą dugną, po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Nordic Fibreboard akcijų kaina išlieka korekcinėje fazėje ir žemiau kritimo trendo linijos.
Invalda INVL akcijų kaina eilinį mėnesį iš eilės išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Rokiškio sūrio akcijų kaina po nepavykusio bandymo tvariai pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto piko, šiuo metu išlieka konsolidacinėje fazėje.
Autorius: TI