versija spausdinimui
(0)
Mūsų šalyje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Tad šįkart mūsų dėmesio centre būtent Lietuvoje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų tradicinė apžvalga ir jų veiklos rezultatai.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė virš šešių milijardų eurų (6,002 mlrd. eurų), o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,406 milijono žmonių. Per ketvirtį minimi rodikliai atitinkamai paaugo apie septynis procentus (6,8 procento) bei nežymiai smuktelėjo (-0,2 procento), o per metus ūgtelėjo keturiais procentais bei 1,3 procento.
Kaip matome pateiktose diagramose, tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdymo įmonių tiek pagal valdomų aktyvų vertę (38,2 procento visų aktyvų), tiek pagal dalyvių skaičių (39,5 procento visų dalyvių) ir toliau gana akivaizdžiai lyderiauja Swedbank investicijų valdymas. Per ketvirtį savo valdomų grynųjų aktyvų vertę jis kilstelėjo apie aštuonis procentus, o per metus - apie penkis procentus, o dalyvių skaičių atitinkamai 0,3 procento ir beveik vienu procentu. Antroje pozicijoje pagal abu minimus rodiklius yra kito Švedijos banko antrosios pakopos pensijų fondų valdymo įmonė SEB investicijų valdymas, kuri valdo kiek daugiau nei ketvirtadalį visų šio tipo fondų aktyvų, o jos klientai sudaro beveik dvidešimt tris procentus visų dalyvių. Per ketvirtį jos aktyvų vertė paaugo 6,6 procento, o dalyvių skaičius labai nežymiai krito, kai per metus atitinkamai padidėjo 2,5 procento bei beveik dviem procentais.
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų tiek savo valdomų aktyvų vertę (net 89,7 procento), tiek klientų skaičių (net daugiau nei tris kartus) labiausiai kilstelėjo naujokas Goindex, kas tuo pačiu susiję su žema palyginamaja baze, nes šios įmonės šio tipo fondai veiklą pradėjo tik prieš aštuonis mėnesius. Kalbant apie kitus valdytojus, daugiausiai savo grynųjų aktyvų vertę tiek per ketvirtį, tiek per metus padidino Swedbank investicijų valdymas (7,8 bei 4,9 procento) ir INVL Asset Management (7 procentais ir 8,6 procento). Dalyvių skaičiaus atveju, per ketvirtį prieaugį fiksavo tik Swedbank investicijų valdymas (Luminor investicijų valdymo atveju jis krito labiausiai, t.y. 1,6 procento), o per metus klientų skaičių sparčiausiai didino INVL Asset Management (3,2 procento), kai vienintelio Luminor investicijų valdymo atveju antrosios pakopos dalyvių skaičius smuktelėjo.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tarp šios grupės fondų investicinės grąžos vidurkis nuo šių metų pradžios siekia 3,43 procento. Bent kol kas daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1996–2002 fondas, kurio grąža viršija keturis procentus. Be to, didesne nei vidurkis investicine grąža (3,84 procento) taip pat išsiskiria tik praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje veiklą pradėjęs Goindex pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu Luminor 1996–2002 fondo uždarbis šiais metais bent kol kas yra mažiausias ir nesiekia trijų procentų.
Per pastaruosius vienerius metus visų penkių šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų grąža yra neigiama, o bendras vidurkis yra minus 3,43 procento. Prasčiausiai per minimą laikotarpį sekėsi SEB 1996–2002 metų fondui, kurio investicinė grąža siekia minus 4,54 procento, be to, daugiau nei keturis procentus prarado ir Allianz Y3 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu nors INVL pensija 1996–2002 fondo grąža irgi per pastaruosius vienerius metus yra neigiama, tačiau ji yra daugiau nei perpus mažesnė nei prieš tai paminėtų fondų atveju ir sudaro 1,88 procento.
Kalbant apie šios grupės pensijų fondų grąžą nuo jų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, kuri visais atvejais yra teigiama, daugiausiai savo dalyviams uždirbo INVL pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas, kurio investicinė grąža sudaro beveik keturiasdešimt septynis procentus, kai bendras vidurkis siekia 42,72 procento. Be to, minimą vidurkį dar sugebėjo viršyti ir SEB 1996–2002 metų bei Swedbank pensija 1996–2002 fondai, kurių grąža siekia apie keturiasdešimt keturis procentus. Bent kol kas prasčiausiai nuo veiklos pradžios sekasi Luminor 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio uždirbis yra kiek didesnis nei trisdešimt aštuoni procentai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Iki šiol daugiausiai savo klientams šiais metais uždirbo Swedbank pensija 1989–1995 bei Allianz Y2 1989–1995 šios grupės antrosios pakopos pensijų fondai, kurių grąža viršija keturis procentus. Tuo tarpu bendras šešių fondų grąžos vidurkis siekia 3,48 procento, o ji viršyti sugebėjo ir Goindex pensija 1989–1995 pensijų fondas, kurio investicinė grąža nuo metų pradžios siekia 3,77 procento. Bent kol kas blogiausiai šiais metais sekasi Luminor 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio grąža yra mažesnė nei trys procentai ir siekia 2,38 procento.
Tarp tikslinės 1989-1995 dalyvių grupės pensijų fondų per metus visų penkių grąža yra neigiama, o didžiausias minusas (4,64 procento) yra SEB 1989–1995 metų fondo atveju, kai bendras vidurkis sudaro kiek daugiau nei minus tris procentus. Didesnė nei minimas vidurkis yra Luminor 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondo neigiama investicinė grąža, tuo tarpu bent kol kas per pastaruosius vienerius metus geriausiai sekėsi INVL pensija 1989–1995 fondui, kurio neigiama grąža siekia tik 1,39 procento.
Nuo 2019 metų visų šios grupės pensijų fondų investicinės grąžos vidurkis siekia virš keturiasdešimt trijų procentų. Šiuo atveju lyderiauja du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1989–1995 bei Swedbank pensija 1989–1995, kurių grąža yra labai panaši ir beveik siekia keturiasdešimt aštuonis procentus. Tuo tarpu bent kol kas Allianz Y2 1989–1995 ir Luminor 1989–1995 veiklos rezultatai yra prasčiausi ir mažesni už bendrą vidurkį.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Šios dalyvių grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinių gražų vidurkis šiais metais siekia 3,46 procento, kaip beje ir INVL pensija 1982–1988 fondo atveju. Bent kol kas geriausiais veiklos rezultatais gali pasigirti Swedbank pensija 1982–1988, kurio grąža siekia 4,18 procento, bei Allianz Y1 1982–1988, kurio investicinė grąža sudaro beveik keturis procentus. Luminor 1982–1988 pensijų fondui šiais metais bent kol kas sekasi prasčiausiai, nes jo grąža sudaro tik 2,33 procento.
Tradiciškai, ir šios tikslinės 1982-1988 pensijų fondų dalyvių grupės visų antrosios pakopos pensijų fondų grąža per pastaruosius vienerius metus yra neigiama. Bendras investicinės grąžos vidurkis yra kiek didesnis nei minus trys procentai. Mažiausiai, t.y. tik virš vieno procento savo klientų lėšų prarado INVL pensija 1982–1988 fondas, o iš visų penkių per metus prasčiausiai sekėsi SEB 1982–1988 metų fondui, kurio neigiama investicinė grąža siekia 4,62 procento.
Nuo įsteigimo pradžios daugiausiai savo dalyviams uždirbo Swedbank pensija 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas, kurio grąža siekia beveik keturiasdešimt devynis procentus. Bendrą investicinės grąžos vidurkį, kuris sudaro 43,38 procento, sugebėjo viršyti ir dar du fondai, t.y. INVL pensija 1982–1988 bei SEB 1982–1988 metų. Šiuo atveju ir vėl prasčiausiai sekasi Luminor 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio investicinė grąža siekia 36,37 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Nuo šių metų pradžios didžiausia investicijų grąža gali pasigirti Allianz X3 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondas, o nuo jo tik šiek tiek atsiliko Swedbank pensija 1975–1981. Abiejų jų uždirbis viršija keturis procentus, kai bendras grąžos vidurkis siekia beveik tris su puse procento. Tarp šios tikslinės pensijų dalyvių grupės šiais metais prasčiausiai sekasi Luminor 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondui.
Per pastaruosius vienerius metus tarp penkių antrosios pakopos fondų mažiausiai prarado INVL pensija 1975–1981 fondas, t.y. beveik vieną procentą. Priešingoje pusėje atsidūrė SEB 1975–1981 metų su minus 4,61 procento investiciniu rezultatu. Tuo tarpu bendras investicinės grąžos per metus vidurkis sudaro minus tris procentus, o prasčiau už ji pasirodė dar du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. Luminor 1975–1981 bei Allianz X3 1975–1981.
Nuo 2019 metų, kai buvo įsteigti šie fondai, daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1975–1981, t.y. investicinė grąža sudaro keturiasdešimt devynis procentus. Tiesa, nedaug atsiliko ir kiti šios tikslinės dalyvių grupės antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1975–1981 bei SEB 1975–1981 metų. Prasčiau už bendrą vidurkį, kuris sudaro keturiasdešimt keturis procentus, pasirodė du fondai, t.y. Allianz X3 1975–1981 bei Luminor 1975–1981.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tarp penkių šios dalyvių grupės fondų daugiausiai šiais metais uždirbo du fondai, t.y. Swedbank pensija 1968–1974 bei Allianz X2 1968–1974, kurių investicinė grąža siekia atitinkamai 3,77 bei 3,74 procento, kai bendras vidurkis sudaro 3,19 procento. Tuo tarpu prasčiausiai sekasi Luminor 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio grąža yra tik kiek didesnė nei du procentai, be to, žemiau vidurkio uždirbo ir SEB 1968–1974 metų fondas.
Kaip įprasta, per pastaruosius vienerius metus visų šios grupės pensijų fondų grąža yra neigiama. Bent kol kas daugiausiai nuostolių savo klientams sugeneravo SEB 1968–1974 metų antrosios pakopos pensijų fondas, kurio investicinė grąža siekia minus 4,39 procento. Bendras visų fondų grąžos vidurkis yra minus trys procentai. Mažiausiai nuostolių savo dalyviams atnešė INVL pensija 1968–1974 fondas (grąža tik minus 0,76 procento), be to, mažesnę nei vidurkis neigiamą investicinę grąžą per metus sugeneravo ir Swedbank pensija 1968–1974.
Kalbant apie grąža nuo šios dalyvių grupės fondų veiklos pradžios, didžiausiu uždarbiu gali pasigirti Swedbank pensija 1968–1974 (investicinė grąža siekia 45,83 procento). O štai prasčiausiai sekasi Allianz X2 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondui, kuris uždirbo tik mažiau nei trisdešimt procentų, kai bendras fondų investicinių grąžų vidurkis nuo 2019 metų yra 38,49 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Bendras fondų investicinės grąžos vidurkis šiais metais šiuo metu sudaro 2,56 procento. Didžiausiu uždarbiu, kuris siekia tris procentus, gali pasigirti Swedbank pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas. Taip pat bendrą vidurkį sugebėjo viršyti dar trys fondai, t.y. Goindex pensija 1961–1967, INVL pensija 1961–1967 ir SEB 1961–1967 metų. Mažiausiai nuo šių metų pradžios savo klientams uždirbo Luminor 1961–1967 fondas.
Per pastaruosius vienerius metus prasčiausiai sekėsi dviems šios dalyvių grupės fondams: Luminor 1961–1967 ir SEB 1961–1967 metų, o jų abiejų grąža siekia daugiau nei minus keturis procentus, kai bendras vidurkis kiek didesnis nei minus trys procentai. Mažiausiai, t.y. 1.35 procento aktyvų, prarado INVL pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas.
Nuo veiklos pradžios daugiausiai savo klientams uždirbo, t.y. 25,61 procento investicinė grąža, Swedbank pensija 1961–1967 fondas, o štai sąrašo dugne pagal uždarbį atsidūrė Allianz X1 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas, su vos 11,65 procento grąža, kai bendras vidurkis yra beveik dvigubai didesnis ir yra netoli dvidešimties procentų.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Šiais metais tarp šios dalyvių grupės pensijų fondų mažiausiai uždirbo Luminor 1954–1960 (investicinė grąža vos 1,08 procento), o štai didžiausia investicine grąža išsiskiria INVL pensija 1954–1960 bei SEB 1954–1960 metų antrosios pakopos pensijų fondai. Bendras šešių šios grupės fondų grąžos nuo metų pradžios vidurkis nesiekia nei dviejų procentų, t.y. sudaro 1,84 procento.
Vėl visų penkių fondų uždarbis per pastaruosius vienerius metus yra su minuso ženklu, tad nieko stebėtino, jog bendras investicinės grąžos vidurkis yra neigiamas ir siekia 3,44 procento. Daugiausiai per minimą laikotarpį prarado Luminor 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondas, kurio grąža minus 4,6 procento, o štai mažiausiai nuostolių patyrė INVL pensija 1954–1960 fondas.
Nuo 2019 metų, kai buvo įsteigti šie fondai, didžiausia grąža gali pasigirti Swedbank pensija 1954–1960 ir Allianz B 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. atitinkamai 3,78 bei 3,58 procento, kai bendras grąžos vidurkis siekia mažiau nei tris procentus (2,71 procento). Tuo tarpu Luminor 1954–1960 fondo investicinė grąža sudaro vos vieną procentą.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas pagal grąžą nuo metų pradžios yra pirmoje vietoje su 2,31 procento, kai bendras vidurkis sudaro 1,7 procento. Kitų fondų uždarbis neviršija dviejų procentų, o mažiausiu išsiskiria Luminor turto išsaugojimo fondas su 1,33 procento bei Goindex turto išsaugojimo pensijų fondas su 1,46 procento.
Šiuo atveju irgi visų penkių fondų investicinė grąža per pastaruosius vienerius metus yra neigiama, o daugiausiai prarado SEB turto išsaugojimo pensijų kaupimo fondas, kurio grąža viršija minus keturis procentus. Mažesnius nuostolius nei bendras vidurkis, kuris siekia minus 3,33 procento, savo klientams atnešė Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas ir INVL pensijų turto išsaugojimo fondas.
Nuo veiklos pradžios pagal uždarbį absoliutus lyderis yra INVL pensijų turto išsaugojimo fondas, kurio grąža siekia net beveik šešis procentus, kai bendras vidurkis sudaro vos 1,46 procento. Kitą vertus dviejų šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinė grąža apskritai yra neigiama, t.y. Luminor turto išsaugojimo fondas bei Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas.
Autorius: TI
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, INVL Asset Management, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė virš šešių milijardų eurų (6,002 mlrd. eurų), o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,406 milijono žmonių. Per ketvirtį minimi rodikliai atitinkamai paaugo apie septynis procentus (6,8 procento) bei nežymiai smuktelėjo (-0,2 procento), o per metus ūgtelėjo keturiais procentais bei 1,3 procento.
Kaip matome pateiktose diagramose, tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdymo įmonių tiek pagal valdomų aktyvų vertę (38,2 procento visų aktyvų), tiek pagal dalyvių skaičių (39,5 procento visų dalyvių) ir toliau gana akivaizdžiai lyderiauja Swedbank investicijų valdymas. Per ketvirtį savo valdomų grynųjų aktyvų vertę jis kilstelėjo apie aštuonis procentus, o per metus - apie penkis procentus, o dalyvių skaičių atitinkamai 0,3 procento ir beveik vienu procentu. Antroje pozicijoje pagal abu minimus rodiklius yra kito Švedijos banko antrosios pakopos pensijų fondų valdymo įmonė SEB investicijų valdymas, kuri valdo kiek daugiau nei ketvirtadalį visų šio tipo fondų aktyvų, o jos klientai sudaro beveik dvidešimt tris procentus visų dalyvių. Per ketvirtį jos aktyvų vertė paaugo 6,6 procento, o dalyvių skaičius labai nežymiai krito, kai per metus atitinkamai padidėjo 2,5 procento bei beveik dviem procentais.
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų tiek savo valdomų aktyvų vertę (net 89,7 procento), tiek klientų skaičių (net daugiau nei tris kartus) labiausiai kilstelėjo naujokas Goindex, kas tuo pačiu susiję su žema palyginamaja baze, nes šios įmonės šio tipo fondai veiklą pradėjo tik prieš aštuonis mėnesius. Kalbant apie kitus valdytojus, daugiausiai savo grynųjų aktyvų vertę tiek per ketvirtį, tiek per metus padidino Swedbank investicijų valdymas (7,8 bei 4,9 procento) ir INVL Asset Management (7 procentais ir 8,6 procento). Dalyvių skaičiaus atveju, per ketvirtį prieaugį fiksavo tik Swedbank investicijų valdymas (Luminor investicijų valdymo atveju jis krito labiausiai, t.y. 1,6 procento), o per metus klientų skaičių sparčiausiai didino INVL Asset Management (3,2 procento), kai vienintelio Luminor investicijų valdymo atveju antrosios pakopos dalyvių skaičius smuktelėjo.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tarp šios grupės fondų investicinės grąžos vidurkis nuo šių metų pradžios siekia 3,43 procento. Bent kol kas daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1996–2002 fondas, kurio grąža viršija keturis procentus. Be to, didesne nei vidurkis investicine grąža (3,84 procento) taip pat išsiskiria tik praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje veiklą pradėjęs Goindex pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu Luminor 1996–2002 fondo uždarbis šiais metais bent kol kas yra mažiausias ir nesiekia trijų procentų.
Per pastaruosius vienerius metus visų penkių šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų grąža yra neigiama, o bendras vidurkis yra minus 3,43 procento. Prasčiausiai per minimą laikotarpį sekėsi SEB 1996–2002 metų fondui, kurio investicinė grąža siekia minus 4,54 procento, be to, daugiau nei keturis procentus prarado ir Allianz Y3 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu nors INVL pensija 1996–2002 fondo grąža irgi per pastaruosius vienerius metus yra neigiama, tačiau ji yra daugiau nei perpus mažesnė nei prieš tai paminėtų fondų atveju ir sudaro 1,88 procento.
Kalbant apie šios grupės pensijų fondų grąžą nuo jų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, kuri visais atvejais yra teigiama, daugiausiai savo dalyviams uždirbo INVL pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas, kurio investicinė grąža sudaro beveik keturiasdešimt septynis procentus, kai bendras vidurkis siekia 42,72 procento. Be to, minimą vidurkį dar sugebėjo viršyti ir SEB 1996–2002 metų bei Swedbank pensija 1996–2002 fondai, kurių grąža siekia apie keturiasdešimt keturis procentus. Bent kol kas prasčiausiai nuo veiklos pradžios sekasi Luminor 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio uždirbis yra kiek didesnis nei trisdešimt aštuoni procentai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Iki šiol daugiausiai savo klientams šiais metais uždirbo Swedbank pensija 1989–1995 bei Allianz Y2 1989–1995 šios grupės antrosios pakopos pensijų fondai, kurių grąža viršija keturis procentus. Tuo tarpu bendras šešių fondų grąžos vidurkis siekia 3,48 procento, o ji viršyti sugebėjo ir Goindex pensija 1989–1995 pensijų fondas, kurio investicinė grąža nuo metų pradžios siekia 3,77 procento. Bent kol kas blogiausiai šiais metais sekasi Luminor 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio grąža yra mažesnė nei trys procentai ir siekia 2,38 procento.
Tarp tikslinės 1989-1995 dalyvių grupės pensijų fondų per metus visų penkių grąža yra neigiama, o didžiausias minusas (4,64 procento) yra SEB 1989–1995 metų fondo atveju, kai bendras vidurkis sudaro kiek daugiau nei minus tris procentus. Didesnė nei minimas vidurkis yra Luminor 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondo neigiama investicinė grąža, tuo tarpu bent kol kas per pastaruosius vienerius metus geriausiai sekėsi INVL pensija 1989–1995 fondui, kurio neigiama grąža siekia tik 1,39 procento.
Nuo 2019 metų visų šios grupės pensijų fondų investicinės grąžos vidurkis siekia virš keturiasdešimt trijų procentų. Šiuo atveju lyderiauja du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1989–1995 bei Swedbank pensija 1989–1995, kurių grąža yra labai panaši ir beveik siekia keturiasdešimt aštuonis procentus. Tuo tarpu bent kol kas Allianz Y2 1989–1995 ir Luminor 1989–1995 veiklos rezultatai yra prasčiausi ir mažesni už bendrą vidurkį.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Šios dalyvių grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinių gražų vidurkis šiais metais siekia 3,46 procento, kaip beje ir INVL pensija 1982–1988 fondo atveju. Bent kol kas geriausiais veiklos rezultatais gali pasigirti Swedbank pensija 1982–1988, kurio grąža siekia 4,18 procento, bei Allianz Y1 1982–1988, kurio investicinė grąža sudaro beveik keturis procentus. Luminor 1982–1988 pensijų fondui šiais metais bent kol kas sekasi prasčiausiai, nes jo grąža sudaro tik 2,33 procento.
Tradiciškai, ir šios tikslinės 1982-1988 pensijų fondų dalyvių grupės visų antrosios pakopos pensijų fondų grąža per pastaruosius vienerius metus yra neigiama. Bendras investicinės grąžos vidurkis yra kiek didesnis nei minus trys procentai. Mažiausiai, t.y. tik virš vieno procento savo klientų lėšų prarado INVL pensija 1982–1988 fondas, o iš visų penkių per metus prasčiausiai sekėsi SEB 1982–1988 metų fondui, kurio neigiama investicinė grąža siekia 4,62 procento.
Nuo įsteigimo pradžios daugiausiai savo dalyviams uždirbo Swedbank pensija 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas, kurio grąža siekia beveik keturiasdešimt devynis procentus. Bendrą investicinės grąžos vidurkį, kuris sudaro 43,38 procento, sugebėjo viršyti ir dar du fondai, t.y. INVL pensija 1982–1988 bei SEB 1982–1988 metų. Šiuo atveju ir vėl prasčiausiai sekasi Luminor 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio investicinė grąža siekia 36,37 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Nuo šių metų pradžios didžiausia investicijų grąža gali pasigirti Allianz X3 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondas, o nuo jo tik šiek tiek atsiliko Swedbank pensija 1975–1981. Abiejų jų uždirbis viršija keturis procentus, kai bendras grąžos vidurkis siekia beveik tris su puse procento. Tarp šios tikslinės pensijų dalyvių grupės šiais metais prasčiausiai sekasi Luminor 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondui.
Per pastaruosius vienerius metus tarp penkių antrosios pakopos fondų mažiausiai prarado INVL pensija 1975–1981 fondas, t.y. beveik vieną procentą. Priešingoje pusėje atsidūrė SEB 1975–1981 metų su minus 4,61 procento investiciniu rezultatu. Tuo tarpu bendras investicinės grąžos per metus vidurkis sudaro minus tris procentus, o prasčiau už ji pasirodė dar du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. Luminor 1975–1981 bei Allianz X3 1975–1981.
Nuo 2019 metų, kai buvo įsteigti šie fondai, daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1975–1981, t.y. investicinė grąža sudaro keturiasdešimt devynis procentus. Tiesa, nedaug atsiliko ir kiti šios tikslinės dalyvių grupės antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1975–1981 bei SEB 1975–1981 metų. Prasčiau už bendrą vidurkį, kuris sudaro keturiasdešimt keturis procentus, pasirodė du fondai, t.y. Allianz X3 1975–1981 bei Luminor 1975–1981.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tarp penkių šios dalyvių grupės fondų daugiausiai šiais metais uždirbo du fondai, t.y. Swedbank pensija 1968–1974 bei Allianz X2 1968–1974, kurių investicinė grąža siekia atitinkamai 3,77 bei 3,74 procento, kai bendras vidurkis sudaro 3,19 procento. Tuo tarpu prasčiausiai sekasi Luminor 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio grąža yra tik kiek didesnė nei du procentai, be to, žemiau vidurkio uždirbo ir SEB 1968–1974 metų fondas.
Kaip įprasta, per pastaruosius vienerius metus visų šios grupės pensijų fondų grąža yra neigiama. Bent kol kas daugiausiai nuostolių savo klientams sugeneravo SEB 1968–1974 metų antrosios pakopos pensijų fondas, kurio investicinė grąža siekia minus 4,39 procento. Bendras visų fondų grąžos vidurkis yra minus trys procentai. Mažiausiai nuostolių savo dalyviams atnešė INVL pensija 1968–1974 fondas (grąža tik minus 0,76 procento), be to, mažesnę nei vidurkis neigiamą investicinę grąžą per metus sugeneravo ir Swedbank pensija 1968–1974.
Kalbant apie grąža nuo šios dalyvių grupės fondų veiklos pradžios, didžiausiu uždarbiu gali pasigirti Swedbank pensija 1968–1974 (investicinė grąža siekia 45,83 procento). O štai prasčiausiai sekasi Allianz X2 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondui, kuris uždirbo tik mažiau nei trisdešimt procentų, kai bendras fondų investicinių grąžų vidurkis nuo 2019 metų yra 38,49 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Bendras fondų investicinės grąžos vidurkis šiais metais šiuo metu sudaro 2,56 procento. Didžiausiu uždarbiu, kuris siekia tris procentus, gali pasigirti Swedbank pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas. Taip pat bendrą vidurkį sugebėjo viršyti dar trys fondai, t.y. Goindex pensija 1961–1967, INVL pensija 1961–1967 ir SEB 1961–1967 metų. Mažiausiai nuo šių metų pradžios savo klientams uždirbo Luminor 1961–1967 fondas.
Per pastaruosius vienerius metus prasčiausiai sekėsi dviems šios dalyvių grupės fondams: Luminor 1961–1967 ir SEB 1961–1967 metų, o jų abiejų grąža siekia daugiau nei minus keturis procentus, kai bendras vidurkis kiek didesnis nei minus trys procentai. Mažiausiai, t.y. 1.35 procento aktyvų, prarado INVL pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas.
Nuo veiklos pradžios daugiausiai savo klientams uždirbo, t.y. 25,61 procento investicinė grąža, Swedbank pensija 1961–1967 fondas, o štai sąrašo dugne pagal uždarbį atsidūrė Allianz X1 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas, su vos 11,65 procento grąža, kai bendras vidurkis yra beveik dvigubai didesnis ir yra netoli dvidešimties procentų.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Šiais metais tarp šios dalyvių grupės pensijų fondų mažiausiai uždirbo Luminor 1954–1960 (investicinė grąža vos 1,08 procento), o štai didžiausia investicine grąža išsiskiria INVL pensija 1954–1960 bei SEB 1954–1960 metų antrosios pakopos pensijų fondai. Bendras šešių šios grupės fondų grąžos nuo metų pradžios vidurkis nesiekia nei dviejų procentų, t.y. sudaro 1,84 procento.
Vėl visų penkių fondų uždarbis per pastaruosius vienerius metus yra su minuso ženklu, tad nieko stebėtino, jog bendras investicinės grąžos vidurkis yra neigiamas ir siekia 3,44 procento. Daugiausiai per minimą laikotarpį prarado Luminor 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondas, kurio grąža minus 4,6 procento, o štai mažiausiai nuostolių patyrė INVL pensija 1954–1960 fondas.
Nuo 2019 metų, kai buvo įsteigti šie fondai, didžiausia grąža gali pasigirti Swedbank pensija 1954–1960 ir Allianz B 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. atitinkamai 3,78 bei 3,58 procento, kai bendras grąžos vidurkis siekia mažiau nei tris procentus (2,71 procento). Tuo tarpu Luminor 1954–1960 fondo investicinė grąža sudaro vos vieną procentą.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas pagal grąžą nuo metų pradžios yra pirmoje vietoje su 2,31 procento, kai bendras vidurkis sudaro 1,7 procento. Kitų fondų uždarbis neviršija dviejų procentų, o mažiausiu išsiskiria Luminor turto išsaugojimo fondas su 1,33 procento bei Goindex turto išsaugojimo pensijų fondas su 1,46 procento.
Šiuo atveju irgi visų penkių fondų investicinė grąža per pastaruosius vienerius metus yra neigiama, o daugiausiai prarado SEB turto išsaugojimo pensijų kaupimo fondas, kurio grąža viršija minus keturis procentus. Mažesnius nuostolius nei bendras vidurkis, kuris siekia minus 3,33 procento, savo klientams atnešė Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas ir INVL pensijų turto išsaugojimo fondas.
Nuo veiklos pradžios pagal uždarbį absoliutus lyderis yra INVL pensijų turto išsaugojimo fondas, kurio grąža siekia net beveik šešis procentus, kai bendras vidurkis sudaro vos 1,46 procento. Kitą vertus dviejų šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinė grąža apskritai yra neigiama, t.y. Luminor turto išsaugojimo fondas bei Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas.
Autorius: TI
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, INVL Asset Management, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.