Australija ir Kanada iš arčiau (1 dalis)

» Straipsniai » Ekonomika
Kanada ir Australija yra išsivysčiusios šalys ir jose BVP dalis tenkanti vienam gyventojui yra gerokai didesnė už pasaulinį vidurkį, be to, per analizuojamą laikotarpį šis rodiklis abiem atvejais paaugo.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2021-01-23 01:55 Komentarai: (1)
Australija ir Kanada - tai dvi išsivysčiusios šalys, kurios turi daug panašumų, be to, joms bendra yra tai, jog jos yra itin nutolusios nuo Lietuvos. Tad šįkart pažvelkime į šias valstybes iš arčiau per jų ekonominių rodiklių prizmę.

Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.


Bendrasis vidaus produktas

Bendrasis vidaus produktas ir toliau laikomas pagrindiniu arba vienu iš pagrindinių kai norima apibūdinti šalies ekonomikos padėtį. Tad nenuostabu, kad pradedame nuo jo. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, abiejų analizuojamų šalių šio rodiklio išreikšto Amerikos doleriais pokyčio dinamika ir tendencijos iš esmės buvo identiškos. Šio amžiaus pradžioje Australijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 415,2 mlrd. dolerių, na o remiantis naujausiais duomenimis, per 2019 metus siekė 1,393 trilijonus dolerių. Tai reiškia, kad šios valstybės metinio bendrojo vidaus produkto vertė per minimą laikotarpį pašoko 3,4 karto. Didžiausia Australijos BVP vertė Amerikos doleriais fiksuota 2013 metais, kai ji siekė 1,576 trln. dolerių.

Kanados atveju, jos metinio bendrojo vidaus produkto vertė per 2019 metus sudarė 1,736 trilijonus dolerių, kai 2000 metais siekė 742,3 milijardus dolerių, t.y. ji pašoko 2,3 karto, arba mažiau nei prieš tai minėtos šalies atveju. Tiesa, Šiaurės Amerikos atstovės ekonomika per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį išliko didesnė už Australijos (remiantis naujausiais duomenimis Kanados BVP yra ketvirtadaliu didesnis). Didžiausia Kanados bendrojo vidaus produkto vertė užfiksuota 2013 metais ir sudarė 1,847 trln. dolerių. 


Kalbant apie populiaciją, kuri parodo kiek žmonių gyvena šalyje, iš pateikto paveikslėlio su grafikais akivaizdžiai matome, kad abiejose nagrinėjamose valstybėse nuo šio amžiaus pradžios nuosekliai daugėjo žmonių. Štai Australijoje remiantis naujausiais duomenimis gyvena 25,6 milijono žmonių, kai šio amžiaus pradžioje jų buvo 19,14 milijonų, o tai reiškia, kad jų padaugėjo kiek daugiau nei trečdaliu, t.y. 33,8 procento.

Tuo tarpu Kanadoje nuo pat šio amžiaus pradžioje visuomet gyveno daugiau žmonių nei prieš tai minėtoje valstybėje. 2000 metais jų buvo 30,77 milijonai, o 2019 metų pabaigoje - jau 37,8 milijonai, arba beveik dvidešimt trimis procentais daugiau. Tad akivaizdu, kad Australijoje gyventojų skaičius nuo šio amžiaus pradžios paaugo kiek labiau.
 

Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis Australijoje jis siekia 57,071 tūkstantį dolerių, kas sudaro net 452 procentus pasaulinio šio rodiklio vidurkio. Dar šio amžiaus pradžioje vienam australui teko 44,334 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto. Tad per analizuojamą laikotarpį šis rodiklis šioje valstybėje paaugo beveik dvidešimt devyniais procentais.

Tuo tarpu vienam Kanados gyventojui, remiantis naujausiais duomenimis, tenka 51,589 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto (408 procentai pasaulinio vidurkio), kas yra apie dešimt procentų mažiau nei prieš tai minėtoje šalyje. 2000 metais šis rodiklis siekė 39,339 tūkstančius dolerių, o tai reiškia, kad nuo šio amžiaus pradžios jis ūgtelėjo 31,1 procento, arba nežymiai daugiau nei Australijoje. Per visą analizuojamą laikotarpį vienam kanadiečiui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis buvo kiek mažesnė nei kitoje analizuojamoje valstybėje.
 

Pereiname prie paveikslo su grafikais, kurie vaizduoja kaip kito abiejų valstybių metinių bendrųjų vidaus produktų vertės procentine išraiška. Kaip matome, šio rodiklio augimo ir pokyčio dinamika iš tiesų buvo gana panaši. Tiesa, verta pabrėžti, kad po 2008 metais kilusios pasaulinės ekonominės krizės, Australijos ekonomika nors ir lėčiau, tačiau ir toliau demonstravo augimą, kai tuo tarpu Kanada patyrė recesiją. 

Bet kitą vertus praėjusiais metais kilus koronaviruso pandemijai, kas neigiamai paveikė bendrąjį vidaus produktą, Australijos ekonomika šįkart jau neišvengė kritimo, bei pirmą kartą po labai ilgos pertraukos atsidūrė recesijos fazėje. Tačiau Kanadoje buvo fiksuojamas kur kas didesnis bendrojo vidaus produkto nuosmukis.


Viešoji skola ir biudžetas

Kalbant apie Australijos ir Kanados biudžetus, bendra yra tai, kad nuo šio amžiaus pradžios iki pat paskutinės pasaulinės 2008 metais prasidėjusios finansų ir ekonomikos krizės, jis abiem atvejais nors ir nežymiai lyginant su bendruoju vidaus produktu procentine išraiška, tačiau buvo perteklinis, t.y. biudžeto pajamos viršijo išlaidas.


 
Tuo tarpu kilusi krizė viską kardinaliai pakeitė, t.y. iki pat šiol šių abiejų analizuojamų valstybinių biudžetai yra deficitiniai (išlaidos viršija pajamas), t.y. lyginant su jų bendrųjų vidaus produktų verte, procentine išraiška šis rodiklis yra su minuso ženklu, tiesa, jis nėra didelis, bet Kanadoje dažniausiai būdavo kiek mažesnis, tačiau Australijoje minimas rodiklis paskutinius trejus metus nuosekliai mažėjo. Be jokios abejonės, 2020 metais abiejų nagrinėjamų šalių biudžetų deficitai, lyginant su metine bendrojo vidaus produkto verte, dėl kilusios koronaviruso pandemijos, tikėtina, jog gerokai padidėjo.


Viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume panagrinėti. Jis parodo, kokią bendrojo vidaus produkto procentinę dalį sudaro šalies viešoji skola. Kalbant apie mūsų nagrinėjamas šalis iš karto reikia pasakyti, kad Kanadoje šis rodiklis visuomet buvo pastebimai didesnis, t.y. ši valstybė labiau įsiskolinusi. Šio amžiaus pradžioje Australijoje viešoji skola sudarė 19,6 procento BVP vertės ir nuo to laiko iki pat 2007 metų, kai siekė 9,7 procento, mažėjo. Tačiau po to šis rodiklis nuosekliai ėmė kopti į viršų ir jau siekia 45,1 procento, t.y. per analizuojamą laikotarpį jis padidėjo daugiau nei dvigubai. 

Kanadoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto procentinis rodiklis dabar siekia 88,6 procento, arba yra beveik dvigubai didesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje, kai 2000 metais jis sudarė 80,4 procento, t.y. per analizuojamą laikotarpį padidėjo tik virš dešimt procentų, arba pastebimai mažiau nei Australijoje. Kanadoje viešosios skolos ir BVP rodiklis nuosekliai mažėjo nuo pat 2001 metų iki 2007 metų, kai per analizuojamą laikotarpį buvo kukliausias ir siekė 66,9 procento. Po to kaip ir Australijoje jis ėmė augti, tiesa, pastaruosius trejus metus mažėja.


Infliacija

Pažvelgus į paveikslėlį, kur pateikti grafikai apie metinę infliaciją ir jos pokyčius nuo 2000 metų, matome, kad šio rodiklio dinamika abiejose valstybėse buvo gan panaši. Verta pabrėžti, kad kadangi analizuojamos šalys priklauso išsivysčiusių brandžių ekonomikų klubui, tad nieko stebėtino, jog jose nebuvo itin didelių kainų svyravimų, kitaip tariant šioje srityje fiksuojamas natūralus stabilumas.

Žinoma, praėjusiais metais kilus koronaviruso pandemijai ir apribojus ekonominę veiklą, tuo pačiu sumažėjo ir infliacinis spaudimas, ir netgi vienu metu tiek Kanadoje, tiek Australijoje fiksuoti defliaciniai reiškiniai. Tiesa, bet kol kas pavyko išvengti to, kad tai taptų nauja tendencija. 


Pirmos dalies trumpos išvados:

Per visą analizuojamą laikotarpį Kanados metinio bendrojo vidaus produkto vertė buvo didesnė už Australijos, tačiau būtent šios šalies šis rodiklis paaugo labiau;

Nuo šio amžiaus pradžios abiejuose apžvelgiamose šalyse nuosekliai daugėjo gyventojų, tačiau Australijoje šis procesas vyko sparčiau, bet Kanadoje visuomet gyveno daugiau žmonių;

Kanada ir Australija yra išsivysčiusios šalys ir jose BVP dalis tenkanti vienam gyventojui yra gerokai didesnė už pasaulinį vidurkį, be to, per analizuojamą laikotarpį šis rodiklis abiem atvejais paaugo, tačiau antrojoje valstybėje visuomet buvo kiek didesnis;

Mūsų analizuojamų šalių ekonomikų augimo tempai ir jų pokyčiai iš esmės nuo šio amžiaus pradžios buvo gana panašūs, tiesa, Australija kur kas lengviau įveikdavo krizinius laikotarpius;

Iki 2008 metais kilusios pasaulinės finansų ir ekonominės krizės abiejų nagrinėjamų valstybių biudžetai buvo pertekliniai, tačiau krizės laikotarpiu, bei tuo pačiu ir iki šiol tiek Australijos, tiek Kanados biudžeto išlaidos viršija pajamas;

Per analizuojamą laikotarpį Kanadoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška visuomet buvo gerokai didesnis, tačiau Australijoje šis rodiklis pašoko daugiau nei dvigubai, kai pirmojoje šalyje tik nežymiai ūgtelėjo;

Kadangi abi nagrinėjamos šalys priklauso brandžių ekonomikų klubui, tad jose natūraliai kainų pokyčiai nebuvo itin dideli bei buvo gana panašūs kaip ir pati dinamika.



BUS DAUGIAU.
 
1.   Parašė georgijus   2021-01-23 08:55  

abi salys tikrai geras variantas dividendinio portefelio diversifikacijai. jei apie kanados imones dar kazka gali prisirankioti (per ta pati yahoo finance, bei kanados daud imoniu prekiaujama JAV), tai Australijos dividendines imones ir investavimo galimybes terra incognita.
laukiame kuo daugiau informacijos apie investavimo galimybes siose salyse.