versija spausdinimui
(0)
Kaip jau tapo įprasta pristatome jums visų mūsų šalyje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų naujausius investavimo rezultatus įvairiais laikotarpiais. Šiais metais beveik visų jų grąža yra neigiama, o geriausiai sekasi mažiausiai rizikingiems, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu didžiausią uždarbį sugeneravo investuojantys tik į akcijas, o labiausiai džiūgauja drąsiausieji.
Lietuvoje veikiantys trečiosios pakopos pensijų fondai
Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose – tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys. Kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose taupoma pensijai – tai ilgalaikis taupymo tikslas ir jam pasiekti turite ilgą laikotarpį, pavyzdžiui 20 – 30 metų.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index. Klimato ateitis), Swedbank (Swedbank investicijų valdymas - šeši fondai: Swedbank Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo), Swedbank Pensijos fondas 50+ (apriboto nutraukimo), Swedbank Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo), Swedbank Pensijos fondas 60+, Swedbank Pensijos fondas 50+ bei Swedbank Pensijos fondas 18+), Luminor (Luminor investicijų valdymas - keturi fondai: Luminor ateitis 58+, Luminor ateitis 50–58, Luminor ateitis 16–50 ir Luminor tvari ateitis index) ir Šiaulių bankas (SB Asset Management (buvęs INVL Asset Management (penki fondai: INVL Stabilus, INVL Apdairus (nuo 2025 metų gegužės 16 dienos INVL Apdairus pensijų fondas bus prijungtas prie SB Index Progreso III pensijų fondo), INVL Medio III 47+, INVL Drąsus bei INVL Extremo III 16+)) bei aktyvų valdymo įmonė Goindex (Goindex subalansuotas bei Goindex pasaulio akcijų).
Lietuvos bankas, kuris vykdo tiek šalyje veikiančių bankų, tiek finansų rinkų ir jų dalyvių bei tuo pačiu pensijų fondų veiklos priežiūrą, trečiosios pakopos fondus pagal investavimo kryptį ir riziką skirsto į obligacijų, mišrius bei akcijų.
Trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, bendra trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė jau siekė 409,18 mln. eurų, arba nežymiai, t.y. 0,3 procento daugiau nei metų pradžioje. Per pastaruosius vienerius metus šis rodiklis paaugo dvidešimt šešiais procentais, o per trejus metus - beveik dvigubai, t.y. 88,8 procento. Tarp šio tipo fondų valdytojų daugiausiai turto, t.y. net 40,9 procento visų aktyvų (prieš metus 41,9 procento), turi SB Asset Management, o jo vertė per pastaruosius trejus metus pašoko daugiau nei dvigubai. Tiesa, šiais metais ji nepakito, o per vienerius metus paaugo dvidešimt trimis procentais.
Tuo tarpu tiek SEB investicijų valdymo, tiek Luminor investicijų valdymo grynųjų aktyvų, kurie pagal dydį yra atitinkamai antroje ir trečioje vietoje, vertė per pirmus tris šių metų mėnesius smuktelėjo, t.y. atitinkamai 1,3 procento bei trimis procentais. Goindex trečiosios pakopos pensijų fondų turto vertė yra pati mažiausia, tačiau tiek per pirmąjį 2025 metų ketvirtį, tiek per pastaruosius metus augo sparčiausiai, t.y. beveik devynioliką procentų ir beveik tris kartus. Kalbant apie pastarųjų trejų metų laikotarpį Swedbank investicijų valdymo turimo turto kiekis pašoko net 10,7 karto, arba be jokios abejonės sparčiausiai tarp visų Lietuvoje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų, kas tiesiogiai susiję su tuo, kad per šį laikotarpį jo dalyvių skaičius išsipūtė net beveik 47 kartus. Be to, būtent šis fondų valdytojas turi daugiausiai klientų (36 procentus visų dalyvių), t.y. beveik 63 tūkstančius, o vien per pirmąjį ketvirtį jų skaičius padidėjo dvyliką procentų arba daugiausiai tarp visų valdytojų, o per metus - 79,2 procento.
Bendrai šių metų kovo pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, trečiosios pakopos fonduose dalyvavo 174,394 tūkstančiai asmenų. Nuo 2025 metų pradžios jų padaugėjo apie penkis procentus, per metus - beveik keturiasdešimt procentų, o per pastaruosius trejus metus klientų skaičius pašoko net daugiau nei dvigubai. Antroje pozicijoje pagal dalyvių skaičių (23,8 procento visų klientų) yra SB Asset Management apžvelgiamo tipo fondai. Jų kiekis šiais metais padidėjo 1,6 procento, per metus - 21,1 procento, o per trejus metus ūgtelėjo daugiau nei penkiasdešimt procentų. Tuo tarpu vienintelio Luminor investicijų valdymo atveju fiksuota, kad sumažėjo jo trečiosios pakopos pensijų fondų klientų skaičius, t.y. šiais metais beveik vienu procentu, o per pastaruosius trejus metus - apie dešimt procentų, kai per vienerius metus jis išliko faktiškai toks pats.
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, kovo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę, kuri jau yra perkopusi 100 mln. eurų, ir toliau akivaizdžiai lyderiavo INVL Extremo III 16+ (pagal dalyvių skaičius - trečia pozicija). Tiesa, ji per pirmus tris šių metų mėnesius pasikoregavo 1,3 procento, bet per metus paaugo 23,4 procento, o per trejus - net 134,7 procento. Antroje pozicijoje pagal turimo turto kiekį yra SEB pensija 18+ fondas, bet jo vertė nuo metų pradžios krito dar labiau nei prieš tai minėto fondo, t.y. keturiais procentais, tačiau per metus paaugo virš šešiolikos procentus, o per paskutinius trejus pasistiebė šešiasdešimt procentų. Lyderių trejetą uždaro Luminor ateitis 50–58 trečiosios pakopos pensijų fondas su beveik 57 mln. eurų grynųjų aktyvų verte, kuri per pirmąjį šių metų ketvirtį smuktelėjo trimis procentais, kai per metus paaugo beveik penkiais procentais, o per trejus - aštuonioliką procentų.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių fondų kovo pabaigoje didžiausiu dalyvių skaičiumi galėjo pasigirti Swedbank Pensijos fondas 18+ su net 40,102 tūkstančiais žmonių, kas yra beveik dvigubai daugiau už artimiausią konkurentą. Nuo metų pradžios jų kiekis paaugo 13,5 procento, o štai per pastaruosius vienerius metus - net beveik dvigubai. Antroje pozicijoje pagal turimų klientų skaičių, t.y. 23,164 tūkstančiai, yra Luminor ateitis 50–58. Tiesa, šis fondas nuosekliai fiksuoja jų mažėjimą, t.y. per pirmąjį ketvirtį virš vieno procento, per metus - apie keturis procentus, o štai per trejus metus dalyvių sumažėjo 10,6 procento.
Tiek per pirmąjį šių metų ketvirtį, tiek per pastaruosius vienerius metus tarp visų mūsų šalyje veikiančių trečios pakopos pensijų fondų labiausiai savo grynųjų aktyvų vertę kilstelėjo Goindex valdomi du fondai, t.y. subalansuotas ir pasaulio akcijų, bei Swedbank neapriboto nutraukimo tipo fondai. Tuo tarpu Luminor ateitis 16–50 atveju per pirmus tris 2025 metų mėnesius fiksuotas didžiausias kritimas, kuris siekė 4,2 procento. Per pastaruosius trejus metus labiausiai šoktelėjo SEB index. Klimato ateitis fondo valdomo turto vertė (net 75,4 karto), kas tiesiogiai susiję su tuo, kad būtent šio fondo klientų skaičius pašoko daugiausiai (net 56,6 karto) bei tuo pačiu buvo žema palyginamoji bazė. Tas pats pasakytina ir apie SEB pensija 50+ bei Luminor tvari ateitis index trečiosios pakopos pensijų fondus. Vienintelis Luminor ateitis 58+ pensijų fondas per pastaruosius trejus metus fiksavo tiek savo grynųjų aktyvų vertės, tiek dalyvių skaičiaus (Luminor ateitis 50–58 fondo klientų skaičius taip pat krito) sumažėjimą.
Šiais metais tarp apžvelgiamų fondų vos dviejų (Luminor ateitis 58+ bei INVL Stabilus), kurie beje investuoja tik į obligacijas, grąža yra teigiama, bet nesiekia nei vieno procento, kai bendras visų trečiosios pakopos pensijų fondų grąžos vidurkis yra minus 5,64 procento. Daugiausiai prarado, t.y. vienuoliką procentų, Swedbank Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo), be to, dviženkle neigiama investicine grąža 2025 metais bent kol kas taip pat pasižymi SEB index. Klimato ateitis, Swedbank Pensijos fondas 18+, Luminor tvari ateitis index bei Luminor ateitis 16–50. Bendra tendencija yra tokia, jog prasčiausiai šiemet sekasi vien tik į akcijas investuojantiems, kiek geriau mišraus tipo trečiosios pakopos pensijų fondams, o geriausius rezultatus rodo obligacijas savo portfeliuose turintys valdytojai. Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su horizontaliomis stulpelinėmis diagramomis, tarp vien tik į akcijas investuojančių fondų mažiausiai prarado INVL Drąsus, kurio neigiama grąža yra mažesnė nei keturi procentai, kas kai kuriais atvejais netgi yra geresnis rezultatas už mišraus investavimo trečiosios pakopos pensijų fondus.
Pažvelgus į pateiktą paveikslėlį su fondų investicinėmis grąžomis per pastaruosius vienerius metus, jau padėtis kardinaliai priešinga nei kalbant apie uždarbį vien tik per 2025 metus, ką akivaizdžiai rodo bendras uždarbio vidurkis, kuris yra teigiamas ir sudaro 3,37 procento. Absoliučiai geriausiai sekasi INVL Drąsus trečiosios pakopos pensijų fondui, su aštuonių procentų grąža. Tuo tarpu autsaideris vėl tas pats, t.y. Swedbank Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo), kurio grąža per metus nors ir nežymiai, bet vis dėlto yra su minuso ženklu, kaip ir Luminor tvari ateitis index bei Swedbank Pensijos fondas 18+ atveju. Pabrėžtina, kad kaip ir kalbant apie šiuos metus, per pastaruosius vienerius metus bendraja prasme geriausiai sekasi obligacijų fondams, kiek prasčiau mišriems, na o rizikingiausieji išlieka autsaideriais.
Apžvelgiamo tipo pensijų fondų investicinės grąžos, kuri visais atvejais yra teigiama, vidurkis per paskutinius trejus metus šiuo metu sudaro beveik dvyliką procentų. Mažiausiai savo klientams, t.y. tik kiek daugiau nei keturis procentus, uždirbo mišraus tipo Swedbank Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo), kuris tik iki trisdešimt procentų savo aktyvų investuoja į akcijas. Šiuo atveju, t.y. ilgesniu laikotarpiu, kukliausia grąža išsiskiria mažiausiai rizikingi trečiosios pakopos pensijų fondai. Ir vėl, kaip ir per vienerius metus, taip ir per pastaruosius trejus metus absoliučiai daugiausiai savo fondo dalyviams uždirbo ne kas kitas o tas pats INVL Drąsus fondas su įspūdinga, lyginant su konkurentais, daugiau nei trisdešimties procentų investicine grąža, kuri yra beveik tris kartus didesnė už bendrą visų fondų uždarbio vidurkį. Beveik dvidešimties procentų grąžą sugeneravo SEB index. Klimato ateitis, o trečioje pozicijoje pagal uždarbį per apžvelgiamą laikotarpį rikiuojasi INVL Extremo III 16+.
Per pastaruosius penkerius metus tarp trečiosios pakopos pensijos fondų, kurie jau vykdė veiklą, labiausiai gali džiūgauti žinoma INVL Drąsus fondo klientai. Jo investicinė grąža siekia beveik septyniasdešimt šešis procentus, kai bendras vidurkis sudaro tik mažiau nei trisdešimt vieną procentą. Antroje vietoje pagal uždarbį rikiuojasi kitas SB Asset Management valdomas fondas INVL Extremo III 16+, po to seka SEB pensija 18+. Visi jie investuoja savo valdomus aktyvus išskirtinai tik į akcijas. Tuo tarpu vienintelio tik obligacijas savo portfelyje turinčio Luminor ateitis 58+ trečiosios pakopos pensijų fondo investicinė grąža per paskutinius penkerius metus yra nors ir nežymiai, bet vis dėlto neigiama.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, SB Asset Management (buvęs INVL Asset Management) bei Goindex.
Lietuvoje veikiantys trečiosios pakopos pensijų fondai
Kaupimas trečiosios pakopos pensijų fonduose – tai savarankiškas, savanoriškas papildomas kaupimas pensijai. Įmokas, tam galima skirti norimą sumą, į asmeninę sąskaitą pensijų fonduose galite mokėti patys, bet tai daryti gali ir jūsų sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys. Kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose taupoma pensijai – tai ilgalaikis taupymo tikslas ir jam pasiekti turite ilgą laikotarpį, pavyzdžiui 20 – 30 metų.
Šiuo metu mūsų šalyje investuoti į trečiosios pakopos pensijų fondus siūlo keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, t.y. SEB (SEB investicijų valdymas - keturi fondai: SEB pensija 58+, SEB pensija 50+, SEB pensija 18+ bei SEB index. Klimato ateitis), Swedbank (Swedbank investicijų valdymas - šeši fondai: Swedbank Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo), Swedbank Pensijos fondas 50+ (apriboto nutraukimo), Swedbank Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo), Swedbank Pensijos fondas 60+, Swedbank Pensijos fondas 50+ bei Swedbank Pensijos fondas 18+), Luminor (Luminor investicijų valdymas - keturi fondai: Luminor ateitis 58+, Luminor ateitis 50–58, Luminor ateitis 16–50 ir Luminor tvari ateitis index) ir Šiaulių bankas (SB Asset Management (buvęs INVL Asset Management (penki fondai: INVL Stabilus, INVL Apdairus (nuo 2025 metų gegužės 16 dienos INVL Apdairus pensijų fondas bus prijungtas prie SB Index Progreso III pensijų fondo), INVL Medio III 47+, INVL Drąsus bei INVL Extremo III 16+)) bei aktyvų valdymo įmonė Goindex (Goindex subalansuotas bei Goindex pasaulio akcijų).
Lietuvos bankas, kuris vykdo tiek šalyje veikiančių bankų, tiek finansų rinkų ir jų dalyvių bei tuo pačiu pensijų fondų veiklos priežiūrą, trečiosios pakopos fondus pagal investavimo kryptį ir riziką skirsto į obligacijų, mišrius bei akcijų.
Trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, bendra trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė jau siekė 409,18 mln. eurų, arba nežymiai, t.y. 0,3 procento daugiau nei metų pradžioje. Per pastaruosius vienerius metus šis rodiklis paaugo dvidešimt šešiais procentais, o per trejus metus - beveik dvigubai, t.y. 88,8 procento. Tarp šio tipo fondų valdytojų daugiausiai turto, t.y. net 40,9 procento visų aktyvų (prieš metus 41,9 procento), turi SB Asset Management, o jo vertė per pastaruosius trejus metus pašoko daugiau nei dvigubai. Tiesa, šiais metais ji nepakito, o per vienerius metus paaugo dvidešimt trimis procentais.
Tuo tarpu tiek SEB investicijų valdymo, tiek Luminor investicijų valdymo grynųjų aktyvų, kurie pagal dydį yra atitinkamai antroje ir trečioje vietoje, vertė per pirmus tris šių metų mėnesius smuktelėjo, t.y. atitinkamai 1,3 procento bei trimis procentais. Goindex trečiosios pakopos pensijų fondų turto vertė yra pati mažiausia, tačiau tiek per pirmąjį 2025 metų ketvirtį, tiek per pastaruosius metus augo sparčiausiai, t.y. beveik devynioliką procentų ir beveik tris kartus. Kalbant apie pastarųjų trejų metų laikotarpį Swedbank investicijų valdymo turimo turto kiekis pašoko net 10,7 karto, arba be jokios abejonės sparčiausiai tarp visų Lietuvoje veikiančių trečiosios pakopos pensijų fondų valdytojų, kas tiesiogiai susiję su tuo, kad per šį laikotarpį jo dalyvių skaičius išsipūtė net beveik 47 kartus. Be to, būtent šis fondų valdytojas turi daugiausiai klientų (36 procentus visų dalyvių), t.y. beveik 63 tūkstančius, o vien per pirmąjį ketvirtį jų skaičius padidėjo dvyliką procentų arba daugiausiai tarp visų valdytojų, o per metus - 79,2 procento.
Bendrai šių metų kovo pabaigoje, remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, trečiosios pakopos fonduose dalyvavo 174,394 tūkstančiai asmenų. Nuo 2025 metų pradžios jų padaugėjo apie penkis procentus, per metus - beveik keturiasdešimt procentų, o per pastaruosius trejus metus klientų skaičius pašoko net daugiau nei dvigubai. Antroje pozicijoje pagal dalyvių skaičių (23,8 procento visų klientų) yra SB Asset Management apžvelgiamo tipo fondai. Jų kiekis šiais metais padidėjo 1,6 procento, per metus - 21,1 procento, o per trejus metus ūgtelėjo daugiau nei penkiasdešimt procentų. Tuo tarpu vienintelio Luminor investicijų valdymo atveju fiksuota, kad sumažėjo jo trečiosios pakopos pensijų fondų klientų skaičius, t.y. šiais metais beveik vienu procentu, o per pastaruosius trejus metus - apie dešimt procentų, kai per vienerius metus jis išliko faktiškai toks pats.
Kalbant apie atskirus Lietuvoje veikiančius trečiosios pakopos pensijų fondus, kovo pabaigoje pagal valdomų grynųjų aktyvų vertę, kuri jau yra perkopusi 100 mln. eurų, ir toliau akivaizdžiai lyderiavo INVL Extremo III 16+ (pagal dalyvių skaičius - trečia pozicija). Tiesa, ji per pirmus tris šių metų mėnesius pasikoregavo 1,3 procento, bet per metus paaugo 23,4 procento, o per trejus - net 134,7 procento. Antroje pozicijoje pagal turimo turto kiekį yra SEB pensija 18+ fondas, bet jo vertė nuo metų pradžios krito dar labiau nei prieš tai minėto fondo, t.y. keturiais procentais, tačiau per metus paaugo virš šešiolikos procentus, o per paskutinius trejus pasistiebė šešiasdešimt procentų. Lyderių trejetą uždaro Luminor ateitis 50–58 trečiosios pakopos pensijų fondas su beveik 57 mln. eurų grynųjų aktyvų verte, kuri per pirmąjį šių metų ketvirtį smuktelėjo trimis procentais, kai per metus paaugo beveik penkiais procentais, o per trejus - aštuonioliką procentų.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių fondų kovo pabaigoje didžiausiu dalyvių skaičiumi galėjo pasigirti Swedbank Pensijos fondas 18+ su net 40,102 tūkstančiais žmonių, kas yra beveik dvigubai daugiau už artimiausią konkurentą. Nuo metų pradžios jų kiekis paaugo 13,5 procento, o štai per pastaruosius vienerius metus - net beveik dvigubai. Antroje pozicijoje pagal turimų klientų skaičių, t.y. 23,164 tūkstančiai, yra Luminor ateitis 50–58. Tiesa, šis fondas nuosekliai fiksuoja jų mažėjimą, t.y. per pirmąjį ketvirtį virš vieno procento, per metus - apie keturis procentus, o štai per trejus metus dalyvių sumažėjo 10,6 procento.
Tiek per pirmąjį šių metų ketvirtį, tiek per pastaruosius vienerius metus tarp visų mūsų šalyje veikiančių trečios pakopos pensijų fondų labiausiai savo grynųjų aktyvų vertę kilstelėjo Goindex valdomi du fondai, t.y. subalansuotas ir pasaulio akcijų, bei Swedbank neapriboto nutraukimo tipo fondai. Tuo tarpu Luminor ateitis 16–50 atveju per pirmus tris 2025 metų mėnesius fiksuotas didžiausias kritimas, kuris siekė 4,2 procento. Per pastaruosius trejus metus labiausiai šoktelėjo SEB index. Klimato ateitis fondo valdomo turto vertė (net 75,4 karto), kas tiesiogiai susiję su tuo, kad būtent šio fondo klientų skaičius pašoko daugiausiai (net 56,6 karto) bei tuo pačiu buvo žema palyginamoji bazė. Tas pats pasakytina ir apie SEB pensija 50+ bei Luminor tvari ateitis index trečiosios pakopos pensijų fondus. Vienintelis Luminor ateitis 58+ pensijų fondas per pastaruosius trejus metus fiksavo tiek savo grynųjų aktyvų vertės, tiek dalyvių skaičiaus (Luminor ateitis 50–58 fondo klientų skaičius taip pat krito) sumažėjimą.
Šiais metais tarp apžvelgiamų fondų vos dviejų (Luminor ateitis 58+ bei INVL Stabilus), kurie beje investuoja tik į obligacijas, grąža yra teigiama, bet nesiekia nei vieno procento, kai bendras visų trečiosios pakopos pensijų fondų grąžos vidurkis yra minus 5,64 procento. Daugiausiai prarado, t.y. vienuoliką procentų, Swedbank Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo), be to, dviženkle neigiama investicine grąža 2025 metais bent kol kas taip pat pasižymi SEB index. Klimato ateitis, Swedbank Pensijos fondas 18+, Luminor tvari ateitis index bei Luminor ateitis 16–50. Bendra tendencija yra tokia, jog prasčiausiai šiemet sekasi vien tik į akcijas investuojantiems, kiek geriau mišraus tipo trečiosios pakopos pensijų fondams, o geriausius rezultatus rodo obligacijas savo portfeliuose turintys valdytojai. Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su horizontaliomis stulpelinėmis diagramomis, tarp vien tik į akcijas investuojančių fondų mažiausiai prarado INVL Drąsus, kurio neigiama grąža yra mažesnė nei keturi procentai, kas kai kuriais atvejais netgi yra geresnis rezultatas už mišraus investavimo trečiosios pakopos pensijų fondus.
Pažvelgus į pateiktą paveikslėlį su fondų investicinėmis grąžomis per pastaruosius vienerius metus, jau padėtis kardinaliai priešinga nei kalbant apie uždarbį vien tik per 2025 metus, ką akivaizdžiai rodo bendras uždarbio vidurkis, kuris yra teigiamas ir sudaro 3,37 procento. Absoliučiai geriausiai sekasi INVL Drąsus trečiosios pakopos pensijų fondui, su aštuonių procentų grąža. Tuo tarpu autsaideris vėl tas pats, t.y. Swedbank Pensijos fondas 18+ (apriboto nutraukimo), kurio grąža per metus nors ir nežymiai, bet vis dėlto yra su minuso ženklu, kaip ir Luminor tvari ateitis index bei Swedbank Pensijos fondas 18+ atveju. Pabrėžtina, kad kaip ir kalbant apie šiuos metus, per pastaruosius vienerius metus bendraja prasme geriausiai sekasi obligacijų fondams, kiek prasčiau mišriems, na o rizikingiausieji išlieka autsaideriais.
Apžvelgiamo tipo pensijų fondų investicinės grąžos, kuri visais atvejais yra teigiama, vidurkis per paskutinius trejus metus šiuo metu sudaro beveik dvyliką procentų. Mažiausiai savo klientams, t.y. tik kiek daugiau nei keturis procentus, uždirbo mišraus tipo Swedbank Pensijos fondas 60+ (apriboto nutraukimo), kuris tik iki trisdešimt procentų savo aktyvų investuoja į akcijas. Šiuo atveju, t.y. ilgesniu laikotarpiu, kukliausia grąža išsiskiria mažiausiai rizikingi trečiosios pakopos pensijų fondai. Ir vėl, kaip ir per vienerius metus, taip ir per pastaruosius trejus metus absoliučiai daugiausiai savo fondo dalyviams uždirbo ne kas kitas o tas pats INVL Drąsus fondas su įspūdinga, lyginant su konkurentais, daugiau nei trisdešimties procentų investicine grąža, kuri yra beveik tris kartus didesnė už bendrą visų fondų uždarbio vidurkį. Beveik dvidešimties procentų grąžą sugeneravo SEB index. Klimato ateitis, o trečioje pozicijoje pagal uždarbį per apžvelgiamą laikotarpį rikiuojasi INVL Extremo III 16+.
Per pastaruosius penkerius metus tarp trečiosios pakopos pensijos fondų, kurie jau vykdė veiklą, labiausiai gali džiūgauti žinoma INVL Drąsus fondo klientai. Jo investicinė grąža siekia beveik septyniasdešimt šešis procentus, kai bendras vidurkis sudaro tik mažiau nei trisdešimt vieną procentą. Antroje vietoje pagal uždarbį rikiuojasi kitas SB Asset Management valdomas fondas INVL Extremo III 16+, po to seka SEB pensija 18+. Visi jie investuoja savo valdomus aktyvus išskirtinai tik į akcijas. Tuo tarpu vienintelio tik obligacijas savo portfelyje turinčio Luminor ateitis 58+ trečiosios pakopos pensijų fondo investicinė grąža per paskutinius penkerius metus yra nors ir nežymiai, bet vis dėlto neigiama.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, SB Asset Management (buvęs INVL Asset Management) bei Goindex.