versija spausdinimui
(0)
Europa yra didelė ir įvairi, čia daug šalių, kurios kažkuo yra panašios, tačiau tuo pačiu ir skirtingos. Bet yra ypač išskirtinių valstybių, kurios nepriklauso nei euro zonai, t.y. išlaiko savo nacionalines valiutas, nei Europos sąjungai. Šios dvi išskirtinės Senojo žemyno šalys - tai Šveicarija ir Norvegija. Taigi, šįkart trumpai iš arčiau pažvelgsime būtent į šių valstybių pagrindinius ekonominius rodiklius ir juos panagrinėsime, palyginsime bei padarysime išvadas.
Šiuo atveju nagrinėsime pagrindinius Šveicarijos ir Norvegijos oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas - tai svarbus visuotinai pripažįstamas rodiklis, kurį visi akcentuoja ir į kurį kreipiamas pagrindinis dėmesys. Per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė Amerikos doleriais buvo visuomet didesnė už Norvegijos, o tai reiškia, kad pirmosios šalies ekonomika yra stambesnė už antrosios.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, praėjusiais metais metinio Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 664.74 mlrd. dolerių, tuo tarpu Norvegijos sudarė 388.31 mlrd. dolerių. Tad Šveicarijos ekonomika, bent jau praėjusiais metais buvo 1,7 karto didesnė, ir pasaulyje vertinant pagal dydį užėmė devynioliktą vietą, na o tarp Europos šalių - devintą. Norvegijos bendrasis vidaus produktas pagal vertę remiantis naujausiais duomenimis pasaulyje užima trisdešimtą vietą, o Senajame žemyne jam tenka tryliktoji pozicija.
Nuo šio amžiaus pradžios Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė remiantis Pasaulio banko duomenimis pašoko 2,5 karto, o Norvegijos gan panašiai, t.y. 2,3 karto. Atkreipiame dėmesį, jog abi minimos šalys priklauso išsivysčiusių grupei, tad atsižvelgus į tai ekonomikų augimo tempas yra gan solidus.
Tiek Norvegijos, tiek Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė iki 2008 metų krizės nuosekliai augo. Žinoma, kilusi pasaulinė krizė ir visuotinis aktyvų verčių kritimas neigiamai paveikė ir šių dviejų Europos valstybinių ekonomikas, tad jos kurį laiką fiksavo nuosmukius, tačiau tai truko gana neilgai. Bet pastaraisiais metais tas augimas jau nėra toks intensyvus kaip prieš krizę, be to, kai kuriais atvejais netgi fiksuojamas bendrojo vidaus produkto dolerine išraiška nuosmukis. Štai per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais, Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška smuktelėjo 5,2 procento, o Norvegijos krito net 22,4 procento. Žinoma, tai susiję su valiutų kursų pokyčiais, na o Norvegijos atveju kritusi naftos, nuo kurios priklausoma ši valstybė, kaina neigiamai paveikė šios šalies valiutą, kurios vertė dolerio atžvilgiu vien per 2015 metus smuko 15,7 procento, o dar metus prieš tai apie devyniolika procentų.
Kalbant apie populiacija, arba gyventojų skaičių, tai nuo pat 2000 metų šiose dvejose mūsų aptariamose šalyse vyrauja ta pati tendencija, t.y. jų daugėja. Praėjusiais metais Šveicarijoje gyveno 8,24 milijonai žmonių, arba 58,2 procento daugiau nei Norvegijoje, kur gyventojų skaičius sudaro 5,21 milijoną. Per mūsų nagrinėjamą laikotarpį pirmojoje šalyje populiacija paaugo 15,7 procento, arba 1,12 mln. žmonių, o kitoje šalyje ūgtelėjo kiek sparčiau, t.y. 17,1 procento arba 760 tūkstančių. Augantis gyventojų skaičius iš esmės yra pozityvus reiškinys, žinoma, dalinai nulemtas imigracijos į šias šalis, tačiau bet kokiu atveju tai rodo, jog žmonėms ten gera ir patinka gyventi bei vykdyti ekonominę veiklą.
Populiacijos temą palietėme neatsitiktinai, nes tai reikalingas rodiklis skaičiuojant metinį bendrąjį vidaus produktą tenkantį vienam gyventojui. Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, praėjusiais metais vienam šveicarui teko net 75,55 tūkstančiai dolerių bendrojo vidaus produkto, kas sudaro net 598 procentus pasaulinio vidurkio. Norvegijoje šis rodiklis yra dar aukštesnis, t.y. 18,8 procento ir siekia 89,741 tūkstantį dolerių, kas atitinka net 711 procentų pasaulinio vidurkio. Akivaizdu, jog abi šalys iš ties yra turtingos.
Metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui nuo pat šio amžiaus pradžios abejose šalyse nuosekliai didėjo. Žinoma, kilus krizei sulaukėme nuosmukio, tačiau po to ji vėl ėmė didėti, tiesa, bent jau Norvegijoje šis rodiklis iki šiol dar nepasiekė prieš krizinį rekordinį lygį, kuomet 2007 metais vienam norvegui teko 91,594 tūkstančiai dolerių bendrojo vidaus produkto. Šveicarijoje šio rodiklio vertė rekordinį lygį pasiekė 2014 metais, kuomet vienam gyventojui teko 75,769 tūkstančiai dolerių bendrojo vidaus produkto. Nuo 2000 metų Norvegijoje bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui pakilo 12,6 procento, o Šveicarijoje - kiek sparčiau, t.y. 16,1 procento. Iškart pabrėžiame, kad abiejų šalių ekonomikos yra subrendusios, be to, ne mažiau svarbus veiksnys, kurį būtina paminėti, jog nuolat augo gyventojų skaičius. Šio amžiaus pradžioje tarp dviejų šalių skirtumas pagal minimą rodiklį sudarė 22,5 procento Norvegijos naudai, tada dabar jis yra kiek mažesnis.
Bendrojo vidaus produkto skilties dalyje būtina pakalbėti ir palyginti abiejų šalių metinius jo augimo tempus. Taigi, galima teigti, jog per nagrinėjamą laikotarpį jie buvo gan panašūs, tiesa, pačios tendencijos kai kuriais atvejais kiek skyrėsi. Štai nuo 2000 iki 2003 metų Šveicarijos ekonomikos augimo tempas nuosekliai lėtėjo, po to net tris ketvirčius iš eilės buvo fiksuojamas kritimas, t.y. nedidelė recesija. Per likusį laikotarpį iki krizės šios šalies augimas spartėjo. Norvegijoje iki krizės ekonomikos augimo tempas stabiliai svyravo ir kai kuriais laikotarpiais buvo fiksuojamas nuosmukis.
2008 metų pabaigoje kilus pasaulinei krizei neigiamą poveikį pajuto ir šių abiejų Europos šalių ekonomikos bei kurį laiką buvo fiksuojamas kritimas, kuris Norvegijos atveju buvo kiek didesnis. Po krizės atsigavusi Šveicarijos ekonomika jau nesugebėjo pasiekti prieš tai fiksuoto augimo tempo, na o po kelių metų jis sulėtėjo. Norvegijoje padėtis po krizės irgi po kurio laiko pasitaisė ir vėl fiksuojamas svyravimas, tiesa, paskutiniaisiais metais jo skalė yra mažesnė ir žemesnė.
Viešoji skola ir biudžetas
Pereiname prie antrosios skilties, t.y. viešosios skolos ir biudžeto. Ir vėl išskirtinumas. Per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį Norvegijos biudžetas buvo perteklinis, o kai kuriais metais šis perteklius iš ties buvo įspūdingas. Šveicarijoje padėtis šiuo klausimu kiek prastesnė, tiesa, jei ir buvo kai kuriais metais ir laikotarpiais fiksuojamas biudžeto deficitas, jis lyginant su bendrojo vidaus produkto verte nebūdavo didelis.
Pirmojoje šalyje prieš krizę 2008 metais biudžeto perteklius sudarė net 18,7 procento bendrojo vidaus produkto vertės, t.y. buvo absoliučiai rekordinis. Krizės laikotarpiu Norvegijos valdžia ir toliau išleisdavo mažiau nei surinkdavo į šalies biudžetą, tačiau perteklius krito iškart maždaug perpus, ir jau daugiau nepasiekė prieš krizę buvusio rekordo. Pradėjus smukti naftos ir dujų kainoms, tai akivaizdžiai neigiamai paveikė šios šalies biudžeto pajamas, tačiau perteklius nors ir sumažėjęs ir toliau išlieka.
Šveicarijos biudžeto perteklius lyginant su bendrojo vidaus produkto verte niekada nebuvo toks įspūdingas kaip prieš tai minėtos šalies atveju. Laikotarpyje nuo 2002 iki 2005 metų šis rodiklis, nors ir nežymiai, tačiau buvo neigiamas, t.y. fiksuotas deficitas. Vėliau atsirado perteklius, kuris vis labiau didėjo, bet kilusi krizė reikalus pakoregavo neigiama linkme, na o per pastaruosius kelis metus Šveicarijos biudžetas buvo arba subalansuotas, arba labai nežymiai deficitinis.
Kalbant apie abiejų išskirtinių Europos šalių viešosios skolos rodiklį, bendra yra tai, kad jis yra žemas. Remiantis naujausiais duomenimis Šveicarijos viešoji skola sudaro 34,4 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, o Norvegijos atveju - dar mažiau, t.y. 31,7 procento. Pirmojoje šalyje iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį, net ir per krizinį, šis rodiklis mažėjo. Dar 2000 metais Šveicarijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška siekė 48 procentus ir po to kiek paaugo virš penkiasdešimties procentų. Paskutinius keturis metus šis rodiklis šioje šalyje išlieka stabilus.
Norvegijoje šio amžiaus pradžioje viešoji skola sudarė 34,2 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Vėliau iki krizės šis rodiklis augo ir 2006 metais buvo pasiekęs 52 procentus, tačiau po to jis pradėjo mažėti ir šis procesas tęsėsi netgi per krizę. Ypač drastiškas šio rodiklio kritimas buvo fiksuojamas 2011 metais, kuomet viešoji skola lyginant su bendrojo vidaus produkto verte smuktelėjo nuo 41,7 iki 27,5 procento. Nuo to laiko jis mažai kito, tiesa praėjusiais metais kiek ūgtelėjo.
Darbo rinka
Bedarbystė - tai dar vienas rodiklis pagal kurį Šveicarija ir Norvegija išsiskiria Senajame žemyne. Šiose šalyse ji yra pastebimai mažesnė nei bendra bedarbystė euro zonoje ir Europos sąjungoje. Per visą nagrinėjamą laikotarpį bedarbystės procentas tiek Šveicarijoje, tiek Norvegijoje svyravo, tačiau išliko gan žemame lygyje ir pirmojoje šalyje iš esmės visuomet būdavo mažesnis.
Šveicarijoje šiuo metu remiantis naujausiais duomenimis bedarbystės lygis siekia vos 3,1 procento ir kaip minėta, tai yra gerokai mažiau nei euro zonoje bei Europos sąjungoje, kur šis rodiklis sudaro atitinkamai 10,1 ir 8,6 procento. Norvegijoje bedarbystė yra kiek didesnė ir siekia 4,8 procento. Šio amžiaus pradžioje pirmojoje mūsų nagrinėjamoje šalyje bedarbių procentas sudarė vos 1,6 procento, kas iš ties yra itin žemas rodiklis. Tiesa, po to bedarbystė pradėjo augti ir 2003 metų pabaigoje pasiekė keturis procentus. Vėliau iki krizės šis rodiklis smuktelėjo iki 2,5 procentų, per krizę ūgtelėjo virš keturių procentų, tačiau neilgam. Pastaruosius kelis metus Šveicarijoje bedarbystė svyruoja 3 - 3,5 procento ribose. Norvegijoje per nagrinėjamą laikotarpį bedarbystės lygis svyravo maždaug 2,5 - 4,5 procentų ribose. Mažiausias šis rodiklis buvo prieš 2008 metų pabaigoje kilusią pasaulinę ekonomikos krizę, kuomet sudarė vos 2,3 procento. Žinoma, krizė padidino bedarbystę Norvegijoje, po to ji kiek sumažėjo ir stabilizavosi, tačiau pastaruosius kelis metus stebimas naftos ir dujų kainų kritimas neigiamai paveikė šios šalies darbo rinka ir darbo neturinčių žmonių procentas ir vėl pradėjo augti.
Kalbant apie darbo rinką be jokios abejonės būtina paliesti darbo užmokesčio klausimą. Deja, tačiau plačiau palyginti šiuo atveju nepavyks, nes kalbant apie Šveicariją pateikiamas mėnesinis bruto darbo užmokestis, be to, šioje šalyje alga skaičiuojama Šveicarijos frankais, o Norvegijos atveju šios šalies kronomis.
Nuo šio amžiaus pradžios Norvegijoje mėnesinis darbo užmokestis nuosekliai, net ir krizės laikotarpiu, augo, tuo tarpu kitoje nagrinėjamoje šalyje per kilusią pasaulinę ekonomikos krizę kurį laiką buvo fiksuojamas bruto darbo užmokesčio kritimas. Taigi, per aptariamą laikotarpį alga Norvegijoje pašoko 83,8 procento, o Šveicarijoje - maždaug penktadaliu. Tiesa, dar kartą pabrėžiame, kad palyginimas yra tik sąlyginis.
Infliacija
Abiejų apžvelgiamų šalių ekonomikos yra išsivysčiusios ir brandžios, tad itin didelių kainų šuolių tikėtis neverta. Per visą nagrinėjamą laikotarpį iš esmės visą laiką infliacija arba kainų prieaugis Norvegijoje būdavo didesnis, na o ypač šis skirtumas išryškėjo per paskutinius kelis metus. Abi šalys neišvengė ir defliacijos, t.y. taip vadinamo kainų kritimo. Būtent dabar Šveicarijoje ir yra fiksuojamas šis reiškinys, kuris tęsiasi nuo pat 2014 metų pabaigos, t.y. gan ilgai. Tiesa, pats pikas jau praeitas, nes jis buvo fiksuojamas praėjusių metų antroje pusėje. Prieš krizę, šioje šalyje buvo fiksuojamas spartesnis bendras kainų prieaugis. Žinoma, krizės laikotarpiu, kuomet smuktelėjo visuotinė paklausa, tuo pačiu krito ir infliacija, kuri pavirto su laiku į defliaciją ir iš esmės per pastaruosius kelis metus Šveicarijoje fiksuojamas arba nežymus kainų prieaugis, arba jų kritimas.
Norvegijoje nuo šio amžiaus pradžios tik kelis kartus fiksuotas metinis kainų kritimas. Didžiausia infliacija buvo prieš 2008 metų pabaigoje kilusią krizę, kuomet metinis kainų prieaugis sudarė 5,5 procento. Žinoma, kaip ir Šveicarijos atveju kilusi krizė lėmė kainų smukimą, tačiau defliacijos buvo išvengta. Nuo praėjusių metų Norvegijoje prasidėjęs kainų kilimas tęsiasi iki šiol ir liepą jau buvo fiksuojama gan aukšta 4,4 procento infliacija.
Pramonės produkcija
Pramonės produkcija - tai dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Verta pabrėžti, ir tai akivaizdžiai matosi iš grafiko, jog nuo šio amžiaus pradžios abiejose šalyse šis rodiklis gan stipriai kito, t.y. svyravo. Žvelgiant į Šveicarijos pramonės produkcijos pokyčio grafiką akivaizdžiai galima įžvelgti ciklus, kuomet produkcijos pakilimą ir piką keitė jos kritimas ir nuosmukio dugnas. Šiuo metu esame trečiajame šios šalies pramonės produkcijos nuosmukio etape, nors pats pikas gali būti jau praeitas. Didžiausias pramonės produkcijos prieaugis fiksuotas prieš pasaulinę krizę, na o po to sekė gan didelis kritimas, tiesa, Norvegijos nuosmukis buvo kiek gilesnis.
Norvegijos atveju šis verslo ciklas nėra toks akivaizdus, na o pramonės produkcijos mėnesinis pokytis nuo šio amžiaus pradžios svyravo maždaug mimus10 ir plius 10 procentų ribose. Pastaruoju metu šioje šalyje fiksuojamas pramonės produkcijos metinis nuosmukis ir galbūt esame netoli jo piko.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė yra didesnė už Norvegijos ir taip buvo per visą apžvelgiamą laikotarpį, tačiau prieaugis buvo panašus;
Abi šalys pasižymi tuo, jog per visą nagrinėjamą laikotarpį jose didėjo gyventojų skaičius, žinoma, tą dalinai lėmė imigracija, be to, Šveicarijoje gyventojų yra daugiau;
Šveicarija ir Norvegija - tai ne tik dvi išskirtinės Senojo žemyno šalys, tačiau ir pasauliniu mastu labai turtingos valstybės ir tą rodo bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui, kuri antroje šalyje yra didesnė;
Nuo šio amžiaus pradžios Norvegijos biudžetas visuomet buvo perteklinis, tačiau pastaraisiais metais šis perteklius mažėja, tuo tarpu Šveicarijos atveju būdavo dažniau fiksuojamas perteklius, o pastaruosius kelis metus biudžetas arba subalansuotas, arba nežymiai deficitinis;
Abiejų šalių skolų rodikliai yra žemi, Šveicarijoje šis rodiklis iš esmės mažėjo, o Norvegijoje kurį laiką augo, tačiau po to irgi pradėjo mažėti ir jau yra žemesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje;
Per visą nagrinėjamą laikotarpį Šveicarijoje ir Norvegijoje bedarbystės lygis visuomet buvo gerokai mažesnis nei euro zonoje ir Europos sąjungoje. Pirmojoje šalyje taip pat faktiškai visuomet šis rodiklis būdavo žemesnis, tuo tarpu pastaraisiais metais Norvegijoje stebimas bedarbystės didėjimas;
Apžvelgiamose valstybėse nuosekliai didėja darbo užmokestis;
Norvegijoje nuo šio amžiaus pradžios infliacija visuomet būdavo didesnė nei Šveicarijoje ir kur kas mažiau defliacinių periodų;
Per nagrinėjamą laikotarpį dvejose išskirtinėse šalyse buvo fiksuojamas gan didelis pramonės produkcijos svyravimas, na o pastaruoju metu fiksuojamas šio rodiklio nuosmukis.
Aktyvuota nuoroda į Antrą dalį
Šiuo atveju nagrinėsime pagrindinius Šveicarijos ir Norvegijos oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Bendrasis vidaus produktas - tai svarbus visuotinai pripažįstamas rodiklis, kurį visi akcentuoja ir į kurį kreipiamas pagrindinis dėmesys. Per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė Amerikos doleriais buvo visuomet didesnė už Norvegijos, o tai reiškia, kad pirmosios šalies ekonomika yra stambesnė už antrosios.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, praėjusiais metais metinio Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 664.74 mlrd. dolerių, tuo tarpu Norvegijos sudarė 388.31 mlrd. dolerių. Tad Šveicarijos ekonomika, bent jau praėjusiais metais buvo 1,7 karto didesnė, ir pasaulyje vertinant pagal dydį užėmė devynioliktą vietą, na o tarp Europos šalių - devintą. Norvegijos bendrasis vidaus produktas pagal vertę remiantis naujausiais duomenimis pasaulyje užima trisdešimtą vietą, o Senajame žemyne jam tenka tryliktoji pozicija.
Nuo šio amžiaus pradžios Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė remiantis Pasaulio banko duomenimis pašoko 2,5 karto, o Norvegijos gan panašiai, t.y. 2,3 karto. Atkreipiame dėmesį, jog abi minimos šalys priklauso išsivysčiusių grupei, tad atsižvelgus į tai ekonomikų augimo tempas yra gan solidus.
Tiek Norvegijos, tiek Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė iki 2008 metų krizės nuosekliai augo. Žinoma, kilusi pasaulinė krizė ir visuotinis aktyvų verčių kritimas neigiamai paveikė ir šių dviejų Europos valstybinių ekonomikas, tad jos kurį laiką fiksavo nuosmukius, tačiau tai truko gana neilgai. Bet pastaraisiais metais tas augimas jau nėra toks intensyvus kaip prieš krizę, be to, kai kuriais atvejais netgi fiksuojamas bendrojo vidaus produkto dolerine išraiška nuosmukis. Štai per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais, Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška smuktelėjo 5,2 procento, o Norvegijos krito net 22,4 procento. Žinoma, tai susiję su valiutų kursų pokyčiais, na o Norvegijos atveju kritusi naftos, nuo kurios priklausoma ši valstybė, kaina neigiamai paveikė šios šalies valiutą, kurios vertė dolerio atžvilgiu vien per 2015 metus smuko 15,7 procento, o dar metus prieš tai apie devyniolika procentų.
Populiacijos temą palietėme neatsitiktinai, nes tai reikalingas rodiklis skaičiuojant metinį bendrąjį vidaus produktą tenkantį vienam gyventojui. Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, praėjusiais metais vienam šveicarui teko net 75,55 tūkstančiai dolerių bendrojo vidaus produkto, kas sudaro net 598 procentus pasaulinio vidurkio. Norvegijoje šis rodiklis yra dar aukštesnis, t.y. 18,8 procento ir siekia 89,741 tūkstantį dolerių, kas atitinka net 711 procentų pasaulinio vidurkio. Akivaizdu, jog abi šalys iš ties yra turtingos.
Bendrojo vidaus produkto skilties dalyje būtina pakalbėti ir palyginti abiejų šalių metinius jo augimo tempus. Taigi, galima teigti, jog per nagrinėjamą laikotarpį jie buvo gan panašūs, tiesa, pačios tendencijos kai kuriais atvejais kiek skyrėsi. Štai nuo 2000 iki 2003 metų Šveicarijos ekonomikos augimo tempas nuosekliai lėtėjo, po to net tris ketvirčius iš eilės buvo fiksuojamas kritimas, t.y. nedidelė recesija. Per likusį laikotarpį iki krizės šios šalies augimas spartėjo. Norvegijoje iki krizės ekonomikos augimo tempas stabiliai svyravo ir kai kuriais laikotarpiais buvo fiksuojamas nuosmukis.
2008 metų pabaigoje kilus pasaulinei krizei neigiamą poveikį pajuto ir šių abiejų Europos šalių ekonomikos bei kurį laiką buvo fiksuojamas kritimas, kuris Norvegijos atveju buvo kiek didesnis. Po krizės atsigavusi Šveicarijos ekonomika jau nesugebėjo pasiekti prieš tai fiksuoto augimo tempo, na o po kelių metų jis sulėtėjo. Norvegijoje padėtis po krizės irgi po kurio laiko pasitaisė ir vėl fiksuojamas svyravimas, tiesa, paskutiniaisiais metais jo skalė yra mažesnė ir žemesnė.
Viešoji skola ir biudžetas
Pereiname prie antrosios skilties, t.y. viešosios skolos ir biudžeto. Ir vėl išskirtinumas. Per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį Norvegijos biudžetas buvo perteklinis, o kai kuriais metais šis perteklius iš ties buvo įspūdingas. Šveicarijoje padėtis šiuo klausimu kiek prastesnė, tiesa, jei ir buvo kai kuriais metais ir laikotarpiais fiksuojamas biudžeto deficitas, jis lyginant su bendrojo vidaus produkto verte nebūdavo didelis.
Pirmojoje šalyje prieš krizę 2008 metais biudžeto perteklius sudarė net 18,7 procento bendrojo vidaus produkto vertės, t.y. buvo absoliučiai rekordinis. Krizės laikotarpiu Norvegijos valdžia ir toliau išleisdavo mažiau nei surinkdavo į šalies biudžetą, tačiau perteklius krito iškart maždaug perpus, ir jau daugiau nepasiekė prieš krizę buvusio rekordo. Pradėjus smukti naftos ir dujų kainoms, tai akivaizdžiai neigiamai paveikė šios šalies biudžeto pajamas, tačiau perteklius nors ir sumažėjęs ir toliau išlieka.
Šveicarijos biudžeto perteklius lyginant su bendrojo vidaus produkto verte niekada nebuvo toks įspūdingas kaip prieš tai minėtos šalies atveju. Laikotarpyje nuo 2002 iki 2005 metų šis rodiklis, nors ir nežymiai, tačiau buvo neigiamas, t.y. fiksuotas deficitas. Vėliau atsirado perteklius, kuris vis labiau didėjo, bet kilusi krizė reikalus pakoregavo neigiama linkme, na o per pastaruosius kelis metus Šveicarijos biudžetas buvo arba subalansuotas, arba labai nežymiai deficitinis.
Kalbant apie abiejų išskirtinių Europos šalių viešosios skolos rodiklį, bendra yra tai, kad jis yra žemas. Remiantis naujausiais duomenimis Šveicarijos viešoji skola sudaro 34,4 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, o Norvegijos atveju - dar mažiau, t.y. 31,7 procento. Pirmojoje šalyje iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį, net ir per krizinį, šis rodiklis mažėjo. Dar 2000 metais Šveicarijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška siekė 48 procentus ir po to kiek paaugo virš penkiasdešimties procentų. Paskutinius keturis metus šis rodiklis šioje šalyje išlieka stabilus.
Norvegijoje šio amžiaus pradžioje viešoji skola sudarė 34,2 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Vėliau iki krizės šis rodiklis augo ir 2006 metais buvo pasiekęs 52 procentus, tačiau po to jis pradėjo mažėti ir šis procesas tęsėsi netgi per krizę. Ypač drastiškas šio rodiklio kritimas buvo fiksuojamas 2011 metais, kuomet viešoji skola lyginant su bendrojo vidaus produkto verte smuktelėjo nuo 41,7 iki 27,5 procento. Nuo to laiko jis mažai kito, tiesa praėjusiais metais kiek ūgtelėjo.
Darbo rinka
Bedarbystė - tai dar vienas rodiklis pagal kurį Šveicarija ir Norvegija išsiskiria Senajame žemyne. Šiose šalyse ji yra pastebimai mažesnė nei bendra bedarbystė euro zonoje ir Europos sąjungoje. Per visą nagrinėjamą laikotarpį bedarbystės procentas tiek Šveicarijoje, tiek Norvegijoje svyravo, tačiau išliko gan žemame lygyje ir pirmojoje šalyje iš esmės visuomet būdavo mažesnis.
Kalbant apie darbo rinką be jokios abejonės būtina paliesti darbo užmokesčio klausimą. Deja, tačiau plačiau palyginti šiuo atveju nepavyks, nes kalbant apie Šveicariją pateikiamas mėnesinis bruto darbo užmokestis, be to, šioje šalyje alga skaičiuojama Šveicarijos frankais, o Norvegijos atveju šios šalies kronomis.
Nuo šio amžiaus pradžios Norvegijoje mėnesinis darbo užmokestis nuosekliai, net ir krizės laikotarpiu, augo, tuo tarpu kitoje nagrinėjamoje šalyje per kilusią pasaulinę ekonomikos krizę kurį laiką buvo fiksuojamas bruto darbo užmokesčio kritimas. Taigi, per aptariamą laikotarpį alga Norvegijoje pašoko 83,8 procento, o Šveicarijoje - maždaug penktadaliu. Tiesa, dar kartą pabrėžiame, kad palyginimas yra tik sąlyginis.
Infliacija
Abiejų apžvelgiamų šalių ekonomikos yra išsivysčiusios ir brandžios, tad itin didelių kainų šuolių tikėtis neverta. Per visą nagrinėjamą laikotarpį iš esmės visą laiką infliacija arba kainų prieaugis Norvegijoje būdavo didesnis, na o ypač šis skirtumas išryškėjo per paskutinius kelis metus. Abi šalys neišvengė ir defliacijos, t.y. taip vadinamo kainų kritimo. Būtent dabar Šveicarijoje ir yra fiksuojamas šis reiškinys, kuris tęsiasi nuo pat 2014 metų pabaigos, t.y. gan ilgai. Tiesa, pats pikas jau praeitas, nes jis buvo fiksuojamas praėjusių metų antroje pusėje. Prieš krizę, šioje šalyje buvo fiksuojamas spartesnis bendras kainų prieaugis. Žinoma, krizės laikotarpiu, kuomet smuktelėjo visuotinė paklausa, tuo pačiu krito ir infliacija, kuri pavirto su laiku į defliaciją ir iš esmės per pastaruosius kelis metus Šveicarijoje fiksuojamas arba nežymus kainų prieaugis, arba jų kritimas.
Norvegijoje nuo šio amžiaus pradžios tik kelis kartus fiksuotas metinis kainų kritimas. Didžiausia infliacija buvo prieš 2008 metų pabaigoje kilusią krizę, kuomet metinis kainų prieaugis sudarė 5,5 procento. Žinoma, kaip ir Šveicarijos atveju kilusi krizė lėmė kainų smukimą, tačiau defliacijos buvo išvengta. Nuo praėjusių metų Norvegijoje prasidėjęs kainų kilimas tęsiasi iki šiol ir liepą jau buvo fiksuojama gan aukšta 4,4 procento infliacija.
Pramonės produkcija
Pramonės produkcija - tai dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Verta pabrėžti, ir tai akivaizdžiai matosi iš grafiko, jog nuo šio amžiaus pradžios abiejose šalyse šis rodiklis gan stipriai kito, t.y. svyravo. Žvelgiant į Šveicarijos pramonės produkcijos pokyčio grafiką akivaizdžiai galima įžvelgti ciklus, kuomet produkcijos pakilimą ir piką keitė jos kritimas ir nuosmukio dugnas. Šiuo metu esame trečiajame šios šalies pramonės produkcijos nuosmukio etape, nors pats pikas gali būti jau praeitas. Didžiausias pramonės produkcijos prieaugis fiksuotas prieš pasaulinę krizę, na o po to sekė gan didelis kritimas, tiesa, Norvegijos nuosmukis buvo kiek gilesnis.
Norvegijos atveju šis verslo ciklas nėra toks akivaizdus, na o pramonės produkcijos mėnesinis pokytis nuo šio amžiaus pradžios svyravo maždaug mimus10 ir plius 10 procentų ribose. Pastaruoju metu šioje šalyje fiksuojamas pramonės produkcijos metinis nuosmukis ir galbūt esame netoli jo piko.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Šveicarijos bendrojo vidaus produkto vertė yra didesnė už Norvegijos ir taip buvo per visą apžvelgiamą laikotarpį, tačiau prieaugis buvo panašus;
Abi šalys pasižymi tuo, jog per visą nagrinėjamą laikotarpį jose didėjo gyventojų skaičius, žinoma, tą dalinai lėmė imigracija, be to, Šveicarijoje gyventojų yra daugiau;
Šveicarija ir Norvegija - tai ne tik dvi išskirtinės Senojo žemyno šalys, tačiau ir pasauliniu mastu labai turtingos valstybės ir tą rodo bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui, kuri antroje šalyje yra didesnė;
Nuo šio amžiaus pradžios Norvegijos biudžetas visuomet buvo perteklinis, tačiau pastaraisiais metais šis perteklius mažėja, tuo tarpu Šveicarijos atveju būdavo dažniau fiksuojamas perteklius, o pastaruosius kelis metus biudžetas arba subalansuotas, arba nežymiai deficitinis;
Abiejų šalių skolų rodikliai yra žemi, Šveicarijoje šis rodiklis iš esmės mažėjo, o Norvegijoje kurį laiką augo, tačiau po to irgi pradėjo mažėti ir jau yra žemesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje;
Per visą nagrinėjamą laikotarpį Šveicarijoje ir Norvegijoje bedarbystės lygis visuomet buvo gerokai mažesnis nei euro zonoje ir Europos sąjungoje. Pirmojoje šalyje taip pat faktiškai visuomet šis rodiklis būdavo žemesnis, tuo tarpu pastaraisiais metais Norvegijoje stebimas bedarbystės didėjimas;
Apžvelgiamose valstybėse nuosekliai didėja darbo užmokestis;
Norvegijoje nuo šio amžiaus pradžios infliacija visuomet būdavo didesnė nei Šveicarijoje ir kur kas mažiau defliacinių periodų;
Per nagrinėjamą laikotarpį dvejose išskirtinėse šalyse buvo fiksuojamas gan didelis pramonės produkcijos svyravimas, na o pastaruoju metu fiksuojamas šio rodiklio nuosmukis.
Aktyvuota nuoroda į Antrą dalį