versija spausdinimui
(3)
Kinija ir Indija - tai dvi didžiosios bei sparčiai besivystančios šalys, kurių ekonomikos nuolat ir itin greitai auga bei tuo pačiu yra vienos iš didžiausių pasaulyje. Atsižvelgus į išliekantį didelį tolesnį šių BRIC šalių plėtojimosi potencialą, jos yra įdomios tiek stambiems ir smulkiems investuotojams, tiek ir verslininkams. Taigi, šįkart trumpai iš arčiau pažvelgsime į Kinijos ir Indijos pagrindinius ekonominius rodiklius ir juos panagrinėsime, palyginsime bei padarysime išvadas.
Šiuo atveju nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Tradiciškai pradedame nuo bendrojo vidaus produkto. Per visą nagrinėjamą laikotarpį Kinijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė visuomet buvo gerokai arba kartais didesnė už Indijos metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, 2014 metais Kinijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 10,355 trilijonus dolerių, tuo tarpu kaimyninės Indijos sudarė 2,049 trilijonus dolerių, tad pirmosios šalies bendrojo vidaus produkto vertė yra net kiek daugiau nei penkiais kartais didesnė. Remiantis šiais duomenimis, Kinijos ekonomika jau yra antra pagal dydį pasaulyje, na o Indijos ekonomika pagal dydį pasaulyje užima devintą poziciją.
Nuo šio amžiaus pradžios Kinijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko net 8,6 karto, o Indijos - 4,3 karto, t.y. lygiai perpus lėčiau. Pagal augimo mastus akivaizdu, jog šios šalys neveltui priskiriamos sparčiai besivystančių šalių grupei.
Pažymėtina, kad per nagrinėjamą laikotarpį abiejų šalių ekonomikos nuosekliai augo ir šis procesas tęsėsi net ir pasaulinės krizės metu.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Kinijoje didžiausia bendrojo vidaus produkto dalis, t.y. 48,2 procento, turimais duomenimis buvo sukurta paslaugų sektoriuje. Maždaug trečdalį jo vertės sukūrė pramonė, tuo tarpu žemės ūkiui ir statybų sektoriui teko atitinkamai po 8,6 ir 6,6 procento. Lyginant su 2000 metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo paslaugų sektoriuje sukurto bendrojo vidaus produkto dalis, tuo tarpu pramonėje atitinkamai sumažėjo. Be to, per minimą laikotarpį išaugo statybų sektoriuje sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalis. Pabrėžiame, kad Kinijos atveju nėra atskirai pateikiama sukurto bendrojo vidaus produkto dalis viešajame sektoriuje, tad pateikti duomenys nėra iki galo tikslūs ir jų nereikėtų suabsoliutinti.
Indijos atveju turimų duomenų diapazonas nėra didelis, tad palyginimas su ankstesniais laikotarpis nėra korektiškas. Tačiau remiantis 2015 metų ketvirtojo ketvirčio duomenimis, didžiausia dalis bendrojo vidaus produkto buvo sukurta žemės ūkyje, t.y. 31,1 procento, arba gerokai daugiau nei Kinijoje. Antrojoje pozicijoje atsidūrė pramonė, kur šis rodiklis siekė 26,3 procento, na o viešajame sektoriuje buvo sukurta kiek daugiau nei penktadalis Indijos bendrojo vidaus produkto.
Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Kinijoje gyventojų skaičius siekė net 1,375 milijardus, t.y. buvo absoliučiai didžiausias pasaulyje. Antrojoje pozicijoje pagal šį rodiklį yra ne kas kitas o Indija, kur gyventojų skaičius siekė 1,254 milijardus. Skirtumas tarp abiejų šalių šiuo metu nėra didelis.
Tiek Kinijoje, tiek Indijoje nuo 2000 metų gyventojų skaičius nuolat nuosekliai auga. Per minimą laikotarpį jis pirmojoje šalyje padidėjo 8,5 procento, o antrojoje kur kas sparčiau, t.y. 23,1 procento. Tačiau kadangi Kinija atsisakė vieno vaiko politikos, ateityje šioje šalyje gyventojų skaičiaus prieaugis turėtų paspartėti.
Panagrinėjus šalių populiacijos duomenis ir pokyčius, pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, Indijoje šis rodiklis yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei kaimyninėje Kinijoje, t.y. bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam indui siekia 1262.64 dolerius, kas sudaro tik dešimt procentų pasaulinio vidurkio, o vienam kinui - 3865.88 dolerius, kas sudaro 31 procentą pasaulinio vidurkio.
2000 metais šis rodiklis siekė atitinkamai 576.93 dolerius bei 1127.72 dolerius, tad skirtumas tuomet buvo mažesnis ir sudarė 1,95 karto. Nuo šio amžiaus pradžios metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui Kinijoje pašoko net 3,4 karto, o Indijoje - 2,2 karto. Tad akivaizdu, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį pirmoji šalis visuomet buvo turtingesnė už antrąją ir tą dalinai lėmė ir tai, kad kaip prieš tai minėta, Indijoje sparčiau paaugo gyventojų skaičius.
Per visą nagrinėjamą laikotarpį Kinijoje ekonomika faktiškai visuomet augo sparčiau nei Indijoje, tiesa, pastaraisiais metais ši tendencija pradėjo kisti. Nuo 2000 metų iki pat paskutiniosios buvusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, Kinijoje metinis bendrojo vidaus produkto augimas buvo itin didelis ir nuolat spartėjo. Faktiškai analogiškai buvo ir Indijos atveju. Nors pasaulyje kilusi krizė paveikė abiejų šalių ekonomikas, tačiau jos nenustojo augti, tiesa, vis dėl to prieaugis gan stipriai prislopo. Bet po krizės tiek Kinija, tiek Indija gan greitai atsigavo ir tuo pačiu bendrojo vidaus produkto augimas sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, t.y. abiem atvejais siekė virš dešimt procentų.
Vis gi tai truko neilgai, ir maždaug nuo 2011 metų Kinijos metinio ekonomikos augimo tempas nuosekliai lėtėja, tuo tarpu Indijos atveju, po tam tikro buvusio sulėtėjimo, per pastaruosius kelis metus stebima bendrojo vidaus produkto augimo spartėjimo dinamika, be to, šios šalies ekonomika tuo pačiu jau per metus paauga sparčiau nei Kinijos ir tai yra gan svarbus ir esminis lūžis, tačiau ar tai bus ilgalaikė tendencija parodys laikas.
Viešoji skola ir biudžetas
Per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį tiek Kinijos, tiek Indijos valstybiniai biudžetai visuomet buvo deficitiniai, tačiau pirmojoje šalyje metus prieš krizė pasitaikė išimtis, nes buvo užfiksuotas nors ir nedidelis, bet biudžeto perteklius. Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šio amžiaus pradžios Kinijos biudžeto deficitas lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška visuomet buvo gan nedidelis ir tuo pačiu mažesnis nei kaimyninėje šalyje.
Prieš 2008 metų pabaigoje kilusią krizę Kinijoje biudžeto deficitas nuosekliai mažėjo. Kažkas panašaus, nors ne taip aktyviai, vyko ir Indijoje. Žinoma, kilusi pasaulinė krizė lėmė, kad abiejų šalių biudžetų deficitai padidėjo, tiesa, Indijoje padėtis buvo prastesnė, nes biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, procentine išraiška išsipūtė net nuo 3,1 iki 7,8 procento, tuo tarpu Kinijoje pakilo nuo 0,41 iki 2,8 procento. Nuo to laiko Indijoje šis rodiklis nuosekliai mažėja, tuo tarpu Kinijoje jis irgi mažėjo, tačiau pastaraisiais metais, dėl šalies valdžios atliekamų stimuliacinių veiksmų, pradėjo didėti.
Kalbant apie abiejų Azijos šalių viešosios skolos rodiklį, tai jo pokyčiai buvo skirtingi, tiesa, per nagrinėjamą laikotarpį jis Indijoje visuomet buvo didesnis nei Kinijoje. Indijoje viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška nuo 2000 metų, kuomet sudarė 72,7 procento, nuosekliai augo ir piką pasiekė 2003 metais, kuomet buvo pakilęs iki 84,3 procento. Nuo to laiko iš esmės visuomet buvo stebimas Indijos skolos, lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, mažėjimas. Remiantis naujausiais duomenimis, Indijos viešoji skola sudaro 66,1 procento šios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Kinijoje tuo tarpu nuo šio amžiaus pradžios iki faktiškai pasaulinės krizės minėtas rodiklis mažėjo, t.y. krito nuo 37,4 iki 31,5 procento. Kriziniu laikotarpiu Kinijos viešoji skola, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, procentine išraiška kiek paaugo ir faktiškai nuo to laiko šis rodiklis, nors ir ne itin sparčiai, tačiau didėja. Remiantis naujausiais duomenimis, jis jau siekia 41,1 procento.
Darbo rinka
Bedarbystė - tai dar vienas svarbus ir aktualus makroekonominis rodiklis. Remiantis abiejų šalių pateiktais oficialiais duomenimis, nuo šio amžiaus pradžios Kinijoje bedarbystės lygis visuomet buvo mažesnis nei Indijoje. Kinijoje šis rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį kito labai nežymiai, t.y. svyravo 3,9 - 4,3 procento diapazone. Nuo 2002 iki 2004 metų bedarbystė šioje šalyje kiek ūgtelėjo, vėliau smuktelėjo ir per kilusią krizę vėl kiek pasistiebė, tačiau neilgam. Praėjusį ketvirtį bedarbystė, remiantis oficialiais duomenimis, Kinijoje siekė tik 4,05 procento.
Indijoje šio rodiklio svyravimo diapazonas buvo kur kas platesnis, t.y. 4,9 - 9,4 procento. Šioje šalyje bedarbystė didėjo dar prieš tai, kai kilo pasaulinė krizė. Tačiau po to, kai ji krizės metu pasiekė piką, vėliau ėmė gan sparčiai mažėti ir ši tendencija tęsiasi iki šiol.
Kalbant apie šiose šalyse esantį ir buvusį vidutinį atlyginimą, deja, tačiau šiuo atveju turimų Indijos duomenų diapazonas yra labai nedidelis. Nuo šio amžiaus pradžios iki pat šių dienų Kinijoje vidutinis atlyginimas nuolat, net ir pasaulinės krizės laikotarpiu, nuosekliai augo.
Vidutinis metinis atlyginimas šioje šalyje per minimą laikotarpį pašoko net 5,6 karto. Indijos atveju duomenys apie vidutinį atlyginimą yra turimi tik nuo 2011 metų. Nuo to laiko iki dabar jis paaugo 18,2 procento.
Infliacija
Abi nagrinėjamos šalys yra sparčiai augančios, tad nenuostabu, jog jose vyravo didesnė metinė infliacija nei, pavyzdžiui, brandžių ekonomikų šalyse. Tačiau nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis Kinijoje gan stipriai svyravo. Nuo 2000 iki maždaug 2004 metų metinė infliacija šioje šalyje buvo gana nedidelė, ir netgi kurį laiką buvo fiksuojamas kainų kritimas. Vėliau ji įsibėgėjo ir prieš pasaulinę krizę metinis vartotojų kainų indekso prieaugis jau siekė virš aštuonių procentų. Kriziniu laikotarpiu kritus paklausai tuo pačiu sumažėjo ir kainų prieaugis ir galiausiai vienu metu Kinijoje netgi buvo fiksuojama defliacija. Vėliau ėmus sparčiau augti šalies ekonomikai, infliacija taip pat atsigavo, tačiau jau nepasiekė prieš krizę buvusių lygių, o tik prie jų priartėjo. Pastaruosius kelis metus Kinijoje metinė infliacija stabilizavosi ir kaip šiai šaliai yra gana nedidelė, t.y. siekia apie du procentus.
Indijos atveju duomenys apie metinę infiaciją yra turimi tik nuo 2012 metų. Nuo minimų metų iki dabar metinis kainų prieaugis šioje šalyje visą laiką buvo didesnis nei Kinijoje. Vienu metu jis buvo pakilęs virš dešimt procentų, tiesa, praėjusiais metais smuktelėjo maždaug perpus. Šių metų pirmąjį mėnesį metinis kainų prieaugis Indijoje siekė 5,69 procento.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Kinijos ekonomika yra daugiau nei penkis kartus didesnė už Indijos ir per nagrinėjamą laikotarpį augo dvigubai sparčiau. Pirmoji šalis labiau išsivysčiusi, na o antrojoje vis dar labai svarbų vaidmenį vaidina žemės ūkis;
Kinijoje ir Indijoje gyvena daugiausiai žmonių pasaulyje, ir jų skaičius nuolat auga, tiesa, antrojoje šalyje per nagrinėjamą laikotarpį prieaugis buvo spartesnis;
Pirmosios Azijos šalies gyventojai statistiškai yra gerokai turtingesni už antrosios, tačiau nuo šio amžiaus pradžios abejose bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui sparčiai pakilo;
Per visą nagrinėjamą laikotarpį abiejų šalių ekonomikos augo sparčiai, tačiau prieaugis Kinijoje visuomet buvo didesnis, tiesa, pastaraisiais metais ši tendencija pradėjo kisti;
Abiejų šalių biudžetai buvo deficitiniai, tačiau pastaruosius kelis metus matoma skirtinga tendencija, Indijoje deficitas mažėja, tuo tarpu Kinijoje po truputi auga;
Per nagrinėjamą laikotarpį Indijoje viešosios skolos rodiklis visuomet buvo didesnis nei Kinijoje, tačiau jis pirmojoje šalyje mažėja, o antrojoje pradėjo didėti;
Bedarbystė Kinijoje visuomet buvo mažesnė nei Indijoje, ir mažai kito, tuo tarpu antrojoje šalyje ji labiau svyravo, tačiau per pastaruosius kelis metus nuosekliai mažėja ir artėja prie pirmosios šalies lygio;
Paskutinius kelis metus Indijoje metinis kainų prieaugis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei kaimyninėje Kinijoje.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Šiuo atveju nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Tradiciškai pradedame nuo bendrojo vidaus produkto. Per visą nagrinėjamą laikotarpį Kinijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė visuomet buvo gerokai arba kartais didesnė už Indijos metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, 2014 metais Kinijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 10,355 trilijonus dolerių, tuo tarpu kaimyninės Indijos sudarė 2,049 trilijonus dolerių, tad pirmosios šalies bendrojo vidaus produkto vertė yra net kiek daugiau nei penkiais kartais didesnė. Remiantis šiais duomenimis, Kinijos ekonomika jau yra antra pagal dydį pasaulyje, na o Indijos ekonomika pagal dydį pasaulyje užima devintą poziciją.
Nuo šio amžiaus pradžios Kinijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko net 8,6 karto, o Indijos - 4,3 karto, t.y. lygiai perpus lėčiau. Pagal augimo mastus akivaizdu, jog šios šalys neveltui priskiriamos sparčiai besivystančių šalių grupei.
Pažymėtina, kad per nagrinėjamą laikotarpį abiejų šalių ekonomikos nuosekliai augo ir šis procesas tęsėsi net ir pasaulinės krizės metu.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Kinijoje didžiausia bendrojo vidaus produkto dalis, t.y. 48,2 procento, turimais duomenimis buvo sukurta paslaugų sektoriuje. Maždaug trečdalį jo vertės sukūrė pramonė, tuo tarpu žemės ūkiui ir statybų sektoriui teko atitinkamai po 8,6 ir 6,6 procento. Lyginant su 2000 metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo paslaugų sektoriuje sukurto bendrojo vidaus produkto dalis, tuo tarpu pramonėje atitinkamai sumažėjo. Be to, per minimą laikotarpį išaugo statybų sektoriuje sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalis. Pabrėžiame, kad Kinijos atveju nėra atskirai pateikiama sukurto bendrojo vidaus produkto dalis viešajame sektoriuje, tad pateikti duomenys nėra iki galo tikslūs ir jų nereikėtų suabsoliutinti.
Indijos atveju turimų duomenų diapazonas nėra didelis, tad palyginimas su ankstesniais laikotarpis nėra korektiškas. Tačiau remiantis 2015 metų ketvirtojo ketvirčio duomenimis, didžiausia dalis bendrojo vidaus produkto buvo sukurta žemės ūkyje, t.y. 31,1 procento, arba gerokai daugiau nei Kinijoje. Antrojoje pozicijoje atsidūrė pramonė, kur šis rodiklis siekė 26,3 procento, na o viešajame sektoriuje buvo sukurta kiek daugiau nei penktadalis Indijos bendrojo vidaus produkto.
Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Kinijoje gyventojų skaičius siekė net 1,375 milijardus, t.y. buvo absoliučiai didžiausias pasaulyje. Antrojoje pozicijoje pagal šį rodiklį yra ne kas kitas o Indija, kur gyventojų skaičius siekė 1,254 milijardus. Skirtumas tarp abiejų šalių šiuo metu nėra didelis.
Tiek Kinijoje, tiek Indijoje nuo 2000 metų gyventojų skaičius nuolat nuosekliai auga. Per minimą laikotarpį jis pirmojoje šalyje padidėjo 8,5 procento, o antrojoje kur kas sparčiau, t.y. 23,1 procento. Tačiau kadangi Kinija atsisakė vieno vaiko politikos, ateityje šioje šalyje gyventojų skaičiaus prieaugis turėtų paspartėti.
Panagrinėjus šalių populiacijos duomenis ir pokyčius, pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, Indijoje šis rodiklis yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei kaimyninėje Kinijoje, t.y. bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam indui siekia 1262.64 dolerius, kas sudaro tik dešimt procentų pasaulinio vidurkio, o vienam kinui - 3865.88 dolerius, kas sudaro 31 procentą pasaulinio vidurkio.
2000 metais šis rodiklis siekė atitinkamai 576.93 dolerius bei 1127.72 dolerius, tad skirtumas tuomet buvo mažesnis ir sudarė 1,95 karto. Nuo šio amžiaus pradžios metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui Kinijoje pašoko net 3,4 karto, o Indijoje - 2,2 karto. Tad akivaizdu, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį pirmoji šalis visuomet buvo turtingesnė už antrąją ir tą dalinai lėmė ir tai, kad kaip prieš tai minėta, Indijoje sparčiau paaugo gyventojų skaičius.
Per visą nagrinėjamą laikotarpį Kinijoje ekonomika faktiškai visuomet augo sparčiau nei Indijoje, tiesa, pastaraisiais metais ši tendencija pradėjo kisti. Nuo 2000 metų iki pat paskutiniosios buvusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, Kinijoje metinis bendrojo vidaus produkto augimas buvo itin didelis ir nuolat spartėjo. Faktiškai analogiškai buvo ir Indijos atveju. Nors pasaulyje kilusi krizė paveikė abiejų šalių ekonomikas, tačiau jos nenustojo augti, tiesa, vis dėl to prieaugis gan stipriai prislopo. Bet po krizės tiek Kinija, tiek Indija gan greitai atsigavo ir tuo pačiu bendrojo vidaus produkto augimas sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, t.y. abiem atvejais siekė virš dešimt procentų.
Vis gi tai truko neilgai, ir maždaug nuo 2011 metų Kinijos metinio ekonomikos augimo tempas nuosekliai lėtėja, tuo tarpu Indijos atveju, po tam tikro buvusio sulėtėjimo, per pastaruosius kelis metus stebima bendrojo vidaus produkto augimo spartėjimo dinamika, be to, šios šalies ekonomika tuo pačiu jau per metus paauga sparčiau nei Kinijos ir tai yra gan svarbus ir esminis lūžis, tačiau ar tai bus ilgalaikė tendencija parodys laikas.
Viešoji skola ir biudžetas
Per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį tiek Kinijos, tiek Indijos valstybiniai biudžetai visuomet buvo deficitiniai, tačiau pirmojoje šalyje metus prieš krizė pasitaikė išimtis, nes buvo užfiksuotas nors ir nedidelis, bet biudžeto perteklius. Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šio amžiaus pradžios Kinijos biudžeto deficitas lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška visuomet buvo gan nedidelis ir tuo pačiu mažesnis nei kaimyninėje šalyje.
Prieš 2008 metų pabaigoje kilusią krizę Kinijoje biudžeto deficitas nuosekliai mažėjo. Kažkas panašaus, nors ne taip aktyviai, vyko ir Indijoje. Žinoma, kilusi pasaulinė krizė lėmė, kad abiejų šalių biudžetų deficitai padidėjo, tiesa, Indijoje padėtis buvo prastesnė, nes biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, procentine išraiška išsipūtė net nuo 3,1 iki 7,8 procento, tuo tarpu Kinijoje pakilo nuo 0,41 iki 2,8 procento. Nuo to laiko Indijoje šis rodiklis nuosekliai mažėja, tuo tarpu Kinijoje jis irgi mažėjo, tačiau pastaraisiais metais, dėl šalies valdžios atliekamų stimuliacinių veiksmų, pradėjo didėti.
Kalbant apie abiejų Azijos šalių viešosios skolos rodiklį, tai jo pokyčiai buvo skirtingi, tiesa, per nagrinėjamą laikotarpį jis Indijoje visuomet buvo didesnis nei Kinijoje. Indijoje viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška nuo 2000 metų, kuomet sudarė 72,7 procento, nuosekliai augo ir piką pasiekė 2003 metais, kuomet buvo pakilęs iki 84,3 procento. Nuo to laiko iš esmės visuomet buvo stebimas Indijos skolos, lyginant su bendrojo vidaus produkto verte, mažėjimas. Remiantis naujausiais duomenimis, Indijos viešoji skola sudaro 66,1 procento šios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Kinijoje tuo tarpu nuo šio amžiaus pradžios iki faktiškai pasaulinės krizės minėtas rodiklis mažėjo, t.y. krito nuo 37,4 iki 31,5 procento. Kriziniu laikotarpiu Kinijos viešoji skola, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, procentine išraiška kiek paaugo ir faktiškai nuo to laiko šis rodiklis, nors ir ne itin sparčiai, tačiau didėja. Remiantis naujausiais duomenimis, jis jau siekia 41,1 procento.
Darbo rinka
Bedarbystė - tai dar vienas svarbus ir aktualus makroekonominis rodiklis. Remiantis abiejų šalių pateiktais oficialiais duomenimis, nuo šio amžiaus pradžios Kinijoje bedarbystės lygis visuomet buvo mažesnis nei Indijoje. Kinijoje šis rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį kito labai nežymiai, t.y. svyravo 3,9 - 4,3 procento diapazone. Nuo 2002 iki 2004 metų bedarbystė šioje šalyje kiek ūgtelėjo, vėliau smuktelėjo ir per kilusią krizę vėl kiek pasistiebė, tačiau neilgam. Praėjusį ketvirtį bedarbystė, remiantis oficialiais duomenimis, Kinijoje siekė tik 4,05 procento.
Indijoje šio rodiklio svyravimo diapazonas buvo kur kas platesnis, t.y. 4,9 - 9,4 procento. Šioje šalyje bedarbystė didėjo dar prieš tai, kai kilo pasaulinė krizė. Tačiau po to, kai ji krizės metu pasiekė piką, vėliau ėmė gan sparčiai mažėti ir ši tendencija tęsiasi iki šiol.
Kalbant apie šiose šalyse esantį ir buvusį vidutinį atlyginimą, deja, tačiau šiuo atveju turimų Indijos duomenų diapazonas yra labai nedidelis. Nuo šio amžiaus pradžios iki pat šių dienų Kinijoje vidutinis atlyginimas nuolat, net ir pasaulinės krizės laikotarpiu, nuosekliai augo.
Vidutinis metinis atlyginimas šioje šalyje per minimą laikotarpį pašoko net 5,6 karto. Indijos atveju duomenys apie vidutinį atlyginimą yra turimi tik nuo 2011 metų. Nuo to laiko iki dabar jis paaugo 18,2 procento.
Infliacija
Abi nagrinėjamos šalys yra sparčiai augančios, tad nenuostabu, jog jose vyravo didesnė metinė infliacija nei, pavyzdžiui, brandžių ekonomikų šalyse. Tačiau nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis Kinijoje gan stipriai svyravo. Nuo 2000 iki maždaug 2004 metų metinė infliacija šioje šalyje buvo gana nedidelė, ir netgi kurį laiką buvo fiksuojamas kainų kritimas. Vėliau ji įsibėgėjo ir prieš pasaulinę krizę metinis vartotojų kainų indekso prieaugis jau siekė virš aštuonių procentų. Kriziniu laikotarpiu kritus paklausai tuo pačiu sumažėjo ir kainų prieaugis ir galiausiai vienu metu Kinijoje netgi buvo fiksuojama defliacija. Vėliau ėmus sparčiau augti šalies ekonomikai, infliacija taip pat atsigavo, tačiau jau nepasiekė prieš krizę buvusių lygių, o tik prie jų priartėjo. Pastaruosius kelis metus Kinijoje metinė infliacija stabilizavosi ir kaip šiai šaliai yra gana nedidelė, t.y. siekia apie du procentus.
Indijos atveju duomenys apie metinę infiaciją yra turimi tik nuo 2012 metų. Nuo minimų metų iki dabar metinis kainų prieaugis šioje šalyje visą laiką buvo didesnis nei Kinijoje. Vienu metu jis buvo pakilęs virš dešimt procentų, tiesa, praėjusiais metais smuktelėjo maždaug perpus. Šių metų pirmąjį mėnesį metinis kainų prieaugis Indijoje siekė 5,69 procento.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Kinijos ekonomika yra daugiau nei penkis kartus didesnė už Indijos ir per nagrinėjamą laikotarpį augo dvigubai sparčiau. Pirmoji šalis labiau išsivysčiusi, na o antrojoje vis dar labai svarbų vaidmenį vaidina žemės ūkis;
Kinijoje ir Indijoje gyvena daugiausiai žmonių pasaulyje, ir jų skaičius nuolat auga, tiesa, antrojoje šalyje per nagrinėjamą laikotarpį prieaugis buvo spartesnis;
Pirmosios Azijos šalies gyventojai statistiškai yra gerokai turtingesni už antrosios, tačiau nuo šio amžiaus pradžios abejose bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui sparčiai pakilo;
Per visą nagrinėjamą laikotarpį abiejų šalių ekonomikos augo sparčiai, tačiau prieaugis Kinijoje visuomet buvo didesnis, tiesa, pastaraisiais metais ši tendencija pradėjo kisti;
Abiejų šalių biudžetai buvo deficitiniai, tačiau pastaruosius kelis metus matoma skirtinga tendencija, Indijoje deficitas mažėja, tuo tarpu Kinijoje po truputi auga;
Per nagrinėjamą laikotarpį Indijoje viešosios skolos rodiklis visuomet buvo didesnis nei Kinijoje, tačiau jis pirmojoje šalyje mažėja, o antrojoje pradėjo didėti;
Bedarbystė Kinijoje visuomet buvo mažesnė nei Indijoje, ir mažai kito, tuo tarpu antrojoje šalyje ji labiau svyravo, tačiau per pastaruosius kelis metus nuosekliai mažėja ir artėja prie pirmosios šalies lygio;
Paskutinius kelis metus Indijoje metinis kainų prieaugis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei kaimyninėje Kinijoje.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).