Mes ir Baltarusija (3 dalis)

» Straipsniai » Ekonomika
Autorius: traders.lt Data: 2020-06-27 21:10 Komentarai: (5)
Viena iš mūsų kaimynių yra Baltarusija. Tai įdomi ir tuo pačiu gana išskirtinė, paslaptinga šalis. Tačiau ką iš tiesų mes žinome apie Baltarusiją ir kaip ji atrodo mūsų šalies fone? Šįkart  dėmesio centre pinigai, reitingai, mokesčiai bei finansų rinkos.

Po antriosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome trečiąją ir tuo pačiu paskutinę dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius Lietuvos ir Baltarusijos oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų (jei tik bus duomenys ir juos galima bus palyginti) iki dabar.


Pinigai

Nagrinėjant pinigų dalį, visų pirmą norėtųsi apžvelgti abiejų šalių užsienio valiutų rezervus ir jų pokyčius. Deja, tačiau baltarusių atveju duomenys yra pateikiami tik nuo 2003 metų, kuomet mūsų kaimynės užsienio valiutų rezervų vertė siekė 477,8 mln. dolerių, na o dabar, remiantis naujausiais duomenimis, sudaro 7,879 mlrd. dolerių, t.y. jie pašoko net 16,5 karto. Per pastaruosius septyniolika metų Baltarusijos turimos minimos atsargos didžiąją laiko dalį augo, tiesa, buvo ir keletą pasikoregavimo - sumažėjimo kartų. 

Informacija apie Lietuvos užsienio valiutų rezervus yra pateikiama nuo 1993 metų, tačiau norint palyginti duomenys su mūsų kaimynais, imsime laikotarpį nuo 2003 metų (iki minimų metų atsargos nuosekliai didėjo), kai rezervų vertė siekė 2,568 mlrd. dolerių (5,4 karto daugiau nei Baltarusijos rodiklis). Mūsų turimos užsienio valiutų atsargos nuo minimų metų iki 2008 metais kilusios pasaulinės krizės nuosekliai augo. Kriziniu laikotarpiu jos kiek smuktelėjo ir po to svyravo gan nedideliame intervale bei 2014 metų pabaigoje prieš įstojant į euro zoną siekė 8,474 mlrd. dolerių. Prisijungiant prie euro zonos Lietuvos bankas turėjo įnešti savo indėlį į Europos Centrinio banko kapitalą, ir tam panaudojo mūsų šalies turėtus užsienio valiutų rezervus, tad dėl to 2015 metų sausį jų vertė krito iki 830,8 mln. dolerių. Bet po to jie vėl ėmė augti ir šiuo metu jau sudaro 4,162 mlrd. dolerių (1,9 karto mažiau nei pas baltarusius), t.y. pašoko penkis kartus, o lyginant su 2003 metų pradžia - 1,6 karto. 


Duomenys apie Lietuvos aukso rezervus yra pateikiami nuo šio amžiaus pradžios, o mūsų kaimynės atveju - nuo 2002 metų. Taigi, faktiškai per visą palyginamą laikotarpį Baltarusijos minimo metalo rezervai buvo didesni ir tuo pačiu padidinti gerokai labiau, t.y. nuo 9,33 tonų iki 49,5 tonų, arba 5,3 karto.




Tuo tarpu mūsų šalyje aukso rezervai nuo 2002 metų kilstelti vos nuo 5,79 iki 5,8 tonų. 




Be jokios abejonės nagrinėjant pinigų sritį, būtina apžvelgti ir taip vadinamą pinigų pasiūlą. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M3, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti ir ilgalaikiai indėliai bankuose, rodiklis. Taigi, duomenis galime palyginti nuo 1994 metų. Kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje fiksuotas nuoseklus pinigų pasiūlos M3 rodiklio augimas. 

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje pinigų pasiūlos M3 rodiklis jau siekia 31,977 mlrd. eurų, kai 1994 metų pradžioje sudarė vos 792 mln. eurų, o tai reiškia, kad jis pašoko net 40,4 karto. Baltarusijoje šis rodiklis per minimą laikotarpį šoktelėjo nuo 0,0437 mln. Baltarusijos rublių iki 50,345 mlrd. Baltarusijos rublių, arba, kas akivaizdu, gerokai labiau nei Lietuvoje. 


Kalbant apie bazinę palūkanų normą, tai abi analizuojamas valstybes palyginsime nuo 2000 metų. Taigi, pažvelgus į pateiktą paveikslėlį su grafikais matome, kad per visą analizuojamą laikotarpį bazinė palūkanų norma Lietuvoje (tiesa, čia pateikiama Europos Centrinio banko pagrindinė palūkanų norma, kuri mūsų šalyje galioja tik nuo 2015 metų, t.y. prieš tai ji Lietuvoje buvo didesnė) buvo gerokai mažesnė nei Baltarusijoje, t.y. ir skolinimosi sąlygos kur kas palankesnės, tačiau tuo pačiu bendra yra tai, kad šis rodiklis nuosekliai mažėjo ir abiem atvejais šiuo metu yra rekordinėse žemumose.

Šio amžiaus pradžioje bazinė palūkanų norma pas mūsų kaimynus siekė net 130 procentų, o Lietuvoje - vos tris procentus. Tuo tarpu dabar ji mūsų šalyje sudaro nulį procentų ir jau ilgą laiką nekinta, kai Baltarusijoje siekia 7,75 procento. 


Reitingai

Šią dalį pradedame nuo korupcijos, tai  reiškinys, kuris šiuo atveju yra negatyvus, ir pagal kurį norėtume palyginti dvi analizuojamas valstybes. Kasmet korupcijos reitingą skelbia Transparency International organizacija. Taigi, mūsų šalies duomenys apie korupcijos reitingą yra pateikiami nuo 1999 metų, kai Lietuva buvo 50 vietoje. Žemiausiai šiame reitinge mūsų šalis buvo nukritusi 2008 metais (58 pozicija), tačiau po to padėtis iš esmės ėmė nuosekliai gerėti bei jau praėjusiais metais Lietuva korupcijos reitinge buvo pakilusi iki 35 vietos (kuo aukštesnė vieta reitinge, tuo mažiau korumpuota šalis).

Tuo tarpu Baltarusija šiame reitinge visuomet per analizuojamą laikotarpį buvo žemiau už mūsų valstybę (kai kuriais atvejais gerokai žemiau), o tai reiškia, jog remiantis Transparency International organizacijos vertinimu, Lietuvos kaimynėje korupcijos lygis yra žymiai aukštesnis. Remiantis naujausiais duomenimis, baltarusiai korupcijos reitinge užima 66 vietą, kai 1998 metais - 47. Be to, per analizuojamą laikotarpį ši šalis gana ilgą laikotarpį (2003 - 2015 metais, o žemiausia vieta 2006 ir 2008 metais - 151) korupcijos reitinge buvo nusmukusi žemiau pirmojo šimtuko.


Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį mes norėtume apžvelgti ir kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Duomenys pateikiami nuo 2008 metų. Iškart galima pabrėžti, kad mūsų šalyje sąlygos plėtoti verslą visuomet buvo vertinamos palankiau. Praėjusiais metais tarp 190 pasaulio šalių Lietuva, lyginant su ankstesniais metais, pagal šį rodiklį pakilo iš keturioliktos iki net vienuolikos vietos, kai dar prieš vienuoliką metų buvo 25 pozicijoje. 

Tuo tarpu mūsų kaimynai pagal sąlygas plėtoti verslą 2019 metais, lyginant su ankstesniais metais, smuktelėjo iš 37 iki 49 vietos, tačiau lyginant su 2008 metais, kai Baltarusija šiame reitinge tarp 190 pasaulio valstybių buvo tik 82 pozicijoje, sąlygos šioje šalyje plėtoti verslą irgi kaip ir pas mus - pagerėjo.


Mokesčiai

Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo abiejose šalyse taikomo pelno mokesčio. Duomenys šiuo atveju pateikiami nuo 2006 metų, kuomet mūsų šalyje pelno mokestis siekė penkiolika procentų, beje, kaip ir dabar (pelno mokestis buvo padidintas tik 2009 metais iki 20 procentų vieniems metams) bei jis nuo minimų metų visuomet buvo mažesnis nei kaimyninėje valstybėje. Tuo tarpu Baltarusijoje šiuo metu jis siekia aštuoniolika procentų, o 2006 metais sudarė dvidešimt keturis procentus ir toks išliko iki 2012 metų, kuomet buvo sumažintas iki dabartinio lygio.

Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Baltarusijos atveju duomenys pateikiami tik nuo 2004 metų, o Lietuvos - nuo 1994 metų. Per palyginamą laikotarpį šiose valstybėse šis mokestis buvo  sumažintas daugiau nei dvigubai. Mūsų šalyje gyventojų pajamų mokestis dabar siekia 15 procentų, kai nuo 1994 metų ik pat 2006 metų pradžios buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir siekė 33 procentus. Minėtais metais jis buvo sumažintas iki 27 procentų ir dvejus metus nekito, po to 2008 metais pakoreguotas iki 24 procentų, o dar kitais metais per krizę sumažintas iki dabartinio lygio. Tuo tarpu Baltarusijoje nuo 2004 iki 2008 metų pabaigos šis mokestis siekė trisdešimt procentų, kitais metais buvo nurėžtas net daugiau nei perpus, t.y. iki  dvylikos procentų ir toks išliko iki pat 2017 metų, kai buvo kilsteltas vienu procentu iki 13 procentų. Taigi, per didžiąją dalį laikotarpio, kurį galima palyginti, Baltarusijoje gyventojų pajamų mokestis buvo kiek mažesnis nei Lietuvoje.

Pagrindinis pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis (PVM) mūsų šalyje šiuo metu sudaro 21 procentą bei nekinta nuo pat 2010 metų, kai buvo padidintas nuo devyniolikos procentų. Duomenys apie Lietuvos PVM pateikiami nuo šio amžiaus pradžios, kuomet šis rodiklis siekė 18 procentų bei toks išliko iki 2009 metų krizinio laikotarpio, kai buvo kilsteltas iki 19 procentų. Baltarusijoje pridėtinės vertės mokestis taip pat buvo padidintas per ankstesnę finansų ir ekonominę krizę, t.y. 2010  metais nuo 18 iki 20 procentų ir toks išliko iki šiol bei yra vienu procentu mažesnis nei mūsų šalyje. Duomenys apie Baltarusijos PVM pateikiami nuo 2006 metų, kuomet šis rodiklis siekė aštuoniolika procentų.
 
Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Baltarusijos atveju duomenys apie šį mokestį pateikiami tik nuo 2009 metų, kuomet jis siekė 36 procentus. Kitais metais jis buvo sumažintas vienu procentu ir toks išliko iki šiol, t.y. darbdavys sumoka faktiškai visą mokestį - 34 procentus (prieš sumažinimą buvo 35 procentai), o štai darbuotojas vos vieną procentą. Mūsų šalies duomenys apie socialinės apsaugos mokestį pateikiami nuo 2004 metų, kuomet jis siekė 34 procentus (darbdavys mokėjo 31 procentą, o darbuotojas - tris procentus), po to šis mokestis kelis kartus buvo didintas ir aukščiausias buvo 2016 - 2017 metais, kai sudarė 41,98 procento (darbdavys mokėjo 30,98 procento, o darbuotojas - vienuolika procentų). Praėjusiais metais socialinės apsaugos mokestis Lietuvoje buvo gerokai sumažintas, t.y. nuo 40,18 iki 21,27 procento (darbdavio mokama šio mokesčio dalis krito nuo 31,18 iki vos 1,77 procento, o darbuotojo padidėjo nuo 9 iki 19,5 procento). Taigi, per didžiąją dalį palyginamojo laikotarpio nuo 2009 metų socialinės apsaugos mokestis Baltarusijoje buvo mažesnis, tačiau 2019 metais padėtis pasikeitė, na o bendra abiems šalims yra tai, kad jis buvo sumažintas, tiesa, Lietuvoje jis gerokai krito darbdaviui, o darbuotojui pakilo. 


Finansų rinkos

Kalbant apie mūsų dabartinės valiutos euro ir Baltarusijos rublio valiutų porą, akivaizdžiai iš pateikto grafiko matome, kad nuo šio amžiaus pradžios euras nuosekliai, aišku su tam tikromis korekcijomis, stiprėja mūsų kaimynės nacionalinės valiutos atžvilgiu, žinoma, prie to prisidėjo ir Baltarusijos rublio devalvacijos. Nuo šių metų pradžios euras Baltarusijos rublio atžvilgiu sustiprėjo 15,4 procento, o per pastaruosius penkerius metus - 56,7 procento. Kovo pabaigoje, kai finansų rinkose buvo kilusi panika ir fiksuotas masinis išpardavimas - rizikos mažinimas, mūsų valiuta kaimynų valiutos atžvilgiu buvo sustiprėjusi iki 2,88 Baltarusijos rublio už vieną, na o penktadienį už vieną eurą mokėta po 2,68 Baltarusijos rublius.
 



Trečiosios dalies trumpos išvados: 

Nuo 2003 metų iki 2015 metų pradžios mūsų šalies užsienio valiutų rezervų vertė faktiškai visuomet buvo didesnė nei baltarusių, tačiau po įstojimo į euro zoną, kuomet Lietuvos minimas rodiklis gerokai susitraukė, padėtis pasikeitė, bet bendra yra tai, kad per analizuojamą laikotarpį abiejų valstybių atsargos pakilo, tiesa, Baltarusijos kur kas labiau;

Faktiškai per visą palyginamą laikotarpį Baltarusijos aukso atsargos buvo didesnės nei mūsų šalyje, be to, ši valstybė jas pastebimai kilstelėjo;

Abiejose analizuojamose šalyse nuo 1994 metų gerokai šoktelėjo pinigų pasiūlos M3 rodiklis, tačiau Baltarusijoje jis pakilo gerokai labiau;

Nuo šio amžiaus pradžios mūsų šalyje bazinė palūkanų norma buvo visuomet mažesnė ir dažnai gerokai mažesnė, na o bendra Lietuvai ir Baltarusijai yra tai, kad šis rodiklis mažėjo ir šiuo metu palūkanos yra rekordinėse žemumose;

Korupcijos reitinge mūsų šalis visuomet buvo aukščiau kaimynų, kas reiškia, jog Lietuvoje korupcijos lygis yra mažesnis, o kai kuriais metais buvo gerokai mažesnis, be to, per analizuojamą laikotarpį mūsų valstybė reitinge pakilo į viršų;

Nuo 2008 metų sąlygos plėtoti verslą Baltarusijoje ir Lietuvoje pagerėjo, tačiau mūsų šalis visuomet šiame reitinge buvo kur kas aukščiau už kaimynus; 

Per palyginamą laikotarpį mūsų šalyje pelno mokestis visuomet buvo mažesnis, tačiau Baltarusijoje jis buvo pakoreguotas žemyn;

Tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje per palyginamąjį laikotarpį gyventojų pajamų mokestis buvo pastebimai, t.y. daugiau nei dvigubai sumažintas, tačiau mūsų kaimynėje jis didžiąją dalį laiko buvo kiek mažesnis;

Abiejose valstybėse pagrindinis pridėtinės vertės mokestis buvo kiek kilsteltas per paskutinę pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, tačiau nuo to laiko nebuvo keičiamas ir mūsų šalyje yra vienu procentu didesnis;

Faktiškai per visą lyginamąjį laikotarpį Baltarusijoje socialinės apsaugos mokestis buvo mažesnis, tačiau praėjusiais metais mūsų šalyje jis buvo gerokai sumažintas (tiesa, sumažintas darbdaviams, o darbuotojams padidintas) ir padėtis pasikeitė;

Dabartinė mūsų valiuta euras nuo šio amžiaus pradžios nuosekliai stiprėja Baltarusijos rublio atžvilgiu.
 
1.   Parašė Klaustukas   2020-06-29 09:42  

Šiaip, euras ne "mūsų" valiuta, o ES valiuta.

 
2.   Parašė zz   2020-06-29 22:35  

o mes ne EU dalis??? vansi ir Eur musu valiuta.

 
3.   Parašė Apci   2020-06-29 22:52  

Priklauso kuo save laikot. Dauguma laiko kol kas vis dar save lietuviais. Patikslinu: ne europiečiais gyvenančiais lietuvoje, o lietuviais gyvenančiais europoje. Didelis skirtumas. Romos laikais irgi visi turėjo galu gale romos pilietybę, bet tai neišgelbėjo nuo griuvimo. ES gali daug ką prikurti, sukurti, išvesti, bet kol lietuvis aukščiau visko, tol euras ne "mūsų". Euras šiuo atveju yra oficialus išorinės struktūros viršenybės/ diktato indikatorius/ simbolis.

 
4.   Parašė IT17   2020-06-29 23:37  

nieks neverte to euro isivest, taciau po to skolinimosi kastai ji isivedus krito, ir yra ECB palaikymas per aktyvu pirkimus... plius kur kas patikimesnes valiutos statusas, ka rinktumetes, Baltarusijos rubli, ar eura???

 
5.   Parašė Apci   2020-06-30 07:48  

Nepamenu referendumo dėl euro... taip kad leidimo eurui aš nedaviau. Jei prieš 100 metų kažkas balsavo už eur, dabar jo atsisakyti nebegalima? Demokratijoje turi būti galima viskas. Nauja karta, naujos idėjos. Nevaikštau ir nedeginu litas matters, nes esu demokratijos šalininkas. Elementariai su laiku žmonės susivoks ir vėl įvyks pokyčiai. Niekas voetoj nestovi. Jūs siūlot kaip visada tą patį "kaimyno žolė žalesnė". Aš siūlau Lietuvai įsivesti coiną. Manau daug problemų išsispręstų ir nereikėtų aimanuoti apie politikų kyšimąsis ir pan. Pvz pilna: švedai, danai, šveicarai, norvegai, čekai, lenkai, anglai, islandai, vengrai... esmė smegeninėj. Priimdami kitą valiutą mes save nužeminam, patys save nuleidžiam ant žemės pasamonėje, mat kažkodėl kiti žino geriau. Na... tokie švedų lygio niekada nepasieks.