versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių bei bankų veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių ir banko, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Nuo šių metų pradžios kiek didesnės jų dalies rinkos vertės krito.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir banko pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Žemaitijos Pienas, Rokiškio Sūris, K2 LT, Linda Nektar, East West Agro ir MADARA Cosmetics bei NEO Finance. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Baltic Real Estate bei INVL Technology taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis.
Tarp Baltijos šalių atstovių, kurios pateikė savo duomenimis, savo pajamas per praėjusį ketvirtį kilstelėjo 14, o kritimą fiksavo 13, kai prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 9, o per paskutinį 2019 metų ketvirtį - 14 ir 11. Tuo tarpu kalbant apie EBITDA pelno pokytį, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginus su 2019 metų laikotarpiu, šį pelną padidino 11, o kritimą fiksavo 12. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 11 ir 11, o ketvirtį prieš tai - 15 ir 7. Bendra pajamų pokyčių mediana per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuktelėjo, o štai EBITDA pelnų iš neigiamos tapo teigiama. Ta pati tendencija fiksuota ir kalbant apie kitas apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių medianas, išskyrus energetikos sektorių, kur pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o štai EBITDA pelnų minusinis procentinis rodiklis dar labiau padidėjo, be to, Latvijos bendrovių atveju veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat smuktelėjo.
Labiausiai savo veiklos rezultatus per pirmus tris 2020 metų mėnesius pagerino Estijos nekilnojamo turto bendrovė Arco Vara, Latvijos pramonės šakos narė Ditton pievadkezu rūpnica, mūsų šalies baldų gamintojas Vilniaus baldai bei Estijos bankas Coop Pank. Be to, puikiai visiems žinomos Snaigės EBITDA pelnas pašoko net penkis kartus, o štai Latvijos chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra - net trisdešimt penkis kartus (sumažėjusių išlaidų rezultatas). Tuo tarpu šįkart didžiausią pajamų ir pelnų kritimą tarp Baltijos atstovių fiksavo nekilnojamo turto projektų vykdytoja Pro Kapital Grupp, energetikos bendrovė iš Lietuvos Ignitis gamyba, Latvijos elektronikos prekių gamintoja HansaMatrix ir energetikos bendrovė Kauno energija. Estijos drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika grupės EBITDA tapo netgi neigiama, kaip ir Lino atveju, o štai Estijos baldų ir kitų medienos gaminių gamintojos Nordic Fibreboard EBITDA per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tapo dar labiau neigiama.
Kalbant apie EBITDA maržą, tai per 2020 metų pirmą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp analizuojamų Baltijos biržos atstovių ją kilstelėjo vienuolika, o kritimą fiksavo dvylika. Bendra šio rodiklio mediana per pirmus tris šių metų mėnesius siekė 8,5 procento, kai prieš metus per tą patį laikotarpį buvo daugiau nei dvigubai didesnė. Lygiai toks pats kritimas fiksuotas finansų sektoriuje ir tarp Estijos atstovių, tuo tarpu tiek pramonės, tiek paslaugų šakose, tarp energetikos bei Lietuvos ir Latvijos įmonių apskaičiuotos EBITDA maržų medianos pasistiebė į viršų. Didžiausias maržas šįkart sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, Ignitis gamyba, Amber Grid bei Energijos Skirstymo Operatorius. O štai Baltika, Lino ir Nordic Fibreboard EBITDA pelningumas šįkart buvo su minuso ženklu.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA, kurio bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kaip ir EBITDA maržos atveju - krito, tiesa, tik nuo 0,4 iki 0,3 procento. Tas pats fiksuota ir kalbant apie kitas apskaičiuotas šio pelningumo rodiklio medianas, išskyrus Lietuvos kompanijas, kur šis rodiklis nepakito. Per minimą laikotarpį savo ROA rodiklius kilstelėjo dešimt, o kritimą fiksavo penkiolika Baltijos šalių atstovių. Per 2020 metų pirmą ketvirtį didžiausiomis turto grąžomis gali pasigirti Latvijas Gaze, LITGRID ir Valmieras stikla skiedra. Kitą vertus labai daug apžvelgiamų bendrovių, t.y. dvylika, per praėjusį ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį, tad jų ROA rodikliai su minuso ženklu, kai prieš metus tokių buvo dešimt. Invalda INVL (dėl neigiamo investicinės veiklos rezultato) ir Baltika neigiamos turto grąžos procentine išraiška buvo pačios stambiausios.
Pažvelgus į naujausius nagrinėjimų kompanijų ir banko santykinius finansinius rinkos vertės bendrus medianinius rodiklius, t.y. P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo (atkreipiame dėmesį, kad absoliuti dauguma Baltijos atstovių nusprendė nemokėti dividendus už 2019 metus) matome, kad jie yra gana žemi, tačiau tuo pačiu kiek aukštesni nei OMX Baltic Benchmark GI indekso narių bendri medianiniai rinkos vertės rodikliai.
Nuo šių metų pradžios tarp apžvelgiamų Baltijos biržų atstovių pabrango penkiolikos akcijos, nuvertėjo - aštuoniolikos, o likusių trijų vertybinių popierių kaina nepakito. Tuo tarpu per visus praėjusius metus ūgtelėjo septyniolikos rinkos vertė, o likusių devyniolikos - smuktelėjo. Kadangi abiem atvejais buvo kiek daugiau tų, kurių kapitalizacija krito, tad bendra akcijų kainų pokyčių mediana tiek 2019 metais, tiek šiais metais nors ir nežymiai, bet vis dėlto neigiama ir beje, analogiška. Labiausiai 2020 metais nuvertėjo Estijos atstovių ir finansų sektoriaus narių vertybiniai popieriai, o štai apžvelgiamų mūsų šalies kompanijų bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama.
Didžiausią teigiamą investicinę grąžą šiais metais sugeneravo INVL Baltic Farmland (akcijų kaina pakilo beveik trečdaliu), Linda Nektar, krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT bei Ditton pievadkezu rūpnica nuosavybės vertybiniai popieriai. O štai tarp bendrovių, kurių kapitalizacijos per minimą laikotarpį krito daugiausiai, lyderiauja nekilnojamo turto kompanija Pro Kapital Grupp (39,6 procento), INVL Baltic Real Estate (33,7 procento), baldus ir kitus medienos gaminius gaminanti Nordic Fibreboard bei Lietuvos statybos kompanija Panevėžio Statybos Trestas.
OMX Vilnius indeksas vasario ir kovo mėnesiais pasikoregavo, tačiau po to sulaukėme atšokimo ir šiuo metu testuojamas tas lygis, kuris buvo prieš korekciją. Jei pavyks tvariai virš jo pakilti, augimo tendencija prasitęs, tad būtina atidžiai stebėti padėtį, nes per artimiausius kelis mėnesius turėtų paaiškėti tolimesnė kryptis.
OMX Tallinn indeksas taip pat vasario - kovo mėnesiais pasikoregavo, tačiau atšoko nuo dar 2007 metų pradžioje pasiektos ankstesnės viršūnės, kuri dabar tapo palaikymo lygiu. Tad atšokimas tęsiasi, tačiau skirtingai nuo mūsų OMX Vilniaus indekso, prieš korekciją buvusios nustatytos viršūnės dar nepasiektos.
OMX Riga indeksas taip pat pasikoregavo, po ko sulaukėme atšokimo bei kaip ir OMX Vilnius atveju testuojama prieš korekciją buvusi pasiekta viršūnė, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš šio lygio, tuomet augimas prasitęs.
INVL Baltic Farmland akcijų kaina pakilo praėjusį mėnesį virš prieš tai buvusios pasiektos viršūnės, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, jei pavyks išlikti virš ankstesnės viršūnės, ji taps palaikymo lygiu.
Ditton pievadkezu rūpnica ilgą laiką buvo korekciniame etape, tačiau praėjusį ir šį mėnesį pakilo virš korekcinio trendo linijos. Jei paaiškės, kad šis judesys tvarus, tuomet atšokimas prasitęs, tiesa, kiek aukščiau yra ilgalaikės nuosmukio tendencijos linija.
Snaigės akcijų kaina kovo mėnesį atšoko nuo nuosmukio kanalo apatinės dalies ir pajudėjo link šio kanalo viršutinės dalies, po kurios testavimo paaiškės tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai ištrūkti iš šio kanalo pro viršutinę dalį, tuomet atšokimas prasitęs.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina kovo mėnesį pro apatinę dalį ištrūko iš nuosmukio kanalo, tiesa, po to sulaukėme atšokimo, tačiau ji taip ir nesugįžo atgal į kanalą, kas yra neigiamas reiškinys.
Nordic Fibreboard akcijų kaina nukrito žemiau ankstesnio dugno, kuris buvo pasiektas dar 2018 metų pabaigoje, ir dabar ieško naujo tvirto dugno.
Panevėžio Statybos Tresto akcijų kaina išlieka ilgalaikiame nuosmukio kanale, tiesa, kovo mėnesį faktiškai pasiekuti šio kanalo apatinę dalį atšoko, tiesa, dabar sulaukėme korekcijos.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir banko pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Žemaitijos Pienas, Rokiškio Sūris, K2 LT, Linda Nektar, East West Agro ir MADARA Cosmetics bei NEO Finance. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Baltic Real Estate bei INVL Technology taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis.
Tarp Baltijos šalių atstovių, kurios pateikė savo duomenimis, savo pajamas per praėjusį ketvirtį kilstelėjo 14, o kritimą fiksavo 13, kai prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 9, o per paskutinį 2019 metų ketvirtį - 14 ir 11. Tuo tarpu kalbant apie EBITDA pelno pokytį, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginus su 2019 metų laikotarpiu, šį pelną padidino 11, o kritimą fiksavo 12. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 11 ir 11, o ketvirtį prieš tai - 15 ir 7. Bendra pajamų pokyčių mediana per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuktelėjo, o štai EBITDA pelnų iš neigiamos tapo teigiama. Ta pati tendencija fiksuota ir kalbant apie kitas apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių medianas, išskyrus energetikos sektorių, kur pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o štai EBITDA pelnų minusinis procentinis rodiklis dar labiau padidėjo, be to, Latvijos bendrovių atveju veiklos rezultatų pokyčių medianos taip pat smuktelėjo.
Labiausiai savo veiklos rezultatus per pirmus tris 2020 metų mėnesius pagerino Estijos nekilnojamo turto bendrovė Arco Vara, Latvijos pramonės šakos narė Ditton pievadkezu rūpnica, mūsų šalies baldų gamintojas Vilniaus baldai bei Estijos bankas Coop Pank. Be to, puikiai visiems žinomos Snaigės EBITDA pelnas pašoko net penkis kartus, o štai Latvijos chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra - net trisdešimt penkis kartus (sumažėjusių išlaidų rezultatas). Tuo tarpu šįkart didžiausią pajamų ir pelnų kritimą tarp Baltijos atstovių fiksavo nekilnojamo turto projektų vykdytoja Pro Kapital Grupp, energetikos bendrovė iš Lietuvos Ignitis gamyba, Latvijos elektronikos prekių gamintoja HansaMatrix ir energetikos bendrovė Kauno energija. Estijos drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika grupės EBITDA tapo netgi neigiama, kaip ir Lino atveju, o štai Estijos baldų ir kitų medienos gaminių gamintojos Nordic Fibreboard EBITDA per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tapo dar labiau neigiama.
Kalbant apie EBITDA maržą, tai per 2020 metų pirmą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp analizuojamų Baltijos biržos atstovių ją kilstelėjo vienuolika, o kritimą fiksavo dvylika. Bendra šio rodiklio mediana per pirmus tris šių metų mėnesius siekė 8,5 procento, kai prieš metus per tą patį laikotarpį buvo daugiau nei dvigubai didesnė. Lygiai toks pats kritimas fiksuotas finansų sektoriuje ir tarp Estijos atstovių, tuo tarpu tiek pramonės, tiek paslaugų šakose, tarp energetikos bei Lietuvos ir Latvijos įmonių apskaičiuotos EBITDA maržų medianos pasistiebė į viršų. Didžiausias maržas šįkart sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, Ignitis gamyba, Amber Grid bei Energijos Skirstymo Operatorius. O štai Baltika, Lino ir Nordic Fibreboard EBITDA pelningumas šįkart buvo su minuso ženklu.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA, kurio bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kaip ir EBITDA maržos atveju - krito, tiesa, tik nuo 0,4 iki 0,3 procento. Tas pats fiksuota ir kalbant apie kitas apskaičiuotas šio pelningumo rodiklio medianas, išskyrus Lietuvos kompanijas, kur šis rodiklis nepakito. Per minimą laikotarpį savo ROA rodiklius kilstelėjo dešimt, o kritimą fiksavo penkiolika Baltijos šalių atstovių. Per 2020 metų pirmą ketvirtį didžiausiomis turto grąžomis gali pasigirti Latvijas Gaze, LITGRID ir Valmieras stikla skiedra. Kitą vertus labai daug apžvelgiamų bendrovių, t.y. dvylika, per praėjusį ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį, tad jų ROA rodikliai su minuso ženklu, kai prieš metus tokių buvo dešimt. Invalda INVL (dėl neigiamo investicinės veiklos rezultato) ir Baltika neigiamos turto grąžos procentine išraiška buvo pačios stambiausios.
Pažvelgus į naujausius nagrinėjimų kompanijų ir banko santykinius finansinius rinkos vertės bendrus medianinius rodiklius, t.y. P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo (atkreipiame dėmesį, kad absoliuti dauguma Baltijos atstovių nusprendė nemokėti dividendus už 2019 metus) matome, kad jie yra gana žemi, tačiau tuo pačiu kiek aukštesni nei OMX Baltic Benchmark GI indekso narių bendri medianiniai rinkos vertės rodikliai.
Nuo šių metų pradžios tarp apžvelgiamų Baltijos biržų atstovių pabrango penkiolikos akcijos, nuvertėjo - aštuoniolikos, o likusių trijų vertybinių popierių kaina nepakito. Tuo tarpu per visus praėjusius metus ūgtelėjo septyniolikos rinkos vertė, o likusių devyniolikos - smuktelėjo. Kadangi abiem atvejais buvo kiek daugiau tų, kurių kapitalizacija krito, tad bendra akcijų kainų pokyčių mediana tiek 2019 metais, tiek šiais metais nors ir nežymiai, bet vis dėlto neigiama ir beje, analogiška. Labiausiai 2020 metais nuvertėjo Estijos atstovių ir finansų sektoriaus narių vertybiniai popieriai, o štai apžvelgiamų mūsų šalies kompanijų bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama.
Didžiausią teigiamą investicinę grąžą šiais metais sugeneravo INVL Baltic Farmland (akcijų kaina pakilo beveik trečdaliu), Linda Nektar, krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT bei Ditton pievadkezu rūpnica nuosavybės vertybiniai popieriai. O štai tarp bendrovių, kurių kapitalizacijos per minimą laikotarpį krito daugiausiai, lyderiauja nekilnojamo turto kompanija Pro Kapital Grupp (39,6 procento), INVL Baltic Real Estate (33,7 procento), baldus ir kitus medienos gaminius gaminanti Nordic Fibreboard bei Lietuvos statybos kompanija Panevėžio Statybos Trestas.
OMX Vilnius indeksas vasario ir kovo mėnesiais pasikoregavo, tačiau po to sulaukėme atšokimo ir šiuo metu testuojamas tas lygis, kuris buvo prieš korekciją. Jei pavyks tvariai virš jo pakilti, augimo tendencija prasitęs, tad būtina atidžiai stebėti padėtį, nes per artimiausius kelis mėnesius turėtų paaiškėti tolimesnė kryptis.
OMX Tallinn indeksas taip pat vasario - kovo mėnesiais pasikoregavo, tačiau atšoko nuo dar 2007 metų pradžioje pasiektos ankstesnės viršūnės, kuri dabar tapo palaikymo lygiu. Tad atšokimas tęsiasi, tačiau skirtingai nuo mūsų OMX Vilniaus indekso, prieš korekciją buvusios nustatytos viršūnės dar nepasiektos.
OMX Riga indeksas taip pat pasikoregavo, po ko sulaukėme atšokimo bei kaip ir OMX Vilnius atveju testuojama prieš korekciją buvusi pasiekta viršūnė, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš šio lygio, tuomet augimas prasitęs.
INVL Baltic Farmland akcijų kaina pakilo praėjusį mėnesį virš prieš tai buvusios pasiektos viršūnės, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, jei pavyks išlikti virš ankstesnės viršūnės, ji taps palaikymo lygiu.
Ditton pievadkezu rūpnica ilgą laiką buvo korekciniame etape, tačiau praėjusį ir šį mėnesį pakilo virš korekcinio trendo linijos. Jei paaiškės, kad šis judesys tvarus, tuomet atšokimas prasitęs, tiesa, kiek aukščiau yra ilgalaikės nuosmukio tendencijos linija.
Snaigės akcijų kaina kovo mėnesį atšoko nuo nuosmukio kanalo apatinės dalies ir pajudėjo link šio kanalo viršutinės dalies, po kurios testavimo paaiškės tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai ištrūkti iš šio kanalo pro viršutinę dalį, tuomet atšokimas prasitęs.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina kovo mėnesį pro apatinę dalį ištrūko iš nuosmukio kanalo, tiesa, po to sulaukėme atšokimo, tačiau ji taip ir nesugįžo atgal į kanalą, kas yra neigiamas reiškinys.
Nordic Fibreboard akcijų kaina nukrito žemiau ankstesnio dugno, kuris buvo pasiektas dar 2018 metų pabaigoje, ir dabar ieško naujo tvirto dugno.
Panevėžio Statybos Tresto akcijų kaina išlieka ilgalaikiame nuosmukio kanale, tiesa, kovo mėnesį faktiškai pasiekuti šio kanalo apatinę dalį atšoko, tiesa, dabar sulaukėme korekcijos.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).