versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių bei bankų veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Nuo šių metų pradžios, nepaisant padaugėjusių atvejų, kai įmonių pelningumo rodikliai buvo neigiami, didesniosios jų dalies rinkos vertės ūgtelėjo.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad Linas iki šiol vis dar nepateikė savo praėjusio ketvirčio veiklos finansinės ataskaitos.
Kaip matome, tarp šioje apžvalgoje figūruojančių bendrovių net kelios pastebimai kilstelėjo savo EBITDA pelnus. Solidžiausiu minimo pelno šuoliu išsiskyrė Lietuvos statybų sektoriaus atstovas Panevėžio statybos trestas, kurio EBITDA pašoko net beveik šešis šimtus kartų. Tai susiję su tuo, kad pajamos paaugo sparčiau nei pardavimų savikaina, tuo tarpu veiklos sąnaudas apskritai pavyko sumažinti. Be to, įspūdingu minimo pelno prieaugiu taip pat gali pasigirti dar dvi mūsų šalies atstovės, t.y. sūrių ir kitų pieno produktų gamintojas Rokiškio Sūris bei investicinė kompanija Invalda INVL. Legendinės Snaigės EBITDA pelnas per praėjusį ketvirtį šoktelėjo daugiau nei tris kartus, o Estijos drabužių kūrėjos, siuvėjos ir pardavėjos Baltika minimas pelnas pašoko beveik tris kartus, tiesa, tai nemaža dalimi susiję su tuo, kad buvo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartinis itin didelės vertės teigiamas poveikis. Tuo tarpu krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT EBITDA pelnas šoktelėjo kiek daugiau nei dvigubai.
Tačiau kitą vertus, net keturių analizuojamų Baltijos šalių atstovių EBITDA tapo neigiama, t.y. žemės ūkio technika prekiaujančio East West Agro, kas susiję su prasta padėtimi rinkoje, Latvijos dujų tiekėjos Latvijas Gaze, Estijos baldų gamintojo Skano Group bei Latvijos chemijos sektoriaus narės Valmieras stikla skiedra. Per praėjusį ketvirtį pastebimiau pablogėjo Latvijos pramonės šakos narės Ditton pievadkezu rūpnica ir mūsų šalies atstovės Amber Grid veiklos rezultatai, o štai Utenos trikotažo EBITDA smuktelėjo virš keturiasdešimt procentų.
Pažiūrėjus į bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas, ir jas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, matome, kad padėtis iš tiesų pagerėjo, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų procentiniai rodikliai yra teigiami, kai per 2018 metų antrą ketvirtį pelnų pokyčių bendra mediana buvo su minuso ženklu. Ta pati tendencija fiksuota ir paslaugų srityje, tuo tarpu pramonėje tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos iš neigiamų tapo teigiamomis. Be to, padėtis pagerėjo tiek energetikos sektoriuje, tiek tarp mūsų šalies ir Estijos atstovių, o štai finansų srityje pajamų pokyčių mediana pasistiebė, o pelnų sumažėjo, panaši padėtis buvo ir tarp Latvijos bendrovių, tiesa, jų EBITDA pelnų pokyčių mediana netgi tapo neigiama.
Tarp šioje apžvalgoje analizuojamų bendrovių per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA maržas kilstelėjo tryliką, na o kritimą fiksavo didesnė dalis, t.y. šešiolika, tad nieko stebėtino, jog bendra EBITDA pelningumų mediana per lyginamą laikotarpį smuktelėjo. Tas pats fiksuota paslaugų srityje, energetikos sektoriuje bei tarp Lietuvos įmonių. Tuo tarpu pramonės šakoje, finansų sektoriuje bei tarp Latvijos ir Estijos bendrovių minimas medianinis pelningumo rodiklis pasistiebė į viršų. Didžiausiomis EBITDA maržomis šįkart išsiskyrė nekilnojamo turto srityje veikiantys EfTEN Real Estate Fund III bei INVL Baltic Real Estate. Verta atkreipti dėmesį, kad per praėjusį ketvirtį net šešių kompanijų minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas, t.y. tris kartus daugiau nei prieš metus.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotas ir kitas santykinis finansinis pelningumo rodiklis, t.y. ROA arba turto grąžos. Jo bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, taip pat kaip ir bendros EBITDA maržos medianos atveju - smuktelėjo. Šio pelningumo rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti tik vienuolika įmonių, keturių - nepakito, o likusių septyniolikos ROA smuktelėjo. Per praėjusį ketvirtį krito Latvijos atstovių turto grąžos mediana, o štai Estijos ir pramonės atstovių minimas rodiklis ne tik smuko, tačiau dar ir tapo neigiamas. Į priešingą pusę pasuko paslaugų ir finansų atstovių ROA medianos, t.y. jos pasistiebė. Šįkart net penkiolikos iš trisdešimt trijų analizuojamų Baltijos šalių atstovių turto grąža buvo neigiama, kai prieš metus tokių įmonių buvo trečdaliu mažiau, t.y. dešimt. Per antrą šių metų ketvirtį didžiausius teigiamus ROA rodiklius sugeneravo investicinė bendrovė Invalda INVL, Latvijos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics bei krematoriumo paslaugas teikianti mūsų šalies atstovė K2 LT.
Pažvelgus į pateiktus dabartinius įmonių rinkos vertės rodiklius, jų bendros medianos yra gana panašios į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, tiesa, dividendinio pajamingumo rodiklis pastebimai kuklesnis. Tarp trijų Baltijos šalių negalima išskirti nei vienos, kurios medianiniai rinkos vertės rodikliai būtų patys mažiausi.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimt trijų analizuojamų įmonių, ūgtelėjo didesniosios dalies, t.y. devyniolikos rinkos vertė, kai per 2018 metus pabrango tik aštuonių akcijos. Tad nieko stebėtino, kad šiais metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, kai per praėjusius metus buvo su minuso ženklu. Labiausiai per šiuos 2019 metus pabrango energetikos sektoriaus ir mūsų šalies atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai Latvijos bendrovių akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra neigiama.
Latvijos vaistų gamintojos Grindeks akcijos bent kol kas šiais metais pabrango labiausiai, t.y. jų vertė pašoko net beveik septyniasdešimt trimis procentais. EfTEN Real Estate Fund III rinkos vertė per minimą laikotarpį ūgtelėjo virš keturiasdešimt procentų, o Skano Group - beveik trisdešimt aštuoniais procentais. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Latvijos chemijos srityje veikianti bendrovė Valmieras stikla skiedra, kurios kapitalizacija nuo metų pradžios susitraukė 43,4 procento, arba daugiausiai tarp analizuojamų bendrovių, kurių akcijos atpigo. Kitos šios šalies įmonės Ditton pievadkezu rūpnica rinkos vertė smuko beveik dvidešimt devyniais procentais, o Ekspress Grupp ir Linda Nektar akcijos atpigo beveik ketvirtadaliu.
OMX Vilnius indeksas po šių metų pradžioje fiksuoto atšokimo, kuris vis dėl to nepasiekė prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio, šiuo metu yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jo kryptis.
OMX Tallinn indeksas irgi nuo šių metų pradžios po prieš tai buvusios korekcijos atšoko, tačiau taip ir nepasiekė prieš korekciją buvusio piko. Be to, jis jau ketvirtą mėnesį išlieka ištrūkęs pro apatinę dalį iš ilgalaikio augimo kanalo, tad auga didesnės korekcijos rizika.
OMX Riga indeksas šių metų pradžioje ėmė kilti po prieš tai buvusio kritimo ir atšokimo metu pasiekė ankstesnį rekordinį lygį, kuris dabar testuojamas, ir esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė kryptis. Egzistuoja rizika, kad gali susidaryti taip vadinama dviguba viršūnė.
Grindeks akcijų kaina gegužę pakilo virš savo visų laikų rekordinio lygio ir per kitus du mėnesius dar labiau pasistiebė į viršų, tačiau dabar sulaukėme natūralios korekcijos - pelnų realizacijos, bei tuo pačiu testuojamas prieš tai buvęs ilgalaikis rekordinis lygis, kuris dabar tapo palaikymo lygiu. Jei jis atlaikys, galime sulaukti naujos augimo bangos, na o priešingu atveju korekcija gali dar labiau pagylėti.
EfTEN Real Estate Fund III akcijų kaina po atšokimo šiuo metu yra korekcinėje fazėje, kurios itin aiškių pabaigos ženklų vis dar nematyti.
Utenos trikotažo akcijų kaina po atšokimo šiuo metu yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Valmieras stikla skiedra akcijų kaina po pastebimo kritimo šiuo metu bando formuoti tvarų dugną. Jei tai pavyks, galime sulaukti atšokimo, o jeigu ne, tuomet ji gali pasikoreguoti žemyn ir dar labiau.
Ekspress Grupp akcijų kaina ištrūko iš nuosmukio kanalo, kuris tęsėsi nuo pat praėjusių metų gegužės, ir šiuo metu bando formuoti nuosmukio dugną. Jei bus suformuotas tvirtas dugnas, galime sulaukti atšokimo po tokio pastebimo akcijų kainos kritimo.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad Linas iki šiol vis dar nepateikė savo praėjusio ketvirčio veiklos finansinės ataskaitos.
Kaip matome, tarp šioje apžvalgoje figūruojančių bendrovių net kelios pastebimai kilstelėjo savo EBITDA pelnus. Solidžiausiu minimo pelno šuoliu išsiskyrė Lietuvos statybų sektoriaus atstovas Panevėžio statybos trestas, kurio EBITDA pašoko net beveik šešis šimtus kartų. Tai susiję su tuo, kad pajamos paaugo sparčiau nei pardavimų savikaina, tuo tarpu veiklos sąnaudas apskritai pavyko sumažinti. Be to, įspūdingu minimo pelno prieaugiu taip pat gali pasigirti dar dvi mūsų šalies atstovės, t.y. sūrių ir kitų pieno produktų gamintojas Rokiškio Sūris bei investicinė kompanija Invalda INVL. Legendinės Snaigės EBITDA pelnas per praėjusį ketvirtį šoktelėjo daugiau nei tris kartus, o Estijos drabužių kūrėjos, siuvėjos ir pardavėjos Baltika minimas pelnas pašoko beveik tris kartus, tiesa, tai nemaža dalimi susiję su tuo, kad buvo Tarptautinės finansinės atskaitomybės standarto įsigaliojimo vienkartinis itin didelės vertės teigiamas poveikis. Tuo tarpu krematoriumo paslaugas teikiančio K2 LT EBITDA pelnas šoktelėjo kiek daugiau nei dvigubai.
Tačiau kitą vertus, net keturių analizuojamų Baltijos šalių atstovių EBITDA tapo neigiama, t.y. žemės ūkio technika prekiaujančio East West Agro, kas susiję su prasta padėtimi rinkoje, Latvijos dujų tiekėjos Latvijas Gaze, Estijos baldų gamintojo Skano Group bei Latvijos chemijos sektoriaus narės Valmieras stikla skiedra. Per praėjusį ketvirtį pastebimiau pablogėjo Latvijos pramonės šakos narės Ditton pievadkezu rūpnica ir mūsų šalies atstovės Amber Grid veiklos rezultatai, o štai Utenos trikotažo EBITDA smuktelėjo virš keturiasdešimt procentų.
Pažiūrėjus į bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas, ir jas palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, matome, kad padėtis iš tiesų pagerėjo, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų procentiniai rodikliai yra teigiami, kai per 2018 metų antrą ketvirtį pelnų pokyčių bendra mediana buvo su minuso ženklu. Ta pati tendencija fiksuota ir paslaugų srityje, tuo tarpu pramonėje tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos iš neigiamų tapo teigiamomis. Be to, padėtis pagerėjo tiek energetikos sektoriuje, tiek tarp mūsų šalies ir Estijos atstovių, o štai finansų srityje pajamų pokyčių mediana pasistiebė, o pelnų sumažėjo, panaši padėtis buvo ir tarp Latvijos bendrovių, tiesa, jų EBITDA pelnų pokyčių mediana netgi tapo neigiama.
Tarp šioje apžvalgoje analizuojamų bendrovių per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA maržas kilstelėjo tryliką, na o kritimą fiksavo didesnė dalis, t.y. šešiolika, tad nieko stebėtino, jog bendra EBITDA pelningumų mediana per lyginamą laikotarpį smuktelėjo. Tas pats fiksuota paslaugų srityje, energetikos sektoriuje bei tarp Lietuvos įmonių. Tuo tarpu pramonės šakoje, finansų sektoriuje bei tarp Latvijos ir Estijos bendrovių minimas medianinis pelningumo rodiklis pasistiebė į viršų. Didžiausiomis EBITDA maržomis šįkart išsiskyrė nekilnojamo turto srityje veikiantys EfTEN Real Estate Fund III bei INVL Baltic Real Estate. Verta atkreipti dėmesį, kad per praėjusį ketvirtį net šešių kompanijų minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas, t.y. tris kartus daugiau nei prieš metus.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotas ir kitas santykinis finansinis pelningumo rodiklis, t.y. ROA arba turto grąžos. Jo bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, taip pat kaip ir bendros EBITDA maržos medianos atveju - smuktelėjo. Šio pelningumo rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti tik vienuolika įmonių, keturių - nepakito, o likusių septyniolikos ROA smuktelėjo. Per praėjusį ketvirtį krito Latvijos atstovių turto grąžos mediana, o štai Estijos ir pramonės atstovių minimas rodiklis ne tik smuko, tačiau dar ir tapo neigiamas. Į priešingą pusę pasuko paslaugų ir finansų atstovių ROA medianos, t.y. jos pasistiebė. Šįkart net penkiolikos iš trisdešimt trijų analizuojamų Baltijos šalių atstovių turto grąža buvo neigiama, kai prieš metus tokių įmonių buvo trečdaliu mažiau, t.y. dešimt. Per antrą šių metų ketvirtį didžiausius teigiamus ROA rodiklius sugeneravo investicinė bendrovė Invalda INVL, Latvijos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics bei krematoriumo paslaugas teikianti mūsų šalies atstovė K2 LT.
Pažvelgus į pateiktus dabartinius įmonių rinkos vertės rodiklius, jų bendros medianos yra gana panašios į OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, tiesa, dividendinio pajamingumo rodiklis pastebimai kuklesnis. Tarp trijų Baltijos šalių negalima išskirti nei vienos, kurios medianiniai rinkos vertės rodikliai būtų patys mažiausi.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimt trijų analizuojamų įmonių, ūgtelėjo didesniosios dalies, t.y. devyniolikos rinkos vertė, kai per 2018 metus pabrango tik aštuonių akcijos. Tad nieko stebėtino, kad šiais metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, kai per praėjusius metus buvo su minuso ženklu. Labiausiai per šiuos 2019 metus pabrango energetikos sektoriaus ir mūsų šalies atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai Latvijos bendrovių akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra neigiama.
Latvijos vaistų gamintojos Grindeks akcijos bent kol kas šiais metais pabrango labiausiai, t.y. jų vertė pašoko net beveik septyniasdešimt trimis procentais. EfTEN Real Estate Fund III rinkos vertė per minimą laikotarpį ūgtelėjo virš keturiasdešimt procentų, o Skano Group - beveik trisdešimt aštuoniais procentais. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Latvijos chemijos srityje veikianti bendrovė Valmieras stikla skiedra, kurios kapitalizacija nuo metų pradžios susitraukė 43,4 procento, arba daugiausiai tarp analizuojamų bendrovių, kurių akcijos atpigo. Kitos šios šalies įmonės Ditton pievadkezu rūpnica rinkos vertė smuko beveik dvidešimt devyniais procentais, o Ekspress Grupp ir Linda Nektar akcijos atpigo beveik ketvirtadaliu.
OMX Vilnius indeksas po šių metų pradžioje fiksuoto atšokimo, kuris vis dėl to nepasiekė prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio, šiuo metu yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jo kryptis.
OMX Tallinn indeksas irgi nuo šių metų pradžios po prieš tai buvusios korekcijos atšoko, tačiau taip ir nepasiekė prieš korekciją buvusio piko. Be to, jis jau ketvirtą mėnesį išlieka ištrūkęs pro apatinę dalį iš ilgalaikio augimo kanalo, tad auga didesnės korekcijos rizika.
OMX Riga indeksas šių metų pradžioje ėmė kilti po prieš tai buvusio kritimo ir atšokimo metu pasiekė ankstesnį rekordinį lygį, kuris dabar testuojamas, ir esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė kryptis. Egzistuoja rizika, kad gali susidaryti taip vadinama dviguba viršūnė.
Grindeks akcijų kaina gegužę pakilo virš savo visų laikų rekordinio lygio ir per kitus du mėnesius dar labiau pasistiebė į viršų, tačiau dabar sulaukėme natūralios korekcijos - pelnų realizacijos, bei tuo pačiu testuojamas prieš tai buvęs ilgalaikis rekordinis lygis, kuris dabar tapo palaikymo lygiu. Jei jis atlaikys, galime sulaukti naujos augimo bangos, na o priešingu atveju korekcija gali dar labiau pagylėti.
EfTEN Real Estate Fund III akcijų kaina po atšokimo šiuo metu yra korekcinėje fazėje, kurios itin aiškių pabaigos ženklų vis dar nematyti.
Utenos trikotažo akcijų kaina po atšokimo šiuo metu yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Valmieras stikla skiedra akcijų kaina po pastebimo kritimo šiuo metu bando formuoti tvarų dugną. Jei tai pavyks, galime sulaukti atšokimo, o jeigu ne, tuomet ji gali pasikoreguoti žemyn ir dar labiau.
Ekspress Grupp akcijų kaina ištrūko iš nuosmukio kanalo, kuris tęsėsi nuo pat praėjusių metų gegužės, ir šiuo metu bando formuoti nuosmukio dugną. Jei bus suformuotas tvirtas dugnas, galime sulaukti atšokimo po tokio pastebimo akcijų kainos kritimo.