versija spausdinimui
(1)
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 5,14 proc, WIG20 - 8 proc. Daugiausiai brango šiemet kol kas smarkiausiai nukentėjusio bankų sektoriaus akcijos. UniCredit“ lenkiško padalinio „Pekao“ akcijų kaina pakilo 7,7 proc, o didžiausio valstybinio banko „PKO BP“ akcijų - 7,2 proc. Savaitės viduryje Lenkijos centrinio banko priežiūros tarnybos vadovas pareiškė, kad šiemet Lenkijos bankams dėl ekonominės krizės, augančių blogų paskolų ir nuvertėjančio zloto kurso gali tekti pritraukti papildomo kapitalo.
Vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos brango 25,3 proc. Daugiausiai šį kilimą, matyt, galima sieti su kalbomis apie Kinijos valdžios ketinimus padidinti savo ūkio paramos programą. Manoma, kad dėl to augtų paklausa žaliavų eksportui. Tiesa, šiuos gandus išsklaidė Kinijos ministras pirmininkas, pareiškęs, kad ekonomikos paskatų programa nebus didinama. Naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos brango 7 proc. pasirodžius naujienoms, kad JAV naftos atsargos per savaitę sumažėjo daugiau nei tikėtasi. Mėsos perbirbimo įmonės „Duda“ akcijos pigo 18,5 proc, o nekilnojamojo turto vystymo bendrovės GTC vertybiniai popieriai brango 8,8 proc. Šią savaitę pranešta, kad Lenkijos ekonomika dėl sumažėjusių eksporto apimčių ir investuotojams atidėjus savo investicijas praėjusių metų paskutinį ketvirtį augo lėčiausiai per beveik ketverius metus - 2,9 proc. Palyginimui, ankstesnį ketvirtį ekonomika augo 4,8 proc. Lėtėjant ekonomikai mažėja paklausa prekėms, mažėja šalies eksporto apimtys ir investicijos. Visgi nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo, ji vis tik augo - Lenkijos kaimyninių šalių ekonomikos jau patiria recesiją. Vengrijai, Ukrainai ir Latvijai jau prireikė paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo. Manoma, kad Lenkijos ekonomikai kol kas pavyko atsilaikyti dėl vis dar palyginti stipraus realaus gyventojų pajamų augimo, tačiau šis veiksnys dar šiemet turėtų išnykti. Europos Investicijų banko prezidentas Philippe Maystadt po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusk teigė, kad bankas Lenkijai paskolins 3,5-4 mlrd. eurų. Lenkijos premjero teigimu, paskolos lėšos bus naudojamos palankesnėmis sąlygomis finansuoti specifines sritis, tokias kaip infrastruktūros projektai. Lenkijos vyriausybė tikisi, kad šalies BVP šiemet augs 3,7 proc, nors, dalies ekonomistų nuomone, recesija šiemet gali neaplenkti ir Lenkijos. Lenkijos infliacijos lygis vasario mėnesį siekė 3,4 proc. - tai buvo pirmas rodiklio padidėjimas per kelis mėnesius, ir tai gali lemti, kad centrinis bankas kito susitikimo metu bazinę palūkanų normą sumažins mažiau, nei anksčiau tikėtasi.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę sugebėjo atsitiesti 5,06 proc, Micex - 4,11 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę šiek tiek kilstelėjusios naftos kainos, po to, kai JAV energetikos departamento ataskaita parodė, jog žaliavinės naftos atsargos JAV netikėtai sumažėjo. Naftos sektoriaus atstovų „Lukoil“ akcijos pabrango 5,3 proc, „Surgutneftegaz“ - 15,6 proc. Pastarosios bendrovės spartų akcijų kainos kilimą pastaruoju metu galėjo skatinti ir gandai apie galimą jos prijungimą prie didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atpigo 2,9 proc. Bendrovė pranešė apie planus sumažinti gamtinių dujų tiekiamus kiekius didmeniniams pirkėjams dėl pramonės nuosmukio, kuris mažina dujų poreikį. Nepaisant to, kad visą savaitę JAV tęsėsi bankų akcijų nuopuolis, valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos atsilaikė ir netgi sugebėjo pakilti 15,6 proc, tuo tarpu kito valstybinio banko VTB akcijos pigo 14,3 proc. paskelbus, kad valstybės akcijų dalis banke gali didėti daugiau nei tikėtasi. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 8 proc. Nuo vasario 25 d. infliacija Rusijoje išaugo 0,3 proc., nuo metų pradžios 4,2 proc. Palyginus infliacija su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji yra 0,5 proc. didesnė. Labiausiai brango maistas, pigo – benzinas ir dyzelinis kuras. Prognozuojama, kad 2009 metais Rusijos infliacija bus apie 13 proc. Rusijos tarptautiniai rezervai per savaitę nuo vasario 20 d. iki 27 d. išaugo 2,4 mln. JAV dolerių iki 381,9 mlrd. dolerių. Pasak Rusijos centrinio banko pirmininko vasario mėnesį bankas intervencijų nevykdo (rublio devalvacija baigta), o atsargų pokyčiai vyksta tik dėl jos perskaičiavimo pagal kursų pokyčius valiutų biržoje.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas sumažėjo 8,15 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK“ akcijo atpigo dar 5,8 proc., „Komercijalna banka“ – 8,5 proc., o maisto produktų gamintojos „Sojaprotein“ – net 19,9 proc. Serbijos pramonės produkcijos gamyba sausį buvo 17,1 proc. mažesnė nei prieš metu. Neigiamą įtaką verslui metų pradžioje darė dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto strigęs dujų tiekimas. Statistikos departamento duomenimis, apdirbamoji pramonė sausį pagamino 24,5 proc. mažiau, tačiau komunalinių paslaugų sektoriaus apimtys per metus ūgtelėjo 0,3 proc. Vengrijos akcijų kainų indeksas BUX per savaitę smuko 4,23 proc. Budapešto biržos akcijų indeksas, kurio 90 proc. sudaro keletas didžiųjų kompanijų, tokių kaip bankas „OTP“, naftos įmonė „MOL“, telekomas „Magyar Telekom“ ir farmacijos bendrovė „Richter“ šią savaitę atrodė sąlyginai prasčiau lyginant su savo regiono kaimynėmis Vidurio Rytų Europoje. Stingant pardavėjų rinkoje, akcijos brango tik pirmadienį, tačiau Vengrijos akcijų rinka nepasidavė trečiadieninei Vakarų biržų euforijai ir vietoje to smuko 2,43 proc. Užtat ketvirtadienį, kai vakarų investuotojai atsitokėjo po apgaulingai gerų naujienų iš Kinijos, kainos Budapešto biržoje netruko kristi dar didesniu mastu. Šią savaitę investuotojus nuo Vengrijos akcijų veikiausiai sulaikė gana miglotos ir sąlyginai prastesnės šalies ekonomikos perspektyvos, o forintas toliau silpnėjo ir siekė naujas žemumas.
Šią savaitę „Fitch“ pablogino Vengrijos reitingų perspektyvas iš „stabilios“ į „neigiamą“, kol kas palikdama galioti suteiktus reitingus. Vasario pradžioje skelbtais preliminariais duomenimis, Vengrija 2008 m. baigė turėdama 33 mln. eurų užsienio prekybos perteklių. Deja, patikslinus skaičiavimą, perteklius pavirto į 159 mln. eurų deficitą. Metų pradžioje vyriausybės pastangos apkarpyti biudžeto deficitą padėjo sumažinti importuojamų prekių paklausą ir gerino užsienio prekybos balansą. Vis dėlto, paskutinį metų ketvirtį lėtėjantis euro zonos ekonomikos augimas sudavė smūgį Vengrijos eksportuotojams. Ukrainos akcijų kainų indeksas PFTS per savaitę smuko 5,18 proc. Panašu, kad neigimas rinkos sentimentas išlieka nepaisant gana neblogų naujienų, kurias išgirdome rinkoje. Šią savaitę buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausybei ir centriniam bankui pagaliau pavyko susitarti dėl pagrindinių žingsnių toliau siekiant gauti antrą Tarptautinio valiutos fondo paramos dalį. Taip pat buvo greitai užgesintas plykstelėjęs nuogąstavimas dėl atsiskaitymo su Rusija dėl dujų. Tačiau antroje savaitės pusėje pranešta, kad Ukrainos „Naftogaz“ atsiskaitė su „Gazprom“ beveik už visas dujas vasario mėnesį. Smukus grivinai, Ukrainos prekybos deficitas gruodžio mėnesį susitraukė net 82 proc. iki 279 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad Ukraina šiemet gali turėti net ir perteklinį prekybos balansą, tačiau iki tol vasarį jis dali dar pagilėti. Nuo kovo įvedami apribojimai importui, dėl kurių vasarį bus stengiamasi įsigyti kaip įmanoma daugiau importinių prekių.
BGEO.LI: „Bank of Georgia” grupė 2008 m. baigė su minimaliu pelnu. Rezultatus pernai itin neigiamai paveikė beveik aštuonis kartus padidinta paskolų atidėjimų suma. Banko pelno prieš sudarant atidėjimus metinis augimo tempas buvo 23,5 proc., tačiau juos sudarius jau matomas 99 proc. pelno sumažėjimas. Dideli nurašymai padaryti rengiantis blogų kreditų dalies augimui. 2008 m. pabaigoje blogos paskolos siekė 2,9 proc. viso portfelio, kai prieš metus santykis buvo 1,4 proc., tačiau ateityje šis procentas tikėtina ir toliau augs. Palankiai reikia vertinti tinkamą padengimą, t. y. atidėjimų suma blogas paskolas viršijo 1,8 karto. Tiesa, tai nereiškia, kad atidėjimų neprireiks daryti ir šiemet.
Banko grupės paskolų suma, kaip matyti toliau pateikiamoje lentelėje, per metus augo 21 proc. Per paskutinį ketvirtį kreditų portfelis padidėjo 7,9 proc. Vis dėlto, vadovybės teigimu, „Bank of Georgia” tebesilaiko konservatyvios paskolų dalinimo politikos ir ketvirčio prieaugis gautas dėl 17 proc. pernai lapkritį JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjusio lario.
Ir toliau aktualus išlieka kreditavimo klausimas – daugiau nei trečdalis turto finansuojama skolintomis lėšomis, tačiau šiuo metu refinansavimas vykdomas pagal terminus. Gruodį „Bank of Georgia” sutarė dėl 239 mln. dolerių ilgalaikės paskolos iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD), Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir „Overseas Private Investment Corporation” (OPIC) – tai sudaro 35 proc. gruodžio pabaigoje banko turėtų pasiskolintų lėšų. 2009 m. sausį ir vasarį buvo grąžintas 108,5 mln. dolerių kreditas. Šiemet gali tekti grąžinti, jei to pareikalaus obligacijų turėtojai, dar 113 mln. dolerių, tačiau tai visi įsipareigojimai užsienio kreditoriams, kurių terminas sueina 2009 m.
Pakankamai gerus nekonsoliduotus rezultatus paskelbė Gruzijoje veikiantis „Bank of Georgia” bankas, kuris užima trečdalį šalies rinkos. Paskutinio ketvirčio grynasis pelnas, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, augo 81,5 proc. iki 26,4 mln. larių, tačiau visų metų krito 64,1 proc. iki 22,2 mln. larių. Trečią ketvirtį itin neigiamą įtaką turėjo po rugpjūčio Rusijos ir Gruzijos konflikto bei prastėjusios situacijos pasaulio finansų rinkose padaryti 103,9 mln. larių paskolų atidėjimai, tačiau per paskutinius tris mėnesius bankas jau susigrąžino 2,1 mln. larių atidėjimų.
Sudėtingesnė situacija Ukrainoje, kurios paskolos sudaro 9 proc. grupės portfelio. Banko įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis sudarė priimtiną 2,9 karto lygį, kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje buvo 21 proc. vietoj reikalaujamų 8 proc., tačiau, prastėjant makroekonominei situacijai Ukrainoje ir silpnėjant grivinai, paskutinį ketvirtį „BG Bank” padarė 23,3 mln. larių paskolų atidėjimų, nors trečią ketvirtį jie buvo viso labo 0,5 mln. larių, o ketvirtą 2007 m. ketvirtį siekė 0,1 mln. larių. Pranešime investuotojams teigiama, kad situacija pirmaisiais 2009 m. mėnesiais toliau prastėjo: blogų paskolų dalis šiame Ukrainos banke 2008 m. gale buvo 3,3 proc., tačiau ji toliau augo, indėliai buvo atsiiminėjami nepaisant įvestų Centrinio banko sugriežtinimų. Kaip žinia, grivina šiemet ir toliau silpnėjo, o tai blogina užsienio valiuta įsiskolinusių kreditorių mokumą. Nuo spalio dolerio atžvilgiu Ukrainos valiuta susilpnėjo 68 proc., o nuo šių metų pradžios – dar 6 proc.
RODB.UZ: vasario 26 d. surengtame neeiliniame visuotiniame Ukrainos „Rodovid Bank” akcininkų susirinkime nuspręsta siūlyti vyriausybei įsigyti bent 50 proc. + 1 akcijos paketą. Ukrainos centrinis bankas turi apsispręsti per penkias dienas. Jei vyriausybė sutiktų imtis gelbėjimo veiksmų, akcininkai turėtų susirinkti dar kartą ir atšaukti prieš mėnesį rengto akcininkų susirinkimo sprendimą padidinti įstatinį kapitalą 700 mln. grivinų, arba 1,6 karto. Pastarąją emisiją turėjo išpirkti nauju strateginiu investuotoju ketinęs tapti „ISTIL Group”, tačiau dabar jis pasirengęs tapti tik mažumos akcininku. Panašu, kad minėti 700 mln. grivinų pasirodė per maža suma. Bankas vis dar susiduria su likvidumo problemomis. Per paskutinį metų ketvirtį indėlininkai atsiėmė 1,7 mlrd. grivinų, arba penktadalį visų indėlių.
Paskelbtais preliminariais duomenimis, pernai „Rodovid Bank“ uždirbo 34,6 mln. grivinų grynojo pelno, arba 44,2 proc. mažiau nei prieš metus. Paskolų portfelis augo 59,9 proc. iki 9,7 mlrd. grivinų, indėliai – 23,1 proc. iki 6,3 mlrd. grivinų, turtas – 32,6 proc. iki 13,2 mlrd. grivinų.
Jei vyriausybė sutiktų įnešti kapitalo, 20-tas pagal turimą turtą „Rodovid Bank” taptų pirmąja nacionalizuota šalies finansų institucija, nors šiuo metu žiniasklaidoje jau kalbama apie kitus galimus kandidatus. Naujas kapitalas reikalingas bankui ir jo įnešimas būtų teigiamas žingsnis, tačiau faktas, kad kreipiamasi pagalbos į vyriausybę, rodo, kad banko situacija yra itin sudėtinga.
LKB1R.LR: Lietuvos banko „Snoras” valdomas „Latvijas Krajbanka”, užimantis 3 proc. Latvijos rinkos, paskelbė, kad po minimalaus ketvirto ketvirčio nuostolio visas grupės metų pelnas sumažėjo 40,6 proc. „Latvijas Krajbanka” paskolų apimtys per metus augo šiek tiek sparčiau nei sektoriaus mastu užfiksuotas 11,2 proc. metinis padidėjimas, tačiau per paskutinį ketvirtį paskolų portfelis ūgtelėjo tik 1,8 proc. Per metus banko indėlių apimtys sumažėjo 0,7 proc., kai bendra indėlių apimtis šalyje krito 4,1 proc. Rezultatai abiem atvejais geresni nei visos bankų sistemos, tačiau šie metai neabejotinai bus sudėtingi. Blogų paskolų dalies augimas, mažėjantis verslo aktyvumas darys neigiamą įtaką finansiniams rezultatams.
UKB1L.LR: Ūkio bankas 2009 m. vasario 17–26 dienomis platinęs 159,4 mln. litų nominalios vertės 90 dienų obligacijų emisiją, kurios kuponas yra 12 proc., jų išplatino už 2,1 mln. litų. Už to paties laikotarpio indėlį banke siūlomos 9,2 proc. palūkanos, tačiau palūkanų skirtumas investuotojams pasirodė per mažas. Emisija sudarytų 4 proc. turto, taigi tai nebūtų buvęs itin reikšmingas finansavimo šaltinis, tačiau emisijos neišplatinimas nėra palankus įvykis.
EBS.AV: Austrijos „Erste Bank“, aktyviai veikiantis Vidurio ir Rytų Europos regione, pranešė pernai uždirbęs 859,6 mln. eurų grynojo pelno, o vien per ketvirtą ketvirtį patyręs 603,4 mln. eurų nuostolį. Tai atitiko anksčiau vadovybės skelbtus preliminarius rezultatus. Juos neigiamai paveikė nurašytas prestižas valdomuose Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos bankuose (566,8 mln. eurų), nurašymai dėl Islandijos bankų (287,5 mln. eurų) ir pastebimai išaugę atidėjimai paskoloms.
„Erste Bank“ grupė praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl kapitalo bazės stiprinimo, apie kurį buvo prabilta dar pernai spalį, gruodį tam pritarė akcininkai. Austrijos vyriausybė yra pažadėjusi bankų gelbėjimui skirti 100 mlrd. eurų, arba 36 proc. BVP. Iš jų 1,89 mlrd. eurų pagal susitarimą turėtų atitekti „Erste Bank“, t.y. būtų įsigyjami balso teisės nesuteikiantys vertybiniai popieriai, kuriuos bankas išpirktų po penkerių metų, su galimybe pratęsti terminą, ir kasmet mokėtų 8 proc. palūkanas. „Erste Bank“ atstovai tikisi, kad skolintas lėšas pavyks grąžinti iš pelno. Iš viso kapitalą ketinama didinti 2,7 mlrd. eurų. Likusi suma balandį bus siūloma akcininkams ir kitiems investuotojams, taigi kapitalo atskiedimo neturėtų būti. Kapitalo injekcija numatyta patraukliomis sąlygomis dar ir dėl neribojamo dividendų dydžio. Šiemet akcininkų susirinkimui siūloma skirti po 0,65 euro už akciją, arba 13 proc. mažiau nei pernai. Tai sudaro beveik 9 proc. dividendinį pajamingumą.
LFO1L.LH: viena didžiausių Europos fosforo trąšų gamintoja „Lifosa” paskelbė itin prastus 2008 m. IV ketvirčio rezultatus: pardavimai smuko 14 proc., o grynasis nuostolis siekė net 212 mln. litų. Kompanija didžiausius nuostolius patyrė dėl brangiai pirktų žaliavų (2008 m. viduryje), kai galutinės produkcijos kainos, lyginant su 2008 m. viduriu, žymiai krito. Taip pat įmonė neišnaudojo didelės dalies pajėgumų. Natūriniais vienetais buvo parduota 121 800 tonų DAP, tai yra net 45 proc. mažiau nei 2007 m. IV ketvirtį. Pajėgumų neišnaudojimą galima sieti su pirkėjų delsimu pirkti trąšas laukiant, kad kainos kris. Pasaulyje krito daugelio žaliavų kainos, ne išimtis buvo ir fosforo trąšos, tačiau šių trąšų kainos dar kurį laiką buvo itin aukštos. Taigi nors pardavimai natūriniais vienetais krito gana reikšmingai, parduodamos produkcijos vidutinė IV ketvirčio kaina buvo 41 proc. aukštesnė nei 2007 m. IV ketvirtį ir dėl to pardavimai vertine išraiška smuko tik 14 proc. Įmonės vertės sumažėjimą atspindi ryškus nuosavo kapitalo sumažėjimas – per ketvirtį nuosavas kapitalas smuko net 212 mln. litų. Prie teigiamų momentų galima būtų priskirti tik pinigų srauto iš pagrindinės veiklos padidėjimą 4,2 karto iki 238 mln. litų. Prie svarbių momentų reikėtų paminėti skolos motininei kompanijai „Eurochem“ refinansavimą. 2008 m. gruodžio 11 d. „Eurochem“ grąžino „Lifosai“ 140 mln. JAV dolerių paskolą (paimtą 2008 m. liepos 17 d.) ir paėmė naują 1 metų trukmės, 5 proc. palūkanų normos, 140,8 mln. JAV dolerių vertės paskolą. Pridėjus šią sumą ir grynuosius pinigus, gaunama 423 mln. litų, kai finansinių skolų nėra, o kapitalizacija siekia apie 378 mln. litų. Žvelgiant į ateities rezultatus, nepaisant sparčiai kritusių DAP kainų ir neišnaudojamų pajėgumų, reikėtų tikėtis pelningos veiklos, nes žaliavos bus perkamos už mažesnes kainas, o esamos atsargos jau yra perkainuotos.
CEZ.CP: „CEZ“ paskelbė gerus 2008 m. finansinius rezultatus, atitinkančius praėjusių metų pabaigoje skelbtas pačios įmonės prognozes. Tai svarbu, nes kol kas ekonomikos lėtėjimas nepadarė didesnės įtakos įmonės finansiniams rezultatams. Praėjusių metų spalį Čekijoje elektros suvartojimas smuko 7,3 proc., tačiau „CEZ“ sugebėjo susidariusį elektros perteklių eksportuoti į kaimynines šalis, kurioms elektros trūksta. Vidaus ir užsienio rinkų pelno maržos panašios. Visgi iš paskutiniojo ketvirčio rezultatų matyti, kad mažėjo tiek pajamos, tiek EBITDA ir grynasis pelnas.
Naujienos vertinamos teigiamai, nes metų rezultatai atitiko lūkesčius. Laukiama šių metų įmonės prognozių. Tikėtina, kad dėl ekonomikos lėtėjimo tiek vidaus, tiek užsienio rinkose ir dėl to, kad „CEZ“ dėl didžiosios dalies 2009 m. elektros pardavimo jau yra sutarusi (pardavusi išankstiniais sandoriais), pajamos 2009 m. bus stabilios arba augimas bus mažesnis nei 2008 m.
CTS1L.LH: „City Service“ pranešė, kad, neaudituotais duomenimis, 2008 m. bendrovės pajamos augo 26 proc. iki 264 mln. litų (76,5 mln. eurų), arba 7,8 proc. daugiau, nei „City Service“ tikėjosi skelbdama prognozę 2008 m. rugsėjo mėnesį. Bendrovės grynasis pelnas mažėjo 9 proc. iki 10,1 mln. litų, nors pati įmonė tikėjosi 14 mln. litų. Pasak bendrovės, prognozuotų rezultatų neleido pasiekti keletas veiksnių, iš kurių svarbiausias yra staigi Rusijos rublio devalvacija. „City Service“ generalinis direktorius Ž. Lapinskas teigė, kad bendrovė praėjusiais metais toliau plėtė rinkos dalį Lietuvoje, o pagrindinės grupės veiklos – pastatų ūkio valdymo – rodikliai išliko stabilūs. Lietuvoje dėl sunkios finansinės būklės sumažėjo bendrovės šilumos ūkio renovacijos projektų apimtys, neprasidėjo daugiabučių namų renovacijos procesas. Rusijos rublio devalvacija turi įtakos bendrovės veiklai, nes 2008 m., bendrovės finansinės ataskaitos duomenimis, NVS šalyse „City Service“ gavo 30 proc. pajamų.
„City Service“ 2008 m. 21 proc. pajamų gavo iš šilumos ūkio renovacijos projektų, 16,2 proc. – komunalinių paslaugų perpardavimo, 64,73 proc. – iš šilumos ūkio renovacijos paslaugų. Tad didžiausia bendrovės pajamų dalis gauta iš paslaugų, kurių apimtys mažėjo 24,5 proc. Augantys bendrovės pajamų segmentai yra komunalinių paslaugų perpardavimas ir administravimas – sritys, kuriose veikiančias kitas bendroves „City Service“ perka. Bendrovės administruojamas plotas vien šių metų vasario 6 dieną išaugo 28 proc., tad galima tikėtis ir tolesnio įmonės pajamų augimo iš šių sričių. Žinant, kad „City Service“ ketina plėstis ir toliau – neseniai paskelbti planai didinti įstatinį kapitalą, kad būtų pritraukta lėšų tolesnei plėtrai, taip pat ir Rusijoje – galima tikėtis, kad tikėtiną pajamų iš šilumos ūkio renovacijos paslaugų mažėjimą ir vėl atsvers administravimo ir komunalinių paslaugų pardavimo pajamų augimas.
VST1L.LH: Vakarų skirstomieji tinklai pranešė, kad jų pajamos 2008 m. išaugo iki 1 159,7 mln. litų, arba 10,1
proc. daugiau nei 2007 m. Bendrovės neaudituotas grynasis pelnas 2008 m. siekė 11,7 mln. litų (3,4 mln. eurų), arba 82,6 proc. mažiau nei 2007 metais. Pasak VST, grynojo pelno sumažėjimą lėmė išaugusios elektros energijos gamybos ir perdavimo, taip pat kitos veiklos sąnaudos.
Be bendrovės paminėtų pelno smukimo priežasčių, pastebėtina ir tai, kad grynosios finansinės veiklos
sąnaudos išaugo 4,95 karto iki 8,725 mln. litų.
Išaugusios elektros energijos gamybos sąnaudos sietinos su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Kai Ignalinos atominė elektrinė (IAE) uždaroma remontui arba sustoja neplanuotai, Lietuva elektrą importuoja, ir ši elektra yra brangesnė, nei gaminama IAE. Elektrą skirstančios bendrovės turi pateikti galutiniams vartotojams elektrą ir, jei negali jos gauti iš IAE, turi pirkti iš kito gamintojo, nors ir brangesnę. Bendrovė finansinėse ataskaitose neatskleidė, kokios yra kitos veiklos ir grynosios finansinės veiklos
sąnaudos, tad reikėtų palaukti metinio pranešimo.
RST1L.LH: Rytų skirstomieji tinklai (RST) pranešė, kad bendrovės veiklos pajamos 2008 m. siekė 1 197,1 mln. litų (346,7 mln. eurų), arba 12,7 proc. daugiau nei 2007 metais. Pasak RST, įmonės veiklos pelnas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) išaugo 11,5 proc. iki 251,9 mln. litų. Rytų skirstomųjų tinklų pateikta EBITDA yra skaičiuota neatsižvelgiant į ilgalaikio turto perkainojimo neigiamą rezultatą, nes ilgalaikio turto perkainojimas nekeičia bendrovės pinigų srautų. Įskaičiavus minėtą rezultatą, Rytų skirstomųjų tinklų EBITDA būtų mažesnė – 204,7 mln. litų.
2008 m. RST patyrė 82,1 mln. litų grynojo nuostolio, nors dar gruodį įmonė prognozavo, kad nuostoliai sieks 25 mln. litų. 2007 m. RST uždirbo 73,7 mln. litų pelno. Pasak įmonės, didesnį, nei prognozuota, nuostolį lėmė 2008 metų pabaigoje atlikto turto perkainojimo rezultatai ir pirmą kartą sumažėjusių paskutinio metų ketvirčio pardavimo apimčių, lyginant su praėjusiais metais. Turto perkainojimas sietinas su „Leo LT“ bendrovės sukūrimu. Turto perkainavimo įtaka grynajam nuostoliui, pasak įmonės, buvo 47,2 mln. litų, tad galima skaičiuoti, kad neprognozuoti nuostoliai dėl ketvirtą ketvirtį mažesnių, nei tikėtasi, pardavimo apimčių siekė 9,9 mln. litų. Elektros pardavimai smunka lėtėjant ekonomikai, daugiausia dėl mažėjančių pramonės gamybos apimčių. Vien 2009 m. sausio mėnesį RST pardavė 5,4 proc. mažiau elektros nei tuo pačiu 2007 m. mėnesiu, o pramonės įmonės suvartojo 27 proc. mažiau. Kaip ir VST, RST pelno mažėjimą lėmė ir padidėjusios elektros energijos gamybos sąnaudos – pardavimams augus 12,67 proc., jos didėjo 20,42 proc. Sąnaudų padidėjimas siejamas su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) sustabdymu, kai RST turėjo pirkti elektrą brangiau iš kitų gamintojų. Lietuvoje elektros skirstomųjų tinklų bendrovių rezultatams įtakos turi elektros gamybos kainos, nes būtent skirstymo įmonės yra įsipareigojusios patiekti vartotojams reikiamą kiekį elektros. Jeigu RST negali gauti energijos iš IAE, ji turi pirkti elektrą iš kitų gamintojų.
LEN1L.LH: „Lietuvos energija“ paskelbė, kad, preliminariais neaudituotais duomenimis, pajamos 2008 m. augo 27,69 proc. iki 1 532,7 mln. litų, o pelnas smuko 12,4 proc. iki 42,4 proc. Įmonės pajamos augo perdavus 3,6 proc. daugiau elektros energijos.
Bendrovės pajamų augimas ir pelno smukimas paaiškintinas jos veiklos ypatumais, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) sustabdymu ir elektros vartojimo mažėjimu. „Lietuvos energija“ pajamų uždirba iš elektros energijos perdavimo ir eksporto, bet ne importo.
„Lietuvos energijos“ pajamos augo, bet pelnas krito jau trečią praėjusių metų ketvirtį (tuomet pajamos augo 63 proc., o pelnas mažėjo 35,9 proc.). Tai sietina su „Mažeikių naftos“ elektros energijos suvartojimo augimu ir IAE sustabdymu. „Mažeikių nafta“ 2008 m. suvartojo daugiau elektros energijos, nes 2007 m. antrą pusmetį dirbo ne visu pajėgumu. Dėl šios priežasties daugiau elektros energijos buvo suvartota šalies viduje, o ne eksportuota, tai turi įtakos „Lietuvos energijos“ pelnui, nes įmonė elektrą eksportuoja už sutartines kainas, o viduje parduoda už oficialiai nustatytus tarifus. Sustojus Ignalinos atominei elektrinei, „Lietuvos energija“ elektrą turėjo importuoti – už tai pelno bendrovė neuždirba. Be to, sustojus elektrinei „Lietuvos energija“ negalėjo eksportuoti dalies elektros energijos, todėl uždirbo mažiau. Žvelgiant į perspektyvą galima tikėtis, kad pajamų augimas šiemet nebus toks įspūdingas dėl dviejų priežasčių – pirma, nebebus jaučiamas „Mažeikių naftos“ efektas, antra, dėl ekonomikos sulėtėjimo mažėja elektros suvartojimas šalyje.
SNG1L.LH: per paskutinį 2008 m. ketvirtį „Snaigės“ pardavimai sumažėjo net 43 proc. iki 60,73 mln. litų, per visus praeitus metus – 17,2 proc. Nuostoliai iš pagrindinės veiklos per ketvirtą 2008 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, išaugo 22,5 proc. iki 11,32 mln. litų, per metus – 1,3 karto iki 12,06 mln. litų. Grynasis nuostolis per ketvirtį išaugo 57,8 proc., per metus – dvigubai, iki 22,99 mln. litų. Elektronikos verslas yra cikliškas – lėtėjant ar smunkant ekonomikai elektronikos prekių parduodama mažiau. „Snaigė“ nuostolingai dirba jau ne pirmus metus, o pagrindinės nuostolių priežastys yra nepalankus valiutų kursų pokytis ir žaliavų kainų augimas. Šįkart nuostolius daugiausia lėmė būtent valiutų kursų pokytis. Ukrainos ir Rusijos, kur „Snaigė“ 2008 m. pardavė atitinkamai 21,45 proc. ir 34,32 proc. produkcijos, valiutos nuvertėjo. Rublis buvo devalvuotas, o Ukrainos grivina lito atžvilgiu per 2008 m. nuvertėjo 31 proc. (skaičiuojant oficialiu Lietuvos banko nustatytu paskutinės metų dienos kursu). Dėl nuvertėjusios valiutos „Snaigės“ produkcija vietos vartotojams pabrango, todėl sustojo prekyba – pasak „Snaigės“, bendrovė prarado 35 mln. litų apyvartos. „Snaigė“ mažina sąnaudas – sustabdė gamyklą Kaliningrade, atleido darbuotojų, optimizuoja verslo procesus.
SAN1L.LH: „Sanito” grupė, per devynis 2008 m. metų mėnesius uždirbusi 15,4 mln. litų grynojo pelno, per ketvirtą ketvirtį patyrė 17,5 mln. litų nuostolį. Didžioji nuostolio dalis gauta dėl beveik tris kartus iki 73,9 mln. litų padidėjusių finansinių sąnaudų, iš kurių 50 mln. patirta dėl valiutos kurso pasikeitimo neigiamos įtakos. Įmonės pranešime teigiama, kad „Sanito” dukterinė bendrovė Lenkijoje „Jelfa” birželį paėmė eurais denominuotą 248 mln. zlotų paskolą. Tuo metu EUR/PLN kursas buvo 3,35, o metų pabaigoje zlotas nuvertėjo ketvirtadaliu ir EUR/PLN siekė 4,17. Taigi „Jelfa” paskolos suma dėl valiutos nuvertėjimo padidėjo apie 60 mln. zlotų (apie 50 mln. litų). Visko suversti finansinėms sąnaudoms negalima. Įmonės bendrasis pelningumas pernai pagerėjo nuo 50,6 proc. iki 55 proc., tačiau EBITDA, eliminuojanti finansinės veiklos rezultatą, reikšmingai smuko. Ataskaitoje įvardijama, kad „Sanito” rezultatus neigiamai veikė 5,6 mln. litų sąnaudos už „Merrill Lynch International” atliktą strateginių bendrovės alternatyvų apžvalgą, 5,6 mln. litų nurašymas dėl atsargų pervertinimo ir 3,1 mln. litų gautinų sumų atidėjimų sąnaudos, įvertinant galimą Ukrainos ir Rusijos skolų nuvertėjimą. Dalis sąnaudų šiemet turėtų nepasikartoti, tačiau nemokių klientų skolos (nors įmonė teigia griežčiau kontroliuojanti atsiskaitymų tvarką) ar galimi nuostoliai dėl valiutų kursų svyravimų gali turėti įtakos.
Grupės pardavimai 2008 m. augo 14 proc., tačiau nekonsoliduotos Lietuvoje veikiančio „Sanito” pajamos ketvirtą ketvirtį sumažėjo 47,9 proc. iki 5 mln. litų, o per 2008 m. krito 25,6 proc. iki 26,8 mln. litų. Nuostoliai buvo 4 mln. litų paskutinį ketvirtį ir 12,5 mln. litų per visus metus. Pardavimai Lenkijoje pernai sudarė 56 proc. grupės pardavimų ir per 2008 m. padidėjo 18 proc. Rusijos dalis siekė 12 proc., o pajamos per metus augo 14 proc., Latvijoje parduota 8 proc. produkcijos, arba 9 proc. mažiau nei prieš metus.
OLF1R.LR: Latvijos vaistų gamintoja „Olainfarm” 2008 m. veikė nuostolingai. Bendrovė nepasiekė ankstesnės prognozės uždirbti 325 tūkst. latų grynojo pelno. Apie galimus prastesnius rezultatus buvo užsiminta jau anksčiau. Metinis pajamų augimo tempas buvo beveik perpus mažesnis nei 2006–2007 m. laikotarpiu.
Vieną iš prastesnių rezultatų priežasčių „Olainfarm” atstovai įvardija sparčiai augusias rinkodaros išlaidas. Per 2008 m. jos pašoko 80 proc. iki 4,1 mln. latų, o pajamų dalis padidėjo nuo 12 proc. iki 20 proc. Viena vertus, reklamos išlaidų didinimas galėtų teigiamai veikti pardavimus šiemet, kita vertus, pernai daugiau nei 70 proc. pajamų gauta NVS šalyse, kur dabar susiduriama su mažėjančia paklausa ir dėl nuvertėjusių valiutų prastėjančiu klientų mokumu.
IVL1L.LH: Lietuvos investicijų valdymo bendrovė „Invalda” paskelbė 2008 m. IV ketvirčio rezultatus: nors pajamos paaugo 4,6 proc., tačiau per ketvirtį patirta net 129,6 mln. litų grynojo nuostolio ir nuosavas kapitalas sumažėjo 167 mln. litų. Nuostolius per ketvirtį patyrė visi sektoriai, išskyrus baldų, kuris generavo pelną tik dėl to, kad pardavė „Girių bizoną“ (atmetus pardavimą, būtų patirtas nuostolis). Didžiausius nuostolius (apie tris ketvirtadalius) patyrė nekilnojamojo turto sektorius. Tiesa, nuostoliai daugiausia yra nepiniginiai, o tiesiog perkainojimo rezultatas. Vien 2008 m. gale padaryti 69,6 mln. litų turto vertės sumažėjimo atidėjimai. Taigi kompanija į ateities rezultatus žvelgia atsargiai – daro didelius atidėjimus, jei patirtų galimus nuostolius. Žvelgiant į ateities rezultatus, reikėtų pastebėti, kad 2009 m. sausio 12 d. „Invalda“ gavo 78 mln. litų už 15,3 proc. „Sanito“ paketą. Iš sandorio uždirbta 14 mln. litų grynojo pelno. Gauta suma bus panaudota įsipareigojimams vykdyti. Prie labai svarbių momentų reikėtų pastebėti gana aukštą skolos lygį ir dideles išlaidas palūkanoms – 2008 m. pabaigoje finansinės skolos siekė 547,8 mln. litų, išlaidos palūkanoms IV ketvirtį buvo 11,9 mln. litų, nuosavas kapitalas – 173 mln. litų.
KZG.LI, PLZL.RU: Rusijos dienraštis „Vedomosti“ šios savaitės pradžioje, remdamasis neoficialiais šaltiniais, paskelbė, kad vienas didžiausių „Polyus Gold“ akcininkų ir stambiausių šalies oligarchų Vladimiras Potaninas pardavė šios bendrovės 20 proc. akcijų paketą kitam gerai žinomam rusų verslininkui Suleimanui Karimovui už 680–740 mln. JAV dolerių, arba maždaug 40 proc. žemesne kaina, nei šis paketas buvo vertinamas rinkoje. Tokia didžiulė paketo kainos nuolaida susiformavo V. Potaninui siekiant skubiai surinkti lėšų ir mažinti savo kontroliuojančiosios bendrovės įsiskolinimus. Atrodytų, rinka turėjo labai neigiamai sureaguoti į šią naujieną, tačiau jau tris dienas akcijų kaina nesikeičia žymiau nei RTS, nei MICEX vertybinių popierių biržose. Vienas iš tokių paaiškinimų – nemažai rinkos dalyvių džiaugiasi, kad šioje bendrovėje dar didesnę įtaką įgyja Michailas Prokhorovas ir Suleimanas Karimovas, kurie laikomi vienais protingiausių oligarchų Rusijoje, nejaučiantys krizės ir skolų naštos taip, kaip kiti verslininkai. Be to, buvo pasklidę gandų, kad V. Potaninas galėjo blokuoti „KazakhGold“ įsigijimą, tad dabar sumažėjus jo akcijų paketui, ši grėsmė išnyksta. Vakar „KazakhGold“ akcijos kainavo 6,70 JAV dolerio, bet vis dar nesigirdi jokių pranešimų apie galimą perėmimo sandorio tolesnę eigą.
VLP1L.LH: Vilkyškių pieninės grupė 2008 m. patyrė 13,5 mln. litų nuostolį, paskutinį metų ketvirtį toliau dirbo nuostolingai. Grupės, kaip ir kitų pieno bendrovių, rezultatus lėmė smukusios pieno produktų pardavimo kainos eksporto rinkose ir atliktas atsargų perkainojimas, nes kai kurios pagamintos produkcijos savikaina buvo didesnė nei jos rinkos kaina. Grupės pajamas taip pat paveikė Kelmės pieninės konsolidavimas, tad jeigu pažvelgtume vien į organinį pardavimų kitimą – jis akivaizdžiai būtų neigiamas. Pelningiausias grupės pieno produktas išliko sūriai, kurių pardavimo pajamos sudarė 62 proc. ir visai nesiskyrė nuo 2007 m. pardavimo pajamų dalies. Daugiausia smuko grietinėlės ir išrūgų pardavimų pajamos, labai stipriai nukritus šių produktų kainoms. Neigiamai pelningumo rezultatus veikė ir didelės administracijos sąnaudos 2008 m. IV ketv., kurios buvo net 2,3 karto didesnės nei prieš metus. Tai greičiausiai vėlgi galima paaiškinti Kelmės pieninės prisijungimo įtakos veiksniu. Fiksuotas didelis finansinės veiklos sąnaudų pokytis, jos per paskutinį metų ketvirtį išaugo net 3,5 karto dėl padidėjusio paskolų portfelio ir didesnių palūkanų normų. Finansinių įsipareigojimų suma nuo 2008 m. III ketv. beveik nepakito, tačiau, lyginant su 2007 m. IV ketv., ji išaugo 43 mln. litų, arba pustrečio karto. Ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 73 proc. visų įsipareigojimų, tad trumpalaikių skolų dalis nėra labai milžiniška, tačiau jeigu nebus gaunamas grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos, bendrovei dar stipriau reiks ieškotis refinansavimo galimybių. Prognozuoti 2009 veiklos rezultatus reikėtų neutraliai, nes vis dar smunkančios žaliavinio pieno kainos ir mažinamos kitos išlaidos turėtų kompensuoti būsimą pajamų kritimą ir leisti bendrovei dirbti bent jau su minimaliu nuostoliu ar grynuoju pelnu.
ZMP1L.LH: „Žemaitijos pienas“ tapo vienintele NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojama Lietuvos pieno produktų gamintoja, kuriai pavyko per 2008 m. IV ketv. uždirbti grynojo pelno. Svarbu, kad gautas pakankamai solidus grynasis pelnas, kuris tik 35,6 proc. mažesnis nei 2007 m. atitinkamą ketv. ir, beje, lenkia net daug sezoniškai stipresnį praėjusių metų III ketv. rezultatą. Bendrovei pavyko sumažinti pardavimų savikainą didesniu tempu, nei smuko jos pardavimų pajamos. Būtent tuo „Žemaitijos pienas“ išsiskyrė iš kitų pieno bendrovių – jos pardavimai 2008 m. IV ketv. smuko net 9,6 proc., arba daugiausia, lyginant su kitomis pieno perdirbimo bendrovėmis, tačiau jos sąnaudos sumažėjo taip pat stipriausiai, nors žaliavinio supirkimo kainos Lietuvoje nebuvo pigiausios. Daugiausia pajamų bendrovė gavo iš pieno produktų pardavimų Lietuvoje (54 proc.) ir kitose Baltijos bei NVS šalyse (25 proc.). Bendrovė akivaizdžiai padidino pardavimų Lietuvoje dalį, kuri 2008 m. dar buvo pakankamai stipri, tačiau kitų metų mūsų rinkos perspektyvos jau yra niūresnės. Taip pat patrauklu, kad bendrovė toliau lieka santūriausia skolintų pinigų atžvilgiu, todėl jos finansinės veiklos sąnaudos yra kukliausios. Be to, grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos atrodo pakankamai stipriai ir padengia trumpalaikius įsipareigojimus. Greičiausiai 2009 m. didės gautinų sumų balanso eilutė, o EBITDA išliks panaši, tačiau bendrovei dėl skolų grąžinimo ar refinansavimo problemų neturėtų kilti, tad ji kol kas, atrodo, yra stipriausia pagal kapitalo struktūrą tarp pieno perdirbimo bendrovių.
PZV1L.LH: „Pieno žvaigždės“ paskutinį 2008 m. ketv. vėl dirbo nuostolingai, jos pardavimų augimo tempams buvus mažesniems nei pardavimų savikainos didėjimui. Bendrovės pajamos praėjusį pusmetį išaugo 0,4 proc. , tačiau pardavimų savikaina padidėjo 13,3 proc. , nepaisant to, kad sparčiai krito žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje. Reiktų pastebėti, kad bendrovė žaliavinį pieną superka brangiausiai iš visų Lietuvos pieno bendrovių, o ypač atotrūkis pasijautė „Agrowill Group“ tapus šios bendrovės pieno tiekėju. „Pieno žvaigždės“ daugiausiai pajamų (50,1 proc.) gavo iš pieno produktų pardavimų Lietuvos rinkoje, o net 41 proc. pardavimų atiteko Rusijos rinkai, kas pakankamai stebina, nes bendrovė paskutinį ketv. sugebėjo netgi padidinti pardavimus šioje šalyje beveik 20 proc., kai Lietuvoje jie krito 7,4 proc. Tad aišku, kad 2009 m. rezultatas labai stipriai priklausys nuo situacijos Rusijoje, kurioje atrodo padėtis nežada būti lengva, ypač smunkant Rusijos rubliui, o Lietuvos produkcijai prarandant dalį konkurencingumo. Matosi, kad bendrovė ėmėsi pardavimo ir administracinių sąnaudų mažinimo programos, nes jos 2008 m. IV ketv. 16 proc. buvo mažesnės nei atitinkamą 2007 m. ketv. Tačiau dėl didėjusių paskolų portfelio ir augančių palūkanų normų didėjo įmonės finansinės veiklos sąnaudos. Apskritai, bendrovės paskolų portfelis 2008 m. paskutinį ketv. paaugo 14 mln. Lt, tačiau daugiausia pavojaus kelia tai, kad didžioji dalis finansinių įsipareigojimų perėjo į trumpalaikių įsipareigojimų balanso eilutę, kas reiškia, jog bendrovei šiais metais reiks refinansuoti nemažą sumą paskolų. Matant, kad pinigų srautas iš pagrindinės veiklos 2008 m. tesiekė 8,9 mln. Lt ir 2009 m. jis nebus daug didesnis, bendrovei pasiimti naujų paskolų bus sudėtinga. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į išaugusių atsargų ir gautinų sumų padidėjimą, tai sumažino pinigų srautą buvusiu laikotarpiu, bet gali jį padidinti būsimuoju laikotarpiu, jeigu sėkmingai pavyktų realizuoti atsargas. Vertinant 2009 m. galimus rezultatus, bendrovė turėtų dirbti su minimaliu pelnu. Nors pardavimų pajamos mažės, tačiau vis dar smunkančios žaliavinio pieno supirkimo kainos turės teigiamos įtakos rezultatams.
RSU1L.LH: „Rokiškio sūris“ grupė 2008 m. baigė patyrusi18,7 mln. Lt nuostolių, o per paskutinį praėjusių metų ketv. jų dalis sudarė 5,6 mln. lt. Grupės pajamos paskutinį 2008 m. ketv. išaugo 9,7 proc., o tai pakankamai geras rezultatas, esant sudėtingoms pieno produktų pardavimų rinkoms tiek mūsų šalyje, tiek eksporto rinkose. 2008 m. grupė 38 proc. visų pajamų gavo iš pardavimų Lietuvoje, 47 proc. iš Europos Sąjungos ir 15 proc. iš kitų rinkų. Įdomu pastebėti, kad „Rokiškio sūrio“ pardavimai Lietuvoje paaugo net 21,4 proc. paskutinį metų ketv., kai pardavimai trečiosiose šalyse (Rusija ir kitos NVS valstybės) krito 35 proc. Tačiau 2009 m. grupės pardavimų perspektyvos nėra labai džiuginančios, nes silpnėjanti ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek kitose eksporto rinkose ir vis dar krintančios pieno produktų kainos sumažins jos pardavimų pajamas. Beje, „Rokiškio sūris“ per paskutinį 2008 m. ketv. sumažino savo turimas atsargas net 30 mln. Lt, o gautinas sumas 16 mln. Lt, tai padėjo per paskutinį 2008 m. ketv. gerokai padidinti grynąjį pinigų srautą iš pagrindinės veiklos. Aišku, grupės neigiamas pelningumas nedžiugina, tačiau 2009 m. perspektyvos yra truputį geresnės vien dėl to, kad vis dar smunkančios žaliavinio pieno supirkimo kainos leis pasiekti mažesnę pardavimo savikainą, kuri atsvertų neigiamą efektą iš galimo pajamų kritimo. Beje, pati bendrovė pateikė 2009 m. veiklos rezultatų prognozes, kurios atrodo pakankamai realiai, nes 14 proc. pardavimo pajamų kritimas yra įmanomas vis dar krintant pieno produktų kainoms eksporto rinkose. Jeigu būtų pasiektas 2009 m. užsibrėžtas pelningumo rezultatų tikslas, jį taip pat būtų galima laikyti sveikintinu, nes uždirbti grynojo pelno, esant tokioms rinkos sąlygoms, yra pakankamai sudėtinga. Beje, ir toliau kelia nerimą grupės skolos lygis – visi 124,7 mln. Lt vertės finansiniai įsipareigojimai yra trumpalaikiai, tai reiškia, jog per metus bendrovė turės juos grąžinti ar refinansuoti. Pažvelgus į 2008 m. pinigų srautų ataskaitą, į akis krinta didžiulis finansinės veiklos srautų judėjimas: per metus bendrovė pasiskolino 360 mln. Lt, o grąžino 285 mln. Lt paskolų, tai parodo ligšiolinį kredito institucijų pasitikėjimą šia bendrove.
AVG1L.LH: „Agrowill Group” paskelbė 2008 m. paskutinio ketv. rezultatus, kurie vėl nepateikė investuotojams nieko ypatingai džiugaus. Nors grupės pajamos išaugo labai stipriai, tačiau tiek EBITDA, tiek grynasis pelningumas buvo neigiamas. Pajamų augimą lėmė dviejų įsigytų didelių bendrovių „Polva Agro“ ir „Grūduva“ rezultatų konsolidavimas ir pačios bendrovės siekis parduoti kuo daugiau rudeninio javų derliaus, nelaukiant vėlesnių laikotarpių ir nesaugant javų sandėliuose. Nors grupės turimas karvių skaičius ir pats grūdų derlius augo organiškai, bet stipriai kritusios žaliavinio pieno supirkimo ir javų kainos panaikino kiekybinį efektą. Bendrovė 2008 m IV ketv. užskaitė 8,9 mln. Lt vienkartinį pelną iš investicinio turto perkainojimo, tad reikia eliminuoti šį pelną, skaičiuojant su pagrindine veikla susijusius pelningumo rodiklius. Jau pats bendrasis „Agrowill Group“ pelnas buvo neigiamas, nekalbant apie veiklos ar grynąjį pelną. Nieko nuostabaus, kad finansinės sąnaudos augo 3 kartus ir siekė 4,1 mln. Lt per paskutinį ketvirtį. Taip pat įdomu pažvelgti į 2008 m. IV ketv. grynąjį pinigų srautą iš pagrindinės veiklos, kuris buvo teigiamas ir siekė net 13,5 mln. Lt. Didžiausią įtaką tam padarė 25 mln. Lt sumažėjusios pagamintos produkcijos atsargos. Grupės finansinės skolos 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 191 mln. Lt ir buvo 207 mln. Lt mažesnės nei III ketv. pabaigoje. Vien 2009 m. grupės bendrovės privalo refinansuoti ar grąžinti 63 mln. Lt paskolų, iš kurių 27,4 mln. sudaro išplatintos obligacijos. Didžioji dauguma 2008 m. pasiimtų paskolų buvo panaudota bendrovių „Polva Agro“ ir „Grūduva“ įsigijimui, kurioms išleista 79 mln. Lt. Be to, 2008 m. pirmoje pusėje grupės bendrovės dar pirko žemių plotus, tačiau antroje metų pusėje šie pirkimai sustojo. Tad apibendrinant „Agrowill Group“ 2008 metais, galime teigti, kad grupės rezultatai yra prasti, tačiau tam daugiausia įtakos turėjo sudėtinga situacija Lietuvos ir pasaulio žemės ūkio sektoriuje, o įsigijimai metų viduryje atrodo labai brangūs, žvelgiant iš nūdienos taško, ir užkrovę pakankamai didelę skolų naštą.
LDJ1L.LH: „Lietuvos dujų“ 2008 m. IV ketv. rezultatai atspindi susidariusią prastą situaciją gamtinių dujų tiekimo sektoriuje. Dėl mažėjančių tiekimo apimčių ir nuostolingo dujų tiekimo buitiniams vartotojams bendrovė paskutinį metų ketv. baigė nuostolingai. Grupės pajamos augo 51,9 proc., tačiau augimą daugiausia lėmė rekordiškai aukštos gamtinių dujų kainos laisviesiems pramonės vartotojams, nes patys gamtinių dujų pardavimo kiekiai krito net 10,3 proc. dėl apskritai smunkančios pramonės veiklos, tiek ir dėl gana šiltų 2008 m. IV ketv. orų. Reiktų pabrėžti, kad praeitų metų pabaigoje buvo pasiektas gamtinių dujų importo iš „Gazprom“ kainos rekordas. Apytiksliais skaičiavimais, gamtinių dujų įsigijimo savikaina siekė 510 JAV dolerių už 1000 m3, kai dar 2007 m. IV ketv. ji buvo 270 JAV dolerių. Džiugu, kad bent jau 2009 m. perkamų gamtinių dujų kaina iš „Gazprom“ pradėjo mažėti, nes pagaliau ėmė jaustis naftos ir jos produktų kainų kritimo pasekmės. Bendrovės 2008 m. pelningumą apsunkino nuostoliai iš gamtinių dujų tiekimo veiklos, nes 2008 m. gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams buvo pakelta daug mažiau, nei pabrango „Lietuvos dujų“ perkamų dujų savikaina. Todėl visas 2008 m. IV ketv. veiklos nuostolis iš gamtinių dujų tiekimo siekė 7 mln. Lt, kai 2007 m. buvo gautas 16,2 mln. Lt veiklos pelnas. Didžiulį nuostolį atnešė ir gamtinių dujų skirstymo veikla, o grynasis pelnas praėjusį ketvirtį buvo gautas tik iš perdavimo. Žvelgiant į 2009 m. perspektyvas, bendrovei bus pakankamai sunku pasiekti gerų finansinių rezultatų toliau smunkant gamtinių dujų vartojimui Lietuvoje. Ramina tik tai, kad bendrovė beveik neturi finansinių skolų, todėl yra pajėgi vykdyti tolesnius investicinius projektus, kurie galės sutvirtinti ilgalaikes „Lietuvos dujų“ pozicijas transportuojant gamtines dujas.
GAZP.RU: Didžiausia Rusijos bendrovė „Gazprom“ paskelbė 2008 m. devynių mėn. finansinę ataskaitą, parengtą pagal IFRS standartus, kuri atskleidė prastesnį nei planuota bendrovės grynąjį pelningumą. Bendrovės pajamos 2008 m. III ketv. išaugo 60,8 proc., palyginus su atitinkamu 2007 m. ketvirčiu. Didžiausią įtaką bendrovės pajamų augimui turėjo gamtinių dujų pardavimo kiekiai ir jų kainos augimas tą ketvirtį. Gamtinių dujų pardavimai išaugo 1,7 proc. Daugiausia augo pardavimai Vakarų Europoje, kur gamtinių dujų parduota 5 proc. daugiau, bet pardavimai Rusijoje smuko 2 proc. Vidutinė „Gazprom“ gamtinių dujų pardavimo kaina 2008 m. III ketv. Vakarų Europoje išaugo net 69 proc., buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse didėjo 54 proc., o pačioje Rusijos Federacijoje 32 proc. Didžiausias pajamas kaip ir anksčiau sugeneravo gamtinių dujų pardavimas Vakarų Europai, kurio dalis išaugo iki 72 proc. visų gaunamų pardavimo pajamų.
„Gazprom“ EBITDA 2008 m. III ketv. išaugo 86 proc., tai reiškia, kad veiklos sąnaudos augo žymiai lėčiau nei pajamos, tad tai atsispindi išaugusiame EBITDA pelningume. Tačiau grynasis pelnas augo daug mažiau dėl tokių priežasčių kaip išaugusios finansinės veiklos sąnaudos, nuostoliai iš valiutų pokyčių ir dėl pirkimo pasirinkimo (angl. call option) sandorio vertės sumažėjimo. „Gazprom“ palūkanų sąnaudos išaugo beveik dvigubai, o nuostolis iš neigiamo valiutos pokyčio, dėl smukusio Rusijos rublio, sudarė 3,7 mlrd. JAV dolerių. Taip pat įrašytas net 3,1 mlrd. „popierinis“ nuostolis iš call option vertės sumažėjimo, nes „Gazprom“ turi teisę įsigyti 20 proc. „GazpromNeft“ akcijų paketą, tačiau dėl šios akcijos kainos kritimo 2008 m. III ketv. atitinkamai sumažėjo pasirinkimo sandorio vertė.
Bendrovės finansinių įsipareigojimų dydis 2008 m. III ketv. išaugo 4 proc. ir siekė 1161 mlrd. Rusijos rublių arba 32 mlrd. JAV dolerių, pagal šiandienos USD/RUB kursą. Trumpalaikės paskolos sudaro 28 proc. viso paskolų portfelio, o toks santykis yra gana saugus. Bendrovės skolos ir EBITDA santykis siekia 0,8, tačiau šis rodiklis prastės būsimaisiais laikotarpiais dėl mažesnių ateityje generuojamų pinigų srautų. Dabar bendrovės akcijomis prekiaujama, jas vertinant slenkamaisiais 2,8 P/E ir 2,8 EV/EBITDA, tačiau visų investuotojų mintyse jau įskaičiuotas dabartinė ir būsima „Gazprom“ situacija, kuri 2009 m. visai kitokia nei 2008 m. Tai lemia stipriai krintanti gamtinių dujų kaina, atsilikdama nuo naftos kainų, ir dėl bendro ekonomikos lėtėjimo smunkantys pačių gamtinių dujų pardavimo kiekiai. Pavyzdžiui, vien 2008 m. vasario mėn. „Gazprom“ išgavo 13 proc. mažiau gamtinių dujų nei prieš metus, o tai pakankamai skaudžiai atsilieps bendrovės finansiniams rezultatams.
TUPRS.TI: Didžiausia Turkijos naftos bendrovė „Tupras“, užsiimanti naftos perdirbimu ir pardavimu, paskelbė 2008 m. finansines ataskaitas, parengtas pagal IFRS standartus. Kaip ir tikėtasi, bendrovė paskutinįjį ketvirtį patyrė milžinišką nuostolį iš valiutų kursų pokyčių ir atsargų vertės sumažėjimo. Bendrovės nuostolis 2008 m. IV ketv. siekė net 710,2 mln. Turkijos lirų, o per visus 2008 m. uždirbta 432 mln. TRY grynojo pelno,, tai 66,7 proc. mažiau nei 2007 m. „Tupras“ pajamos paskutinįjį 2008 m. ketvirtį krito 8,6 proc. daugiausia dėl 12 proc. smukusių naftos produktų pardavimo apimčių ir dėl mažesnių degalų pardavimo kainų. Apskritai naftos perdirbimas „Tupras“ gamyklose 2008 m. IV ketv. krito 19 proc., lyginant su 2007 m. IV ketv. Bendrovė sumažino turimas žaliavinės naftos atsargas nuo 3 mln. iki 1,7 mln. tonų, o tai padėjo sutaupyti grynųjų pinigų ir nepirkti žaliavinės naftos, kuri šiuo metu yra gerokai pigesnė nei 2008 m. paskutinį ketvirtį. Grynųjų pinigų pozicija pasiekė 1,47 mlrd. Turkijos lirų ir viršijo visus bendrovės finansinius įsipareigojimus, tad šiai bendrovei lyg ir negresia sunkumai dėl skolų refinansavimo ar naujų gavimo. Bendrovės naftos perdirbimo marža 2008 m. IV ketv. siekė 9,3 JAV dolerio už barelį ir vėl daugiau nei 3,8 JAV dolerio aplenkė Viduržemio regiono bendrovių perdirbimo maržos vidurkį.
Daugiausiai emocijų sukėlė „Tupras“ vadovo komentaras, kad bendrovė gali teikti pasiūlymą išmokėti dividendais daugiau nei 100 proc. uždirbto 2008 m. grynojo pelno, kartu skiriant pinigų iš papildomų rezervų. Tikslus pasiūlymas dėl dividendų skyrimo turi būti pateiktas metiniam akcininkų susirinkimui per savaitę, bet manoma, kad dividendai gali siekti 2 Turkijos liras vienai akcijai, tai duotų 12,3 proc. dabartinį akcijos dividendinį pajamingumą. Akcininkų susirinkimas turėtų vykti kovo 27 d., o dividendai išmokami balandžio mėn.
Dabar „Tupras“ akcijomis yra prekiaujama jas vertinant einamaisiais 9,4 P/E ir 2,6 EV/EBITDA. Artimiausiu metu didžiausias dėmesys kryps į dividendus ir jų pasiūlytą dydį, nes labai prasti 2008 m. IV ketv. rezultatai jau buvo įskaičiuoti į akcijos kainą. Žvelgiant į 2009 m. perspektyvas, bendrovei bent artimiausias pusmetis turėtų būti sudėtingas dėl toliau krintančios Turkijos liros (12 proc. kritimas nuo 2009 m. sausio 1 d.) ir mažėjančių pardavimų, tačiau tokių nuostolių nebeturėtų būti.
APG1L.LH: Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderės Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2009 m. vasario mėnesį sudarė 26,4 mln. litų ir buvo 27,3 proc. mažesnė nei 2008 m. vasario mėnesio apyvarta. 2008 m. vasario mėnesį „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninės prekių apyvartos augimo tempas siekė 55,5 proc.
„Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2009 metų sausio - vasario mėnesiais Lietuvoje sumažėjo 19,2 proc.,
Latvijoje - 32,2 proc., Estijoje - 20 proc..
Nors „Aprangos“ grupės apyvartos smukimas vasario mėnesį procentine išraiška yra didžiausias istorijoje, pastebėtina, kad 2008 m. vasarį buvo pasiektas didžiausias metinis – 55,5 proc. augimas. Dėl palyginamosios bazės efekto, šių metų vasario mėnesio staigų, 27,3 proc. apyvartos sumažėjimą iš dalies galima pateisinti. Palyginus su 2009 m. sausiu, vasario mėnesį apyvarta smuko 31,6 proc. Pirmųjų dviejų šių
metų mėnesių apyvarta yra 65 mln. litų arba 22,4 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį 2008 metais.
ACP.PW: „Asseco Poland“ paskelbė gerus paskutinio 2008 m. ketvirčio rezultatus. Bendrovės pajamos augo 86,5 proc. ir siekė 867,4 proc. mln. Lenkijos zlotų (182,5 mln. eurų). Tokio įspūdingo augimo buvo tikimasi rinkoje. Toks augimas ne vien organinis, buvo ir kitų bendrovių įsigijimų. „Asseco Poland“ yra itin sparčiai per įsigijimus besiplečianti bendrovė, perkanti IT srityje besispecializuojančias bendroves visoje Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų Europoje ir kitur. Didžioji dalis pajamų buvo gauta iš bankinio (50,8 proc.) ir viešojo administravimo sektorių (36,5 proc.).
Didžioji dalis pajamų gauta iš pačios įmonės kurtos programinės įrangos pardavimų ir jos priežiūros (55,8 proc.), kita dalis – iš kompiuterinės technikos pardavimų. Toks pasiskirstymas svarbus, nes kuo daugiau programinės įrangos įmonė parduoda, tuo daugiau pajamų gali tikėtis iš jos priežiūros ateityje. Be to, programinės įrangos pardavimas ir priežiūra yra kelis kartus pelningesnės, nei kompiuterinės technikos pardavimai.
Grynasis „Asseco Poland“ pelnas augo 70,3 proc. iki 100,1 mln. Lenkijos zlotų (21,04 mln. eurų) ir taip pat atitiko lūkesčius.
ARC1T.ET: Viena iš didžiausių Estijos nekilnojamo turto vystymo kompanijų „Arco Vara“ paskelbė neaudituotus kai kuriuos 2008 m. finansinius rodiklius. Atsižvelgdama į tarptautinės nekilnojamo turto vertinimo agentūros „Colliers International“ vertinimus, bendrovė sumažino grynųjų aktyvų vertę net 74 mln. eurų, iš kurių 66 mln. eurų sudaro investicinio turto sumažėjimas, 0,5 mln. eurų tenka prestižo pokyčiams ir 8 mln. eurų gautinų sumų nurašymas. Bendrovės pardavimai 2008 m. IV ketvirtį siekė 9,6 mln. eurų, tai yra 12 proc. daugiau nei 2007 m. IV ketvirtį, bet tai nėra itin svarbus duomuo lyginant su tuo, kad turtas ir nuosavas kapitalas per ketvirtį smuko atitinkamai 80 ir 68 mln. eurų. Iš kitos pusės, finansinė skola per ketvirtį sumažėjo 7,7 mln. eurų, o grynieji pinigai išliko panašiame lygyje (apie 14 mln. eurų). Anot vadovybės, bendrovė ėmėsi griežtų priemonių efektyvinant veiklą – mažinami fiksuoti kaštai (sutaupyta 3,2 mln. eurų), darbuotojų skaičius per metus sumažintas 300 ir vis dar sparčiai mažinamas šiemet. Nors rezultatai yra negatyvūs, tačiau naudojamos priemonės gali duoti rezultatų ateityje.
PRM1L.LH: Specialios paskirties projektavimo bendrovė “Pramprojektas” paskelbė pilnus 2008 m. IV ketvirčio rezultatus, kurie nekeičia bendro neigiamo vaizdo, susidaryto iš anksčiau paskelbto grynojo rezultato. Bendrovės pajamos smuko 26 proc., neigiama buvo tiek EBITDA, tiek grynojo rezultato eilutė. Nuostolis patirtas jau antrą ketvirtį iš eilės. Kaip pozityvų momentą būtų galima išskirti net 0,47 mln. Lt pinigų srautą iš pagrindinės veiklos ir itin žemą skolos lygį (nėra ilgalaikių skolų ir tik 0,19 mln. Lt trumpalaikės finansinės skolos).
PTR1L.LH: Viena didžiausių Lietuvos statybos kompanijų “Panevėžio statybos trestas” paskelbė 2008 IV ketv. veiklos rezultatus: nors pajamos smuko 7,1 proc., tačiau bendrovė sugebėjo ne tik išlaikyti, bet ir padidinti pelną. Rezultatas yra ypač geras, jeigu lyginsime su kitomis Baltijos šalių statybos kompanijomis „Merko Ehitus“ ir „Eesti Ehitus“. Iš kitos pusės, būtent pastarųjų kompanijų prasti rezultatai indikuoja apie galimus itin prastus rezultatus artimiausiu laikotarpiu. Nėra detalizuojami pinigų srautai ir atskiri balanso bei pelno nuostolio atskaitos straipsniai, todėl negalima pasakyti apie pelno iš veiklos, investicijų dinamiką. Nors šie PST rezultatai yra pozityvūs, tačiau kur kas niūresnės prognozės turėtų būti daromos 2009 metams, kai merdi gyvenamųjų statybų rinka, itin sumažėjo biurų statyba ir stringa bet koks finansavimas.
KJK1L.LH: AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ neaudituotas pelnas prieš mokesčius 18,06 mln. litų (prieš metus buvo 14,48 mln. litų prieš apmokestinimą).
Bendrovės pardavimo pajamos per 2008 metų 12 mėnesių sudarė 146 mln. litų arba 42,3 mln. eurų (prieš metus buvo 135 mln. litų pajamų).
2008 metų prognozė, kad grupės pardavimai augs ne mažiau nei 5 proc, nepasitvirtino ., nes 2008 metų birželio 17 d. buvo parduota dukterinė įmonė UAB „Krovinių terminalas“. Parduotos įmonės 7 mėnesių veiklos rezultatas į konsoliduotus 2008 metų duomenis nepakliuvo. 2007 metais grupės pajamos siekė 188,5 mln. litų, 2008 metais 170,5 mln. litų.
2009 metais bendrovė, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius, planuoja investuoti nuo 6 iki 12 mln. litų ir užbaigti antro vilkiko (laivo) statybą.
2008 m. spalio 9 d. bendrovė ir VMI pasirašė susitarimą dėl papildomo PVM, pelno mokesčio ir susijusių baudų ir delspinigių sumokėjimo ir 2008 m. spalio 10 d. juos sumokėjo. Tuo remiantis bendrovė koreg
Vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijos brango 25,3 proc. Daugiausiai šį kilimą, matyt, galima sieti su kalbomis apie Kinijos valdžios ketinimus padidinti savo ūkio paramos programą. Manoma, kad dėl to augtų paklausa žaliavų eksportui. Tiesa, šiuos gandus išsklaidė Kinijos ministras pirmininkas, pareiškęs, kad ekonomikos paskatų programa nebus didinama. Naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos brango 7 proc. pasirodžius naujienoms, kad JAV naftos atsargos per savaitę sumažėjo daugiau nei tikėtasi. Mėsos perbirbimo įmonės „Duda“ akcijos pigo 18,5 proc, o nekilnojamojo turto vystymo bendrovės GTC vertybiniai popieriai brango 8,8 proc. Šią savaitę pranešta, kad Lenkijos ekonomika dėl sumažėjusių eksporto apimčių ir investuotojams atidėjus savo investicijas praėjusių metų paskutinį ketvirtį augo lėčiausiai per beveik ketverius metus - 2,9 proc. Palyginimui, ankstesnį ketvirtį ekonomika augo 4,8 proc. Lėtėjant ekonomikai mažėja paklausa prekėms, mažėja šalies eksporto apimtys ir investicijos. Visgi nors šalies ekonomikos augimas ir sulėtėjo, ji vis tik augo - Lenkijos kaimyninių šalių ekonomikos jau patiria recesiją. Vengrijai, Ukrainai ir Latvijai jau prireikė paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo. Manoma, kad Lenkijos ekonomikai kol kas pavyko atsilaikyti dėl vis dar palyginti stipraus realaus gyventojų pajamų augimo, tačiau šis veiksnys dar šiemet turėtų išnykti. Europos Investicijų banko prezidentas Philippe Maystadt po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusk teigė, kad bankas Lenkijai paskolins 3,5-4 mlrd. eurų. Lenkijos premjero teigimu, paskolos lėšos bus naudojamos palankesnėmis sąlygomis finansuoti specifines sritis, tokias kaip infrastruktūros projektai. Lenkijos vyriausybė tikisi, kad šalies BVP šiemet augs 3,7 proc, nors, dalies ekonomistų nuomone, recesija šiemet gali neaplenkti ir Lenkijos. Lenkijos infliacijos lygis vasario mėnesį siekė 3,4 proc. - tai buvo pirmas rodiklio padidėjimas per kelis mėnesius, ir tai gali lemti, kad centrinis bankas kito susitikimo metu bazinę palūkanų normą sumažins mažiau, nei anksčiau tikėtasi.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę sugebėjo atsitiesti 5,06 proc, Micex - 4,11 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę šiek tiek kilstelėjusios naftos kainos, po to, kai JAV energetikos departamento ataskaita parodė, jog žaliavinės naftos atsargos JAV netikėtai sumažėjo. Naftos sektoriaus atstovų „Lukoil“ akcijos pabrango 5,3 proc, „Surgutneftegaz“ - 15,6 proc. Pastarosios bendrovės spartų akcijų kainos kilimą pastaruoju metu galėjo skatinti ir gandai apie galimą jos prijungimą prie didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atpigo 2,9 proc. Bendrovė pranešė apie planus sumažinti gamtinių dujų tiekiamus kiekius didmeniniams pirkėjams dėl pramonės nuosmukio, kuris mažina dujų poreikį. Nepaisant to, kad visą savaitę JAV tęsėsi bankų akcijų nuopuolis, valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos atsilaikė ir netgi sugebėjo pakilti 15,6 proc, tuo tarpu kito valstybinio banko VTB akcijos pigo 14,3 proc. paskelbus, kad valstybės akcijų dalis banke gali didėti daugiau nei tikėtasi. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 8 proc. Nuo vasario 25 d. infliacija Rusijoje išaugo 0,3 proc., nuo metų pradžios 4,2 proc. Palyginus infliacija su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji yra 0,5 proc. didesnė. Labiausiai brango maistas, pigo – benzinas ir dyzelinis kuras. Prognozuojama, kad 2009 metais Rusijos infliacija bus apie 13 proc. Rusijos tarptautiniai rezervai per savaitę nuo vasario 20 d. iki 27 d. išaugo 2,4 mln. JAV dolerių iki 381,9 mlrd. dolerių. Pasak Rusijos centrinio banko pirmininko vasario mėnesį bankas intervencijų nevykdo (rublio devalvacija baigta), o atsargų pokyčiai vyksta tik dėl jos perskaičiavimo pagal kursų pokyčius valiutų biržoje.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas sumažėjo 8,15 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK“ akcijo atpigo dar 5,8 proc., „Komercijalna banka“ – 8,5 proc., o maisto produktų gamintojos „Sojaprotein“ – net 19,9 proc. Serbijos pramonės produkcijos gamyba sausį buvo 17,1 proc. mažesnė nei prieš metu. Neigiamą įtaką verslui metų pradžioje darė dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto strigęs dujų tiekimas. Statistikos departamento duomenimis, apdirbamoji pramonė sausį pagamino 24,5 proc. mažiau, tačiau komunalinių paslaugų sektoriaus apimtys per metus ūgtelėjo 0,3 proc. Vengrijos akcijų kainų indeksas BUX per savaitę smuko 4,23 proc. Budapešto biržos akcijų indeksas, kurio 90 proc. sudaro keletas didžiųjų kompanijų, tokių kaip bankas „OTP“, naftos įmonė „MOL“, telekomas „Magyar Telekom“ ir farmacijos bendrovė „Richter“ šią savaitę atrodė sąlyginai prasčiau lyginant su savo regiono kaimynėmis Vidurio Rytų Europoje. Stingant pardavėjų rinkoje, akcijos brango tik pirmadienį, tačiau Vengrijos akcijų rinka nepasidavė trečiadieninei Vakarų biržų euforijai ir vietoje to smuko 2,43 proc. Užtat ketvirtadienį, kai vakarų investuotojai atsitokėjo po apgaulingai gerų naujienų iš Kinijos, kainos Budapešto biržoje netruko kristi dar didesniu mastu. Šią savaitę investuotojus nuo Vengrijos akcijų veikiausiai sulaikė gana miglotos ir sąlyginai prastesnės šalies ekonomikos perspektyvos, o forintas toliau silpnėjo ir siekė naujas žemumas.
Šią savaitę „Fitch“ pablogino Vengrijos reitingų perspektyvas iš „stabilios“ į „neigiamą“, kol kas palikdama galioti suteiktus reitingus. Vasario pradžioje skelbtais preliminariais duomenimis, Vengrija 2008 m. baigė turėdama 33 mln. eurų užsienio prekybos perteklių. Deja, patikslinus skaičiavimą, perteklius pavirto į 159 mln. eurų deficitą. Metų pradžioje vyriausybės pastangos apkarpyti biudžeto deficitą padėjo sumažinti importuojamų prekių paklausą ir gerino užsienio prekybos balansą. Vis dėlto, paskutinį metų ketvirtį lėtėjantis euro zonos ekonomikos augimas sudavė smūgį Vengrijos eksportuotojams. Ukrainos akcijų kainų indeksas PFTS per savaitę smuko 5,18 proc. Panašu, kad neigimas rinkos sentimentas išlieka nepaisant gana neblogų naujienų, kurias išgirdome rinkoje. Šią savaitę buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausybei ir centriniam bankui pagaliau pavyko susitarti dėl pagrindinių žingsnių toliau siekiant gauti antrą Tarptautinio valiutos fondo paramos dalį. Taip pat buvo greitai užgesintas plykstelėjęs nuogąstavimas dėl atsiskaitymo su Rusija dėl dujų. Tačiau antroje savaitės pusėje pranešta, kad Ukrainos „Naftogaz“ atsiskaitė su „Gazprom“ beveik už visas dujas vasario mėnesį. Smukus grivinai, Ukrainos prekybos deficitas gruodžio mėnesį susitraukė net 82 proc. iki 279 mln. JAV dolerių. Prognozuojama, kad Ukraina šiemet gali turėti net ir perteklinį prekybos balansą, tačiau iki tol vasarį jis dali dar pagilėti. Nuo kovo įvedami apribojimai importui, dėl kurių vasarį bus stengiamasi įsigyti kaip įmanoma daugiau importinių prekių.
BGEO.LI: „Bank of Georgia” grupė 2008 m. baigė su minimaliu pelnu. Rezultatus pernai itin neigiamai paveikė beveik aštuonis kartus padidinta paskolų atidėjimų suma. Banko pelno prieš sudarant atidėjimus metinis augimo tempas buvo 23,5 proc., tačiau juos sudarius jau matomas 99 proc. pelno sumažėjimas. Dideli nurašymai padaryti rengiantis blogų kreditų dalies augimui. 2008 m. pabaigoje blogos paskolos siekė 2,9 proc. viso portfelio, kai prieš metus santykis buvo 1,4 proc., tačiau ateityje šis procentas tikėtina ir toliau augs. Palankiai reikia vertinti tinkamą padengimą, t. y. atidėjimų suma blogas paskolas viršijo 1,8 karto. Tiesa, tai nereiškia, kad atidėjimų neprireiks daryti ir šiemet.
Banko grupės paskolų suma, kaip matyti toliau pateikiamoje lentelėje, per metus augo 21 proc. Per paskutinį ketvirtį kreditų portfelis padidėjo 7,9 proc. Vis dėlto, vadovybės teigimu, „Bank of Georgia” tebesilaiko konservatyvios paskolų dalinimo politikos ir ketvirčio prieaugis gautas dėl 17 proc. pernai lapkritį JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjusio lario.
Ir toliau aktualus išlieka kreditavimo klausimas – daugiau nei trečdalis turto finansuojama skolintomis lėšomis, tačiau šiuo metu refinansavimas vykdomas pagal terminus. Gruodį „Bank of Georgia” sutarė dėl 239 mln. dolerių ilgalaikės paskolos iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD), Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir „Overseas Private Investment Corporation” (OPIC) – tai sudaro 35 proc. gruodžio pabaigoje banko turėtų pasiskolintų lėšų. 2009 m. sausį ir vasarį buvo grąžintas 108,5 mln. dolerių kreditas. Šiemet gali tekti grąžinti, jei to pareikalaus obligacijų turėtojai, dar 113 mln. dolerių, tačiau tai visi įsipareigojimai užsienio kreditoriams, kurių terminas sueina 2009 m.
Pakankamai gerus nekonsoliduotus rezultatus paskelbė Gruzijoje veikiantis „Bank of Georgia” bankas, kuris užima trečdalį šalies rinkos. Paskutinio ketvirčio grynasis pelnas, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, augo 81,5 proc. iki 26,4 mln. larių, tačiau visų metų krito 64,1 proc. iki 22,2 mln. larių. Trečią ketvirtį itin neigiamą įtaką turėjo po rugpjūčio Rusijos ir Gruzijos konflikto bei prastėjusios situacijos pasaulio finansų rinkose padaryti 103,9 mln. larių paskolų atidėjimai, tačiau per paskutinius tris mėnesius bankas jau susigrąžino 2,1 mln. larių atidėjimų.
Sudėtingesnė situacija Ukrainoje, kurios paskolos sudaro 9 proc. grupės portfelio. Banko įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis sudarė priimtiną 2,9 karto lygį, kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje buvo 21 proc. vietoj reikalaujamų 8 proc., tačiau, prastėjant makroekonominei situacijai Ukrainoje ir silpnėjant grivinai, paskutinį ketvirtį „BG Bank” padarė 23,3 mln. larių paskolų atidėjimų, nors trečią ketvirtį jie buvo viso labo 0,5 mln. larių, o ketvirtą 2007 m. ketvirtį siekė 0,1 mln. larių. Pranešime investuotojams teigiama, kad situacija pirmaisiais 2009 m. mėnesiais toliau prastėjo: blogų paskolų dalis šiame Ukrainos banke 2008 m. gale buvo 3,3 proc., tačiau ji toliau augo, indėliai buvo atsiiminėjami nepaisant įvestų Centrinio banko sugriežtinimų. Kaip žinia, grivina šiemet ir toliau silpnėjo, o tai blogina užsienio valiuta įsiskolinusių kreditorių mokumą. Nuo spalio dolerio atžvilgiu Ukrainos valiuta susilpnėjo 68 proc., o nuo šių metų pradžios – dar 6 proc.
RODB.UZ: vasario 26 d. surengtame neeiliniame visuotiniame Ukrainos „Rodovid Bank” akcininkų susirinkime nuspręsta siūlyti vyriausybei įsigyti bent 50 proc. + 1 akcijos paketą. Ukrainos centrinis bankas turi apsispręsti per penkias dienas. Jei vyriausybė sutiktų imtis gelbėjimo veiksmų, akcininkai turėtų susirinkti dar kartą ir atšaukti prieš mėnesį rengto akcininkų susirinkimo sprendimą padidinti įstatinį kapitalą 700 mln. grivinų, arba 1,6 karto. Pastarąją emisiją turėjo išpirkti nauju strateginiu investuotoju ketinęs tapti „ISTIL Group”, tačiau dabar jis pasirengęs tapti tik mažumos akcininku. Panašu, kad minėti 700 mln. grivinų pasirodė per maža suma. Bankas vis dar susiduria su likvidumo problemomis. Per paskutinį metų ketvirtį indėlininkai atsiėmė 1,7 mlrd. grivinų, arba penktadalį visų indėlių.
Paskelbtais preliminariais duomenimis, pernai „Rodovid Bank“ uždirbo 34,6 mln. grivinų grynojo pelno, arba 44,2 proc. mažiau nei prieš metus. Paskolų portfelis augo 59,9 proc. iki 9,7 mlrd. grivinų, indėliai – 23,1 proc. iki 6,3 mlrd. grivinų, turtas – 32,6 proc. iki 13,2 mlrd. grivinų.
Jei vyriausybė sutiktų įnešti kapitalo, 20-tas pagal turimą turtą „Rodovid Bank” taptų pirmąja nacionalizuota šalies finansų institucija, nors šiuo metu žiniasklaidoje jau kalbama apie kitus galimus kandidatus. Naujas kapitalas reikalingas bankui ir jo įnešimas būtų teigiamas žingsnis, tačiau faktas, kad kreipiamasi pagalbos į vyriausybę, rodo, kad banko situacija yra itin sudėtinga.
LKB1R.LR: Lietuvos banko „Snoras” valdomas „Latvijas Krajbanka”, užimantis 3 proc. Latvijos rinkos, paskelbė, kad po minimalaus ketvirto ketvirčio nuostolio visas grupės metų pelnas sumažėjo 40,6 proc. „Latvijas Krajbanka” paskolų apimtys per metus augo šiek tiek sparčiau nei sektoriaus mastu užfiksuotas 11,2 proc. metinis padidėjimas, tačiau per paskutinį ketvirtį paskolų portfelis ūgtelėjo tik 1,8 proc. Per metus banko indėlių apimtys sumažėjo 0,7 proc., kai bendra indėlių apimtis šalyje krito 4,1 proc. Rezultatai abiem atvejais geresni nei visos bankų sistemos, tačiau šie metai neabejotinai bus sudėtingi. Blogų paskolų dalies augimas, mažėjantis verslo aktyvumas darys neigiamą įtaką finansiniams rezultatams.
UKB1L.LR: Ūkio bankas 2009 m. vasario 17–26 dienomis platinęs 159,4 mln. litų nominalios vertės 90 dienų obligacijų emisiją, kurios kuponas yra 12 proc., jų išplatino už 2,1 mln. litų. Už to paties laikotarpio indėlį banke siūlomos 9,2 proc. palūkanos, tačiau palūkanų skirtumas investuotojams pasirodė per mažas. Emisija sudarytų 4 proc. turto, taigi tai nebūtų buvęs itin reikšmingas finansavimo šaltinis, tačiau emisijos neišplatinimas nėra palankus įvykis.
EBS.AV: Austrijos „Erste Bank“, aktyviai veikiantis Vidurio ir Rytų Europos regione, pranešė pernai uždirbęs 859,6 mln. eurų grynojo pelno, o vien per ketvirtą ketvirtį patyręs 603,4 mln. eurų nuostolį. Tai atitiko anksčiau vadovybės skelbtus preliminarius rezultatus. Juos neigiamai paveikė nurašytas prestižas valdomuose Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos bankuose (566,8 mln. eurų), nurašymai dėl Islandijos bankų (287,5 mln. eurų) ir pastebimai išaugę atidėjimai paskoloms.
„Erste Bank“ grupė praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl kapitalo bazės stiprinimo, apie kurį buvo prabilta dar pernai spalį, gruodį tam pritarė akcininkai. Austrijos vyriausybė yra pažadėjusi bankų gelbėjimui skirti 100 mlrd. eurų, arba 36 proc. BVP. Iš jų 1,89 mlrd. eurų pagal susitarimą turėtų atitekti „Erste Bank“, t.y. būtų įsigyjami balso teisės nesuteikiantys vertybiniai popieriai, kuriuos bankas išpirktų po penkerių metų, su galimybe pratęsti terminą, ir kasmet mokėtų 8 proc. palūkanas. „Erste Bank“ atstovai tikisi, kad skolintas lėšas pavyks grąžinti iš pelno. Iš viso kapitalą ketinama didinti 2,7 mlrd. eurų. Likusi suma balandį bus siūloma akcininkams ir kitiems investuotojams, taigi kapitalo atskiedimo neturėtų būti. Kapitalo injekcija numatyta patraukliomis sąlygomis dar ir dėl neribojamo dividendų dydžio. Šiemet akcininkų susirinkimui siūloma skirti po 0,65 euro už akciją, arba 13 proc. mažiau nei pernai. Tai sudaro beveik 9 proc. dividendinį pajamingumą.
LFO1L.LH: viena didžiausių Europos fosforo trąšų gamintoja „Lifosa” paskelbė itin prastus 2008 m. IV ketvirčio rezultatus: pardavimai smuko 14 proc., o grynasis nuostolis siekė net 212 mln. litų. Kompanija didžiausius nuostolius patyrė dėl brangiai pirktų žaliavų (2008 m. viduryje), kai galutinės produkcijos kainos, lyginant su 2008 m. viduriu, žymiai krito. Taip pat įmonė neišnaudojo didelės dalies pajėgumų. Natūriniais vienetais buvo parduota 121 800 tonų DAP, tai yra net 45 proc. mažiau nei 2007 m. IV ketvirtį. Pajėgumų neišnaudojimą galima sieti su pirkėjų delsimu pirkti trąšas laukiant, kad kainos kris. Pasaulyje krito daugelio žaliavų kainos, ne išimtis buvo ir fosforo trąšos, tačiau šių trąšų kainos dar kurį laiką buvo itin aukštos. Taigi nors pardavimai natūriniais vienetais krito gana reikšmingai, parduodamos produkcijos vidutinė IV ketvirčio kaina buvo 41 proc. aukštesnė nei 2007 m. IV ketvirtį ir dėl to pardavimai vertine išraiška smuko tik 14 proc. Įmonės vertės sumažėjimą atspindi ryškus nuosavo kapitalo sumažėjimas – per ketvirtį nuosavas kapitalas smuko net 212 mln. litų. Prie teigiamų momentų galima būtų priskirti tik pinigų srauto iš pagrindinės veiklos padidėjimą 4,2 karto iki 238 mln. litų. Prie svarbių momentų reikėtų paminėti skolos motininei kompanijai „Eurochem“ refinansavimą. 2008 m. gruodžio 11 d. „Eurochem“ grąžino „Lifosai“ 140 mln. JAV dolerių paskolą (paimtą 2008 m. liepos 17 d.) ir paėmė naują 1 metų trukmės, 5 proc. palūkanų normos, 140,8 mln. JAV dolerių vertės paskolą. Pridėjus šią sumą ir grynuosius pinigus, gaunama 423 mln. litų, kai finansinių skolų nėra, o kapitalizacija siekia apie 378 mln. litų. Žvelgiant į ateities rezultatus, nepaisant sparčiai kritusių DAP kainų ir neišnaudojamų pajėgumų, reikėtų tikėtis pelningos veiklos, nes žaliavos bus perkamos už mažesnes kainas, o esamos atsargos jau yra perkainuotos.
CEZ.CP: „CEZ“ paskelbė gerus 2008 m. finansinius rezultatus, atitinkančius praėjusių metų pabaigoje skelbtas pačios įmonės prognozes. Tai svarbu, nes kol kas ekonomikos lėtėjimas nepadarė didesnės įtakos įmonės finansiniams rezultatams. Praėjusių metų spalį Čekijoje elektros suvartojimas smuko 7,3 proc., tačiau „CEZ“ sugebėjo susidariusį elektros perteklių eksportuoti į kaimynines šalis, kurioms elektros trūksta. Vidaus ir užsienio rinkų pelno maržos panašios. Visgi iš paskutiniojo ketvirčio rezultatų matyti, kad mažėjo tiek pajamos, tiek EBITDA ir grynasis pelnas.
Naujienos vertinamos teigiamai, nes metų rezultatai atitiko lūkesčius. Laukiama šių metų įmonės prognozių. Tikėtina, kad dėl ekonomikos lėtėjimo tiek vidaus, tiek užsienio rinkose ir dėl to, kad „CEZ“ dėl didžiosios dalies 2009 m. elektros pardavimo jau yra sutarusi (pardavusi išankstiniais sandoriais), pajamos 2009 m. bus stabilios arba augimas bus mažesnis nei 2008 m.
CTS1L.LH: „City Service“ pranešė, kad, neaudituotais duomenimis, 2008 m. bendrovės pajamos augo 26 proc. iki 264 mln. litų (76,5 mln. eurų), arba 7,8 proc. daugiau, nei „City Service“ tikėjosi skelbdama prognozę 2008 m. rugsėjo mėnesį. Bendrovės grynasis pelnas mažėjo 9 proc. iki 10,1 mln. litų, nors pati įmonė tikėjosi 14 mln. litų. Pasak bendrovės, prognozuotų rezultatų neleido pasiekti keletas veiksnių, iš kurių svarbiausias yra staigi Rusijos rublio devalvacija. „City Service“ generalinis direktorius Ž. Lapinskas teigė, kad bendrovė praėjusiais metais toliau plėtė rinkos dalį Lietuvoje, o pagrindinės grupės veiklos – pastatų ūkio valdymo – rodikliai išliko stabilūs. Lietuvoje dėl sunkios finansinės būklės sumažėjo bendrovės šilumos ūkio renovacijos projektų apimtys, neprasidėjo daugiabučių namų renovacijos procesas. Rusijos rublio devalvacija turi įtakos bendrovės veiklai, nes 2008 m., bendrovės finansinės ataskaitos duomenimis, NVS šalyse „City Service“ gavo 30 proc. pajamų.
„City Service“ 2008 m. 21 proc. pajamų gavo iš šilumos ūkio renovacijos projektų, 16,2 proc. – komunalinių paslaugų perpardavimo, 64,73 proc. – iš šilumos ūkio renovacijos paslaugų. Tad didžiausia bendrovės pajamų dalis gauta iš paslaugų, kurių apimtys mažėjo 24,5 proc. Augantys bendrovės pajamų segmentai yra komunalinių paslaugų perpardavimas ir administravimas – sritys, kuriose veikiančias kitas bendroves „City Service“ perka. Bendrovės administruojamas plotas vien šių metų vasario 6 dieną išaugo 28 proc., tad galima tikėtis ir tolesnio įmonės pajamų augimo iš šių sričių. Žinant, kad „City Service“ ketina plėstis ir toliau – neseniai paskelbti planai didinti įstatinį kapitalą, kad būtų pritraukta lėšų tolesnei plėtrai, taip pat ir Rusijoje – galima tikėtis, kad tikėtiną pajamų iš šilumos ūkio renovacijos paslaugų mažėjimą ir vėl atsvers administravimo ir komunalinių paslaugų pardavimo pajamų augimas.
VST1L.LH: Vakarų skirstomieji tinklai pranešė, kad jų pajamos 2008 m. išaugo iki 1 159,7 mln. litų, arba 10,1
proc. daugiau nei 2007 m. Bendrovės neaudituotas grynasis pelnas 2008 m. siekė 11,7 mln. litų (3,4 mln. eurų), arba 82,6 proc. mažiau nei 2007 metais. Pasak VST, grynojo pelno sumažėjimą lėmė išaugusios elektros energijos gamybos ir perdavimo, taip pat kitos veiklos sąnaudos.
Be bendrovės paminėtų pelno smukimo priežasčių, pastebėtina ir tai, kad grynosios finansinės veiklos
sąnaudos išaugo 4,95 karto iki 8,725 mln. litų.
Išaugusios elektros energijos gamybos sąnaudos sietinos su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Kai Ignalinos atominė elektrinė (IAE) uždaroma remontui arba sustoja neplanuotai, Lietuva elektrą importuoja, ir ši elektra yra brangesnė, nei gaminama IAE. Elektrą skirstančios bendrovės turi pateikti galutiniams vartotojams elektrą ir, jei negali jos gauti iš IAE, turi pirkti iš kito gamintojo, nors ir brangesnę. Bendrovė finansinėse ataskaitose neatskleidė, kokios yra kitos veiklos ir grynosios finansinės veiklos
sąnaudos, tad reikėtų palaukti metinio pranešimo.
RST1L.LH: Rytų skirstomieji tinklai (RST) pranešė, kad bendrovės veiklos pajamos 2008 m. siekė 1 197,1 mln. litų (346,7 mln. eurų), arba 12,7 proc. daugiau nei 2007 metais. Pasak RST, įmonės veiklos pelnas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) išaugo 11,5 proc. iki 251,9 mln. litų. Rytų skirstomųjų tinklų pateikta EBITDA yra skaičiuota neatsižvelgiant į ilgalaikio turto perkainojimo neigiamą rezultatą, nes ilgalaikio turto perkainojimas nekeičia bendrovės pinigų srautų. Įskaičiavus minėtą rezultatą, Rytų skirstomųjų tinklų EBITDA būtų mažesnė – 204,7 mln. litų.
2008 m. RST patyrė 82,1 mln. litų grynojo nuostolio, nors dar gruodį įmonė prognozavo, kad nuostoliai sieks 25 mln. litų. 2007 m. RST uždirbo 73,7 mln. litų pelno. Pasak įmonės, didesnį, nei prognozuota, nuostolį lėmė 2008 metų pabaigoje atlikto turto perkainojimo rezultatai ir pirmą kartą sumažėjusių paskutinio metų ketvirčio pardavimo apimčių, lyginant su praėjusiais metais. Turto perkainojimas sietinas su „Leo LT“ bendrovės sukūrimu. Turto perkainavimo įtaka grynajam nuostoliui, pasak įmonės, buvo 47,2 mln. litų, tad galima skaičiuoti, kad neprognozuoti nuostoliai dėl ketvirtą ketvirtį mažesnių, nei tikėtasi, pardavimo apimčių siekė 9,9 mln. litų. Elektros pardavimai smunka lėtėjant ekonomikai, daugiausia dėl mažėjančių pramonės gamybos apimčių. Vien 2009 m. sausio mėnesį RST pardavė 5,4 proc. mažiau elektros nei tuo pačiu 2007 m. mėnesiu, o pramonės įmonės suvartojo 27 proc. mažiau. Kaip ir VST, RST pelno mažėjimą lėmė ir padidėjusios elektros energijos gamybos sąnaudos – pardavimams augus 12,67 proc., jos didėjo 20,42 proc. Sąnaudų padidėjimas siejamas su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) sustabdymu, kai RST turėjo pirkti elektrą brangiau iš kitų gamintojų. Lietuvoje elektros skirstomųjų tinklų bendrovių rezultatams įtakos turi elektros gamybos kainos, nes būtent skirstymo įmonės yra įsipareigojusios patiekti vartotojams reikiamą kiekį elektros. Jeigu RST negali gauti energijos iš IAE, ji turi pirkti elektrą iš kitų gamintojų.
LEN1L.LH: „Lietuvos energija“ paskelbė, kad, preliminariais neaudituotais duomenimis, pajamos 2008 m. augo 27,69 proc. iki 1 532,7 mln. litų, o pelnas smuko 12,4 proc. iki 42,4 proc. Įmonės pajamos augo perdavus 3,6 proc. daugiau elektros energijos.
Bendrovės pajamų augimas ir pelno smukimas paaiškintinas jos veiklos ypatumais, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) sustabdymu ir elektros vartojimo mažėjimu. „Lietuvos energija“ pajamų uždirba iš elektros energijos perdavimo ir eksporto, bet ne importo.
„Lietuvos energijos“ pajamos augo, bet pelnas krito jau trečią praėjusių metų ketvirtį (tuomet pajamos augo 63 proc., o pelnas mažėjo 35,9 proc.). Tai sietina su „Mažeikių naftos“ elektros energijos suvartojimo augimu ir IAE sustabdymu. „Mažeikių nafta“ 2008 m. suvartojo daugiau elektros energijos, nes 2007 m. antrą pusmetį dirbo ne visu pajėgumu. Dėl šios priežasties daugiau elektros energijos buvo suvartota šalies viduje, o ne eksportuota, tai turi įtakos „Lietuvos energijos“ pelnui, nes įmonė elektrą eksportuoja už sutartines kainas, o viduje parduoda už oficialiai nustatytus tarifus. Sustojus Ignalinos atominei elektrinei, „Lietuvos energija“ elektrą turėjo importuoti – už tai pelno bendrovė neuždirba. Be to, sustojus elektrinei „Lietuvos energija“ negalėjo eksportuoti dalies elektros energijos, todėl uždirbo mažiau. Žvelgiant į perspektyvą galima tikėtis, kad pajamų augimas šiemet nebus toks įspūdingas dėl dviejų priežasčių – pirma, nebebus jaučiamas „Mažeikių naftos“ efektas, antra, dėl ekonomikos sulėtėjimo mažėja elektros suvartojimas šalyje.
SNG1L.LH: per paskutinį 2008 m. ketvirtį „Snaigės“ pardavimai sumažėjo net 43 proc. iki 60,73 mln. litų, per visus praeitus metus – 17,2 proc. Nuostoliai iš pagrindinės veiklos per ketvirtą 2008 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, išaugo 22,5 proc. iki 11,32 mln. litų, per metus – 1,3 karto iki 12,06 mln. litų. Grynasis nuostolis per ketvirtį išaugo 57,8 proc., per metus – dvigubai, iki 22,99 mln. litų. Elektronikos verslas yra cikliškas – lėtėjant ar smunkant ekonomikai elektronikos prekių parduodama mažiau. „Snaigė“ nuostolingai dirba jau ne pirmus metus, o pagrindinės nuostolių priežastys yra nepalankus valiutų kursų pokytis ir žaliavų kainų augimas. Šįkart nuostolius daugiausia lėmė būtent valiutų kursų pokytis. Ukrainos ir Rusijos, kur „Snaigė“ 2008 m. pardavė atitinkamai 21,45 proc. ir 34,32 proc. produkcijos, valiutos nuvertėjo. Rublis buvo devalvuotas, o Ukrainos grivina lito atžvilgiu per 2008 m. nuvertėjo 31 proc. (skaičiuojant oficialiu Lietuvos banko nustatytu paskutinės metų dienos kursu). Dėl nuvertėjusios valiutos „Snaigės“ produkcija vietos vartotojams pabrango, todėl sustojo prekyba – pasak „Snaigės“, bendrovė prarado 35 mln. litų apyvartos. „Snaigė“ mažina sąnaudas – sustabdė gamyklą Kaliningrade, atleido darbuotojų, optimizuoja verslo procesus.
SAN1L.LH: „Sanito” grupė, per devynis 2008 m. metų mėnesius uždirbusi 15,4 mln. litų grynojo pelno, per ketvirtą ketvirtį patyrė 17,5 mln. litų nuostolį. Didžioji nuostolio dalis gauta dėl beveik tris kartus iki 73,9 mln. litų padidėjusių finansinių sąnaudų, iš kurių 50 mln. patirta dėl valiutos kurso pasikeitimo neigiamos įtakos. Įmonės pranešime teigiama, kad „Sanito” dukterinė bendrovė Lenkijoje „Jelfa” birželį paėmė eurais denominuotą 248 mln. zlotų paskolą. Tuo metu EUR/PLN kursas buvo 3,35, o metų pabaigoje zlotas nuvertėjo ketvirtadaliu ir EUR/PLN siekė 4,17. Taigi „Jelfa” paskolos suma dėl valiutos nuvertėjimo padidėjo apie 60 mln. zlotų (apie 50 mln. litų). Visko suversti finansinėms sąnaudoms negalima. Įmonės bendrasis pelningumas pernai pagerėjo nuo 50,6 proc. iki 55 proc., tačiau EBITDA, eliminuojanti finansinės veiklos rezultatą, reikšmingai smuko. Ataskaitoje įvardijama, kad „Sanito” rezultatus neigiamai veikė 5,6 mln. litų sąnaudos už „Merrill Lynch International” atliktą strateginių bendrovės alternatyvų apžvalgą, 5,6 mln. litų nurašymas dėl atsargų pervertinimo ir 3,1 mln. litų gautinų sumų atidėjimų sąnaudos, įvertinant galimą Ukrainos ir Rusijos skolų nuvertėjimą. Dalis sąnaudų šiemet turėtų nepasikartoti, tačiau nemokių klientų skolos (nors įmonė teigia griežčiau kontroliuojanti atsiskaitymų tvarką) ar galimi nuostoliai dėl valiutų kursų svyravimų gali turėti įtakos.
Grupės pardavimai 2008 m. augo 14 proc., tačiau nekonsoliduotos Lietuvoje veikiančio „Sanito” pajamos ketvirtą ketvirtį sumažėjo 47,9 proc. iki 5 mln. litų, o per 2008 m. krito 25,6 proc. iki 26,8 mln. litų. Nuostoliai buvo 4 mln. litų paskutinį ketvirtį ir 12,5 mln. litų per visus metus. Pardavimai Lenkijoje pernai sudarė 56 proc. grupės pardavimų ir per 2008 m. padidėjo 18 proc. Rusijos dalis siekė 12 proc., o pajamos per metus augo 14 proc., Latvijoje parduota 8 proc. produkcijos, arba 9 proc. mažiau nei prieš metus.
OLF1R.LR: Latvijos vaistų gamintoja „Olainfarm” 2008 m. veikė nuostolingai. Bendrovė nepasiekė ankstesnės prognozės uždirbti 325 tūkst. latų grynojo pelno. Apie galimus prastesnius rezultatus buvo užsiminta jau anksčiau. Metinis pajamų augimo tempas buvo beveik perpus mažesnis nei 2006–2007 m. laikotarpiu.
Vieną iš prastesnių rezultatų priežasčių „Olainfarm” atstovai įvardija sparčiai augusias rinkodaros išlaidas. Per 2008 m. jos pašoko 80 proc. iki 4,1 mln. latų, o pajamų dalis padidėjo nuo 12 proc. iki 20 proc. Viena vertus, reklamos išlaidų didinimas galėtų teigiamai veikti pardavimus šiemet, kita vertus, pernai daugiau nei 70 proc. pajamų gauta NVS šalyse, kur dabar susiduriama su mažėjančia paklausa ir dėl nuvertėjusių valiutų prastėjančiu klientų mokumu.
IVL1L.LH: Lietuvos investicijų valdymo bendrovė „Invalda” paskelbė 2008 m. IV ketvirčio rezultatus: nors pajamos paaugo 4,6 proc., tačiau per ketvirtį patirta net 129,6 mln. litų grynojo nuostolio ir nuosavas kapitalas sumažėjo 167 mln. litų. Nuostolius per ketvirtį patyrė visi sektoriai, išskyrus baldų, kuris generavo pelną tik dėl to, kad pardavė „Girių bizoną“ (atmetus pardavimą, būtų patirtas nuostolis). Didžiausius nuostolius (apie tris ketvirtadalius) patyrė nekilnojamojo turto sektorius. Tiesa, nuostoliai daugiausia yra nepiniginiai, o tiesiog perkainojimo rezultatas. Vien 2008 m. gale padaryti 69,6 mln. litų turto vertės sumažėjimo atidėjimai. Taigi kompanija į ateities rezultatus žvelgia atsargiai – daro didelius atidėjimus, jei patirtų galimus nuostolius. Žvelgiant į ateities rezultatus, reikėtų pastebėti, kad 2009 m. sausio 12 d. „Invalda“ gavo 78 mln. litų už 15,3 proc. „Sanito“ paketą. Iš sandorio uždirbta 14 mln. litų grynojo pelno. Gauta suma bus panaudota įsipareigojimams vykdyti. Prie labai svarbių momentų reikėtų pastebėti gana aukštą skolos lygį ir dideles išlaidas palūkanoms – 2008 m. pabaigoje finansinės skolos siekė 547,8 mln. litų, išlaidos palūkanoms IV ketvirtį buvo 11,9 mln. litų, nuosavas kapitalas – 173 mln. litų.
KZG.LI, PLZL.RU: Rusijos dienraštis „Vedomosti“ šios savaitės pradžioje, remdamasis neoficialiais šaltiniais, paskelbė, kad vienas didžiausių „Polyus Gold“ akcininkų ir stambiausių šalies oligarchų Vladimiras Potaninas pardavė šios bendrovės 20 proc. akcijų paketą kitam gerai žinomam rusų verslininkui Suleimanui Karimovui už 680–740 mln. JAV dolerių, arba maždaug 40 proc. žemesne kaina, nei šis paketas buvo vertinamas rinkoje. Tokia didžiulė paketo kainos nuolaida susiformavo V. Potaninui siekiant skubiai surinkti lėšų ir mažinti savo kontroliuojančiosios bendrovės įsiskolinimus. Atrodytų, rinka turėjo labai neigiamai sureaguoti į šią naujieną, tačiau jau tris dienas akcijų kaina nesikeičia žymiau nei RTS, nei MICEX vertybinių popierių biržose. Vienas iš tokių paaiškinimų – nemažai rinkos dalyvių džiaugiasi, kad šioje bendrovėje dar didesnę įtaką įgyja Michailas Prokhorovas ir Suleimanas Karimovas, kurie laikomi vienais protingiausių oligarchų Rusijoje, nejaučiantys krizės ir skolų naštos taip, kaip kiti verslininkai. Be to, buvo pasklidę gandų, kad V. Potaninas galėjo blokuoti „KazakhGold“ įsigijimą, tad dabar sumažėjus jo akcijų paketui, ši grėsmė išnyksta. Vakar „KazakhGold“ akcijos kainavo 6,70 JAV dolerio, bet vis dar nesigirdi jokių pranešimų apie galimą perėmimo sandorio tolesnę eigą.
VLP1L.LH: Vilkyškių pieninės grupė 2008 m. patyrė 13,5 mln. litų nuostolį, paskutinį metų ketvirtį toliau dirbo nuostolingai. Grupės, kaip ir kitų pieno bendrovių, rezultatus lėmė smukusios pieno produktų pardavimo kainos eksporto rinkose ir atliktas atsargų perkainojimas, nes kai kurios pagamintos produkcijos savikaina buvo didesnė nei jos rinkos kaina. Grupės pajamas taip pat paveikė Kelmės pieninės konsolidavimas, tad jeigu pažvelgtume vien į organinį pardavimų kitimą – jis akivaizdžiai būtų neigiamas. Pelningiausias grupės pieno produktas išliko sūriai, kurių pardavimo pajamos sudarė 62 proc. ir visai nesiskyrė nuo 2007 m. pardavimo pajamų dalies. Daugiausia smuko grietinėlės ir išrūgų pardavimų pajamos, labai stipriai nukritus šių produktų kainoms. Neigiamai pelningumo rezultatus veikė ir didelės administracijos sąnaudos 2008 m. IV ketv., kurios buvo net 2,3 karto didesnės nei prieš metus. Tai greičiausiai vėlgi galima paaiškinti Kelmės pieninės prisijungimo įtakos veiksniu. Fiksuotas didelis finansinės veiklos sąnaudų pokytis, jos per paskutinį metų ketvirtį išaugo net 3,5 karto dėl padidėjusio paskolų portfelio ir didesnių palūkanų normų. Finansinių įsipareigojimų suma nuo 2008 m. III ketv. beveik nepakito, tačiau, lyginant su 2007 m. IV ketv., ji išaugo 43 mln. litų, arba pustrečio karto. Ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 73 proc. visų įsipareigojimų, tad trumpalaikių skolų dalis nėra labai milžiniška, tačiau jeigu nebus gaunamas grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos, bendrovei dar stipriau reiks ieškotis refinansavimo galimybių. Prognozuoti 2009 veiklos rezultatus reikėtų neutraliai, nes vis dar smunkančios žaliavinio pieno kainos ir mažinamos kitos išlaidos turėtų kompensuoti būsimą pajamų kritimą ir leisti bendrovei dirbti bent jau su minimaliu nuostoliu ar grynuoju pelnu.
ZMP1L.LH: „Žemaitijos pienas“ tapo vienintele NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojama Lietuvos pieno produktų gamintoja, kuriai pavyko per 2008 m. IV ketv. uždirbti grynojo pelno. Svarbu, kad gautas pakankamai solidus grynasis pelnas, kuris tik 35,6 proc. mažesnis nei 2007 m. atitinkamą ketv. ir, beje, lenkia net daug sezoniškai stipresnį praėjusių metų III ketv. rezultatą. Bendrovei pavyko sumažinti pardavimų savikainą didesniu tempu, nei smuko jos pardavimų pajamos. Būtent tuo „Žemaitijos pienas“ išsiskyrė iš kitų pieno bendrovių – jos pardavimai 2008 m. IV ketv. smuko net 9,6 proc., arba daugiausia, lyginant su kitomis pieno perdirbimo bendrovėmis, tačiau jos sąnaudos sumažėjo taip pat stipriausiai, nors žaliavinio supirkimo kainos Lietuvoje nebuvo pigiausios. Daugiausia pajamų bendrovė gavo iš pieno produktų pardavimų Lietuvoje (54 proc.) ir kitose Baltijos bei NVS šalyse (25 proc.). Bendrovė akivaizdžiai padidino pardavimų Lietuvoje dalį, kuri 2008 m. dar buvo pakankamai stipri, tačiau kitų metų mūsų rinkos perspektyvos jau yra niūresnės. Taip pat patrauklu, kad bendrovė toliau lieka santūriausia skolintų pinigų atžvilgiu, todėl jos finansinės veiklos sąnaudos yra kukliausios. Be to, grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos atrodo pakankamai stipriai ir padengia trumpalaikius įsipareigojimus. Greičiausiai 2009 m. didės gautinų sumų balanso eilutė, o EBITDA išliks panaši, tačiau bendrovei dėl skolų grąžinimo ar refinansavimo problemų neturėtų kilti, tad ji kol kas, atrodo, yra stipriausia pagal kapitalo struktūrą tarp pieno perdirbimo bendrovių.
PZV1L.LH: „Pieno žvaigždės“ paskutinį 2008 m. ketv. vėl dirbo nuostolingai, jos pardavimų augimo tempams buvus mažesniems nei pardavimų savikainos didėjimui. Bendrovės pajamos praėjusį pusmetį išaugo 0,4 proc. , tačiau pardavimų savikaina padidėjo 13,3 proc. , nepaisant to, kad sparčiai krito žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje. Reiktų pastebėti, kad bendrovė žaliavinį pieną superka brangiausiai iš visų Lietuvos pieno bendrovių, o ypač atotrūkis pasijautė „Agrowill Group“ tapus šios bendrovės pieno tiekėju. „Pieno žvaigždės“ daugiausiai pajamų (50,1 proc.) gavo iš pieno produktų pardavimų Lietuvos rinkoje, o net 41 proc. pardavimų atiteko Rusijos rinkai, kas pakankamai stebina, nes bendrovė paskutinį ketv. sugebėjo netgi padidinti pardavimus šioje šalyje beveik 20 proc., kai Lietuvoje jie krito 7,4 proc. Tad aišku, kad 2009 m. rezultatas labai stipriai priklausys nuo situacijos Rusijoje, kurioje atrodo padėtis nežada būti lengva, ypač smunkant Rusijos rubliui, o Lietuvos produkcijai prarandant dalį konkurencingumo. Matosi, kad bendrovė ėmėsi pardavimo ir administracinių sąnaudų mažinimo programos, nes jos 2008 m. IV ketv. 16 proc. buvo mažesnės nei atitinkamą 2007 m. ketv. Tačiau dėl didėjusių paskolų portfelio ir augančių palūkanų normų didėjo įmonės finansinės veiklos sąnaudos. Apskritai, bendrovės paskolų portfelis 2008 m. paskutinį ketv. paaugo 14 mln. Lt, tačiau daugiausia pavojaus kelia tai, kad didžioji dalis finansinių įsipareigojimų perėjo į trumpalaikių įsipareigojimų balanso eilutę, kas reiškia, jog bendrovei šiais metais reiks refinansuoti nemažą sumą paskolų. Matant, kad pinigų srautas iš pagrindinės veiklos 2008 m. tesiekė 8,9 mln. Lt ir 2009 m. jis nebus daug didesnis, bendrovei pasiimti naujų paskolų bus sudėtinga. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į išaugusių atsargų ir gautinų sumų padidėjimą, tai sumažino pinigų srautą buvusiu laikotarpiu, bet gali jį padidinti būsimuoju laikotarpiu, jeigu sėkmingai pavyktų realizuoti atsargas. Vertinant 2009 m. galimus rezultatus, bendrovė turėtų dirbti su minimaliu pelnu. Nors pardavimų pajamos mažės, tačiau vis dar smunkančios žaliavinio pieno supirkimo kainos turės teigiamos įtakos rezultatams.
RSU1L.LH: „Rokiškio sūris“ grupė 2008 m. baigė patyrusi18,7 mln. Lt nuostolių, o per paskutinį praėjusių metų ketv. jų dalis sudarė 5,6 mln. lt. Grupės pajamos paskutinį 2008 m. ketv. išaugo 9,7 proc., o tai pakankamai geras rezultatas, esant sudėtingoms pieno produktų pardavimų rinkoms tiek mūsų šalyje, tiek eksporto rinkose. 2008 m. grupė 38 proc. visų pajamų gavo iš pardavimų Lietuvoje, 47 proc. iš Europos Sąjungos ir 15 proc. iš kitų rinkų. Įdomu pastebėti, kad „Rokiškio sūrio“ pardavimai Lietuvoje paaugo net 21,4 proc. paskutinį metų ketv., kai pardavimai trečiosiose šalyse (Rusija ir kitos NVS valstybės) krito 35 proc. Tačiau 2009 m. grupės pardavimų perspektyvos nėra labai džiuginančios, nes silpnėjanti ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek kitose eksporto rinkose ir vis dar krintančios pieno produktų kainos sumažins jos pardavimų pajamas. Beje, „Rokiškio sūris“ per paskutinį 2008 m. ketv. sumažino savo turimas atsargas net 30 mln. Lt, o gautinas sumas 16 mln. Lt, tai padėjo per paskutinį 2008 m. ketv. gerokai padidinti grynąjį pinigų srautą iš pagrindinės veiklos. Aišku, grupės neigiamas pelningumas nedžiugina, tačiau 2009 m. perspektyvos yra truputį geresnės vien dėl to, kad vis dar smunkančios žaliavinio pieno supirkimo kainos leis pasiekti mažesnę pardavimo savikainą, kuri atsvertų neigiamą efektą iš galimo pajamų kritimo. Beje, pati bendrovė pateikė 2009 m. veiklos rezultatų prognozes, kurios atrodo pakankamai realiai, nes 14 proc. pardavimo pajamų kritimas yra įmanomas vis dar krintant pieno produktų kainoms eksporto rinkose. Jeigu būtų pasiektas 2009 m. užsibrėžtas pelningumo rezultatų tikslas, jį taip pat būtų galima laikyti sveikintinu, nes uždirbti grynojo pelno, esant tokioms rinkos sąlygoms, yra pakankamai sudėtinga. Beje, ir toliau kelia nerimą grupės skolos lygis – visi 124,7 mln. Lt vertės finansiniai įsipareigojimai yra trumpalaikiai, tai reiškia, jog per metus bendrovė turės juos grąžinti ar refinansuoti. Pažvelgus į 2008 m. pinigų srautų ataskaitą, į akis krinta didžiulis finansinės veiklos srautų judėjimas: per metus bendrovė pasiskolino 360 mln. Lt, o grąžino 285 mln. Lt paskolų, tai parodo ligšiolinį kredito institucijų pasitikėjimą šia bendrove.
AVG1L.LH: „Agrowill Group” paskelbė 2008 m. paskutinio ketv. rezultatus, kurie vėl nepateikė investuotojams nieko ypatingai džiugaus. Nors grupės pajamos išaugo labai stipriai, tačiau tiek EBITDA, tiek grynasis pelningumas buvo neigiamas. Pajamų augimą lėmė dviejų įsigytų didelių bendrovių „Polva Agro“ ir „Grūduva“ rezultatų konsolidavimas ir pačios bendrovės siekis parduoti kuo daugiau rudeninio javų derliaus, nelaukiant vėlesnių laikotarpių ir nesaugant javų sandėliuose. Nors grupės turimas karvių skaičius ir pats grūdų derlius augo organiškai, bet stipriai kritusios žaliavinio pieno supirkimo ir javų kainos panaikino kiekybinį efektą. Bendrovė 2008 m IV ketv. užskaitė 8,9 mln. Lt vienkartinį pelną iš investicinio turto perkainojimo, tad reikia eliminuoti šį pelną, skaičiuojant su pagrindine veikla susijusius pelningumo rodiklius. Jau pats bendrasis „Agrowill Group“ pelnas buvo neigiamas, nekalbant apie veiklos ar grynąjį pelną. Nieko nuostabaus, kad finansinės sąnaudos augo 3 kartus ir siekė 4,1 mln. Lt per paskutinį ketvirtį. Taip pat įdomu pažvelgti į 2008 m. IV ketv. grynąjį pinigų srautą iš pagrindinės veiklos, kuris buvo teigiamas ir siekė net 13,5 mln. Lt. Didžiausią įtaką tam padarė 25 mln. Lt sumažėjusios pagamintos produkcijos atsargos. Grupės finansinės skolos 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 191 mln. Lt ir buvo 207 mln. Lt mažesnės nei III ketv. pabaigoje. Vien 2009 m. grupės bendrovės privalo refinansuoti ar grąžinti 63 mln. Lt paskolų, iš kurių 27,4 mln. sudaro išplatintos obligacijos. Didžioji dauguma 2008 m. pasiimtų paskolų buvo panaudota bendrovių „Polva Agro“ ir „Grūduva“ įsigijimui, kurioms išleista 79 mln. Lt. Be to, 2008 m. pirmoje pusėje grupės bendrovės dar pirko žemių plotus, tačiau antroje metų pusėje šie pirkimai sustojo. Tad apibendrinant „Agrowill Group“ 2008 metais, galime teigti, kad grupės rezultatai yra prasti, tačiau tam daugiausia įtakos turėjo sudėtinga situacija Lietuvos ir pasaulio žemės ūkio sektoriuje, o įsigijimai metų viduryje atrodo labai brangūs, žvelgiant iš nūdienos taško, ir užkrovę pakankamai didelę skolų naštą.
LDJ1L.LH: „Lietuvos dujų“ 2008 m. IV ketv. rezultatai atspindi susidariusią prastą situaciją gamtinių dujų tiekimo sektoriuje. Dėl mažėjančių tiekimo apimčių ir nuostolingo dujų tiekimo buitiniams vartotojams bendrovė paskutinį metų ketv. baigė nuostolingai. Grupės pajamos augo 51,9 proc., tačiau augimą daugiausia lėmė rekordiškai aukštos gamtinių dujų kainos laisviesiems pramonės vartotojams, nes patys gamtinių dujų pardavimo kiekiai krito net 10,3 proc. dėl apskritai smunkančios pramonės veiklos, tiek ir dėl gana šiltų 2008 m. IV ketv. orų. Reiktų pabrėžti, kad praeitų metų pabaigoje buvo pasiektas gamtinių dujų importo iš „Gazprom“ kainos rekordas. Apytiksliais skaičiavimais, gamtinių dujų įsigijimo savikaina siekė 510 JAV dolerių už 1000 m3, kai dar 2007 m. IV ketv. ji buvo 270 JAV dolerių. Džiugu, kad bent jau 2009 m. perkamų gamtinių dujų kaina iš „Gazprom“ pradėjo mažėti, nes pagaliau ėmė jaustis naftos ir jos produktų kainų kritimo pasekmės. Bendrovės 2008 m. pelningumą apsunkino nuostoliai iš gamtinių dujų tiekimo veiklos, nes 2008 m. gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams buvo pakelta daug mažiau, nei pabrango „Lietuvos dujų“ perkamų dujų savikaina. Todėl visas 2008 m. IV ketv. veiklos nuostolis iš gamtinių dujų tiekimo siekė 7 mln. Lt, kai 2007 m. buvo gautas 16,2 mln. Lt veiklos pelnas. Didžiulį nuostolį atnešė ir gamtinių dujų skirstymo veikla, o grynasis pelnas praėjusį ketvirtį buvo gautas tik iš perdavimo. Žvelgiant į 2009 m. perspektyvas, bendrovei bus pakankamai sunku pasiekti gerų finansinių rezultatų toliau smunkant gamtinių dujų vartojimui Lietuvoje. Ramina tik tai, kad bendrovė beveik neturi finansinių skolų, todėl yra pajėgi vykdyti tolesnius investicinius projektus, kurie galės sutvirtinti ilgalaikes „Lietuvos dujų“ pozicijas transportuojant gamtines dujas.
GAZP.RU: Didžiausia Rusijos bendrovė „Gazprom“ paskelbė 2008 m. devynių mėn. finansinę ataskaitą, parengtą pagal IFRS standartus, kuri atskleidė prastesnį nei planuota bendrovės grynąjį pelningumą. Bendrovės pajamos 2008 m. III ketv. išaugo 60,8 proc., palyginus su atitinkamu 2007 m. ketvirčiu. Didžiausią įtaką bendrovės pajamų augimui turėjo gamtinių dujų pardavimo kiekiai ir jų kainos augimas tą ketvirtį. Gamtinių dujų pardavimai išaugo 1,7 proc. Daugiausia augo pardavimai Vakarų Europoje, kur gamtinių dujų parduota 5 proc. daugiau, bet pardavimai Rusijoje smuko 2 proc. Vidutinė „Gazprom“ gamtinių dujų pardavimo kaina 2008 m. III ketv. Vakarų Europoje išaugo net 69 proc., buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse didėjo 54 proc., o pačioje Rusijos Federacijoje 32 proc. Didžiausias pajamas kaip ir anksčiau sugeneravo gamtinių dujų pardavimas Vakarų Europai, kurio dalis išaugo iki 72 proc. visų gaunamų pardavimo pajamų.
„Gazprom“ EBITDA 2008 m. III ketv. išaugo 86 proc., tai reiškia, kad veiklos sąnaudos augo žymiai lėčiau nei pajamos, tad tai atsispindi išaugusiame EBITDA pelningume. Tačiau grynasis pelnas augo daug mažiau dėl tokių priežasčių kaip išaugusios finansinės veiklos sąnaudos, nuostoliai iš valiutų pokyčių ir dėl pirkimo pasirinkimo (angl. call option) sandorio vertės sumažėjimo. „Gazprom“ palūkanų sąnaudos išaugo beveik dvigubai, o nuostolis iš neigiamo valiutos pokyčio, dėl smukusio Rusijos rublio, sudarė 3,7 mlrd. JAV dolerių. Taip pat įrašytas net 3,1 mlrd. „popierinis“ nuostolis iš call option vertės sumažėjimo, nes „Gazprom“ turi teisę įsigyti 20 proc. „GazpromNeft“ akcijų paketą, tačiau dėl šios akcijos kainos kritimo 2008 m. III ketv. atitinkamai sumažėjo pasirinkimo sandorio vertė.
Bendrovės finansinių įsipareigojimų dydis 2008 m. III ketv. išaugo 4 proc. ir siekė 1161 mlrd. Rusijos rublių arba 32 mlrd. JAV dolerių, pagal šiandienos USD/RUB kursą. Trumpalaikės paskolos sudaro 28 proc. viso paskolų portfelio, o toks santykis yra gana saugus. Bendrovės skolos ir EBITDA santykis siekia 0,8, tačiau šis rodiklis prastės būsimaisiais laikotarpiais dėl mažesnių ateityje generuojamų pinigų srautų. Dabar bendrovės akcijomis prekiaujama, jas vertinant slenkamaisiais 2,8 P/E ir 2,8 EV/EBITDA, tačiau visų investuotojų mintyse jau įskaičiuotas dabartinė ir būsima „Gazprom“ situacija, kuri 2009 m. visai kitokia nei 2008 m. Tai lemia stipriai krintanti gamtinių dujų kaina, atsilikdama nuo naftos kainų, ir dėl bendro ekonomikos lėtėjimo smunkantys pačių gamtinių dujų pardavimo kiekiai. Pavyzdžiui, vien 2008 m. vasario mėn. „Gazprom“ išgavo 13 proc. mažiau gamtinių dujų nei prieš metus, o tai pakankamai skaudžiai atsilieps bendrovės finansiniams rezultatams.
TUPRS.TI: Didžiausia Turkijos naftos bendrovė „Tupras“, užsiimanti naftos perdirbimu ir pardavimu, paskelbė 2008 m. finansines ataskaitas, parengtas pagal IFRS standartus. Kaip ir tikėtasi, bendrovė paskutinįjį ketvirtį patyrė milžinišką nuostolį iš valiutų kursų pokyčių ir atsargų vertės sumažėjimo. Bendrovės nuostolis 2008 m. IV ketv. siekė net 710,2 mln. Turkijos lirų, o per visus 2008 m. uždirbta 432 mln. TRY grynojo pelno,, tai 66,7 proc. mažiau nei 2007 m. „Tupras“ pajamos paskutinįjį 2008 m. ketvirtį krito 8,6 proc. daugiausia dėl 12 proc. smukusių naftos produktų pardavimo apimčių ir dėl mažesnių degalų pardavimo kainų. Apskritai naftos perdirbimas „Tupras“ gamyklose 2008 m. IV ketv. krito 19 proc., lyginant su 2007 m. IV ketv. Bendrovė sumažino turimas žaliavinės naftos atsargas nuo 3 mln. iki 1,7 mln. tonų, o tai padėjo sutaupyti grynųjų pinigų ir nepirkti žaliavinės naftos, kuri šiuo metu yra gerokai pigesnė nei 2008 m. paskutinį ketvirtį. Grynųjų pinigų pozicija pasiekė 1,47 mlrd. Turkijos lirų ir viršijo visus bendrovės finansinius įsipareigojimus, tad šiai bendrovei lyg ir negresia sunkumai dėl skolų refinansavimo ar naujų gavimo. Bendrovės naftos perdirbimo marža 2008 m. IV ketv. siekė 9,3 JAV dolerio už barelį ir vėl daugiau nei 3,8 JAV dolerio aplenkė Viduržemio regiono bendrovių perdirbimo maržos vidurkį.
Daugiausiai emocijų sukėlė „Tupras“ vadovo komentaras, kad bendrovė gali teikti pasiūlymą išmokėti dividendais daugiau nei 100 proc. uždirbto 2008 m. grynojo pelno, kartu skiriant pinigų iš papildomų rezervų. Tikslus pasiūlymas dėl dividendų skyrimo turi būti pateiktas metiniam akcininkų susirinkimui per savaitę, bet manoma, kad dividendai gali siekti 2 Turkijos liras vienai akcijai, tai duotų 12,3 proc. dabartinį akcijos dividendinį pajamingumą. Akcininkų susirinkimas turėtų vykti kovo 27 d., o dividendai išmokami balandžio mėn.
Dabar „Tupras“ akcijomis yra prekiaujama jas vertinant einamaisiais 9,4 P/E ir 2,6 EV/EBITDA. Artimiausiu metu didžiausias dėmesys kryps į dividendus ir jų pasiūlytą dydį, nes labai prasti 2008 m. IV ketv. rezultatai jau buvo įskaičiuoti į akcijos kainą. Žvelgiant į 2009 m. perspektyvas, bendrovei bent artimiausias pusmetis turėtų būti sudėtingas dėl toliau krintančios Turkijos liros (12 proc. kritimas nuo 2009 m. sausio 1 d.) ir mažėjančių pardavimų, tačiau tokių nuostolių nebeturėtų būti.
APG1L.LH: Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderės Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta 2009 m. vasario mėnesį sudarė 26,4 mln. litų ir buvo 27,3 proc. mažesnė nei 2008 m. vasario mėnesio apyvarta. 2008 m. vasario mėnesį „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninės prekių apyvartos augimo tempas siekė 55,5 proc.
„Aprangos“ grupės tinklo apyvarta 2009 metų sausio - vasario mėnesiais Lietuvoje sumažėjo 19,2 proc.,
Latvijoje - 32,2 proc., Estijoje - 20 proc..
Nors „Aprangos“ grupės apyvartos smukimas vasario mėnesį procentine išraiška yra didžiausias istorijoje, pastebėtina, kad 2008 m. vasarį buvo pasiektas didžiausias metinis – 55,5 proc. augimas. Dėl palyginamosios bazės efekto, šių metų vasario mėnesio staigų, 27,3 proc. apyvartos sumažėjimą iš dalies galima pateisinti. Palyginus su 2009 m. sausiu, vasario mėnesį apyvarta smuko 31,6 proc. Pirmųjų dviejų šių
metų mėnesių apyvarta yra 65 mln. litų arba 22,4 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį 2008 metais.
ACP.PW: „Asseco Poland“ paskelbė gerus paskutinio 2008 m. ketvirčio rezultatus. Bendrovės pajamos augo 86,5 proc. ir siekė 867,4 proc. mln. Lenkijos zlotų (182,5 mln. eurų). Tokio įspūdingo augimo buvo tikimasi rinkoje. Toks augimas ne vien organinis, buvo ir kitų bendrovių įsigijimų. „Asseco Poland“ yra itin sparčiai per įsigijimus besiplečianti bendrovė, perkanti IT srityje besispecializuojančias bendroves visoje Vidurio ir Rytų Europoje, Vakarų Europoje ir kitur. Didžioji dalis pajamų buvo gauta iš bankinio (50,8 proc.) ir viešojo administravimo sektorių (36,5 proc.).
Didžioji dalis pajamų gauta iš pačios įmonės kurtos programinės įrangos pardavimų ir jos priežiūros (55,8 proc.), kita dalis – iš kompiuterinės technikos pardavimų. Toks pasiskirstymas svarbus, nes kuo daugiau programinės įrangos įmonė parduoda, tuo daugiau pajamų gali tikėtis iš jos priežiūros ateityje. Be to, programinės įrangos pardavimas ir priežiūra yra kelis kartus pelningesnės, nei kompiuterinės technikos pardavimai.
Grynasis „Asseco Poland“ pelnas augo 70,3 proc. iki 100,1 mln. Lenkijos zlotų (21,04 mln. eurų) ir taip pat atitiko lūkesčius.
ARC1T.ET: Viena iš didžiausių Estijos nekilnojamo turto vystymo kompanijų „Arco Vara“ paskelbė neaudituotus kai kuriuos 2008 m. finansinius rodiklius. Atsižvelgdama į tarptautinės nekilnojamo turto vertinimo agentūros „Colliers International“ vertinimus, bendrovė sumažino grynųjų aktyvų vertę net 74 mln. eurų, iš kurių 66 mln. eurų sudaro investicinio turto sumažėjimas, 0,5 mln. eurų tenka prestižo pokyčiams ir 8 mln. eurų gautinų sumų nurašymas. Bendrovės pardavimai 2008 m. IV ketvirtį siekė 9,6 mln. eurų, tai yra 12 proc. daugiau nei 2007 m. IV ketvirtį, bet tai nėra itin svarbus duomuo lyginant su tuo, kad turtas ir nuosavas kapitalas per ketvirtį smuko atitinkamai 80 ir 68 mln. eurų. Iš kitos pusės, finansinė skola per ketvirtį sumažėjo 7,7 mln. eurų, o grynieji pinigai išliko panašiame lygyje (apie 14 mln. eurų). Anot vadovybės, bendrovė ėmėsi griežtų priemonių efektyvinant veiklą – mažinami fiksuoti kaštai (sutaupyta 3,2 mln. eurų), darbuotojų skaičius per metus sumažintas 300 ir vis dar sparčiai mažinamas šiemet. Nors rezultatai yra negatyvūs, tačiau naudojamos priemonės gali duoti rezultatų ateityje.
PRM1L.LH: Specialios paskirties projektavimo bendrovė “Pramprojektas” paskelbė pilnus 2008 m. IV ketvirčio rezultatus, kurie nekeičia bendro neigiamo vaizdo, susidaryto iš anksčiau paskelbto grynojo rezultato. Bendrovės pajamos smuko 26 proc., neigiama buvo tiek EBITDA, tiek grynojo rezultato eilutė. Nuostolis patirtas jau antrą ketvirtį iš eilės. Kaip pozityvų momentą būtų galima išskirti net 0,47 mln. Lt pinigų srautą iš pagrindinės veiklos ir itin žemą skolos lygį (nėra ilgalaikių skolų ir tik 0,19 mln. Lt trumpalaikės finansinės skolos).
PTR1L.LH: Viena didžiausių Lietuvos statybos kompanijų “Panevėžio statybos trestas” paskelbė 2008 IV ketv. veiklos rezultatus: nors pajamos smuko 7,1 proc., tačiau bendrovė sugebėjo ne tik išlaikyti, bet ir padidinti pelną. Rezultatas yra ypač geras, jeigu lyginsime su kitomis Baltijos šalių statybos kompanijomis „Merko Ehitus“ ir „Eesti Ehitus“. Iš kitos pusės, būtent pastarųjų kompanijų prasti rezultatai indikuoja apie galimus itin prastus rezultatus artimiausiu laikotarpiu. Nėra detalizuojami pinigų srautai ir atskiri balanso bei pelno nuostolio atskaitos straipsniai, todėl negalima pasakyti apie pelno iš veiklos, investicijų dinamiką. Nors šie PST rezultatai yra pozityvūs, tačiau kur kas niūresnės prognozės turėtų būti daromos 2009 metams, kai merdi gyvenamųjų statybų rinka, itin sumažėjo biurų statyba ir stringa bet koks finansavimas.
KJK1L.LH: AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ neaudituotas pelnas prieš mokesčius 18,06 mln. litų (prieš metus buvo 14,48 mln. litų prieš apmokestinimą).
Bendrovės pardavimo pajamos per 2008 metų 12 mėnesių sudarė 146 mln. litų arba 42,3 mln. eurų (prieš metus buvo 135 mln. litų pajamų).
2008 metų prognozė, kad grupės pardavimai augs ne mažiau nei 5 proc, nepasitvirtino ., nes 2008 metų birželio 17 d. buvo parduota dukterinė įmonė UAB „Krovinių terminalas“. Parduotos įmonės 7 mėnesių veiklos rezultatas į konsoliduotus 2008 metų duomenis nepakliuvo. 2007 metais grupės pajamos siekė 188,5 mln. litų, 2008 metais 170,5 mln. litų.
2009 metais bendrovė, atsižvelgiant į galimus rinkos pokyčius, planuoja investuoti nuo 6 iki 12 mln. litų ir užbaigti antro vilkiko (laivo) statybą.
2008 m. spalio 9 d. bendrovė ir VMI pasirašė susitarimą dėl papildomo PVM, pelno mokesčio ir susijusių baudų ir delspinigių sumokėjimo ir 2008 m. spalio 10 d. juos sumokėjo. Tuo remiantis bendrovė koreg
