versija spausdinimui
(0)
Lenkija ir Vokietija - tai dvi kaimyninės šalys, kurios tuo pačiu yra svarbios Lietuvos užsienio prekybos partnerės. Šįkart būtent šios valstybės ir jų ekonominiai bei kiti pagrindiniai rodikliai, kurie bus analizuojami, lyginami ir bus daromos išvados, yra mūsų dėmesio centre.
Po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Darbo rinka
Remiantis naujausiais duomenimis, Lenkijoje bedarbystė siekia penkis procentus, o Vokietijoje ji yra dar kiek mažesnė ir sudaro vos 3,1 procento. Mūsų kaimyninėje valstybėje minimas rodiklis visuomet buvo didesnis, arba pastebimai didesnis, tačiau abiejų šalių bedarbystės rodiklio pokyčio tendencijos iš esmės sutapdavo.
Nuo šio amžiaus pradžios tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje fiksuotas bedarbystės didėjimas, kuris pirmuoju atveju tęsėsi iki maždaug 2004 metų (didžiausia bedarbystė buvo 2003 metų vasarį, kai siekė net 20,7 procento, t.y. ji tuo pačiu buvo didžiausia ir per visą analizuojamą laikotarpį), o antruoju atveju - iki 2005 metų vidurio, nes ši tendencija prasidėjo kiek vėliau (bedarbystė buvo pakilusi iki 11,2 procento, kas yra didžiausias rodiklis nuo 2000 metų). Po to, kaip matome paveiksle su grafikais, šis rodiklis abiejose analizuojamose valstybėse mažėjo ir tai tęsėsi iki pat paskutinės kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės (Lenkijoje bedarbystė smuktelėjo daugiau nei perpus, o Vokietijoje - kiek mažiau, t.y. 1,6 karto). Žinoma, kriziniu laikotarpiu tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje fiksuotas šio rodiklio prieaugis, tiesa, antruoju atveju bedarbystė šoktelėjo gerokai labiau bei išliko didesnė ilgesnį laikotarpį. Taigi, Vokietijoje bedarbystė nuosekliai mažėja nuo pat 2009 metų vidurio, ir nuo to laiko, kai ji sudarė 7,9 procento, iki dabar ji krito net 2,6 karto, tiesa, pastaruosius šešis mėnesius ji nekinta. O štai mūsų kaimyninėje šalyje šis rodiklis nuosekliai mažėja nuo 2014 metų pradžios, kai sudarė 13,9 procento, o tai reiškia, kad nuo to laiko bedarbystė Lenkijoje sumažėjo net 2,8 karto.
Jaunimo bedarbystės lygio atveju, kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, labai panašu į tai, kas buvo aptarta kalbant apie bendrą bedarbystės lygį, t.y. jaunimo bedarbystės pokyčio tendencijos tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje yra panašios, tačiau antroje šalyje šis rodiklis visuomet buvo didesnis, o kartais ir gerokai didesnis. Remiantis naujausiais duomenimis, Lenkijoje jaunimo bedarbystės lygis siekia dešimt procentų, tuo tarpu kitoje analizuojamoje valstybėje yra beveik dvigubai mažesnis, t.y. siekia vos 5,8 procento.
Kaip matome paveikslėlyje, faktiškai nuo šio amžiaus pradžios abiejose analizuojamose šalyse augo bedarbystė jaunimo tarpe, kuri piko metu, t.y. 2002 metų pabaigoje Lenkijoje siekė net 44,2 procento, o tuo tarpu Vokietijoje jaunimo tarpe didžiausia bedarbystėje šiame amžiuje buvo 2005 metų balandį, kai ji siekė 15,9 procento, arba buvo gerokai mažesnė nei kaimyninėje valstybėje. Nuo minėtais metais pasiektų jaunimo bedarbystės piko lygių, abiejose šalyse šis rodiklis ėmė mažėti, tiesa, kriziniu laikotarpiu sulaukėme prieaugio, kuris Vokietijoje buvo pastebimai mažesnis ir truko gerokai trumpiau. Kriziniu laikotarpiu bedarbystė jaunimo tarpe Lenkijoje pakilo nuo 16,1 iki 27,8 procento, o tai reiškia, kad nuo to laiko iki dabar šioje valstybėje šis rodiklis smuktelėjo beveik tris kartus. Vokietijoje jaunimo tarpe bedarbystė kriziniu laikotarpiu paaugo tik nuo dešimties procentų iki 11,5 procento, o tai reiškia, kad po kriziniu laikotarpiu pasiekto piko šis rodiklis krito du kartus, arba mažiau nei prieš tai minėtoje šalyje.
Žinoma, darbo rinkos dalyje apžvelgsime ir darbo užmokesčio rodiklį. Kalbant apie vidutinį mėnesinį atlyginimą, abiem atvejais pateiktas rodiklis apie darbo užmokestį prieš mokesčius bei kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje nuo pat šio amžiaus pradžios šis rodiklis nuosekliai didėjo.
Taigi, dar 2000 metų pradžioje Lenkijoje vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 1868,65 zlotus, na o remiantis naujausiais duomenimis praėjusį ketvirtį jau sudarė 4931,59 zlotus, tad per analizuojamą laikotarpį šis rodiklis šioje valstybėje pašoko net 2,6 karto. Tuo tarpu kaimyninėje analizuojamoje valstybėje vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius nuo šio amžiaus pradžios pašoko nuo 2518 iki rekordinio 3997 eurų lygio, arba padidėjo 1,6 karto, t.y. lėčiau nei prieš tai minėtoje šalyje, kas neturėtų stebinti, nes Lenkija buvo mažiau išsivysčiusi valstybė, o tokioms būdingas spartesnis algų prieaugis. Perskaičiavus pagal esantį euro ir zloto valiutų kursą, Lenkijoje dabar vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius siekia maždaug 1158 eurus, arba net 3,5 karto mažiau nei Vokietijoje, tačiau 2000 metais šis skirtumas buvo dar didesnis.
Dabar aptarsime darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje arba ekonominio aktyvumo rodiklį. Vokietijoje jis per analizuojamą laikotarpį visuomet buvo didesnis nei kaimyninėje valstybėje. Nuo šio amžiaus pradžios ekonominio aktyvumo rodiklis iš pradžių mažėjo, tačiau maždaug nuo 2004 metų nuosekliai pajudėjo į viršų ir šiuo metu jau siekia 61,6 procento, kai dar 2000 metais buvo kiek kuklesnis bei sudarė 57,5 procento.
Lenkijoje šio amžiaus pradžioje minimas rodiklis siekė 56,4 procento, ir iki maždaug paskutinės pasaulinės ekonominės krizės nuosekliai mažėjo, t.y. krito iki 53,2 procento, bet po to ėmė nuosekliai augti ir maždaug 2014 metais stabilizavosi ir mažai kinta, t.y. šiuo metu sudaro 56,2 procento, arba faktiškai tiek pat kiek ir 2000 metais.
Produktyvumas - tai dar vienas svarbus darbo rinkos rodiklis, kuris parodo efektyvumą. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, Lenkijos šio rodiklio grafikas nuo pat šio amžiaus pradžios iš esmės visą laiką nuosekliai lipo į viršų. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis šioje šalyje produktyvumo indeksas sudaro 125,6 punkto, kai dar 2000 metų pradžioje siekė tik 67,1 punkto, o tai reiškia, kad produktyvumas Lenkijoje per analizuojamą laikotarpį pašoko beveik dvigubai bei yra aukštesnis nei Vokietijoje.
Vokietijoje, kaip matome, šis rodiklis nuo 2000 metų nuosekliai iki pat 2008 metais kilusios paskutinės pasaulinės krizės kilo. Kriziniu laikotarpiu sulaukėme jo gan pastebimo kritimo, vėliau pasibaigus krizei Vokietijoje produktyvumas vėl ūgtelėjo ir pasiekė prieš tai buvusį lygį, na o rekordinis lygis fiksuotas 2017 metų lapkritį, kuomet produktyvumo indeksas sudarė 105,7 punktus. Nuo to laiko šis rodiklis šioje valstybėje mažėja ir dabar sudaro 98,1 punktą, o tai reiškia, kad per pastaruosius dvidešimt metų produktyvumas Vokietijoje paaugo beveik trečdaliu.
Nagrinėjant abiejų šalių darbo rinką verta paminėti ir koks jose yra pensijinis amžius ir kaip jis kito. Abiem atvejais duomenys pateikiami tik nuo 2009 metų, kuomet tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje vyrų išėjimo į pensiją amžius buvo vienodas ir siekė 65 metus. Pirmojoje šalyje šis rodiklis ėmė didėti nuo 2013 metų ir jau 2016 metais siekė 65.6 metus, tačiau jau sekančiais metais pensijinis amžius vyrų tarpe Lenkijoje buvo sumažintas iki 65 metų ir nuo to laiko šis rodiklis nekinta. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje vyrų išėjimo į pensiją amžius nuosekliai kiekvienais metais didėja nuo pat 2013 metų ir šiuo metu jau siekia 65.7 metus. Kalbant apie moterų pensijinį amžių, Lenkijoje jis visuomet buvo mažesnis nei Vokietijoje, kurioje jis toks pats kaip ir vyrų bei didėja analogiškai. Pirmojoje šalyje moterų išėjimo į pensiją amžius 2009 metais siekė šešiasdešimt metų, o jau 2015 metais jis buvo pakilęs iki 60.6 metų, tačiau nuo 2017 metų vėl buvo sumažintas iki šešiasdešimties metų ir nuo to laiko nekinta.
Pramonės produkcija
Kalbant apie pramonės produkciją, kadangi nuo šio amžiaus pradžios mūsų kaimynė Lenkija buvo mažiau išsivysčiusi nei Vokietija, tad šioje šalyje pramonės produkcijos metinis prieaugis iš esmės visuomet buvo didesnis, o kai kuriais atvejais dvigubai spartesnis.
Tačiau tuo pačiu abiejų analizuojamų šalių pramonės produkcijos pokyčio tendencijos iš esmės sutapo. 2008 metais kilus pasaulinei ekonomikos krizei bei tuo pačiu smukus paklausai ir pablogėjus lūkesčiams, tai neigiamai paveikė ir pramonę, tiesa, Vokietijoje piko metu buvo fiksuotas didesnis jos metinis nuosmukis nei kaimyninėje Lenkijoje, bet tuo pačiu po to vėl padidėjus paklausai pramonės produkcijos apimtys būtent Vokietijoje atsitiesė labiau. Po krizės abiem atvejais veiklos apimtys pramonėje sugrįžo faktiškai iki prieš tai buvusio lygio, tiesa, Vokietijoje nuo praėjusių metų ir toliau fiksuojama pramonės produkcijos apimčių kritimo tendencija.
Žinoma, pramonės produkcijos dalyje reikia panagrinėti ir jos apimčių panaudojimo mastą. Taigi, Vokietijoje šis rodiklis per analizuojamą laikotarpį visuomet buvo didesnis, tačiau iš esmės gan nedaug kito, žinoma, išskyrus krizinį laikotarpį, kuomet pramonės apimčių panaudojimo apimtys šioje valstybėje driokstelėjo žemyn nuo beveik devyniasdešimties procentų iki beveik septyniasdešimties procentų. Tačiau po to pasibaigus krizei pramonės apimčių panaudojimo apimtys Vokietijoje faktiškai grįžo į prieš krizę buvusį lygį. Tiesa, nuo praėjusių metų šis rodiklis nuosekliai mažėja.
Lenkijos atveju duomenys apie pramonės pajėgumų panaudojimą pateikiami nuo 2002 metų. Šis rodiklis šioje valstybėje nuosekliai kilo iki 2008 metų, kai sulaukėme krizės ir jo tuo pačiu smukimo, tačiau kritimas buvo mažesnis nei kaimyninėje šalyje, t.y. Lenkijoje pramonės apimčių panaudojimas sumažėjo nuo maždaug aštuoniasdešimties procentų iki kiek žemiau nei septyniasdešimties procentų. Bet po to sulaukėme šio rodiklio augimo ir praėjusių metų trečią ketvirtį jis pasiekė piką, t.y. sudarė 83,5 procento, na o po to kiek pasikoregavo ir dabar siekia 81,2 procento, kai 2002 metais siekė 67,4 procento.
Prekyba
Kalbant apie prekybą, žinoma, jog visų pirma pagalvojame apie užsienio prekybos balansą. Taigi, šiuo atveju abiejų kaimynių padėtis yra kardinaliai priešinga, t.y. Vokietijoje nuo 2000 metų visuomet eksporto apimtys pinigine išraiška viršijo importo apimtis, be to, kas dar pozityviau, žvelgiant į šios šalies pateiktą grafiką matome, kad teigiamas užsienio prekybos rezultatas su laiku vis labiau didėjo.
Tuo tarpu Lenkijoje nuo šio amžiaus pradžios, ir ypač kriziniu laikotarpiu užsienio prekybos rezultatas buvo neigiamas, t.y. šalis už didesnę sumą prekių ir paslaugų importavo nei eksportavo. Tačiau šaliai atsigavus po paskutinės pasaulinės krizės Lenkija jau galėjo pasigirti tuo, kad užsienio prekybos rezultatas karts nuo karto tapdavo teigiamas ir tuo pačiu sumažėjo bendras neigiamas rezultatas, tad galima teigti, jog padėtis šioje srityje pagerėjo.
Kaip matome, lenkai absoliučiai daugiausiai prekiauja su Europos šalimis, ypač tai pasakytina apie Lenkijos eksportą, nes praėjusiais metais net aštuoniasdešimt devyni procentai viso eksporto vertės teko Europai, kai iš Senojo žemyno valstybių lenkai importavo septyniasdešimt procentų visų prekių ir paslaugų. 2018 metais Lenkijos eksporto dalis į Aziją ir Amerikos žemynus siekė atitinkamai tik 5,2 ir 4,3 procento, tuo tarpu importo dalis iš Azijos šalių siekė net dvidešimt tris procentus, o iš Amerikos žemynų - penkis procentus.
Praėjusiais metais lenkai absoliučiai daugiausiai prekiavo su kaimynine Vokietija (dalis eksporte net 28 procentai, dalis importe - net 23 procentai). Antroje pozicijoje pagal eksporto apimtis 2018 metais buvo kita kaimynė Čekija, po to seka Didžioji Britanija bei Prancūzija su Italija. Kalbant apie importą, lenkai po Vokietijos daugiausiai prekių ir paslaugų importavo iš Kinijos (12 procentų viso importo vertės), po to eilėje Rusija bei Prancūzija ir Italija.
Vokiečiai taip pat prekiauja daugiausiai su Senojo žemyno valstybėmis, tačiau ši dalis, ypač kalbant apie eksportą, yra mažesnė nei prieš tai minėtos Lenkijos atveju. 2018 metais Vokietijos eksporto dalis į Europos šalis siekė 67 procentus viso eksporto, be to, tokia pat dalis buvo ir kalbant apie importą. Tvirtoje antroje pozicijoje kalbant apie Vokietijos užsienio prekybą yra Azija (18 procentų eksporto teko Azijos šalims, o importo dalis iš ten sudarė 22 procentus), po to rikiuojasi Amerikos žemynai.
Kaip matome iš paveikslėlio, Vokietijos eksportas ir importas yra kur kas labiau diversifikuotas pagal šalis, nei tai yra pas lenkus. Praėjusiais metais daugiausiai prekių ir paslaugų Vokietija eksportavo į Ameriką (8,7 procento viso eksporto), po to seka kaimyninė Prancūzija (8,1 procento) bei Kinija ir Nyderlandai. Importo srityje vėl tos pačios keturios prieš tai minėtos šalys, tiesa, daugiausiai vokiečiai importavo iš Kinijos (10 procentų), po to rikiuojasi Nyderlandai nei Amerika ir Prancūzija.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2018 metais už didžiausią sumą iš Lenkijos eksportuota mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (trylika procentų viso eksporto vertės) bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) ir elektros bei elektroninės įrangos - po vienuolika procentų. Tuo tarpu importo srityje pas mūsų kaimyninę dominuoja tos pačios kategorijos kaip ir eksporto srityje, t.y. daugiausiai importuota mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų (dvyliką procentų viso importo vertės), elektros bei elektroninės įrangos (vienuolika procentų) bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Vokietijos atveju kalbant apie užsienio prekybą dominuoja trys tos pačios kategorijos kaip ir pas lenkus. Daugiausiai pagal vertę per praėjusius metus tiek eksportuota, tiek importuota mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų -atitinkamai septyniolika procentų viso eksporto ir trylika procentų viso importo. Be to, eksporto srityje taip pat septyniolika procentų sudarė transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) eksportas, o po to seka elektros bei elektroninė įranga (vienuolika procentų viso eksporto). Importo srityje antroje pozicijoje pagal importo į Vokietiją apimtis 2018 metais buvo elektros bei elektroninė įranga (dvylika procentų viso importo), o trečioje -transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) importas.
Pažvelgus į einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, kaip matome paveikslėlyje Lenkijos atveju šis procentinis rodiklis iš esmės per visą analizuojamą laikotarpį buvo neigiamas ir gan daug svyravo. Tačiau per pastaruosius šešis metus padėtis akivaizdžiai pagerėjo lyginant su tuo kas buvo šio amžiaus pradžioje ir per paskutinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę, t.y. 2017 metais einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška nors ir nežymiai, bet jau buvo teigiamas, o praėjusiais metais neigiamas procentinis rodiklis siekė tik vieną procentą.
Tuo tarpu Vokietijoje visiškai priešinga situacija kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška. Tik 2000 ir 2001 metais jis buvo su minuso ženklu, o po to kasmet su pliuso ženklu. Tiesa, lyginant Vokietiją su Lenkiją pagal einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, bendra yra tai, kad per analizuojamą laikotarpį abiejose valstybėse padėtis pagerėjo, na o Vokietijos atveju šis rodiklis kai tapo teigiamu vėliau teigiama reikšmė procentine išraiška vis labiau didėjo.
Antros dalies trumpos išvados:
Per analizuojamą laikotarpį abiejų valstybių bedarbystės pokyčių ciklai iš esmės sutapdavo, tiesa, Vokietijoje visuomet šis rodiklis buvo pastebimai mažesnis ir svyruodavo mažiau. Po paskutinės pasaulinės krizės abiem atvejais stebimas bedarbystės rodiklio mažėjimas, tačiau Lenkijoje ji krito labiau, be to, Vokietijoje šis rodiklis nekinta jau šešis mėnesius iš eilės;
Vokietijoje jaunimo bedarbystės lygis visuomet buvo pastebimai mažesnis nei Lenkijoje, be to, pastarojoje šalyje šis rodiklis svyravo labiau, na o po paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės abiem atvejais jaunimo bedarbystė gerokai smuktelėjo, tiesa, mūsų kaimyninėje valstybėje labiau;
Abejose mūsų analizuojamose valstybėse nuo 2000 metų vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius nuosekliai didėjo, tačiau Lenkijoje jis šoktelėjo labiau, bet Vokietijoje jis ir toliau išlieka pastebimai didesnis, t.y. net 3,5 karto;
Per visą analizuojamą laikotarpį Vokietijoje darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis visuomet buvo aukštesnis ir paaugo, tuo tarpu kitoje šalyje smuktelėjo, po to sugrįžo į tą lygį, kuris buvo 2000 metais;
Lenkijoje per pastaruosius dvidešimt metų produktyvumas nuosekliai augo ir galiausiai šoktelėjo pastebimai labiau ir jau yra didesnis nei Vokietijoje;
Nuo 2009 metų Lenkijoje vyrų ir moterų išėjimo į pensiją amžius (kuris yra skirtingas) buvo kelis metus didintas, tačiau po to sugrįžo į pradinį lygį ir nekinta, tuo tarpu Vokietijoje nuo 2013 metų abiejų lyčių pensijinis amžius, kuris yra vienodas, nuosekliai analogiškai didėja;
Pramonės produkcijos apimtys Lenkijoje per analizuojamą laikotarpį augo sparčiau nei kaimyninėje valstybėje;
Vokietijoje nuo pat šio amžiaus pradžios pramonės apimčių panaudojimas visuomet buvo didesnis bet galiausiai iš esmės nepatiko, o Lenkijoje šis rodiklis ūgtelėjo;
Nuo šio amžiaus pradžios Vokietijos užsienio prekybos rezultatas buvo teigiamas ir iš esmės nuosekliai didėjo, tuo tarpu kaimyninė valstybė tik po paskutinės pasaulinės krizės galėjo pasigirti tuo, kad pradėjo laikas nuo laiko fiksuoti teigiamą užsienio prekybos rezultatą, tuo pačiu sumažėjo prekybos deficitas;
Praėjusiais metais Lenkija absoliučiai daugiausiai prekiavo su Europos šalimis, na o pagrindinė jos užsienio prekybos partnerė yra kaimyninė Vokietija;
Vokiečiai taip pat daugiausiai prekiauja su Senojo žemyno valstybėmis, tačiau Azijos dalis užsienio prekybos struktūroje yra kur kas didesnė nei Lenkijos atveju. Pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos partnerės 2018 metais buvo Amerika, Kinija, Prancūzija bei Nyderlandai;
Per 2018 metus Lenkija daugiausiai importo ir eksportavo mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų, elektros bei elektroninės įrangos bei transporto priemonių;
Vokietijos atveju kalbant apie užsienio prekybą praėjusiais metais dominuoja trys tos pačios kategorijos kaip ir pas lenkus;
Vertinant abiejų analizuojamų šalių einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Lenkijoje jis nuo pat šio amžiaus pradžios faktiškai visuomet buvo neigiamas, o Vokietijoje priešingai - faktiškai visada teigiamas, tačiau bendra yra tai, kad abiem atvejais per nagrinėjamą laikotarpį padėtis pagerėjo.
BUS DAUGIAU.
Po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Darbo rinka
Remiantis naujausiais duomenimis, Lenkijoje bedarbystė siekia penkis procentus, o Vokietijoje ji yra dar kiek mažesnė ir sudaro vos 3,1 procento. Mūsų kaimyninėje valstybėje minimas rodiklis visuomet buvo didesnis, arba pastebimai didesnis, tačiau abiejų šalių bedarbystės rodiklio pokyčio tendencijos iš esmės sutapdavo.
Jaunimo bedarbystės lygio atveju, kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, labai panašu į tai, kas buvo aptarta kalbant apie bendrą bedarbystės lygį, t.y. jaunimo bedarbystės pokyčio tendencijos tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje yra panašios, tačiau antroje šalyje šis rodiklis visuomet buvo didesnis, o kartais ir gerokai didesnis. Remiantis naujausiais duomenimis, Lenkijoje jaunimo bedarbystės lygis siekia dešimt procentų, tuo tarpu kitoje analizuojamoje valstybėje yra beveik dvigubai mažesnis, t.y. siekia vos 5,8 procento.
Žinoma, darbo rinkos dalyje apžvelgsime ir darbo užmokesčio rodiklį. Kalbant apie vidutinį mėnesinį atlyginimą, abiem atvejais pateiktas rodiklis apie darbo užmokestį prieš mokesčius bei kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje nuo pat šio amžiaus pradžios šis rodiklis nuosekliai didėjo.
Lenkijoje šio amžiaus pradžioje minimas rodiklis siekė 56,4 procento, ir iki maždaug paskutinės pasaulinės ekonominės krizės nuosekliai mažėjo, t.y. krito iki 53,2 procento, bet po to ėmė nuosekliai augti ir maždaug 2014 metais stabilizavosi ir mažai kinta, t.y. šiuo metu sudaro 56,2 procento, arba faktiškai tiek pat kiek ir 2000 metais.
Vokietijoje, kaip matome, šis rodiklis nuo 2000 metų nuosekliai iki pat 2008 metais kilusios paskutinės pasaulinės krizės kilo. Kriziniu laikotarpiu sulaukėme jo gan pastebimo kritimo, vėliau pasibaigus krizei Vokietijoje produktyvumas vėl ūgtelėjo ir pasiekė prieš tai buvusį lygį, na o rekordinis lygis fiksuotas 2017 metų lapkritį, kuomet produktyvumo indeksas sudarė 105,7 punktus. Nuo to laiko šis rodiklis šioje valstybėje mažėja ir dabar sudaro 98,1 punktą, o tai reiškia, kad per pastaruosius dvidešimt metų produktyvumas Vokietijoje paaugo beveik trečdaliu.
Nagrinėjant abiejų šalių darbo rinką verta paminėti ir koks jose yra pensijinis amžius ir kaip jis kito. Abiem atvejais duomenys pateikiami tik nuo 2009 metų, kuomet tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje vyrų išėjimo į pensiją amžius buvo vienodas ir siekė 65 metus. Pirmojoje šalyje šis rodiklis ėmė didėti nuo 2013 metų ir jau 2016 metais siekė 65.6 metus, tačiau jau sekančiais metais pensijinis amžius vyrų tarpe Lenkijoje buvo sumažintas iki 65 metų ir nuo to laiko šis rodiklis nekinta. Tuo tarpu kaimyninėje valstybėje vyrų išėjimo į pensiją amžius nuosekliai kiekvienais metais didėja nuo pat 2013 metų ir šiuo metu jau siekia 65.7 metus. Kalbant apie moterų pensijinį amžių, Lenkijoje jis visuomet buvo mažesnis nei Vokietijoje, kurioje jis toks pats kaip ir vyrų bei didėja analogiškai. Pirmojoje šalyje moterų išėjimo į pensiją amžius 2009 metais siekė šešiasdešimt metų, o jau 2015 metais jis buvo pakilęs iki 60.6 metų, tačiau nuo 2017 metų vėl buvo sumažintas iki šešiasdešimties metų ir nuo to laiko nekinta.
Pramonės produkcija
Tačiau tuo pačiu abiejų analizuojamų šalių pramonės produkcijos pokyčio tendencijos iš esmės sutapo. 2008 metais kilus pasaulinei ekonomikos krizei bei tuo pačiu smukus paklausai ir pablogėjus lūkesčiams, tai neigiamai paveikė ir pramonę, tiesa, Vokietijoje piko metu buvo fiksuotas didesnis jos metinis nuosmukis nei kaimyninėje Lenkijoje, bet tuo pačiu po to vėl padidėjus paklausai pramonės produkcijos apimtys būtent Vokietijoje atsitiesė labiau. Po krizės abiem atvejais veiklos apimtys pramonėje sugrįžo faktiškai iki prieš tai buvusio lygio, tiesa, Vokietijoje nuo praėjusių metų ir toliau fiksuojama pramonės produkcijos apimčių kritimo tendencija.
Lenkijos atveju duomenys apie pramonės pajėgumų panaudojimą pateikiami nuo 2002 metų. Šis rodiklis šioje valstybėje nuosekliai kilo iki 2008 metų, kai sulaukėme krizės ir jo tuo pačiu smukimo, tačiau kritimas buvo mažesnis nei kaimyninėje šalyje, t.y. Lenkijoje pramonės apimčių panaudojimas sumažėjo nuo maždaug aštuoniasdešimties procentų iki kiek žemiau nei septyniasdešimties procentų. Bet po to sulaukėme šio rodiklio augimo ir praėjusių metų trečią ketvirtį jis pasiekė piką, t.y. sudarė 83,5 procento, na o po to kiek pasikoregavo ir dabar siekia 81,2 procento, kai 2002 metais siekė 67,4 procento.
Prekyba
Tuo tarpu Lenkijoje nuo šio amžiaus pradžios, ir ypač kriziniu laikotarpiu užsienio prekybos rezultatas buvo neigiamas, t.y. šalis už didesnę sumą prekių ir paslaugų importavo nei eksportavo. Tačiau šaliai atsigavus po paskutinės pasaulinės krizės Lenkija jau galėjo pasigirti tuo, kad užsienio prekybos rezultatas karts nuo karto tapdavo teigiamas ir tuo pačiu sumažėjo bendras neigiamas rezultatas, tad galima teigti, jog padėtis šioje srityje pagerėjo.
Kaip matome, lenkai absoliučiai daugiausiai prekiauja su Europos šalimis, ypač tai pasakytina apie Lenkijos eksportą, nes praėjusiais metais net aštuoniasdešimt devyni procentai viso eksporto vertės teko Europai, kai iš Senojo žemyno valstybių lenkai importavo septyniasdešimt procentų visų prekių ir paslaugų. 2018 metais Lenkijos eksporto dalis į Aziją ir Amerikos žemynus siekė atitinkamai tik 5,2 ir 4,3 procento, tuo tarpu importo dalis iš Azijos šalių siekė net dvidešimt tris procentus, o iš Amerikos žemynų - penkis procentus.
Praėjusiais metais lenkai absoliučiai daugiausiai prekiavo su kaimynine Vokietija (dalis eksporte net 28 procentai, dalis importe - net 23 procentai). Antroje pozicijoje pagal eksporto apimtis 2018 metais buvo kita kaimynė Čekija, po to seka Didžioji Britanija bei Prancūzija su Italija. Kalbant apie importą, lenkai po Vokietijos daugiausiai prekių ir paslaugų importavo iš Kinijos (12 procentų viso importo vertės), po to eilėje Rusija bei Prancūzija ir Italija.
Vokiečiai taip pat prekiauja daugiausiai su Senojo žemyno valstybėmis, tačiau ši dalis, ypač kalbant apie eksportą, yra mažesnė nei prieš tai minėtos Lenkijos atveju. 2018 metais Vokietijos eksporto dalis į Europos šalis siekė 67 procentus viso eksporto, be to, tokia pat dalis buvo ir kalbant apie importą. Tvirtoje antroje pozicijoje kalbant apie Vokietijos užsienio prekybą yra Azija (18 procentų eksporto teko Azijos šalims, o importo dalis iš ten sudarė 22 procentus), po to rikiuojasi Amerikos žemynai.
Kaip matome iš paveikslėlio, Vokietijos eksportas ir importas yra kur kas labiau diversifikuotas pagal šalis, nei tai yra pas lenkus. Praėjusiais metais daugiausiai prekių ir paslaugų Vokietija eksportavo į Ameriką (8,7 procento viso eksporto), po to seka kaimyninė Prancūzija (8,1 procento) bei Kinija ir Nyderlandai. Importo srityje vėl tos pačios keturios prieš tai minėtos šalys, tiesa, daugiausiai vokiečiai importavo iš Kinijos (10 procentų), po to rikiuojasi Nyderlandai nei Amerika ir Prancūzija.
Remiantis naujausiais duomenimis, 2018 metais už didžiausią sumą iš Lenkijos eksportuota mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų (trylika procentų viso eksporto vertės) bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) ir elektros bei elektroninės įrangos - po vienuolika procentų. Tuo tarpu importo srityje pas mūsų kaimyninę dominuoja tos pačios kategorijos kaip ir eksporto srityje, t.y. daugiausiai importuota mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų (dvyliką procentų viso importo vertės), elektros bei elektroninės įrangos (vienuolika procentų) bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Vokietijos atveju kalbant apie užsienio prekybą dominuoja trys tos pačios kategorijos kaip ir pas lenkus. Daugiausiai pagal vertę per praėjusius metus tiek eksportuota, tiek importuota mašinų, branduolinių reaktorių bei katilų -atitinkamai septyniolika procentų viso eksporto ir trylika procentų viso importo. Be to, eksporto srityje taip pat septyniolika procentų sudarė transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) eksportas, o po to seka elektros bei elektroninė įranga (vienuolika procentų viso eksporto). Importo srityje antroje pozicijoje pagal importo į Vokietiją apimtis 2018 metais buvo elektros bei elektroninė įranga (dvylika procentų viso importo), o trečioje -transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų) importas.
Antros dalies trumpos išvados:
Per analizuojamą laikotarpį abiejų valstybių bedarbystės pokyčių ciklai iš esmės sutapdavo, tiesa, Vokietijoje visuomet šis rodiklis buvo pastebimai mažesnis ir svyruodavo mažiau. Po paskutinės pasaulinės krizės abiem atvejais stebimas bedarbystės rodiklio mažėjimas, tačiau Lenkijoje ji krito labiau, be to, Vokietijoje šis rodiklis nekinta jau šešis mėnesius iš eilės;
Vokietijoje jaunimo bedarbystės lygis visuomet buvo pastebimai mažesnis nei Lenkijoje, be to, pastarojoje šalyje šis rodiklis svyravo labiau, na o po paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės abiem atvejais jaunimo bedarbystė gerokai smuktelėjo, tiesa, mūsų kaimyninėje valstybėje labiau;
Abejose mūsų analizuojamose valstybėse nuo 2000 metų vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius nuosekliai didėjo, tačiau Lenkijoje jis šoktelėjo labiau, bet Vokietijoje jis ir toliau išlieka pastebimai didesnis, t.y. net 3,5 karto;
Per visą analizuojamą laikotarpį Vokietijoje darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis visuomet buvo aukštesnis ir paaugo, tuo tarpu kitoje šalyje smuktelėjo, po to sugrįžo į tą lygį, kuris buvo 2000 metais;
Lenkijoje per pastaruosius dvidešimt metų produktyvumas nuosekliai augo ir galiausiai šoktelėjo pastebimai labiau ir jau yra didesnis nei Vokietijoje;
Nuo 2009 metų Lenkijoje vyrų ir moterų išėjimo į pensiją amžius (kuris yra skirtingas) buvo kelis metus didintas, tačiau po to sugrįžo į pradinį lygį ir nekinta, tuo tarpu Vokietijoje nuo 2013 metų abiejų lyčių pensijinis amžius, kuris yra vienodas, nuosekliai analogiškai didėja;
Pramonės produkcijos apimtys Lenkijoje per analizuojamą laikotarpį augo sparčiau nei kaimyninėje valstybėje;
Vokietijoje nuo pat šio amžiaus pradžios pramonės apimčių panaudojimas visuomet buvo didesnis bet galiausiai iš esmės nepatiko, o Lenkijoje šis rodiklis ūgtelėjo;
Nuo šio amžiaus pradžios Vokietijos užsienio prekybos rezultatas buvo teigiamas ir iš esmės nuosekliai didėjo, tuo tarpu kaimyninė valstybė tik po paskutinės pasaulinės krizės galėjo pasigirti tuo, kad pradėjo laikas nuo laiko fiksuoti teigiamą užsienio prekybos rezultatą, tuo pačiu sumažėjo prekybos deficitas;
Praėjusiais metais Lenkija absoliučiai daugiausiai prekiavo su Europos šalimis, na o pagrindinė jos užsienio prekybos partnerė yra kaimyninė Vokietija;
Vokiečiai taip pat daugiausiai prekiauja su Senojo žemyno valstybėmis, tačiau Azijos dalis užsienio prekybos struktūroje yra kur kas didesnė nei Lenkijos atveju. Pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos partnerės 2018 metais buvo Amerika, Kinija, Prancūzija bei Nyderlandai;
Per 2018 metus Lenkija daugiausiai importo ir eksportavo mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų, elektros bei elektroninės įrangos bei transporto priemonių;
Vokietijos atveju kalbant apie užsienio prekybą praėjusiais metais dominuoja trys tos pačios kategorijos kaip ir pas lenkus;
Vertinant abiejų analizuojamų šalių einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Lenkijoje jis nuo pat šio amžiaus pradžios faktiškai visuomet buvo neigiamas, o Vokietijoje priešingai - faktiškai visada teigiamas, tačiau bendra yra tai, kad abiem atvejais per nagrinėjamą laikotarpį padėtis pagerėjo.
BUS DAUGIAU.