versija spausdinimui
(0)
Viena iš mūsų kaimynių yra Baltarusija. Tai įdomi ir tuo pačiu gana išskirtinė, paslaptinga šalis. Tačiau ką iš tiesų mes žinome apie Baltarusiją ir kaip ji atrodo mūsų šalies fone?
Nagrinėsime pagrindinius Lietuvos ir Baltarusijos oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų (jei tik bus duomenys ir juos galima bus palyginti) iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Pradedam šią apžvalgą nuo bendrojo vidaus produkto. Šiuo atveju duomenys apie jį tiek mūsų, tiek Baltarusijos atveju pateikiami nuo 1990 metų. Kaip matome, pokyčio dinamika abiem atvejais gana panaši. Taigi, minimais metais Lietuvos metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 10,5 mlrd. dolerių, o štai kaimynės sudarė 21,65 mlrd. dolerių, t.y. buvo daugiau nei du kartus didesnė.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos metinio bendrojo vidaus produkto vertė jau siekė 54,3 mlrd. dolerių (absoliučiai rekordinė vertė), o tai reiškia, kad per analizuojama laikotarpį ji pašoko net 5,2 karto. Tuo tarpu Baltarusijos bendrojo vidaus produkto vertė 2019 metais sudarė 60,45 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad lyginant su 1990 metais, ji pakilo 2,8 karto, arba pastebimai mažiau nei pas mus, be to, šis rodiklis lyginant su Lietuvos BVP, jau yra tik virš vienuolikos procentų didesnis dolerine išraiška. Kaip minėta, rekordinė mūsų šalies bendrojo vidaus produkto vertė buvo pasiekta kaip tik praėjusiais metais, tuo tarpu kaimyninėje valstybėje - 2014 metais, kuomet per metus sukurto BVP vertė siekė 78,81 milijardą dolerių.
Kalbant apie populiaciją, ji abiejose valstybėse kito labai panašiai, t.y. iš esmės fiksuota nuosekli mažėjimo tendencija, tiesa, štai Baltarusijoje per pastaruosius kelis metus gyventojų skaičius iš esmės stabilizavosi ir gan nedaug kinta. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje gyvena 2,8 milijono žmonių, o štai kaimyninėje valstybėje - 9,48 milijono gyventojų, arba 3,4 karto daugiau. Tuo tarpu 1990 metais Lietuvoje buvo 3,69 milijono gyventojų, o tai reiškia, kad jų nuo to laiko sumažėjo 24,1 procento, o štai Baltarusijoje minimais metais buvo 10,19 milijono žmonių (arba 2,8 karto daugiau nei mūsų valstybėje), tad jų skaičius iki dabar sumažėjo septyniais procentais, arba pastebimai mažiau nei pas mus. Žinoma, tai dalinai susiję su tuo, kad po Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą pagerėjo galimybės išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, ko baltarusiai neturi.
Per analizuojamą laikotarpį mūsų šalyje gyventojų pikas buvo pasiektas 1992 metais, kai jų buvo 3,71 milijonas, o štai Baltarusijoje daugiausiai žmonių gyveno 1993 metais, t.y. 10,24 milijono.
Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, 2018 metais mūsų valstybėje šis rodiklis pasiekė rekordinį lygį, t.y. 17669,7 tūkstančius dolerių (140 procentų pasaulinio vidurkio), o štai Baltarusijoje sudarė 6744,5 tūkstančius dolerių (arba tik 53 procentai pasaulinio vidurkio, o didžiausias lygis buvo 2014 metais, t.y. 6817,3 tūkstančiai dolerių), t.y. net 2,6 karto mažiau nei Lietuvoje.
Mūsų šalies atveju duomenys yra pateikiami nuo 1995 metų. Kaip matome, abiejose nagrinėjamose šalyse šis rodiklis iš esmės visą laiką (išskyrus kai kuriuos laikotarpius) augo. Taigi, minimais metais vienam lietuviui teko 5322,42 tūkstančiai dolerių bendrojo vidaus produkto, o kaimyninėje valstybėje šis rodiklis siekė 2075,7 tūkstančius dolerių, arba 2,6 karto mažiau. Tad nuo 1995 metų vienam mūsų šalies gyventojui tenkanti metinio BVP dalis pašoko 3,3 karto, o Baltarusijoje - irgi tiek pat, nors tuo pačiu šiuo atveju verta prisiminti tą faktą, kad Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo sparčiau.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų valstybių biudžetus, mūsų šalies atveju duomenys pateikiami nuo 1995 metų, o Baltarusijos - nuo 1998 metų.
Taigi, kaip matome iš pateiktos diagramos, per didžiąją dalį laikotarpio Lietuvos biudžetas būdavo deficitinis (1997 metais ir kriziniu 2009 - 2011 metų laikotarpiu deficitas lyginant su BVP buvo ypač šoktelėjęs), tačiau per pastaruosius ketverius metus tendencija pasikeitė, ir jis nors ir su nedideliu, lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, bet yra su pertekliu, t.y. pajamos viršija išlaidas, kas, žinoma, jog yra pozityvu.
Tuo tarpu baltarusiai gali pasigirti tuo, kad nuo 1998 metų, kai yra pateikiami duomenys, jų biudžetas, skirtingai nei mūsų šalyje, kur kas dažniau buvo perteklinis nei deficitinis. Be to, pats deficitas, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, procentine išraiška dažniausiai buvo kuklesnis nei Lietuvoje.
Verta pažymėti ir tą faktą, kad štai nuo 2011 metų, kaip matome pateiktoje diagramoje, mūsų kaimynės biudžeto pajamos visą laiką viršiją išlaidas ir paskutinius trejus metus šis procentinis rodiklis lyginant su BVP nuosekliai didėja.
Atėjo metas panagrinėti Lietuvos ir Baltarusijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį. Mūsų šalies duomenys pateikiami nuo 1995 metų, o štai kaimynų - nuo 2001 metų. Verta pažymėti, kad šio rodiklio pokyčio tendencijos per palyginamą laikotarpį iš esmės sutapdavo, o bendra tendencija - prieaugis. Esminis viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio didėjimas abiem atvejais fiksuotas po 2008 metų rudenį kilusios krizės. Tiesa, Baltarusijoje buvo ir antrasis šio rodiklio augimo etapas, t.y. nuo 2015 metų. Tačiau mūsų šalyje viešosios skolos ir BVP santykis procentine išraiška per palyginamą laikotarpį visuomet buvo kiek didesnis, o kai kuriais laikotarpiais ir gerokai didesnis.
Taigi, praėjusiais metais Lietuvos viešoji skola sudarė 36,3 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, o pas baltarusius šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 26,9 procento, kai dar 2001 metų pradžioje jis abiem atvejais buvo kuklesnis bei sudarė atitinkamai 22,9 ir vos 3,5 procento (Baltarusijoje netgi gerokai mažesnis).
Infliacija
Kalbant apie abiejų Senojo žemyno atstovių metinę infliaciją, tai iškart po nepriklausomybės atgavimo tiek Lietuvoje, tiek ir Baltarusijoje buvo fiksuojamas itin didelis metinis kainų prieaugis (keliais šimtais, keliais tūkstančiais procentų), t.y. hyper infliacija, tačiau pas mūsų kaimynus metinis kainų šuolis visuomet buvo dar įspūdingesnis nei pas mus. Abiem atvejais toks gigantiškas metinis kainų prieaugis buvo fiksuojamas maždaug iki 1996 - 97 metų. Tad siekiant, kad abiejų šalių metinių infliacijų pokyčių grafikai nebūtų itin stipriai iškraipyti, pateikiame grafike duomenis tik nuo 2005 metų.
Vėliau infliacija mūsų šalyje nusistovėjo, tiesa, buvo keli didesni metiniai kainų šuoliai, tačiau ne tokie įspūdingi kaip kaimyninėje Baltarusijoje, kas susiję su šios šalies nacionalinės valiutos devalvaciją. Taigi, galima reziumuoti, jog per visą analizuojamą laikotarpį kaimyninėje šalyje kainų prieaugis buvo spartesnis, t.y. kitaip sakant mažesnis kainų stabilumas, ir ypač tai pasakytina apie šį amžių.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Nuo 1990 metų abiejų analizuojamų šalių bendrojo vidaus produkto pokyčio dinamika buvo gana panaši, tačiau Lietuvos minimas rodiklis per lyginamą laikotarpį pašoko pastebimai labiau, tad tuo pačiu metinio BVP vertė dolerine išraiška gerokai priartėjo prie Baltarusijos;
Iš esmės per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvoje ir Baltarusijoje fiksuotas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau jis mūsų šalyje vyko gerokai sparčiau, tad dar labiau padidėjo gyventojų kiekio skirtumas mūsų kaimynės naudai;
Nuo 1995 metų abiejose šioje apžvalgoje nagrinėjamose valstybėse iš esmės visą laiką nuosekliai didėjo metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui (ji pašoko identiškai), tačiau Lietuvoje šis rodiklis visuomet buvo daugiau nei dvigubai didesnis;
Baltarusiai gali pasigirti tuo, kad nuo 1998 metų, kai galima palyginti duomenis, jų biudžetas, skirtingai nei pas mus, dažniau buvo perteklinis nei deficitinis, tiesa, pastaruosius kelis metus Lietuvoje, kaip beje ir Baltarusijoje, taip pat fiksuojama, kad biudžeto pajamos viršija išlaidas;
Per palyginamą laikotarpį Lietuvoje ir Baltarusijoje ūgtelėjo viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis, tiesa, antrojoje valstybėje jis visuomet buvo mažesnis, bet kitą vertus, paaugo labiau;
Mūsų šalyje metinis kainų prieaugis visada buvo kuklesnis, o tai reiškia, kad egzistuoja didesnis kainų stabilumas nei pas kaimynus.
BUS DAUGIAU.
Nagrinėsime pagrindinius Lietuvos ir Baltarusijos oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų (jei tik bus duomenys ir juos galima bus palyginti) iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos metinio bendrojo vidaus produkto vertė jau siekė 54,3 mlrd. dolerių (absoliučiai rekordinė vertė), o tai reiškia, kad per analizuojama laikotarpį ji pašoko net 5,2 karto. Tuo tarpu Baltarusijos bendrojo vidaus produkto vertė 2019 metais sudarė 60,45 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad lyginant su 1990 metais, ji pakilo 2,8 karto, arba pastebimai mažiau nei pas mus, be to, šis rodiklis lyginant su Lietuvos BVP, jau yra tik virš vienuolikos procentų didesnis dolerine išraiška. Kaip minėta, rekordinė mūsų šalies bendrojo vidaus produkto vertė buvo pasiekta kaip tik praėjusiais metais, tuo tarpu kaimyninėje valstybėje - 2014 metais, kuomet per metus sukurto BVP vertė siekė 78,81 milijardą dolerių.
Per analizuojamą laikotarpį mūsų šalyje gyventojų pikas buvo pasiektas 1992 metais, kai jų buvo 3,71 milijonas, o štai Baltarusijoje daugiausiai žmonių gyveno 1993 metais, t.y. 10,24 milijono.
Mūsų šalies atveju duomenys yra pateikiami nuo 1995 metų. Kaip matome, abiejose nagrinėjamose šalyse šis rodiklis iš esmės visą laiką (išskyrus kai kuriuos laikotarpius) augo. Taigi, minimais metais vienam lietuviui teko 5322,42 tūkstančiai dolerių bendrojo vidaus produkto, o kaimyninėje valstybėje šis rodiklis siekė 2075,7 tūkstančius dolerių, arba 2,6 karto mažiau. Tad nuo 1995 metų vienam mūsų šalies gyventojui tenkanti metinio BVP dalis pašoko 3,3 karto, o Baltarusijoje - irgi tiek pat, nors tuo pačiu šiuo atveju verta prisiminti tą faktą, kad Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo sparčiau.
Viešoji skola ir biudžetas
Taigi, kaip matome iš pateiktos diagramos, per didžiąją dalį laikotarpio Lietuvos biudžetas būdavo deficitinis (1997 metais ir kriziniu 2009 - 2011 metų laikotarpiu deficitas lyginant su BVP buvo ypač šoktelėjęs), tačiau per pastaruosius ketverius metus tendencija pasikeitė, ir jis nors ir su nedideliu, lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, bet yra su pertekliu, t.y. pajamos viršija išlaidas, kas, žinoma, jog yra pozityvu.
Verta pažymėti ir tą faktą, kad štai nuo 2011 metų, kaip matome pateiktoje diagramoje, mūsų kaimynės biudžeto pajamos visą laiką viršiją išlaidas ir paskutinius trejus metus šis procentinis rodiklis lyginant su BVP nuosekliai didėja.
Taigi, praėjusiais metais Lietuvos viešoji skola sudarė 36,3 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, o pas baltarusius šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 26,9 procento, kai dar 2001 metų pradžioje jis abiem atvejais buvo kuklesnis bei sudarė atitinkamai 22,9 ir vos 3,5 procento (Baltarusijoje netgi gerokai mažesnis).
Infliacija
Vėliau infliacija mūsų šalyje nusistovėjo, tiesa, buvo keli didesni metiniai kainų šuoliai, tačiau ne tokie įspūdingi kaip kaimyninėje Baltarusijoje, kas susiję su šios šalies nacionalinės valiutos devalvaciją. Taigi, galima reziumuoti, jog per visą analizuojamą laikotarpį kaimyninėje šalyje kainų prieaugis buvo spartesnis, t.y. kitaip sakant mažesnis kainų stabilumas, ir ypač tai pasakytina apie šį amžių.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Nuo 1990 metų abiejų analizuojamų šalių bendrojo vidaus produkto pokyčio dinamika buvo gana panaši, tačiau Lietuvos minimas rodiklis per lyginamą laikotarpį pašoko pastebimai labiau, tad tuo pačiu metinio BVP vertė dolerine išraiška gerokai priartėjo prie Baltarusijos;
Iš esmės per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvoje ir Baltarusijoje fiksuotas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau jis mūsų šalyje vyko gerokai sparčiau, tad dar labiau padidėjo gyventojų kiekio skirtumas mūsų kaimynės naudai;
Nuo 1995 metų abiejose šioje apžvalgoje nagrinėjamose valstybėse iš esmės visą laiką nuosekliai didėjo metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui (ji pašoko identiškai), tačiau Lietuvoje šis rodiklis visuomet buvo daugiau nei dvigubai didesnis;
Baltarusiai gali pasigirti tuo, kad nuo 1998 metų, kai galima palyginti duomenis, jų biudžetas, skirtingai nei pas mus, dažniau buvo perteklinis nei deficitinis, tiesa, pastaruosius kelis metus Lietuvoje, kaip beje ir Baltarusijoje, taip pat fiksuojama, kad biudžeto pajamos viršija išlaidas;
Per palyginamą laikotarpį Lietuvoje ir Baltarusijoje ūgtelėjo viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis, tiesa, antrojoje valstybėje jis visuomet buvo mažesnis, bet kitą vertus, paaugo labiau;
Mūsų šalyje metinis kainų prieaugis visada buvo kuklesnis, o tai reiškia, kad egzistuoja didesnis kainų stabilumas nei pas kaimynus.
BUS DAUGIAU.