versija spausdinimui
(0)
Nors dauguma OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių per praėjusį ketvirtį pagerino savo veiklos rezultatus ir kilstelėjo savo pelningumo rodiklius, tačiau kalbant apie jų akcijų kainų pokyčius šiais 2019 metais, bendros aiškios tendencijos nėra.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Tarp dvidešimt dviejų analizuojamo indekso atstovių, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo keturiolika, o EBITDA pelnus - šešiolika. Per 2018 metų trečią ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 10, tad akivaizdu, kad pelnų pokyčių srityje padėtis pagerėjo. Tą liudija ir bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri tapo teigiama, tiesa, pajamų rodiklis kiek smuktelėjo, tačiau išliko teigiamas. Pramonės šakoje veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį buvo su pliuso ženklu, kai prieš metus - neigiamos, paslaugų srityje jos išliko teigiamos, tiesa, pajamų kiek smuktelėjo, o EBITDA pelnų - pašoko. Tarp maisto gamintojų EBITDA pokyčių mediana tapo teigiama, tuo tarpu pajamų nors ir išliko neigiama, tačiau minusinis procentinis rodiklis pastebimai susitraukė, o finansų sektoriuje pajamų pokyčių mediana paaugo ir tapo didesnė už pelnų pokyčių, kuri smuktelėjo. Kalbant apie tris Baltijos šalis, visais atvejais EBITDA pelnų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį pakilo, o štai pajamų tarp mūsų šalies ir Estijos atstovių krito.
Estijos statybų kompanijos Merko Ehitus veiklos rezultatai per trečią 2019 metų ketvirtį pablogėjo labiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, be to, pastebimesnį veiklos rezultatų smukimą taip pat fiksavo moteriško apatinio trikotažo kūrėja, siuvėja ir pardavėja Silvano Fashion Group bei mūsų žemės ūkio bendrovė Linas Agro Group. Tačiau kur kas daugiau buvo bendrovių, kurios pagalėjo pasigirti veiklos rezultatų prieaugiais, ypač EBITDA pelnų srityje. Visų pirma tai Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, kurios EBITDA pelnas pašoko net 4,6 karto, elektros prekių gamintoja Harju Elekter taip pat pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus, o EBITDA pelnas pašoko net beveik keturis kartus, nes pajamos pakilo labiau nei pardavimų savikaina. Latvijos vaistų gamintojos Olainfarm minimas pelnas per praėjusį ketvirtį šoktelėjo daugiau nei dvigubai, nes pavyko sumažinti pardavimo išlaidas, Aprangos EBITDA pašoko kiek daugiau nei dvigubai, tiesa, tai vėl nemaža dalimi susiję su naujo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartiniu itin didelės vertės teigiamu poveikiu. Be to, pastebimiau savo veiklos rezultatus per trečią šių metų ketvirtį pagerino Klaipėdos Nafta, Latvijos atstovė SAF Tehnika bei mažmeninės prekybos kompanija Tallinna Kaubamaja.
Kaip įprasta buvo apskaičiuoti analizuojamų bankų ir bendrovių pelningumo rodikliai. Pradedame nuo EBITDA maržos. Bendra OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių EBITDA maržų mediana per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko beveik dvigubai nuo 8,6 iki net 16,4 procento. Toks pats prieaugis fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas EBITDA pelningumų medianas, tiesa, finansų sektoriuje šis rodiklis per minimą laikotarpį kiek pasikoregavo žemyn. Praėjusį ketvirtį savo maržas kilstelėjo keturiolika minimo indekso narių, o kritimas fiksuotas aštuoniais atvejais, kad nestebina, jog bendra EBITDA pelningumų mediana šoktelėjo. Šįkart neigiamų maržų nebuvo (prieš metus dviejų kompanijų EBITDA pelningumai buvo su minuso ženklu), o kukliausius rodiklius per trečią 2019 metų ketvirtį sugeneravo turistinių kelionių organizatorius Novaturas, žemės ūkio srityje veikiantis Linas Agro Group bei estų statybos kompanija Merko Ehitus, kuri veiklą vykdo ir mūsų šalyje. Tuo tarpu didžiausiais EBITDA pelningumais išsiskyrė Šiaulių Bankas, Tallinna Sadam bei vandens tiekėjas Tallinna Vesi.
Bendra turto grąžos mediana per praėjusį ketvirtį siekė 1,7 procento, kai prieš metus buvo kiek kuklesnė ir sudarė 1,5 procento. Pramonės šakoje šis rodiklis per lyginamą laikotarpį pašoko net keturis kartus, tarp maisto produktų gamintojų - tris kartus, be to, šio medianinio rodiklio prieaugis fiksuotas ir tarp Latvijos atstovų. Tuo tarpu finansų srityje ROA mediana išliko stabili, o štai paslaugų srityje bei tarp Lietuvos ir Estijos analizuojamo indekso atstovių turto grąžos mediana pasuko neigiama linkme, t.y. susitraukė. Tarp dvidešimt dviejų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių savo ROA rodiklius per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo lygiai pusė, trijų šis rodiklis nepakito, o likusių aštuonių - krito. Didžiausiomis turto grąžomis šįkart gali pasigirti kompanija iš Estijos Silvano Fashion Group, Latvijos farmacijos sektoriaus atstovė Olainfarm ir mūsų šalies pramonės srityje besidarbuojanti Grigeo. Per praėjusį ketvirtį trijų analizuojamų įmonių (AUGA group, Klaipėdos Nafta bei Pro Kapital Grupp) ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių kompanijų buvo irgi tiek pat.
Kalbant apie naujausius rinkos vertės rodiklius, jų bendros medianos šiuo metu yra itin žemos (lyginant su vakarų šalių biržomis), bei labai panašios į mūsų kaimyninės Lenkijos WIG20 indekso narių P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo bendrus medianinius rodiklius. Tad galima teikti, kad Baltijos šalių biržų atstovių akcijos nėra pakankamai įvertintos. Bent šiuo metu didžiausiais dividendinio pajamingumo rodikliais išsiskiria analizuojamo indekso paslaugų srities narės ir Estijos atstovės.
Šiais metais tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių savo rinkos vertes kilstelėjo kiek daugiau nei pusė, t.y. dvylika, tuo tarpu akcijų kainų kritimus fiksavo dešimt, tad bendra akcijų pokyčių mediana nors ir nežymiai, tačiau yra teigiama. Per 2018 metus pabrango vos keturių minimo indekso narių nuosavybės vertybiniai popieriai, o net septyniolikos kapitalizacija susitraukė, tad nieko stebėtino, jog tuomet bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo pastebimai neigiama. Daugiausiai šiais metais pabrango analizuojamą indeksą sudarančių Latvijos atstovių ir finansų sektoriaus narių akcijos, o štai Estijos atveju nuo metų pradžios akcijų kainų pokyčių mediana bent šiuo metu yra neigiama.
Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje įsigijo SAF Tehnika akcijų, kurių vertė pašoko net beveik dviem trečdaliais, be to, įdomu ir tai, kad per praėjusius metus būtent šios bendrovės rinkos vertė krito daugiausiai tarp visų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių. Virš trisdešimt aštuonių procentų šiais 2019 metais pakilo Estijos banko LHV Group rinkos vertė, beveik ketvirtadaliu pabrango kito banko, kuris veikia mūsų šalyje, Šiaulių Banko bei drabužiais prekiaujančios Aprangos akcijos. Priešingoje barikadų pusėje lyderiauja kelionių organizatorius Novaturas, kurio kapitalizacija nuo metų pradžios susitraukė net keturiasdešimt penkiais procentais, Estijos maisto produktų gamintojos PRFoods nuosavybės vertybiniai popieriai nuvertėjo beveik ketvirtadaliu, nekilnojamo turto projektus plėtojančio Pro Kapital Grupp akcijos atpigo virš dvylikos procentų, o štai Klaipėdos Naftos rinkos vertė smuko beveik vienuolika procentų.
SAF Tehnika akcijų kaina ištrūko iš augimo kanalo, kuris prasidėjo šių metų pradžioje, pro jo apatinę dalį, ir šiuo metu esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, tačiau padidėjo didesnės korekcijos, po prieš tai buvusio pastebimo augimo, rizika.
LHV Group banko akcijų kaina po pakilimo iki naujo rekordinio lygio šiuo metu yra horizontalioje konsolidacinėje fazėje. Po tvaraus ištrūkimo iš šio kanalo paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Šiaulių Banko akcijų kaina šį mėnesį ištrūko iš augimo kanalo, kuris prasidėjo metų pradžioje, pro jo apatinę dalį. Jei paaiškės, kad šis judesys yra tvarus, galime sulaukti dar didesnės akcijų kainos korekcijos, po prieš tai fiksuoto atšokimo.
Aprangos akcijų kaina pro apatinę dalį ištrūko iš atšokimo kanalo, tad padidėjo didesnės korekcijos rizika, jei paaiškės, kad šis judesys buvo tvarus.
Novaturo akcijų kaina vis dar nesėkmingai ieško savo tvirto dugno ir leidžiasi vis žemiau, vis dar nematyti šios tendencijos aiškių pabaigos ženklų.
PRFoods akcijų kaina šiuo metu bando ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį. Jei paaiškės, kad šis bandymas yra sėkmingas, tuomet galime sulaukti dar didesnio jos atšokimo po prieš tai buvusio pastebimo kritimo, tad šiuo metu būtina atidžiai sekti padėtį.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina šiuo metu bando ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį. Jei paaiškės, kad tai bus tvarus judesys, tuomet galime sulaukti dar didesnio atšokimo po prieš tai buvusio pastebimo kritimo.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų gegužę, tačiau pastaruoju metu testuoja jo viršutinę dalį. Jei nepavyks tvariai virš jos pakilti, tuomet galime sulaukti naujos kritimo bangos, kaip tai buvo praeityje, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Tarp dvidešimt dviejų analizuojamo indekso atstovių, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo keturiolika, o EBITDA pelnus - šešiolika. Per 2018 metų trečią ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 10, tad akivaizdu, kad pelnų pokyčių srityje padėtis pagerėjo. Tą liudija ir bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri tapo teigiama, tiesa, pajamų rodiklis kiek smuktelėjo, tačiau išliko teigiamas. Pramonės šakoje veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį buvo su pliuso ženklu, kai prieš metus - neigiamos, paslaugų srityje jos išliko teigiamos, tiesa, pajamų kiek smuktelėjo, o EBITDA pelnų - pašoko. Tarp maisto gamintojų EBITDA pokyčių mediana tapo teigiama, tuo tarpu pajamų nors ir išliko neigiama, tačiau minusinis procentinis rodiklis pastebimai susitraukė, o finansų sektoriuje pajamų pokyčių mediana paaugo ir tapo didesnė už pelnų pokyčių, kuri smuktelėjo. Kalbant apie tris Baltijos šalis, visais atvejais EBITDA pelnų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį pakilo, o štai pajamų tarp mūsų šalies ir Estijos atstovių krito.
Estijos statybų kompanijos Merko Ehitus veiklos rezultatai per trečią 2019 metų ketvirtį pablogėjo labiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, be to, pastebimesnį veiklos rezultatų smukimą taip pat fiksavo moteriško apatinio trikotažo kūrėja, siuvėja ir pardavėja Silvano Fashion Group bei mūsų žemės ūkio bendrovė Linas Agro Group. Tačiau kur kas daugiau buvo bendrovių, kurios pagalėjo pasigirti veiklos rezultatų prieaugiais, ypač EBITDA pelnų srityje. Visų pirma tai Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, kurios EBITDA pelnas pašoko net 4,6 karto, elektros prekių gamintoja Harju Elekter taip pat pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus, o EBITDA pelnas pašoko net beveik keturis kartus, nes pajamos pakilo labiau nei pardavimų savikaina. Latvijos vaistų gamintojos Olainfarm minimas pelnas per praėjusį ketvirtį šoktelėjo daugiau nei dvigubai, nes pavyko sumažinti pardavimo išlaidas, Aprangos EBITDA pašoko kiek daugiau nei dvigubai, tiesa, tai vėl nemaža dalimi susiję su naujo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartiniu itin didelės vertės teigiamu poveikiu. Be to, pastebimiau savo veiklos rezultatus per trečią šių metų ketvirtį pagerino Klaipėdos Nafta, Latvijos atstovė SAF Tehnika bei mažmeninės prekybos kompanija Tallinna Kaubamaja.
Kaip įprasta buvo apskaičiuoti analizuojamų bankų ir bendrovių pelningumo rodikliai. Pradedame nuo EBITDA maržos. Bendra OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių EBITDA maržų mediana per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko beveik dvigubai nuo 8,6 iki net 16,4 procento. Toks pats prieaugis fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas EBITDA pelningumų medianas, tiesa, finansų sektoriuje šis rodiklis per minimą laikotarpį kiek pasikoregavo žemyn. Praėjusį ketvirtį savo maržas kilstelėjo keturiolika minimo indekso narių, o kritimas fiksuotas aštuoniais atvejais, kad nestebina, jog bendra EBITDA pelningumų mediana šoktelėjo. Šįkart neigiamų maržų nebuvo (prieš metus dviejų kompanijų EBITDA pelningumai buvo su minuso ženklu), o kukliausius rodiklius per trečią 2019 metų ketvirtį sugeneravo turistinių kelionių organizatorius Novaturas, žemės ūkio srityje veikiantis Linas Agro Group bei estų statybos kompanija Merko Ehitus, kuri veiklą vykdo ir mūsų šalyje. Tuo tarpu didžiausiais EBITDA pelningumais išsiskyrė Šiaulių Bankas, Tallinna Sadam bei vandens tiekėjas Tallinna Vesi.
Bendra turto grąžos mediana per praėjusį ketvirtį siekė 1,7 procento, kai prieš metus buvo kiek kuklesnė ir sudarė 1,5 procento. Pramonės šakoje šis rodiklis per lyginamą laikotarpį pašoko net keturis kartus, tarp maisto produktų gamintojų - tris kartus, be to, šio medianinio rodiklio prieaugis fiksuotas ir tarp Latvijos atstovų. Tuo tarpu finansų srityje ROA mediana išliko stabili, o štai paslaugų srityje bei tarp Lietuvos ir Estijos analizuojamo indekso atstovių turto grąžos mediana pasuko neigiama linkme, t.y. susitraukė. Tarp dvidešimt dviejų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių savo ROA rodiklius per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo lygiai pusė, trijų šis rodiklis nepakito, o likusių aštuonių - krito. Didžiausiomis turto grąžomis šįkart gali pasigirti kompanija iš Estijos Silvano Fashion Group, Latvijos farmacijos sektoriaus atstovė Olainfarm ir mūsų šalies pramonės srityje besidarbuojanti Grigeo. Per praėjusį ketvirtį trijų analizuojamų įmonių (AUGA group, Klaipėdos Nafta bei Pro Kapital Grupp) ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių kompanijų buvo irgi tiek pat.
Kalbant apie naujausius rinkos vertės rodiklius, jų bendros medianos šiuo metu yra itin žemos (lyginant su vakarų šalių biržomis), bei labai panašios į mūsų kaimyninės Lenkijos WIG20 indekso narių P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo bendrus medianinius rodiklius. Tad galima teikti, kad Baltijos šalių biržų atstovių akcijos nėra pakankamai įvertintos. Bent šiuo metu didžiausiais dividendinio pajamingumo rodikliais išsiskiria analizuojamo indekso paslaugų srities narės ir Estijos atstovės.
Šiais metais tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių savo rinkos vertes kilstelėjo kiek daugiau nei pusė, t.y. dvylika, tuo tarpu akcijų kainų kritimus fiksavo dešimt, tad bendra akcijų pokyčių mediana nors ir nežymiai, tačiau yra teigiama. Per 2018 metus pabrango vos keturių minimo indekso narių nuosavybės vertybiniai popieriai, o net septyniolikos kapitalizacija susitraukė, tad nieko stebėtino, jog tuomet bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo pastebimai neigiama. Daugiausiai šiais metais pabrango analizuojamą indeksą sudarančių Latvijos atstovių ir finansų sektoriaus narių akcijos, o štai Estijos atveju nuo metų pradžios akcijų kainų pokyčių mediana bent šiuo metu yra neigiama.
Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje įsigijo SAF Tehnika akcijų, kurių vertė pašoko net beveik dviem trečdaliais, be to, įdomu ir tai, kad per praėjusius metus būtent šios bendrovės rinkos vertė krito daugiausiai tarp visų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių. Virš trisdešimt aštuonių procentų šiais 2019 metais pakilo Estijos banko LHV Group rinkos vertė, beveik ketvirtadaliu pabrango kito banko, kuris veikia mūsų šalyje, Šiaulių Banko bei drabužiais prekiaujančios Aprangos akcijos. Priešingoje barikadų pusėje lyderiauja kelionių organizatorius Novaturas, kurio kapitalizacija nuo metų pradžios susitraukė net keturiasdešimt penkiais procentais, Estijos maisto produktų gamintojos PRFoods nuosavybės vertybiniai popieriai nuvertėjo beveik ketvirtadaliu, nekilnojamo turto projektus plėtojančio Pro Kapital Grupp akcijos atpigo virš dvylikos procentų, o štai Klaipėdos Naftos rinkos vertė smuko beveik vienuolika procentų.
SAF Tehnika akcijų kaina ištrūko iš augimo kanalo, kuris prasidėjo šių metų pradžioje, pro jo apatinę dalį, ir šiuo metu esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, tačiau padidėjo didesnės korekcijos, po prieš tai buvusio pastebimo augimo, rizika.
LHV Group banko akcijų kaina po pakilimo iki naujo rekordinio lygio šiuo metu yra horizontalioje konsolidacinėje fazėje. Po tvaraus ištrūkimo iš šio kanalo paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Šiaulių Banko akcijų kaina šį mėnesį ištrūko iš augimo kanalo, kuris prasidėjo metų pradžioje, pro jo apatinę dalį. Jei paaiškės, kad šis judesys yra tvarus, galime sulaukti dar didesnės akcijų kainos korekcijos, po prieš tai fiksuoto atšokimo.
Aprangos akcijų kaina pro apatinę dalį ištrūko iš atšokimo kanalo, tad padidėjo didesnės korekcijos rizika, jei paaiškės, kad šis judesys buvo tvarus.
Novaturo akcijų kaina vis dar nesėkmingai ieško savo tvirto dugno ir leidžiasi vis žemiau, vis dar nematyti šios tendencijos aiškių pabaigos ženklų.
PRFoods akcijų kaina šiuo metu bando ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį. Jei paaiškės, kad šis bandymas yra sėkmingas, tuomet galime sulaukti dar didesnio jos atšokimo po prieš tai buvusio pastebimo kritimo, tad šiuo metu būtina atidžiai sekti padėtį.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina šiuo metu bando ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį. Jei paaiškės, kad tai bus tvarus judesys, tuomet galime sulaukti dar didesnio atšokimo po prieš tai buvusio pastebimo kritimo.
Klaipėdos Naftos akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų gegužę, tačiau pastaruoju metu testuoja jo viršutinę dalį. Jei nepavyks tvariai virš jos pakilti, tuomet galime sulaukti naujos kritimo bangos, kaip tai buvo praeityje, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.