versija spausdinimui
(0)
Lenkija ir Vokietija - tai dvi kaimyninės šalys, kurios tuo pačiu yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės. Šįkart būtent šios valstybės ir jų ekonominiai bei kiti pagrindiniai rodikliai (pinigai, indeksai ir reitingai, mokesčiai bei finansų rinkos), kurie bus analizuojami, lyginami ir bus daromos išvados, yra mūsų dėmesio centre.
Po antrosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome trečiąją ir tuo pačiu paskutinę dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Pinigai
Nagrinėjant pinigų dalį, visų pirmą norėtųsi apžvelgti abiejų šalių užsienio valiutų rezervus ir jų pokyčius nuo šio amžiaus pradžios. Taigi, Vokietijos atveju jie visuomet buvo didesni, bei remiantis naujausiais duomenimis šiuo metu siekia 199,295 mlrd. dolerių, kai dar 2000 metų pradžioje sudarė tik 93,08 milijardo dolerių, o tai reiškia, kad jie per mūsų nagrinėjamą laikotarpį pašoko net daugiau nei du kartus. Esminis jų augimo laikotarpis buvo maždaug nuo 2007 metų pabaigos iki maždaug 2012 metų vidurio. Prieš tai rezervai nedaug svyravo, na o po augimo laikotarpio kiek pasikoregavo ir vėl mažai kito, tačiau nuo 2018 metų vidurio ėmė augti ir buvo pakilę virš 2012 metų viduryje buvusio pasiekto piko.
Lenkijos užsienio valiutų rezervai per mūsų analizuojamą laikotarpį pašoko net 4,8 karto, arba daugiau nei dvigubai labiau nei kaimyninėje valstybėje, iki 128,405 milijardų dolerių, kas yra absoliučiai rekordinis lygis. Lenkijoje minimas rodiklis nuosekliai augo iki pat paskutinės kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kai prireikus ginti nuosavą valiutą zlotą nuo nuvertėjimo, jie ėmė mažėti. Tiesa, tai truko neilgai ir jie vėl paaugo iki naujų rekordinių lygių, bet nuo 2011 metų vidurio stabilizavosi ir mažai kito - svyravo. Dabartinis naujas augimo etapas prasidėjo nuo 2018 metų vidurio.
Duomenys apie abiejų valstybių aukso rezervus yra pateikiami nuo šio amžiaus pradžios. Kaip matome, abiejų šalių aukso atsargų pokyčių grafikai stipriai skiriasi. Štai lenkai ilgą laiką nekeitė savo turimų minimo metalo rezervų, na o juos ėmė didinti tik nuo 2018 metų vidurio (ypač jie šoktelėjo per praėjusių metų trečią ketvirtį). 2019 metų pabaigoje Lenkijos turimų aukso atsargų kiekis siekė 228.65 tonas, o šio amžiaus pradžioje - 102.8 tonas, o tai reiškia, kad šios šalies minimo metalo rezervai pašoko 2,2 karto.
Vokietijos aukso atsargos, kaip matome iš grafiko, nuo pat šio amžiaus pradžios nuosekliai mažėjo. Štai dar 2000 metų pradžioje jie siekė 3468.6 tonas, o praėjusių metų pabaigoje sudarė 3366.77 tonas, tad jie nors ir nežymiai, tačiau susitraukė per analizuojamą laikotarpį apie tris procentus, bet tuo pačiu buvo net 14,7 karto didesni nei kaimyninėje valstybėje.
Šįkart mūsų dėmesio centre abiejų Europos šalių privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis. Nuo pat šio amžiaus pradžios Vokietijoje jis buvo visą laiką didesnis, o tai reiškia, kad tiek vokiečiai, tiek šios šalies įmonės yra labiau įsiskolinusios nei Lenkijos atstovai. Tačiau kitą vertus, Vokietijoje privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis per analizuojamą laikotarpį smuktelėjo, o štai kaimyninėje valstybėje fiksuota priešinga tendencija.
Taigi, Vokietijoje 2000 metais privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis siekė 172,2 procento, o štai 2018 metais buvo mažesnis ir jau sudarė 154,1 procento. Lenkijoje šis rodiklis per minimą laikotarpį - priešingai, kiek pasistiebė į viršų, t.y. nuo 93,8 iki 120,6 procento.
Dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume apžvelgti - tai namų ūkių bendra skola lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška. Šiuo atveju padėtis kaip prieš tai minėto rodiklio atveju, t.y. Lenkijos namų ūkių bendra skola lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška nuo pat šio amžiaus pradžios visuomet buvo mažesnė, tačiau ūgtelėjo, kai Vokietijoje šis rodiklis sumažėjo.
Pas mūsų kaimynus 2000 metais namų ūkių bendra skola lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte sudarė vos 6,5 procento, kai Vokietijoje buvo beveik vienuolika kartų didesnė ir siekė 70,4 procento. Tuo tarpu remiantis naujausiais duomenimis, praėjusių metų antrąjį ketvirtį šis rodiklis Lenkijoje buvo aukštesnis ir jau siekė 35,1 procento, o štai kaimyninėje valstybėje sumažėjo ir jau sudarė tik 54 procentus, t.y. tik 1,5 karto daugiau nei pas lenkus.
Be jokios abejonės nagrinėjant pinigų sritį, būtina apžvelgti ir taip vadinamą pinigų pasiūlą. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M3, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti ir ilgalaikiai indėliai bankuose, rodiklis. Taigi, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, abiem atvejais fiksuotas šio pinigų pasiūlos rodiklio nuoseklus augimas.
Šio amžiaus pradžioje Vokietijoje M3 siekė 1,371 trilijoną eurų, o jau praėjusių metų lapkritį sudarė 3,176 trilijonus eurų, kitaip sakant šis pinigų pasiūlos rodiklis šioje valstybėje pašoko 2,3 karto. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje minimas pinigų pasiūlos M3 rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį šoktelėjo nuo 0,261 iki 1,543 trilijono zlotų (kas yra rekordinis lygis), arba net 5,9 karto.
Kalbant apie bazinę palūkanų normą, bendra yra tai, kad ji mūsų analizuojamose Europos atstovėse yra rekordinėse žemumose, bet Lenkijoje bazinė palūkanų norma visuomet buvo didesnė. Kaip matome iš paveikslėlio su abiejų valstybinių palūkanų pokyčiais, nuo šio amžiaus pradžios iš esmės sutapdavo tiek monetarinės politikos griežtinimo, tiek švelninimo ciklai, kurie faktiškai buvo du, tačiau bendra tendencija yra ta, kad abiem atvejais buvo bazinės palūkanų normos mažėjimas.
Šiuo metu Vokietijoje ir tuo pačiu euro zonoje Europos Centrinio banko pagrindinė palūkanų normą sudaro nulį procentų ir nekinta jau nuo pat 2016 metų kovo mėnesio. Lenkijoje bazinė palūkanų norma siekia 1,5 procento ir yra tokia nuo pat 2015 metų kovo mėnesio.
Indeksai ir reitingai
Šią dalį pradedame nuo šalims labai svarbios konkurencingumo srities. Jų palyginimą mes atliksime panaudodami taip vadinamą konkurencingumo reitingą, kurį kasmet skelbia Pasaulio ekonomikos forumas. Taigi, duomenys pateikiami nuo 2007 metų, praėjusiais metais tarp 140 šalių šiame reitinge Lenkija buvo 37 bei trečius metus iš eilės išliko šioje pozicijoje, bet lyginant su 2007 metais (45 vieta), mūsų kaimynės konkurencingumas ūgtelėjo.
Vokietijos konkurencingumas per palyginamą laikotarpį visuomet buvo vertinamas gerokai aukščiau nei prieš tai minėtos šalies. Štai praėjusiais metais vokiečiai konkurencingumo reitinge užėmė aukštą septintą vietą (kaip ir 2007 metais), tiesa, metais anksčiau jie pasaulyje pagal šį rodiklį buvo net treti.
Korupcija, tai dar vienas reiškinys, kuris šiuo atveju yra negatyvus, ir pagal kurį norėtume palyginti dvi analizuojamas valstybes. Kasmet korupcijos reitingą skelbia Transparency International organizacija. 2018 metais tarp 175 pasaulio šalių Vokietija buvo net vienuoliktoje vietoje (kuo aukščiau šalis, tuo mažiau korumpuota). Palyginus su šio amžiaus pradžia (17 vieta), šioje šalyje korupcijos lygis sumažėjo.
Tuo tarpu Lenkija per visą analizuojamą laikotarpį buvo laikoma kur kas korumpuotesnė nei vokiečiai. Remiantis naujausiais duomenis, lenkai korupcijos reitinge užėmė 36 vietą, kai 2000 metais - 43. Tad korupcija šioje šalyje sumažėjo, tiesa, prieš tai Lenkija korupcijos reitinge buvo nusileidusi dar žemiau, t.y. 2005 metais į septyniasdešimtą poziciją.
Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį mes norėtume apžvelgti ir kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais tarp 190 reitinguotų pasaulio šalių Vokietija užėmė 22 vietą, o Lenkija buvo kiek žemiau, t.y. jai teko keturiasdešimta pozicija. Pirmojoje šalyje sąlygos plėtoti verslą visuomet buvo palankesnės.
Abi analizuojamos valstybės nuo 2008 metų, kai lenkai buvo 72 vietoje, o vokiečiai - 27 vietoje, pagerino sąlygas plėtoti verslą, tačiau štai Lenkijoje nuo 2016 metų, kai jie buvo 24 vietoje, sąlygos plėtoti verslą prastėja, t.y. jie krenta reitinge. Vokietijoje sąlygos plėtoti verslą irgi nuo 2015 metų, kai jie buvo keturioliktoje vietoje, blogėjo, bet praėjusiais metais padėtis pagerėjo.
Abi nagrinėjamas šalis taip pat palyginome ir pagal būsto nuosavybės rodiklį. Lenkijos atveju turimi duomenys nuo 2008 metų, o Vokietijos - nuo 2006 metų. Per palyginamą laikotarpį pirmojoje šalyje šis rodiklis visuomet buvo didesnis.
Lenkijoje nuo 2008 metų būsto nuosavybės rodiklis, kai jis siekė 62,5 procento iš esmės visą laikotarpį nuosekliai didėjo, ypač 2011 metais, na o praėjusiais metais jis jau sudarė 84 procentus. Tuo tarpu Vokietijoje fiksuota priešinga tendencija, t.y. būsto nuosavybės rodiklis 2006 metais sudaręs 53,3 procento, jau praėjusiais metais buvo mažesnis ir siekė 51,5 procento ir iš esmės per visą analizuojamą laikotarpį nuosekliai mažėjo. Tad akivaizdu, kad Vokietijoje mažiau žmonių turi nuosavus būstus nei kaimyninėje valstybėje.
Taip pat kalbant apie būstus panagrinėjome ir jų kainų pokyčius. Tam pasitelkėme abiejų šalių būsto kainų indeksą. Nagrinėsime duomenys nuo 2010 metų. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, Vokietijoje paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu faktiškai nebuvo fiksuojamas didelis būsto kainų kritimas, skirtingai nei kaimyninėje valstybėje, kur būsto kainų indeksas krito nuo maždaug 106 reikšmės iki 97.15 punkto.
Pasibaigus krizei šis rodiklis abiejose šalyse ėmė nuosekliai kilti į viršų, tiesa, Vokietijoje šis procesas prasidėjo anksčiau. Taigi, nuo 2014 metų iki praėjusių metų trečio ketvirčio šis rodiklis Lenkijoje pakilo nuo 97.15 iki 123.59 punkto, arba 27,2 procento, o štai kaimyninėje valstybėje - nuo 112.27 iki 169.97 punkto gruodį, arba 51,4 procento.
Mokesčiai
Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo abiejose šalyse taikomo pelno mokesčio. Lenkijoje dabar pelno mokestis sudaro 19 procentų ir nekinta nuo pat 2004 metų. Dar šio amžiaus pradžioje jis buvo gerokai didesnis ir siekė trisdešimt procentų, tačiau po to ėmė mažėti. Kaimyninėje valstybėje pelno mokestis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo didesnis, bet tuo pačiu sumažėjo, t.y. šiuo metu jis sudaro trisdešimt procentų, kai dar 2000 metais siekė net 51,6 procento, tačiau jau kitais metais buvo sumažintas iki 38,3 procento. Kriziniu 2009 - 2011 metų laikotarpiu pelno mokestis Vokietijoje siekė 29,4 procento, tačiau po to po truputį ėmė didėti kol nepasiekė dabartinio lygio.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Taigi, šiuo atveju nuo šio amžiaus pradžios šis mokestis Vokietijoje ir Lenkijoje sumažėjo, tačiau pastarojoje šalyje jis visuomet buvo kuklesnis. Lenkijoje 2000 metais pagrindinis gyventojų pajamų mokestis sudarė 40 procentų, 2009 metais jis buvo sumažintas iki 32 procentų ir nuo to laiko nekinta. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje šio amžiaus pradžioje šis mokestis siekė 53,8 procento, bei po to nuosekliai mažėjo ir jau 2006 metais sudarė 42 procentus, tiesa, jau kitais metais buvo padidintas iki 45 procentų ir nuo to laiko nekinta.
Pagrindinio pardavimo arba pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atveju bendra yra tai, kad abiejose analizuojamose valstybėse jis nuo šio amžiaus pradžios ūgtelėjo, bet Lenkijoje jis visuomet buvo didesnis bei dabar siekia dvidešimt tris procentus, kai 2000 metais sudarė dvidešimt du procentus, o iki dabartinio lygio jis buvo kilsteltas 2011 metais. Tuo tarpu Vokietijoje pridėtinės vertės mokestis šio amžiaus pradžioje siekė šešiolika procentų, o 2009 metais jis buvo padidintas iki devyniolikos procentų ir nuo to laiko nekinta.
Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje, lyginant su 2000 metais buvusiu lygiu, šis mokestis sumažėjo, bet gan dažnai kito, t.y. iš pradžių abiem atvejais didėjo, po to buvo sumažintas, bet antrojoje valstybėje jis visuomet buvo kiek aukštesnis. Taigi, šiuo metu Vokietijoje socialinės apsaugos mokestis siekia 39,06 procento (darbdavys sumoka 19,44 procento, o darbuotojas kiek daugiau, t.y. 19,62 procento), kai šio amžiaus pradžioje siekė 41 procentą (darbdavys mokėjo 20,5 procento, o darbuotojas lygiai tiek pat). Kaimyninėje valstybėje socialinės apsaugos mokestis yra didesnis bei sudaro 44,69 procento (darbdavys moka 21,98 procento, o darbuotojas kiek daugiau, t.y. 22,71 procento). 2000 metais Lenkijoje socialinės šis mokestis siekė 45,44 procento (darbdavys mokėjo 20,43 procento, o darbuotojas dar daugiau, t.y. 25,01 procento).
Finansų rinkos
Kalbant apie abiejų Senojo žemyno atstovių dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumus, tai kaip akivaizdžiai matome iš paveikslėlio su pajamingumų pokyčiais, fiksuojama aiški jų mažėjimo tendencija, žinoma, paskutinės 2008 metų rudenį kilusios pasaulinės ekonominės ir finansų krizės laikotarpiu sumažėjus pasitikėjimui tiek Vokietijos, tiek Lenkijos obligacijų pajamingumai ūgtelėjo. Svarbus aspektas yra tai, kad Lenkijos minimos trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas per nagrinėjamą laikotarpį visuomet buvo didesnis nei pas kaimynus.
Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, dabar Vokietijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas netgi yra neigiamas ir siekia 0,29 procento, kai kaimyninės valstybės analogiškų skolos vertybinių popierių pajamingumas išlieka teigiamas ir sudaro 2,29 procento. Šio amžiaus pradžioje pirmosios šalies dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas siekė 5,39 procento, o antrosios buvo didesnis ir sudarė net 10,78 procento, t.y. buvo dvigubai didesnis. Tad akivaizdu, jog Lenkijos ir Vokietijos skolos vertybinių popierių pajamingumai per nagrinėjamą laikotarpį gerokai susitraukė.
Kalbant apie euro ir Lenkijos zloto valiutų kursą, tai kaip matome iš pateikto paveikslėlio su valiutų kurso pokyčio grafiku, jau ilgą laiką, t.y. maždaug nuo 2011 metų jis yra gan siaurame horizontaliame - konsolidaciniame kanale bei tai pakyla aukštyn, tai vėl leidžiasi žemyn. Kaip matome, per paskutinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę zlotas gan sparčiai ir greitai nuvertėjo euro atžvilgiu ir iki šiol nepasiekė prieš krizę buvusio valiutų kurso lygio, na o iki krizės lenkų nacionalinė valiuta nuosekliai stiprėjo mūsų valiutos atžvilgiu.
Taigi, per pastaruosius vienerius metus euras zloto atžvilgiu nežymiai, t.y. apie vieną procentą atpigo. Per paskutinius trejus metus mūsų valiuta Lenkijos valiutos atžvilgiu nuvertėjo apie tris procentus, per penkerius metus pabrango virš vieno procento, per dešimt metų - apie penkis procentus, na o per pastaruosius dvidešimt metų euro vertė zloto atžvilgiu pakilo apie keturis procentus.
Analizuojant Lenkijos akcijų rinką, kaip pagrindą paimsime WIG20 indeksą, kurį sudaro dvidešimt pačių didžiausių ir likvidžiausių Varšuvos biržoje kotiruojamų bendrovių ir bankų. Kaip matome, nuo šio amžiaus pradžios jis nuosekliai kilo, nes Lenkijos akcijų rinkoje buvo bumas - bulių rinka, tačiau 2008 metais prasidėjus pasaulinei krizei WIG20 indeksas pastebimai krito, ir nors vėliau atšoko, taip iki šiol ir nepasiekė prieš krizę buvusio piko arba rekordinio lygio bei jau ilgą laiką yra savotiškoje horizontalioje fazėje.
Vokietijos akcijų rinkos atveju pagrindinis orientyras yra DAX indeksas, kurį sudaro trisdešimt pačių didžiausių šios šalies įvairių sektorių atstovių. Šiuo metu indeksas testuoja prieš korekciją buvusį pasiektą visų laikų rekordinį lygį. Kaip matome, nuo šio amžiaus pradžios DAX indeksas pasikoregavo žemyn, kas buvo susiję su technologijų burbulo sprogimu už Atlanto. Nuo 2003 metų pavasario šis indeksas pradėjo naują augimo fazę, kuri tęsėsi iki pat paskutinės pasaulinės krizės, kuomet sumažėjus norui rizikuoti tuo pačiu ir šis indeksas pastebimai pasikoregavo žemyn. Na o nuo 2009 metų pavasario prasidėjo nauja jo ilgalaikė augimo fazė.
Lyginant abu indeksus, trumpalaikėje perspektyvoje, nuo šių metų pradžios Vokietijos DAX indeksas jau paaugo 2,5 procento, o Lenkijos WIG20 - tik 0,2 procento, o štai per pastaruosius vienerius metus atitinkamai pakilo 22 procentais ir smuko 10,5 procento. Per paskutinius trejus metus Vokietijos minimas akcijų rinkos indeksas ūgtelėjo virš septyniolikos procentų, o Lenkijos - septyniais procentais, o per penkerius pakilo 25,7 procento ir krito 6,6 procento.
Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, per pastaruosius dešimt metų DAX indeksas pašoko 141,1 procento, o per dvidešimt metų - beveik dvigubai, kai Lenkijos WIG20 indeksas atitinkamai smuko apie vienuolika procentų ir pakilo 11,4 procento.
Trečiosios dalies trumpos išvados:
Per analizuojamą laikotarpį Vokietijos užsienio valiutų rezervai visuomet buvo didesni, be to, abiejų valstybių atveju jie pakilo, tačiau Lenkijos minimas rodiklis pašoko gerokai labiau, t.y. daugiau nei dvigubai sparčiau;
Lenkijos aukso rezervai, lyginant su 2000 metais, pašoko daugiau nei dvigubai, o štai Vokietijos atveju jie kiek sumažėjo, tačiau yra net beveik penkiolika kartų didesni;
Privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis Vokietijoje per visą analizuojamą laikotarpį buvo didesnis nei kaimyninėje šalyje, tačiau skirtingai nei joje - smuktelėjo;
Nuo pat šio amžiaus pradžios Lenkijoje namų ūkių bendros skolos ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės santykinis procentinis rodiklis visuomet buvo mažesnis, tačiau Vokietijoje šis rodiklis sumažėjo, o štai pas lenkus pastebimai šoktelėjo;
Abiejose analizuojamose valstybėse pinigų pasiūlos rodiklis M3 šoktelėjo, tačiau Lenkijoje - gerokai labiau;
Lenkijoje ir Vokietijoje šiuo metu pagrindinė palūkanų norma yra rekordinėse žemumose ir nuo šio amžiaus pradžios fiksuota jos mažėjimo tendencija, tiesa, pirmoje valstybėje šis rodiklis visuomet buvo aukštesnis;
Vokietija yra viena iš labiausiai konkurencingiausių šalių pasaulyje ir pagal tai gerokai lenkia kaimyninę Lenkiją, be to, abi valstybės konkurencingumo reitinge pakilo į viršų;
Abi valstybės nuo 2000 metų palypėjo korupcijos reitinge į viršų, t.y. jose sumažėjo korupcija, tačiau Vokietija visuomet buvo vertinama kaip kur kas mažiau korumpuota valstybė;
Vokietijoje sąlygos plėtoti verslą visuomet buvo palankesnės ir nors abi šalys nuo 2008 metų pagerino savo padėtį šiame reitinge, pastaruosius kelis metus padėtis blogėjo;
Lenkijoje būsto nuosavybės rodiklis visuomet buvo didesnis nei kaimyninėje šalyje bei per analizuojamą laikotarpį ūgtelėjo, kai Vokietijoje fiksuota priešinga tendencija;
Abiejose valstybėse per palyginamą laikotarpį ūgtelėjo būsto kainų indeksas, tiesa, Vokietijoje šoktelėjo beveik dvigubai labiau;
Per visą analizuojamą laikotarpį Lenkijoje pelno mokestis visuomet buvo mažesnis, be to, abiem atvejais jis sumažėjo lyginant su 2000 metais;
Nuo 2000 metų gyventojų pajamų mokestis Vokietijoje ir Lenkijoje sumažėjo, tačiau pastarojoje šalyje jis visuomet buvo kuklesnis;
Nuo šio amžiaus pradžios abiejose analizuojamose valstybėse pridėtinės vertės mokestis(PVM) ūgtelėjo, bet Lenkijoje jis visuomet buvo didesnis;
Tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje, lyginant su 2000 metais buvusiu lygiu, socialinės apsaugos mokestis sumažėjo, bet gan dažnai kito, t.y. iš pradžių abiem atvejais didėjo, po to buvo sumažintas, bet antrojoje valstybėje jis visuomet buvo kiek aukštesnis;
Per nagrinėjamą laikotarpį abiejų Senojo žemyno atstovių dešimties metų trukmės obligacijų pajamingai nuosekliai mažėjo ir gerokai susitraukė, tačiau Lenkijos atveju šis rodiklis visuomet buvo didesnis;
Jau gan ilgą laiką euro ir zloto valiutų kursas yra gan siaurame horizontaliame - konsolidaciniame kanale, na o per pastaruosius dvidešimt metų euras nežymiai sustiprėjo Lenkijos valiutos atžvilgiu, o didžiausi svyravimai buvo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pusėje;
Tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje Vokietijos DAX indeksas pademonstravo geresnius rezultatus nei Lenkijos WIG20 indeksas.
Po antrosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome trečiąją ir tuo pačiu paskutinę dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Pinigai
Lenkijos užsienio valiutų rezervai per mūsų analizuojamą laikotarpį pašoko net 4,8 karto, arba daugiau nei dvigubai labiau nei kaimyninėje valstybėje, iki 128,405 milijardų dolerių, kas yra absoliučiai rekordinis lygis. Lenkijoje minimas rodiklis nuosekliai augo iki pat paskutinės kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kai prireikus ginti nuosavą valiutą zlotą nuo nuvertėjimo, jie ėmė mažėti. Tiesa, tai truko neilgai ir jie vėl paaugo iki naujų rekordinių lygių, bet nuo 2011 metų vidurio stabilizavosi ir mažai kito - svyravo. Dabartinis naujas augimo etapas prasidėjo nuo 2018 metų vidurio.
Vokietijos aukso atsargos, kaip matome iš grafiko, nuo pat šio amžiaus pradžios nuosekliai mažėjo. Štai dar 2000 metų pradžioje jie siekė 3468.6 tonas, o praėjusių metų pabaigoje sudarė 3366.77 tonas, tad jie nors ir nežymiai, tačiau susitraukė per analizuojamą laikotarpį apie tris procentus, bet tuo pačiu buvo net 14,7 karto didesni nei kaimyninėje valstybėje.
Taigi, Vokietijoje 2000 metais privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis siekė 172,2 procento, o štai 2018 metais buvo mažesnis ir jau sudarė 154,1 procento. Lenkijoje šis rodiklis per minimą laikotarpį - priešingai, kiek pasistiebė į viršų, t.y. nuo 93,8 iki 120,6 procento.
Pas mūsų kaimynus 2000 metais namų ūkių bendra skola lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte sudarė vos 6,5 procento, kai Vokietijoje buvo beveik vienuolika kartų didesnė ir siekė 70,4 procento. Tuo tarpu remiantis naujausiais duomenimis, praėjusių metų antrąjį ketvirtį šis rodiklis Lenkijoje buvo aukštesnis ir jau siekė 35,1 procento, o štai kaimyninėje valstybėje sumažėjo ir jau sudarė tik 54 procentus, t.y. tik 1,5 karto daugiau nei pas lenkus.
Šio amžiaus pradžioje Vokietijoje M3 siekė 1,371 trilijoną eurų, o jau praėjusių metų lapkritį sudarė 3,176 trilijonus eurų, kitaip sakant šis pinigų pasiūlos rodiklis šioje valstybėje pašoko 2,3 karto. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje minimas pinigų pasiūlos M3 rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį šoktelėjo nuo 0,261 iki 1,543 trilijono zlotų (kas yra rekordinis lygis), arba net 5,9 karto.
Šiuo metu Vokietijoje ir tuo pačiu euro zonoje Europos Centrinio banko pagrindinė palūkanų normą sudaro nulį procentų ir nekinta jau nuo pat 2016 metų kovo mėnesio. Lenkijoje bazinė palūkanų norma siekia 1,5 procento ir yra tokia nuo pat 2015 metų kovo mėnesio.
Indeksai ir reitingai
Vokietijos konkurencingumas per palyginamą laikotarpį visuomet buvo vertinamas gerokai aukščiau nei prieš tai minėtos šalies. Štai praėjusiais metais vokiečiai konkurencingumo reitinge užėmė aukštą septintą vietą (kaip ir 2007 metais), tiesa, metais anksčiau jie pasaulyje pagal šį rodiklį buvo net treti.
Tuo tarpu Lenkija per visą analizuojamą laikotarpį buvo laikoma kur kas korumpuotesnė nei vokiečiai. Remiantis naujausiais duomenis, lenkai korupcijos reitinge užėmė 36 vietą, kai 2000 metais - 43. Tad korupcija šioje šalyje sumažėjo, tiesa, prieš tai Lenkija korupcijos reitinge buvo nusileidusi dar žemiau, t.y. 2005 metais į septyniasdešimtą poziciją.
Abi analizuojamos valstybės nuo 2008 metų, kai lenkai buvo 72 vietoje, o vokiečiai - 27 vietoje, pagerino sąlygas plėtoti verslą, tačiau štai Lenkijoje nuo 2016 metų, kai jie buvo 24 vietoje, sąlygos plėtoti verslą prastėja, t.y. jie krenta reitinge. Vokietijoje sąlygos plėtoti verslą irgi nuo 2015 metų, kai jie buvo keturioliktoje vietoje, blogėjo, bet praėjusiais metais padėtis pagerėjo.
Lenkijoje nuo 2008 metų būsto nuosavybės rodiklis, kai jis siekė 62,5 procento iš esmės visą laikotarpį nuosekliai didėjo, ypač 2011 metais, na o praėjusiais metais jis jau sudarė 84 procentus. Tuo tarpu Vokietijoje fiksuota priešinga tendencija, t.y. būsto nuosavybės rodiklis 2006 metais sudaręs 53,3 procento, jau praėjusiais metais buvo mažesnis ir siekė 51,5 procento ir iš esmės per visą analizuojamą laikotarpį nuosekliai mažėjo. Tad akivaizdu, kad Vokietijoje mažiau žmonių turi nuosavus būstus nei kaimyninėje valstybėje.
Pasibaigus krizei šis rodiklis abiejose šalyse ėmė nuosekliai kilti į viršų, tiesa, Vokietijoje šis procesas prasidėjo anksčiau. Taigi, nuo 2014 metų iki praėjusių metų trečio ketvirčio šis rodiklis Lenkijoje pakilo nuo 97.15 iki 123.59 punkto, arba 27,2 procento, o štai kaimyninėje valstybėje - nuo 112.27 iki 169.97 punkto gruodį, arba 51,4 procento.
Mokesčiai
Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo abiejose šalyse taikomo pelno mokesčio. Lenkijoje dabar pelno mokestis sudaro 19 procentų ir nekinta nuo pat 2004 metų. Dar šio amžiaus pradžioje jis buvo gerokai didesnis ir siekė trisdešimt procentų, tačiau po to ėmė mažėti. Kaimyninėje valstybėje pelno mokestis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo didesnis, bet tuo pačiu sumažėjo, t.y. šiuo metu jis sudaro trisdešimt procentų, kai dar 2000 metais siekė net 51,6 procento, tačiau jau kitais metais buvo sumažintas iki 38,3 procento. Kriziniu 2009 - 2011 metų laikotarpiu pelno mokestis Vokietijoje siekė 29,4 procento, tačiau po to po truputį ėmė didėti kol nepasiekė dabartinio lygio.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Taigi, šiuo atveju nuo šio amžiaus pradžios šis mokestis Vokietijoje ir Lenkijoje sumažėjo, tačiau pastarojoje šalyje jis visuomet buvo kuklesnis. Lenkijoje 2000 metais pagrindinis gyventojų pajamų mokestis sudarė 40 procentų, 2009 metais jis buvo sumažintas iki 32 procentų ir nuo to laiko nekinta. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje šio amžiaus pradžioje šis mokestis siekė 53,8 procento, bei po to nuosekliai mažėjo ir jau 2006 metais sudarė 42 procentus, tiesa, jau kitais metais buvo padidintas iki 45 procentų ir nuo to laiko nekinta.
Pagrindinio pardavimo arba pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atveju bendra yra tai, kad abiejose analizuojamose valstybėse jis nuo šio amžiaus pradžios ūgtelėjo, bet Lenkijoje jis visuomet buvo didesnis bei dabar siekia dvidešimt tris procentus, kai 2000 metais sudarė dvidešimt du procentus, o iki dabartinio lygio jis buvo kilsteltas 2011 metais. Tuo tarpu Vokietijoje pridėtinės vertės mokestis šio amžiaus pradžioje siekė šešiolika procentų, o 2009 metais jis buvo padidintas iki devyniolikos procentų ir nuo to laiko nekinta.
Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje, lyginant su 2000 metais buvusiu lygiu, šis mokestis sumažėjo, bet gan dažnai kito, t.y. iš pradžių abiem atvejais didėjo, po to buvo sumažintas, bet antrojoje valstybėje jis visuomet buvo kiek aukštesnis. Taigi, šiuo metu Vokietijoje socialinės apsaugos mokestis siekia 39,06 procento (darbdavys sumoka 19,44 procento, o darbuotojas kiek daugiau, t.y. 19,62 procento), kai šio amžiaus pradžioje siekė 41 procentą (darbdavys mokėjo 20,5 procento, o darbuotojas lygiai tiek pat). Kaimyninėje valstybėje socialinės apsaugos mokestis yra didesnis bei sudaro 44,69 procento (darbdavys moka 21,98 procento, o darbuotojas kiek daugiau, t.y. 22,71 procento). 2000 metais Lenkijoje socialinės šis mokestis siekė 45,44 procento (darbdavys mokėjo 20,43 procento, o darbuotojas dar daugiau, t.y. 25,01 procento).
Finansų rinkos
Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, dabar Vokietijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas netgi yra neigiamas ir siekia 0,29 procento, kai kaimyninės valstybės analogiškų skolos vertybinių popierių pajamingumas išlieka teigiamas ir sudaro 2,29 procento. Šio amžiaus pradžioje pirmosios šalies dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas siekė 5,39 procento, o antrosios buvo didesnis ir sudarė net 10,78 procento, t.y. buvo dvigubai didesnis. Tad akivaizdu, jog Lenkijos ir Vokietijos skolos vertybinių popierių pajamingumai per nagrinėjamą laikotarpį gerokai susitraukė.
Kalbant apie euro ir Lenkijos zloto valiutų kursą, tai kaip matome iš pateikto paveikslėlio su valiutų kurso pokyčio grafiku, jau ilgą laiką, t.y. maždaug nuo 2011 metų jis yra gan siaurame horizontaliame - konsolidaciniame kanale bei tai pakyla aukštyn, tai vėl leidžiasi žemyn. Kaip matome, per paskutinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę zlotas gan sparčiai ir greitai nuvertėjo euro atžvilgiu ir iki šiol nepasiekė prieš krizę buvusio valiutų kurso lygio, na o iki krizės lenkų nacionalinė valiuta nuosekliai stiprėjo mūsų valiutos atžvilgiu.
Taigi, per pastaruosius vienerius metus euras zloto atžvilgiu nežymiai, t.y. apie vieną procentą atpigo. Per paskutinius trejus metus mūsų valiuta Lenkijos valiutos atžvilgiu nuvertėjo apie tris procentus, per penkerius metus pabrango virš vieno procento, per dešimt metų - apie penkis procentus, na o per pastaruosius dvidešimt metų euro vertė zloto atžvilgiu pakilo apie keturis procentus.
Analizuojant Lenkijos akcijų rinką, kaip pagrindą paimsime WIG20 indeksą, kurį sudaro dvidešimt pačių didžiausių ir likvidžiausių Varšuvos biržoje kotiruojamų bendrovių ir bankų. Kaip matome, nuo šio amžiaus pradžios jis nuosekliai kilo, nes Lenkijos akcijų rinkoje buvo bumas - bulių rinka, tačiau 2008 metais prasidėjus pasaulinei krizei WIG20 indeksas pastebimai krito, ir nors vėliau atšoko, taip iki šiol ir nepasiekė prieš krizę buvusio piko arba rekordinio lygio bei jau ilgą laiką yra savotiškoje horizontalioje fazėje.
Vokietijos akcijų rinkos atveju pagrindinis orientyras yra DAX indeksas, kurį sudaro trisdešimt pačių didžiausių šios šalies įvairių sektorių atstovių. Šiuo metu indeksas testuoja prieš korekciją buvusį pasiektą visų laikų rekordinį lygį. Kaip matome, nuo šio amžiaus pradžios DAX indeksas pasikoregavo žemyn, kas buvo susiję su technologijų burbulo sprogimu už Atlanto. Nuo 2003 metų pavasario šis indeksas pradėjo naują augimo fazę, kuri tęsėsi iki pat paskutinės pasaulinės krizės, kuomet sumažėjus norui rizikuoti tuo pačiu ir šis indeksas pastebimai pasikoregavo žemyn. Na o nuo 2009 metų pavasario prasidėjo nauja jo ilgalaikė augimo fazė.
Lyginant abu indeksus, trumpalaikėje perspektyvoje, nuo šių metų pradžios Vokietijos DAX indeksas jau paaugo 2,5 procento, o Lenkijos WIG20 - tik 0,2 procento, o štai per pastaruosius vienerius metus atitinkamai pakilo 22 procentais ir smuko 10,5 procento. Per paskutinius trejus metus Vokietijos minimas akcijų rinkos indeksas ūgtelėjo virš septyniolikos procentų, o Lenkijos - septyniais procentais, o per penkerius pakilo 25,7 procento ir krito 6,6 procento.
Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, per pastaruosius dešimt metų DAX indeksas pašoko 141,1 procento, o per dvidešimt metų - beveik dvigubai, kai Lenkijos WIG20 indeksas atitinkamai smuko apie vienuolika procentų ir pakilo 11,4 procento.
Trečiosios dalies trumpos išvados:
Per analizuojamą laikotarpį Vokietijos užsienio valiutų rezervai visuomet buvo didesni, be to, abiejų valstybių atveju jie pakilo, tačiau Lenkijos minimas rodiklis pašoko gerokai labiau, t.y. daugiau nei dvigubai sparčiau;
Lenkijos aukso rezervai, lyginant su 2000 metais, pašoko daugiau nei dvigubai, o štai Vokietijos atveju jie kiek sumažėjo, tačiau yra net beveik penkiolika kartų didesni;
Privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis Vokietijoje per visą analizuojamą laikotarpį buvo didesnis nei kaimyninėje šalyje, tačiau skirtingai nei joje - smuktelėjo;
Nuo pat šio amžiaus pradžios Lenkijoje namų ūkių bendros skolos ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės santykinis procentinis rodiklis visuomet buvo mažesnis, tačiau Vokietijoje šis rodiklis sumažėjo, o štai pas lenkus pastebimai šoktelėjo;
Abiejose analizuojamose valstybėse pinigų pasiūlos rodiklis M3 šoktelėjo, tačiau Lenkijoje - gerokai labiau;
Lenkijoje ir Vokietijoje šiuo metu pagrindinė palūkanų norma yra rekordinėse žemumose ir nuo šio amžiaus pradžios fiksuota jos mažėjimo tendencija, tiesa, pirmoje valstybėje šis rodiklis visuomet buvo aukštesnis;
Vokietija yra viena iš labiausiai konkurencingiausių šalių pasaulyje ir pagal tai gerokai lenkia kaimyninę Lenkiją, be to, abi valstybės konkurencingumo reitinge pakilo į viršų;
Abi valstybės nuo 2000 metų palypėjo korupcijos reitinge į viršų, t.y. jose sumažėjo korupcija, tačiau Vokietija visuomet buvo vertinama kaip kur kas mažiau korumpuota valstybė;
Vokietijoje sąlygos plėtoti verslą visuomet buvo palankesnės ir nors abi šalys nuo 2008 metų pagerino savo padėtį šiame reitinge, pastaruosius kelis metus padėtis blogėjo;
Lenkijoje būsto nuosavybės rodiklis visuomet buvo didesnis nei kaimyninėje šalyje bei per analizuojamą laikotarpį ūgtelėjo, kai Vokietijoje fiksuota priešinga tendencija;
Abiejose valstybėse per palyginamą laikotarpį ūgtelėjo būsto kainų indeksas, tiesa, Vokietijoje šoktelėjo beveik dvigubai labiau;
Per visą analizuojamą laikotarpį Lenkijoje pelno mokestis visuomet buvo mažesnis, be to, abiem atvejais jis sumažėjo lyginant su 2000 metais;
Nuo 2000 metų gyventojų pajamų mokestis Vokietijoje ir Lenkijoje sumažėjo, tačiau pastarojoje šalyje jis visuomet buvo kuklesnis;
Nuo šio amžiaus pradžios abiejose analizuojamose valstybėse pridėtinės vertės mokestis(PVM) ūgtelėjo, bet Lenkijoje jis visuomet buvo didesnis;
Tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje, lyginant su 2000 metais buvusiu lygiu, socialinės apsaugos mokestis sumažėjo, bet gan dažnai kito, t.y. iš pradžių abiem atvejais didėjo, po to buvo sumažintas, bet antrojoje valstybėje jis visuomet buvo kiek aukštesnis;
Per nagrinėjamą laikotarpį abiejų Senojo žemyno atstovių dešimties metų trukmės obligacijų pajamingai nuosekliai mažėjo ir gerokai susitraukė, tačiau Lenkijos atveju šis rodiklis visuomet buvo didesnis;
Jau gan ilgą laiką euro ir zloto valiutų kursas yra gan siaurame horizontaliame - konsolidaciniame kanale, na o per pastaruosius dvidešimt metų euras nežymiai sustiprėjo Lenkijos valiutos atžvilgiu, o didžiausi svyravimai buvo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pusėje;
Tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje Vokietijos DAX indeksas pademonstravo geresnius rezultatus nei Lenkijos WIG20 indeksas.