versija spausdinimui
(0)
Kiek anksčiau buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių bankų bei įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis (didžioji dalis jų šiais metais atpigo) prekiaujama Baltijos biržoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių banko ir kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo tarpu Ditton pievadkezu rūpnica, Invalda INVL, INVL Technology, Panevėžio Statybos Trestas bei Rokiškio Sūris vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Taigi, pradedame nuo paprastos statistikos. Per praėjusį ketvirtį tarp apžvelgiamų bendrovių ir vieno banko, kurie ir toliau skelbia savo ketvirčio veiklos ataskaitas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo keturiolika, o kritimą fiksavo dešimt, kai per 2018 metų tą patį ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 13 ir 12, t.y. iš esmės buvo labai panašus. Kalbant apie EBITDA pelną, jo prieaugiu per paskutinį praėjusių metų ketvirtį galėjo pasigirti keturiolika, o kritimą fiksavo perpus mažiau, kai prieš metus šis santykis siekė 8 ir 16, tad akivaizdu, jog padėtis šioje srityje pagerėjo ir tą liudija bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri iš neigiamos pasidarė teigiama. Tas pats fiksuota pramonės ir paslaugų šakose bei tarp finansų sektoriaus atstovių. Kitą vertus tarp energetikos įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška išliko su minuso ženklais, tiesa, EBITDA pelnų neigiamas pokytis sumažėjo, tačiau pajamų pasuko priešinga linkme. Kalbant apie tris Baltijos šalis, labiausiai padėtis per praėjusį ketvirtį pagerėjo tarp Estijos atstovių, Latvijos įmonių EBITDA pelnų pokyčių mediana ypač šoktelėjo, tačiau pajamų tapo neigiama, o štai tarp mūsų šalies atstovių pajamų pokyčių mediana krito, o tuo tarpu EBITDA pelnų nors ir išliko su minuso ženklu, tačiau padėtis pagerėjo.
Tarp visų šioje apžvalgoje analizuojamų Baltijos įmonių labiausiai savo veiklos rezultatus per 2019 metų ketvirtą ketvirtį pagerino Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara, kurios pajamos ir EBITDA pelnas pašoko po keliasdešimt kartų, tiesa, prieš metus jie gerokai susitraukė, tad akivaizdu, jog egzistavo žema palyginamoji bazė. Taip pat pastebimiau, ypač kalbant apie EBITDA pelnus, savo veiklos rezultatus kilstelėjo Klaipėdos Nafta (vienkartinis didelės vertės teigiamas finansinės apskaitos pasikeitimo poveikis EBITDA pelnui), baldų gamintoja Vilniaus baldai, drabužių kūrėjas, siuvėjas ir pardavėjas Utenos trikotažas bei žiniasklaidos atstovė Ekspress Grupp. Be to, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, daugiau nei dvigubai šoktelėjo Latvijos vaistų gamintojos Grindeks ir kitos šios šalies atstovės Latvijas Gaze pelnas, o štai drabužių kūrimu, siuvimu bei prekyba užsiimančios Baltika EBITDA tapo teigiama, o chemijos sektoriaus narės Valmieras stikla skiedra EBITDA nors ir liko neigiama, tačiau minusinis rodiklis gerokai sumažėjo. Šįkart keturios įmonės (Kauno energija, Linas, Snaigė ir Energijos skirstymo operatorius), beje, visos jos iš Lietuvos, fiksavo tiek savo pajamų, tiek pelnų kritimus. Per 2018 metų ketvirtą ketvirtį tokių bendrovių buvo net vienuolika.
Bendra EBITDA maržų mediana tarp analizuojamų Baltijos šalių atstovių praėjusį ketvirtį siekė 16,2 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir sudarė 10,2 procento, be to, šis rodiklis tuo pačiu buvo didesnis nei 2019 metų trečiąjį ketvirtį. Tas pats fiksuota paslaugų srityje bei tarp Latvijos ir Estijos atstovių. Tuo tarpu pramonės šakoje EBITDA maržų mediana ūgtelėjo tik lyginant su 2018 metų paskutiniu ketvirčiu, o štai tarp Lietuvos įmonių bei finansų ir energetikos sektoriaus atstovių šis pelningumo medianinis rodiklis pakilo tik lyginant su 2019 metų trečiu ketvirčiu. Per praėjusių metų paskutinį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keturiolika šioje apžvalgoje analizuojamų įmonių kilstelėjo savo EBITDA pelningumus, o perpus mažiau fiksavo jo kritimą. Didžiausiomis sugeneruotomis maržomis šįkart gali pasigirti Klaipėdos Nafta, EfTEN Real Estate Fund III bei Amber Grid, o štai Latvijos chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra minimas rodiklis buvo su minuso ženklu, kai per 2018 metų ketvirtą ketvirtį tokių įmonių buvo net keturis kartus daugiau.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotas ir ROA arba turto grąžos rodiklis. Jo bendra mediana paaugo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su 2018 metų paskutiniu ketvirčiu. Ta pati tendencija fiksuota paslaugų šakoje, tarp finansų ir energetikos sektorių atstovių bei visose trijose Baltijos valstybėse. Tuo tarpu pramonės srityje ROA mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš neigiamos pasidarė teigiama, tačiau buvo perpus mažesnė nei per 2019 metų trečią ketvirtį. Savo turto grąžas per 2019 metų ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo net aštuoniolika įmonių, o kritimas fiksuotas tik šešiais atvejais. Tokių kompanijų kaip Baltika (kaip ir prieš metus), Pro Kapital Grupp, Nordic Fibreboard, Snaigės ir Valmieras stikla skiedra (kaip ir prieš metus) ROA buvo su minuso ženklu, kai per 2018 metų ketvirtą ketvirtį tokių bendrovių buvo net dvylika. Tuo tarpu didžiausias grąžas šįkart sugeneravo Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Trigon Property Development bei kita šioje srityje veikianti kompanija iš Lietuvos INVL Baltic Real Estate.
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus, pažvelgę į lentelės stulpelį, kur pateikti duomenys apie medianinius EBITDA pelnų pokyčius, matome, kad skirtingai nei prieš metus, jie yra teigiami (išskyrus energetikos sektorių), tad akivaizdu, jog šioje srityje padėtis iš ties gerokai pasitaisė. Tą patį galima pasakyti ir apie pajamų sritį, kur teigiami medianiniai procentiniai rodikliai faktiškai visais atvejais dar labiau pasistiebė į viršų. Kaip įprasta paprasta statistika, tarp analizuojamų Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovių, kurių duomenys žinomi, savo pajamas per 2019 metus kilstelėjo 22, o kritimą fiksavo 8, kai per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 19 ir 15. EBITDA pelną per praėjusius metus kilstelėjo 19 o kritimą fiksavo 11. Per 2018 metus šis santykis siekė atitinkamai 12 ir 23, tad matome dar vieną patvirtinimą, kad šioje srityje padėtis pagerėjo.
Šįkart savo metinius veiklos rezultatus (vėl tenka pabrėžti, jog ypač EBITDA pelnus, kurie šoktelėjo daugiau nei dvigubai) labiausiai kilstelėjo šios Baltijos biržų atstovės: Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara, kita šioje srityje veikianti kompanija iš Lietuvos INVL Baltic Real Estate, krematoriumo paslaugas teikianti bendrovė iš mūsų šalies K2 LT, Klaipėdos Nafta bei Vilniaus baldai. Tuo tarpu Baltika ir Valmieras stikla skiedra įmonių EBITDA tapo teigiama. Tiek savo pajamų, tiek EBITDA pelnų nuosmukius praėjusiais metais užfiksavo žemės ūkio technika prekiaujantis East West Agro, Kauno energija, Latvijas Gaze, Linda Nektar ir legendinė lietuviškų šaldytuvų gamintoja Snaigė.
Per 2019 metus savo EBITDA maržas tarp trijų Baltijos šalių atstovių, kurių duomenys yra žinomi, kilstelėjo aštuoniolika, o kritimą užfiksavo vienuolika. Tačiau nepaisant to, bendra šio rodiklio mediana lyginant su 2018 metais smuktelėjo nuo 12,6 iki 12,2 procento. Tas pats buvo finansų ir energetikos sektoriuose bei tarp Estijos ir mūsų šalies atstovių. Kitą vertus tiek pramonės, tiek paslaugų šakose bei tarp Latvijos kompanijų šis medianinis rodiklis pasistiebė į viršų. Didžiausiais metiniais EBITDA pelningumais gali pasigirti EfTEN Real Estate Fund III bei INVL Baltic Real Estate veikiantys nekilnojamo turto srityje ir Klaipėdos Nafta. Tuo tarpu dviejų finansų sektoriaus narių NEO Finance ir Pro Kapital Grupp metinė EBITDA marža buvo neigiama, kai per 2018 metus tokių kompanijų buvo dvigubai daugiau.
Bendra ROA rodiklio mediana per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais, susitraukė nuo 2,2 iki 1,5 procento. Be to, kritimas buvo fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas turto grąžos medianas, išskyrus finansų sektorių bei Latvijos ir Estijos atstoves. Tarp analizuojamų įmonių ir banko, kurių duomenys yra žinomi, savo ROA rodiklį per praėjusius metus kilstelėjo penkiolika, vienos įmonės turto grąža nepakito, o likusių irgi penkiolikos - smuktelėjo. Stambiausias metines turto grąžas, kurios buvo dviženklės, šįkart sugeneravo nekilnojamo turto projektų plėtotojas Trigon Property Development, Latvijos vaistų gamintoja MADARA Cosmetics, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT bei INVL Baltic Real Estate. Tuo tarpu tokių įmonių kaip Baltika, East West Agro, Linda Nektar, NEO Finance, Pro Kapital Grupp, Nordic Fibreboard, Snaigės ir Valmieras stikla skiedra ROA buvo su minuso ženklu, nes bendrovės 2019 metus baigė patyrusios grynąjį nuostolį. Tačiau metais anksčiau tokių kompanijų buvo dar daugiau.
Kaip įprasta kalbant apie metinius veiklos rezultatus buvo apskaičiuotas ir praėjusių metų pabaigoje buvęs santykinis finansinis įsipareigojimų ir turto rodiklis. Kaip matome lentelėje, šio rodiklio bendra mediana per metus nepakito, be to, tas pats fiksuota ir pramonės srityje. Tuo tarpu paslaugų srityje, tarp energetikos įmonių ir tarp Lietuvos ir Latvijos atstovių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis medianinis rodiklis paaugo, o štai finansų sektoriuje ir tarp Estijos atstovų - sumažėjo. Per 2019 metus dešimt analizuojamų Baltijos šalių atstovių savo turto struktūroje susimažino įsipareigojimų dalį, keturių nepakito, o likusių septyniolikos - ūgtelėjo. Tokių įmonių kaip Trigon Property Development ir Linda Nektar įsipareigojimų dalis turto struktūroje buvo itin kukli bei tuo pačiu mažiausia tarp visų analizuojamų Baltijos atstovių, o štai Valmieras stikla skiedra atveju šis rodiklis praėjusių metų pabaigoje gerokai viršijo vieno reikšmę, o tai reiškia, kad nuosavas kapitalas yra gerokai neigiamas.
Bendrojo likvidumo mediana per praėjusius metus kiek smuktelėjo. Be to, kritimas fiksuotas ir faktiškai visais kitais atvejais išskyrus pramonės sritį ir Latvijos įmones, kur minimas medianinis rodiklis lyginant su 2018 metais pasistiebė į viršų. Tarp kompanijų, kurios paskelbė savo duomenis, per metus likvidumo rodiklius kilstelėjo septynios, penkių nepakito, o aštuoniolikos - smuktelėjo. 2019 metų pabaigoje didžiausiu likvidumo išsiskyrė Latvijos bendrovė Linda Nektar bei kita šios šalies atstovė gaminanti kosmetiką MADARA Cosmetics. Kitą vertus nemažos dalies įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje viršijo trumpalaikį turtą, t.y. jų bendrojo likvidumo (BL) rodiklis lentelėje buvo mažesnis už vieną.
Pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2019 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2018 metus. Energetikos sektorius tarp apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių buvo dosniausias dividendų prasme, kitą vertus nemaža dalis iš viso nemokėjo jokių dividendų už 2018 metus bei tai vyksta jau ne pirmus metus, bet buvo ir tokių, kurios nepaisant patirto grynojo nuostolio vis tiek akcininkams išmokėjo dividendus (lentelėje D.p% stulpelyje pažymėta n raide). Štai Rokiškio Sūris už 2018 metus išmokėjo dvigubai didesnius nei uždirbo grynojo pelno dividendus, o Klaipėdos Nafta visą metinį pelną skyrė dividendams.
Kalbant apie šiuo metu esančius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius, tai bendri medianiniai yra gana žemi, bet tai neturėtų stebinti, nes daugelio čia apžvelgiamų įmonių akcijos yra mažiau likvidžios. Kiti apskaičiuoti atskirų sektorių, šakų ir šalių P/E, P/BV, P/S ir EV/EBITDA rinkos vertės rodikliai yra panašūs, o štai dividendinio pajamingumo rodiklis didžiausias energetikos sektoriuje.
Nuo šių metų pradžios net dvidešimt aštuonių analizuojamų šioje apžvalgoje Baltijos biržų atstovių akcijos atpigo, vienos rinkos vertė nepakito, o likusių vos septynių - ūgtelėjo. Tad nieko nuostabaus, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana su minuso ženklu, o labiausiai nuvertėjo Estijos atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo tarpu Lietuvos įmonių akcijų kainų nuo šių metų pradžios pokyčių mediana nors irgi yra neigiama, bet šis rodiklis tarp trijų Baltijos šalių yra kukliausias, o štai energetikos sektoriuje jis apskritai lygus nuliui. Nekilnojamo turto projektų plėtotojo Pro Kapital Grupp kapitalizacija per minimą laikotarpį susitraukė net 46,8 procento, arba labiausiai, be to, pastebimiau atpigo East West Agro, Latvijas balzams ir Panevėžio Statybos Tresto bei Vilniaus baldų nuosavybės vertybiniai popieriai. Brangusių srityje lyderiauja INVL Baltic Farmland, Linda Nektar bei Energijos Skirstymo Operatoriaus akcijos.
Per 2019 metus tarp trisdešimt šešių Baltijos atstovių atpigo devyniolikos vertybiniai popieriai, kai metais anksčiau - net dvidešimt šešių, tad nors praėjusiais metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana išliko neigiama, tačiau pats rodiklis buvo gerokai kuklesnis nei metais anksčiau. Be to, 2019 metais pramonės bendrovių akcijų kainų pokyčių mediana buvo teigiama, kaip ir mūsų šalyje, o štai Estijos atstovių akcijos atpigo labiausiai. Per praėjusius metus tarp apžvelgiamų įmonių pagal akcijų kainos šuolį (127,7 procento) neabejotina lyderė buvo vaistų gamintoja Grindeks, bei pastebimiau ūgtelėjo Invalda INVL ir EfTEN Real Estate Fund III kapitalizacija. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Valmieras stikla skiedra, Ditton pievadkezu rūpnica, Linda Nektar ir East West Agro.
OMX Vilnius indeksas nuo praėjusių metų pradžios pradėjo atšokimą, bet taip ir nesugebėjo pakilti virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko, tad buvo suformuota dviguba viršūnė ir dėsningai pajudėjom žemyn. Prasidėjo dar viena korekcijos fazė.
OMX Tallinn indekso atveju irgi po nepavykusio bandymo tvariai pakilti virš prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio bei tuo pačiu po nepavykusio bandymo sugrįžti atgal į augimo kanalą, sulaukėme korekcijos.
OMX Riga indeksas po kelių nepavykusių bandymų pakilti virš prieš tai pasiekto rekordinio lygio pajudėjo žemyn, tad taip pat turime korekcijos etapą.
INVL Baltic Farmland akcijų kaina po korekcijos artėja prie prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, kurį turėtų patestuoti, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Energijos Skirstymo Operatoriaus akcijų kaina šiuo metu testuoja savo visų laikų rekordinį lygį, po ko paaiškės jos tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš minėto lygio, prasitęs augimas, priešingu atveju lauktų korekcija arba konsolidacija.
Grindeks akcijų kaina šį mėnesį ištrūko pro apatinę dalį iš augimo kanalo. Jei paaiškės, kad tai yra tvarus judesys, galime sulaukti didesnės korekcijos.
Invalda INVL akcijų po rekordinio lygio pasiekimo kiek pasikoregavo ir priartėjo prie ilgalaikio augimo kanalo apatinės ribos, kuri netrukus bus testuojama, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei šis lygis atlaikys, sulauksime atšokimo, priešingu atveju korekcija pagilės.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina šį mėnesį ištrūko iš nuosmukio kanalo pro jo apatinę dalį ir driokstelėjo dar labiau žemyn. Artimiausiu metu paaiškės, ar tai yra tvarus judesys. Bet kokiu atveju tęsiasi tvaraus dugno paieška.
Latvijas balzams akcijų kaina nukrito žemiau lokalios augimo linijos ir šiuo metu testuoja ilgalaikio augimo trendo liniją, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei šis lygis atlaikys, po korekcijos galime sulaukti atšokimo.
Valmieras stikla skiedra akcijų kaina po konsolidacinio periodo praėjusį mėnesį pro viršutinę dalį ištrūko iš nuosmukio kanalo, tačiau šį mėnesį ji ne tik sugrįžo atgal, tačiau dar ir nukrito žemiau prieš tai suformuoto dugno. Jei paaiškės, kad tai tvarus judesys, prasidės naujos tvirto dugno paieškos.
Ekspress Grupp akcijų kaina po korekcinio - konsolidacinio periodo šį mėnesį nusileido žemiau prieš tai suformuoto dugno. Jei paaiškės, kad tai tvarus reiškinys, tai gali būti naujo kritimo etapo pradžia.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių banko ir kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo tarpu Ditton pievadkezu rūpnica, Invalda INVL, INVL Technology, Panevėžio Statybos Trestas bei Rokiškio Sūris vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Taigi, pradedame nuo paprastos statistikos. Per praėjusį ketvirtį tarp apžvelgiamų bendrovių ir vieno banko, kurie ir toliau skelbia savo ketvirčio veiklos ataskaitas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo keturiolika, o kritimą fiksavo dešimt, kai per 2018 metų tą patį ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 13 ir 12, t.y. iš esmės buvo labai panašus. Kalbant apie EBITDA pelną, jo prieaugiu per paskutinį praėjusių metų ketvirtį galėjo pasigirti keturiolika, o kritimą fiksavo perpus mažiau, kai prieš metus šis santykis siekė 8 ir 16, tad akivaizdu, jog padėtis šioje srityje pagerėjo ir tą liudija bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri iš neigiamos pasidarė teigiama. Tas pats fiksuota pramonės ir paslaugų šakose bei tarp finansų sektoriaus atstovių. Kitą vertus tarp energetikos įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška išliko su minuso ženklais, tiesa, EBITDA pelnų neigiamas pokytis sumažėjo, tačiau pajamų pasuko priešinga linkme. Kalbant apie tris Baltijos šalis, labiausiai padėtis per praėjusį ketvirtį pagerėjo tarp Estijos atstovių, Latvijos įmonių EBITDA pelnų pokyčių mediana ypač šoktelėjo, tačiau pajamų tapo neigiama, o štai tarp mūsų šalies atstovių pajamų pokyčių mediana krito, o tuo tarpu EBITDA pelnų nors ir išliko su minuso ženklu, tačiau padėtis pagerėjo.
Tarp visų šioje apžvalgoje analizuojamų Baltijos įmonių labiausiai savo veiklos rezultatus per 2019 metų ketvirtą ketvirtį pagerino Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara, kurios pajamos ir EBITDA pelnas pašoko po keliasdešimt kartų, tiesa, prieš metus jie gerokai susitraukė, tad akivaizdu, jog egzistavo žema palyginamoji bazė. Taip pat pastebimiau, ypač kalbant apie EBITDA pelnus, savo veiklos rezultatus kilstelėjo Klaipėdos Nafta (vienkartinis didelės vertės teigiamas finansinės apskaitos pasikeitimo poveikis EBITDA pelnui), baldų gamintoja Vilniaus baldai, drabužių kūrėjas, siuvėjas ir pardavėjas Utenos trikotažas bei žiniasklaidos atstovė Ekspress Grupp. Be to, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, daugiau nei dvigubai šoktelėjo Latvijos vaistų gamintojos Grindeks ir kitos šios šalies atstovės Latvijas Gaze pelnas, o štai drabužių kūrimu, siuvimu bei prekyba užsiimančios Baltika EBITDA tapo teigiama, o chemijos sektoriaus narės Valmieras stikla skiedra EBITDA nors ir liko neigiama, tačiau minusinis rodiklis gerokai sumažėjo. Šįkart keturios įmonės (Kauno energija, Linas, Snaigė ir Energijos skirstymo operatorius), beje, visos jos iš Lietuvos, fiksavo tiek savo pajamų, tiek pelnų kritimus. Per 2018 metų ketvirtą ketvirtį tokių bendrovių buvo net vienuolika.
Bendra EBITDA maržų mediana tarp analizuojamų Baltijos šalių atstovių praėjusį ketvirtį siekė 16,2 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir sudarė 10,2 procento, be to, šis rodiklis tuo pačiu buvo didesnis nei 2019 metų trečiąjį ketvirtį. Tas pats fiksuota paslaugų srityje bei tarp Latvijos ir Estijos atstovių. Tuo tarpu pramonės šakoje EBITDA maržų mediana ūgtelėjo tik lyginant su 2018 metų paskutiniu ketvirčiu, o štai tarp Lietuvos įmonių bei finansų ir energetikos sektoriaus atstovių šis pelningumo medianinis rodiklis pakilo tik lyginant su 2019 metų trečiu ketvirčiu. Per praėjusių metų paskutinį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keturiolika šioje apžvalgoje analizuojamų įmonių kilstelėjo savo EBITDA pelningumus, o perpus mažiau fiksavo jo kritimą. Didžiausiomis sugeneruotomis maržomis šįkart gali pasigirti Klaipėdos Nafta, EfTEN Real Estate Fund III bei Amber Grid, o štai Latvijos chemijos sektoriaus atstovės Valmieras stikla skiedra minimas rodiklis buvo su minuso ženklu, kai per 2018 metų ketvirtą ketvirtį tokių įmonių buvo net keturis kartus daugiau.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotas ir ROA arba turto grąžos rodiklis. Jo bendra mediana paaugo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su 2018 metų paskutiniu ketvirčiu. Ta pati tendencija fiksuota paslaugų šakoje, tarp finansų ir energetikos sektorių atstovių bei visose trijose Baltijos valstybėse. Tuo tarpu pramonės srityje ROA mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš neigiamos pasidarė teigiama, tačiau buvo perpus mažesnė nei per 2019 metų trečią ketvirtį. Savo turto grąžas per 2019 metų ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo net aštuoniolika įmonių, o kritimas fiksuotas tik šešiais atvejais. Tokių kompanijų kaip Baltika (kaip ir prieš metus), Pro Kapital Grupp, Nordic Fibreboard, Snaigės ir Valmieras stikla skiedra (kaip ir prieš metus) ROA buvo su minuso ženklu, kai per 2018 metų ketvirtą ketvirtį tokių bendrovių buvo net dvylika. Tuo tarpu didžiausias grąžas šįkart sugeneravo Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Trigon Property Development bei kita šioje srityje veikianti kompanija iš Lietuvos INVL Baltic Real Estate.
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus, pažvelgę į lentelės stulpelį, kur pateikti duomenys apie medianinius EBITDA pelnų pokyčius, matome, kad skirtingai nei prieš metus, jie yra teigiami (išskyrus energetikos sektorių), tad akivaizdu, jog šioje srityje padėtis iš ties gerokai pasitaisė. Tą patį galima pasakyti ir apie pajamų sritį, kur teigiami medianiniai procentiniai rodikliai faktiškai visais atvejais dar labiau pasistiebė į viršų. Kaip įprasta paprasta statistika, tarp analizuojamų Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovių, kurių duomenys žinomi, savo pajamas per 2019 metus kilstelėjo 22, o kritimą fiksavo 8, kai per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 19 ir 15. EBITDA pelną per praėjusius metus kilstelėjo 19 o kritimą fiksavo 11. Per 2018 metus šis santykis siekė atitinkamai 12 ir 23, tad matome dar vieną patvirtinimą, kad šioje srityje padėtis pagerėjo.
Šįkart savo metinius veiklos rezultatus (vėl tenka pabrėžti, jog ypač EBITDA pelnus, kurie šoktelėjo daugiau nei dvigubai) labiausiai kilstelėjo šios Baltijos biržų atstovės: Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara, kita šioje srityje veikianti kompanija iš Lietuvos INVL Baltic Real Estate, krematoriumo paslaugas teikianti bendrovė iš mūsų šalies K2 LT, Klaipėdos Nafta bei Vilniaus baldai. Tuo tarpu Baltika ir Valmieras stikla skiedra įmonių EBITDA tapo teigiama. Tiek savo pajamų, tiek EBITDA pelnų nuosmukius praėjusiais metais užfiksavo žemės ūkio technika prekiaujantis East West Agro, Kauno energija, Latvijas Gaze, Linda Nektar ir legendinė lietuviškų šaldytuvų gamintoja Snaigė.
Per 2019 metus savo EBITDA maržas tarp trijų Baltijos šalių atstovių, kurių duomenys yra žinomi, kilstelėjo aštuoniolika, o kritimą užfiksavo vienuolika. Tačiau nepaisant to, bendra šio rodiklio mediana lyginant su 2018 metais smuktelėjo nuo 12,6 iki 12,2 procento. Tas pats buvo finansų ir energetikos sektoriuose bei tarp Estijos ir mūsų šalies atstovių. Kitą vertus tiek pramonės, tiek paslaugų šakose bei tarp Latvijos kompanijų šis medianinis rodiklis pasistiebė į viršų. Didžiausiais metiniais EBITDA pelningumais gali pasigirti EfTEN Real Estate Fund III bei INVL Baltic Real Estate veikiantys nekilnojamo turto srityje ir Klaipėdos Nafta. Tuo tarpu dviejų finansų sektoriaus narių NEO Finance ir Pro Kapital Grupp metinė EBITDA marža buvo neigiama, kai per 2018 metus tokių kompanijų buvo dvigubai daugiau.
Bendra ROA rodiklio mediana per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais, susitraukė nuo 2,2 iki 1,5 procento. Be to, kritimas buvo fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas turto grąžos medianas, išskyrus finansų sektorių bei Latvijos ir Estijos atstoves. Tarp analizuojamų įmonių ir banko, kurių duomenys yra žinomi, savo ROA rodiklį per praėjusius metus kilstelėjo penkiolika, vienos įmonės turto grąža nepakito, o likusių irgi penkiolikos - smuktelėjo. Stambiausias metines turto grąžas, kurios buvo dviženklės, šįkart sugeneravo nekilnojamo turto projektų plėtotojas Trigon Property Development, Latvijos vaistų gamintoja MADARA Cosmetics, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT bei INVL Baltic Real Estate. Tuo tarpu tokių įmonių kaip Baltika, East West Agro, Linda Nektar, NEO Finance, Pro Kapital Grupp, Nordic Fibreboard, Snaigės ir Valmieras stikla skiedra ROA buvo su minuso ženklu, nes bendrovės 2019 metus baigė patyrusios grynąjį nuostolį. Tačiau metais anksčiau tokių kompanijų buvo dar daugiau.
Kaip įprasta kalbant apie metinius veiklos rezultatus buvo apskaičiuotas ir praėjusių metų pabaigoje buvęs santykinis finansinis įsipareigojimų ir turto rodiklis. Kaip matome lentelėje, šio rodiklio bendra mediana per metus nepakito, be to, tas pats fiksuota ir pramonės srityje. Tuo tarpu paslaugų srityje, tarp energetikos įmonių ir tarp Lietuvos ir Latvijos atstovių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis medianinis rodiklis paaugo, o štai finansų sektoriuje ir tarp Estijos atstovų - sumažėjo. Per 2019 metus dešimt analizuojamų Baltijos šalių atstovių savo turto struktūroje susimažino įsipareigojimų dalį, keturių nepakito, o likusių septyniolikos - ūgtelėjo. Tokių įmonių kaip Trigon Property Development ir Linda Nektar įsipareigojimų dalis turto struktūroje buvo itin kukli bei tuo pačiu mažiausia tarp visų analizuojamų Baltijos atstovių, o štai Valmieras stikla skiedra atveju šis rodiklis praėjusių metų pabaigoje gerokai viršijo vieno reikšmę, o tai reiškia, kad nuosavas kapitalas yra gerokai neigiamas.
Bendrojo likvidumo mediana per praėjusius metus kiek smuktelėjo. Be to, kritimas fiksuotas ir faktiškai visais kitais atvejais išskyrus pramonės sritį ir Latvijos įmones, kur minimas medianinis rodiklis lyginant su 2018 metais pasistiebė į viršų. Tarp kompanijų, kurios paskelbė savo duomenis, per metus likvidumo rodiklius kilstelėjo septynios, penkių nepakito, o aštuoniolikos - smuktelėjo. 2019 metų pabaigoje didžiausiu likvidumo išsiskyrė Latvijos bendrovė Linda Nektar bei kita šios šalies atstovė gaminanti kosmetiką MADARA Cosmetics. Kitą vertus nemažos dalies įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje viršijo trumpalaikį turtą, t.y. jų bendrojo likvidumo (BL) rodiklis lentelėje buvo mažesnis už vieną.
Pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2019 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2018 metus. Energetikos sektorius tarp apžvelgiamų Baltijos biržos atstovių buvo dosniausias dividendų prasme, kitą vertus nemaža dalis iš viso nemokėjo jokių dividendų už 2018 metus bei tai vyksta jau ne pirmus metus, bet buvo ir tokių, kurios nepaisant patirto grynojo nuostolio vis tiek akcininkams išmokėjo dividendus (lentelėje D.p% stulpelyje pažymėta n raide). Štai Rokiškio Sūris už 2018 metus išmokėjo dvigubai didesnius nei uždirbo grynojo pelno dividendus, o Klaipėdos Nafta visą metinį pelną skyrė dividendams.
Kalbant apie šiuo metu esančius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius, tai bendri medianiniai yra gana žemi, bet tai neturėtų stebinti, nes daugelio čia apžvelgiamų įmonių akcijos yra mažiau likvidžios. Kiti apskaičiuoti atskirų sektorių, šakų ir šalių P/E, P/BV, P/S ir EV/EBITDA rinkos vertės rodikliai yra panašūs, o štai dividendinio pajamingumo rodiklis didžiausias energetikos sektoriuje.
Nuo šių metų pradžios net dvidešimt aštuonių analizuojamų šioje apžvalgoje Baltijos biržų atstovių akcijos atpigo, vienos rinkos vertė nepakito, o likusių vos septynių - ūgtelėjo. Tad nieko nuostabaus, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana su minuso ženklu, o labiausiai nuvertėjo Estijos atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo tarpu Lietuvos įmonių akcijų kainų nuo šių metų pradžios pokyčių mediana nors irgi yra neigiama, bet šis rodiklis tarp trijų Baltijos šalių yra kukliausias, o štai energetikos sektoriuje jis apskritai lygus nuliui. Nekilnojamo turto projektų plėtotojo Pro Kapital Grupp kapitalizacija per minimą laikotarpį susitraukė net 46,8 procento, arba labiausiai, be to, pastebimiau atpigo East West Agro, Latvijas balzams ir Panevėžio Statybos Tresto bei Vilniaus baldų nuosavybės vertybiniai popieriai. Brangusių srityje lyderiauja INVL Baltic Farmland, Linda Nektar bei Energijos Skirstymo Operatoriaus akcijos.
Per 2019 metus tarp trisdešimt šešių Baltijos atstovių atpigo devyniolikos vertybiniai popieriai, kai metais anksčiau - net dvidešimt šešių, tad nors praėjusiais metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana išliko neigiama, tačiau pats rodiklis buvo gerokai kuklesnis nei metais anksčiau. Be to, 2019 metais pramonės bendrovių akcijų kainų pokyčių mediana buvo teigiama, kaip ir mūsų šalyje, o štai Estijos atstovių akcijos atpigo labiausiai. Per praėjusius metus tarp apžvelgiamų įmonių pagal akcijų kainos šuolį (127,7 procento) neabejotina lyderė buvo vaistų gamintoja Grindeks, bei pastebimiau ūgtelėjo Invalda INVL ir EfTEN Real Estate Fund III kapitalizacija. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Valmieras stikla skiedra, Ditton pievadkezu rūpnica, Linda Nektar ir East West Agro.
OMX Vilnius indeksas nuo praėjusių metų pradžios pradėjo atšokimą, bet taip ir nesugebėjo pakilti virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko, tad buvo suformuota dviguba viršūnė ir dėsningai pajudėjom žemyn. Prasidėjo dar viena korekcijos fazė.
OMX Tallinn indekso atveju irgi po nepavykusio bandymo tvariai pakilti virš prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio bei tuo pačiu po nepavykusio bandymo sugrįžti atgal į augimo kanalą, sulaukėme korekcijos.
OMX Riga indeksas po kelių nepavykusių bandymų pakilti virš prieš tai pasiekto rekordinio lygio pajudėjo žemyn, tad taip pat turime korekcijos etapą.
INVL Baltic Farmland akcijų kaina po korekcijos artėja prie prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, kurį turėtų patestuoti, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Energijos Skirstymo Operatoriaus akcijų kaina šiuo metu testuoja savo visų laikų rekordinį lygį, po ko paaiškės jos tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš minėto lygio, prasitęs augimas, priešingu atveju lauktų korekcija arba konsolidacija.
Grindeks akcijų kaina šį mėnesį ištrūko pro apatinę dalį iš augimo kanalo. Jei paaiškės, kad tai yra tvarus judesys, galime sulaukti didesnės korekcijos.
Invalda INVL akcijų po rekordinio lygio pasiekimo kiek pasikoregavo ir priartėjo prie ilgalaikio augimo kanalo apatinės ribos, kuri netrukus bus testuojama, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei šis lygis atlaikys, sulauksime atšokimo, priešingu atveju korekcija pagilės.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina šį mėnesį ištrūko iš nuosmukio kanalo pro jo apatinę dalį ir driokstelėjo dar labiau žemyn. Artimiausiu metu paaiškės, ar tai yra tvarus judesys. Bet kokiu atveju tęsiasi tvaraus dugno paieška.
Latvijas balzams akcijų kaina nukrito žemiau lokalios augimo linijos ir šiuo metu testuoja ilgalaikio augimo trendo liniją, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei šis lygis atlaikys, po korekcijos galime sulaukti atšokimo.
Valmieras stikla skiedra akcijų kaina po konsolidacinio periodo praėjusį mėnesį pro viršutinę dalį ištrūko iš nuosmukio kanalo, tačiau šį mėnesį ji ne tik sugrįžo atgal, tačiau dar ir nukrito žemiau prieš tai suformuoto dugno. Jei paaiškės, kad tai tvarus judesys, prasidės naujos tvirto dugno paieškos.
Ekspress Grupp akcijų kaina po korekcinio - konsolidacinio periodo šį mėnesį nusileido žemiau prieš tai suformuoto dugno. Jei paaiškės, kad tai tvarus reiškinys, tai gali būti naujo kritimo etapo pradžia.