
Trumpas ir muitai
Taigi, per antrąjį šių metų ketvirtį visų dėmesio centre ir toliau išliko naujai išrinktas charizmatiškasis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ir jo vykdoma muitų politika užsienio prekybos srityje. Jis išlaikė savo stilių, t.y. agresyvūs ėjimai keliant aukštai kartelę, vėliau dar labiau sugriežtinant poziciją, o po to, tarifų sumažinimas - atidėjimas bei derybos ieškant kompromiso.

Dinamiškiausiai Amerikos prekybos karas plėtojosi su Kinija iš kurios yra itin daug importuojama ir aišku, JAV prekybos balansas šiuo atveju yra neigiamas. Po abipusių muitų pakėlimo kelis kartus dar auksčiau nei prieš tai buvo nustatyta ir griežtinamos retorikos, galiausiai abiejų valstybių atstovai, kurių ekonomikos atitinkamai yra pirma ir antra pagal dydį pasaulyje, sėdo prie derybų stalo ir kaip paaiškėjo artėjant birželiui į pabaigą - jiems pavyko susitarti, kas, žinoma, yra pozityvu, nes pašalintas vienas iš neaiškumo - rizikos šaltinių.
Mums svarbios Europos sąjungos atveju susitarimo dar neturime, tačiau kitą vertus Donaldas Trumpas mūsų žemyno atžvilgiu ir nebuvo toks agresyvus kaip jau minėtos Kinijos. Vis dėlto, pasirodė informacija, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos sąjunga šiuo metu artėja prie susitarimo dėl muitų ir jis greičiausiai anksčiau ar vėliau bus pasiektas, kas yra pozityvu investuotojams, nes šiuo atveju irgi išnyks nežinomybės - neaiškumo faktorius. Tad akcijų rinkoje sulaukėme įspūdingo atšokimo, po prieš tai buvusio pastebimo kritimo - korekcijos, kuri, beje, buvo visai į temą ir laiku. Panikieriai vėl pralaimėjo.
Taigi, trumpai tariant, bent kol kas juodžiausias prekybos karo scenarijus nerealizavosi bei tokia tikimybė gerokai sumažėjo ir iš esmės tai, kas šiuo metu vyksta, tikrai sunku pavadinti tikru karu.
FED laukia ir stebi, o ECB toliau mažina
Amerikos Federalinis Rezervų bankas, kuris yra didžiausias Centrinis bankas pasaulyje, išliko stabilus, t.y. kaip ir per pirmąjį ketvirtį, taip ir per antrąjį ketvirtį toliau nekeitė savo bazinių palūkanų normų. Žinoma, tokį monetarinės politikos vykdytojų atsargumą visų pirma lėmė vykdoma agresyvi JAV užsienio prekybos politika susijusi su muitais, nes tai padidino nežinomybę bei infliacijos augimo riziką. Tad jie ir toliau nutarė stebėti ir vertinti galimus pokyčius.

Tuo pačiu Trumpas kaip sektiną pavyzdį FED ne kartą nurodė Europos Centrinį banką, kuris per praėjusį ketvirtį irgi išliko tame pačiame kelyje ir toliau nuosekliai mažino skolinimosi kainą euro zonoje bei tuo pačiu ir Lietuvoje, kuri krito iki 2023 metų pradžioje buvusio lygio. Tad per pastaruosius vienerius metus kai bendros valiutos zonoje prasidėjo dabartinis monetarinės politikos švelninimo ciklas, palūkanų normos buvo iš viso sumažintos jau net aštuonis kartus bei kaskart tais pačiais 0,25 procento. Bendrai tiek bazinė, tiek kitos ECB palūkanų normos nuo piko praėjusių metų viduryje jau nurėžtos net dviem procentais bei yra daugiau nei perpus mažesnė nei JAV. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos pinigų politika bus dar labiau sušvelninta, tačiau tuo pačiu šis ciklas jau artėja link pabaigos.
Nafta ir auksą nustelbusi platina

Tarp Izraelio ir Irano kilęs konfliktas buvo naftos brangimo ir padidėjusios rizikos - baimės katalizatorius. Kai jau atrodė, kad netrukus sulauksime naujo tikro karo Artimuosiuose Rytuose, scenoje vėl pasirodė ne kas kitas, o tas pats Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas. JAV irgi smogė Iranui, tačiau galiausiai panašu į tai, kad įtampa bent šiame etape nuslūgo, tad naftos kainos po pastebimo šuolio taip pat greit gerokai pasikoregavo žemyn.
Tačiau pagrinde žvaigžde tarp visų žaliavų, po įspūdingo vario ir aukso performanso per pirmus tris šių metų mėnesius, per antrąjį 2025 metų ketvirtį tapo kitas vertingasis metalas, t.y. platina. Jos kaina vos per tris mėnesius pašoko net beveik trisdešimt vienu procentu, kai per pirmąjį šių metų ketvirtį šis metalas brango beveik tryliką procentų. Platina investuotojams ir spekuliuotojams tapo tarsi labai patraukli alternatyva auksui, be to, didėja jos reikšmė ir poreikis tuo pačiu ir pramonėje.