versija spausdinimui
(0)
Šiais metais faktiškai visų šio tipo pensijų fondų investicinė grąža yra neigiama, tačiau vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu jų dalyviai, ypač investuojančių į rizikingus aktyvus, gali džiaugtis uždarbiais.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995, 1996–2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko paskelbtais naujausiais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje visų mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų bendra vertė siekė 8,889 mlrd. eurų, kai 2024 metų pabaigoje dar viršijo 9 milijardus eurų, o tai reiškia, kad per pirmus tris 2025 metų mėnesius jie sumažėjo beveik trimis procentais, tiesa, per pastaruosius trejus metus paaugo penkiasdešimt keturiais procentais. Tarp valdymo įmonių daugiausiai turto kovo pabaigoje, t.y. 36,9 procento visų aktyvų (prieš metus - 38,2 procento) arba 3,281 mlrd. eurų, bei daugiausiai dalyvių (38,4 procento visų žmonių (prieš metus - 39,3 procento) arba 548,482 tūkstančiai) turėjo Swedbank investicijų valdymas, tiesa, būtent jo grynojo turto vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį krito labiausiai (3,2 procento), kai per trejus metus pasistiebė kiek daugiau nei penkiasdešimt procentų, o štai klientų skaičius abiem atvejais faktiškai nepakito.
Kovo pabaigoje Lietuvoje veikiantys visi antrosios pakopos pensijų fondai bendrai turėjo iš viso 1,428 milijonus dalyvių, kurių skaičius nuo metų pradžios nežymiai pasikoregavo 0,1 procento, bet per paskutinius trejus metus paaugo beveik trimis procentais. Luminor investicijų valdymo šio tipo pensijų fondų grynojo turto vertė šiais metais smuko mažiausiai, t.y. tik 1,4 procento, o per trejus metus augo sparčiausiai - 56 procentais, kaip ir dalyvių skaičius, kuris pakilo beveik septyniais procentais. SEB investicijų valdymas praėjusio ketvirčio pabaigoje valdė 2,29 mlrd. eurų ir turėjo 316,552 tūkstančius klientų, arba antroji pozicija tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų. Tiesa, abu rodikliai per pirmąjį šių metų ketvirtį krito, bet per trejus metus pakilo atitinkamai 51,2 bei 0,2 procento. Goindex 2025 metais yra vienintelis, kuris padidino tiek savo valdomų antrosios pakopos pensijų fondų aktyvų kiekį, tiek dalyvių skaičių, t.y. atitinkamai 17,6 bei 15,3 procento, tačiau abu duomenys ir toliau išlieka patys mažiausi, nes ši įmonė į šią rinką įsitraukė vėliausiai.
Kalbant apie antrosios pakopos pensijų fondų, kurie veiklą vykdo mūsų šalyje, grąžą šiais metais, tai visais atvejais, išskyrus kelis mažiausiai rizikingai investuojančius šio tipo fondus, vyrauja ryški kritimą ir neigiamą rezultatą arba nuostolius simbolizuojanti raudona spalva. Bent kol kas mažiausiai per minimą laikotarpį prarado visų pirma Artea (buvęs Šiaulių bankas) bei taip pat Swedbank valdomi antrosios pakopos pensijų fondai. Tuo tarpu iš esmės prasčiausiai pagal rodomus rezultatus daugeliu atveju 2025 metais sekasi Luminor ir Allianz apžvelgiamo tipo pensijų fondams.
Pažvelgus į paveikslėlius, kur pateiktos diagramos su antrosios pakopos pensijų fondų investicine grąža per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, visais atvejais turime visiškai kitą vaizdą - prieaugį, kas, žinoma, yra labai pozityvu. Tarp valdytojų per aptariamą laikotarpį geriausius rezultatus kol kas rodo Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Daugiausiai per pastaruosius trejus metus savo klientams uždirbo tie antrosios pakopos pensijų fondai, kurie savo portfeliuose turi daugiausiai rizikingų aktyvų.
Nuo 2019 metų, kai Lietuvoje startavo šie apžvelgiami antrosios pakopos pensijų fondai, stambiausiomis investicinėmis grąžomis išsiskiria trijų Lietuvoje veikiančių bankų, t.y. Artea, SEB bei Swedbank valdymo įmonių fondai. Rizikingiausių, kurie faktiškai visą valdomą turtą yra investavę į akcijas, bei kurie lyderiauja pagal uždarbį, grąža per pastaruosius jau daugiau nei šešerius metus siekia aštuoniasdešimt arba daugiau procentų.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 2003-2009
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Artea (buvęs Šiaulių bankas) (Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management)), Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management), SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995, 1996–2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko paskelbtais naujausiais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje visų mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų bendra vertė siekė 8,889 mlrd. eurų, kai 2024 metų pabaigoje dar viršijo 9 milijardus eurų, o tai reiškia, kad per pirmus tris 2025 metų mėnesius jie sumažėjo beveik trimis procentais, tiesa, per pastaruosius trejus metus paaugo penkiasdešimt keturiais procentais. Tarp valdymo įmonių daugiausiai turto kovo pabaigoje, t.y. 36,9 procento visų aktyvų (prieš metus - 38,2 procento) arba 3,281 mlrd. eurų, bei daugiausiai dalyvių (38,4 procento visų žmonių (prieš metus - 39,3 procento) arba 548,482 tūkstančiai) turėjo Swedbank investicijų valdymas, tiesa, būtent jo grynojo turto vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį krito labiausiai (3,2 procento), kai per trejus metus pasistiebė kiek daugiau nei penkiasdešimt procentų, o štai klientų skaičius abiem atvejais faktiškai nepakito.
Kovo pabaigoje Lietuvoje veikiantys visi antrosios pakopos pensijų fondai bendrai turėjo iš viso 1,428 milijonus dalyvių, kurių skaičius nuo metų pradžios nežymiai pasikoregavo 0,1 procento, bet per paskutinius trejus metus paaugo beveik trimis procentais. Luminor investicijų valdymo šio tipo pensijų fondų grynojo turto vertė šiais metais smuko mažiausiai, t.y. tik 1,4 procento, o per trejus metus augo sparčiausiai - 56 procentais, kaip ir dalyvių skaičius, kuris pakilo beveik septyniais procentais. SEB investicijų valdymas praėjusio ketvirčio pabaigoje valdė 2,29 mlrd. eurų ir turėjo 316,552 tūkstančius klientų, arba antroji pozicija tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų. Tiesa, abu rodikliai per pirmąjį šių metų ketvirtį krito, bet per trejus metus pakilo atitinkamai 51,2 bei 0,2 procento. Goindex 2025 metais yra vienintelis, kuris padidino tiek savo valdomų antrosios pakopos pensijų fondų aktyvų kiekį, tiek dalyvių skaičių, t.y. atitinkamai 17,6 bei 15,3 procento, tačiau abu duomenys ir toliau išlieka patys mažiausi, nes ši įmonė į šią rinką įsitraukė vėliausiai.
Kalbant apie antrosios pakopos pensijų fondų, kurie veiklą vykdo mūsų šalyje, grąžą šiais metais, tai visais atvejais, išskyrus kelis mažiausiai rizikingai investuojančius šio tipo fondus, vyrauja ryški kritimą ir neigiamą rezultatą arba nuostolius simbolizuojanti raudona spalva. Bent kol kas mažiausiai per minimą laikotarpį prarado visų pirma Artea (buvęs Šiaulių bankas) bei taip pat Swedbank valdomi antrosios pakopos pensijų fondai. Tuo tarpu iš esmės prasčiausiai pagal rodomus rezultatus daugeliu atveju 2025 metais sekasi Luminor ir Allianz apžvelgiamo tipo pensijų fondams.
Pažvelgus į paveikslėlius, kur pateiktos diagramos su antrosios pakopos pensijų fondų investicine grąža per pastaruosius trejus metus, t.y. vidutiniu laikotarpiu, visais atvejais turime visiškai kitą vaizdą - prieaugį, kas, žinoma, yra labai pozityvu. Tarp valdytojų per aptariamą laikotarpį geriausius rezultatus kol kas rodo Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Daugiausiai per pastaruosius trejus metus savo klientams uždirbo tie antrosios pakopos pensijų fondai, kurie savo portfeliuose turi daugiausiai rizikingų aktyvų.
Nuo 2019 metų, kai Lietuvoje startavo šie apžvelgiami antrosios pakopos pensijų fondai, stambiausiomis investicinėmis grąžomis išsiskiria trijų Lietuvoje veikiančių bankų, t.y. Artea, SEB bei Swedbank valdymo įmonių fondai. Rizikingiausių, kurie faktiškai visą valdomą turtą yra investavę į akcijas, bei kurie lyderiauja pagal uždarbį, grąža per pastaruosius jau daugiau nei šešerius metus siekia aštuoniasdešimt arba daugiau procentų.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 2003-2009
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Artea (buvęs Šiaulių bankas) (Artea Asset Management (buvęs SB Asset Management)), Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.