versija spausdinimui
(0)
Daugelis iš stambiausių Skandinavijos įmonių ir bankų toliau nuosekliai gerina savo veiklos rezultatus, be to, daugumoje atveju didėja pelningumas, kas džiugina, tačiau žvelgiant iš techninės analizės pusės, pagrindinis didžiųjų įmonių ir bankų bendras indeksas po prieš tai buvusios korekcijos niekaip nesugeba, bent kol kas, pasiekti naujų absoliučiai rekordinių lygių.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.
Be to, pačiame OMX NORDIC 40 indekse, t.y. jo sudėtyje per praėjusį ketvirtį įvyko pokyčiai. Iš jo iškrito tokios kompanijos kaip: Novozymes, SCA ir Swedish Match, o jas pakeitė Ørsted, Neste ir Essity.
Pažvelgus į bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas, matome, jog per praėjusį ketvirtį jos buvo teigiamos. Tas pats reiškinys fiksuotas ir ketvirtį prieš tai bei prieš metus. Be to, EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo didesnė nei pajamų, ir toks pats reiškinys fiksuotas ir per 2016 ketvirtą ketvirtį, tiesa, tuomet pelnų pokyčių mediana buvo beveik dvigubai didesnė. Žinoma, paminėkime ir paprastą statistiką. Taigi, per ketvirtą 2017 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas sugebėjo padidinti net trys ketvirtadaliai OMX NORDIC 40 indekso atstovių, kai prieš metus šis skaičius siekė 27, o ketvirtį prieš tai - 30.
EBITDA pelnų atveju, juos padidino kiek daugiau nei pusė nagrinėjamų bankų ir įmonių, t.y. 21, o kritimas fiksuotas šešiolikoje atveju. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 28 ir 10, o per trečią praėjusių metų ketvirtį sudarė 24 ir 14, t.y. abiem atvejais buvo pozityvesni.
Pramonės atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos irgi išliko teigiamos, tačiau EBITDA pelnų pokyčių mediana palyginus su buvusia prieš metus, pastebimai sumažėjo. Paslaugų atveju pelnų pokyčių mediana per metus paaugo, o pajamų - sumažėjo. Finansų srityje abiem atvejais veiklos rezultatų pokyčių medianos suprastėjo, o EBITDA pelnų netgi tapo neigiama. Tarp trijų Skandinavijos šalių labiausiai suprastėjo Danijos veiklos rezultatų pokyčių medianos, Švedijos atveju per metus pajamų pokyčių mediana kiek paaugo, o pelnų - smuktelėjo, o kalbat apie Suomiją - buvo atvirkščiai.
Bendrai tarp nagrinėjamo indekso atstovių tiek savo pajamas, tiek pelnus per praėjusį ketvirtį padidino beveik pusė, t.y. aštuoniolika. Ketvirtį prieš tai jų buvo penkiom daugiau, o prieš metus per ketvirtą ketvirtį tuo galėjo pasigirti dvidešimt dvi minimo indekso narės. Šįkart labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino A.P. Møller - Mærsk, Fortum, švedų metalų kasybos ir gavybos bendrovė Boliden, Essity bei DSV, o labiausiai šoktelėjo šių bendrovių EBITDA pelnai: spynų gamintojo ASSA ABLOY (daugiau nei dvigubai, tačiau tai susiję su vienkartinio pobūdžio išlaidomis prieš metus), kitos kompanijos iš Švedijos Sandvik pelnas pašoko dvigubai, Ørsted - kiek daugiu nei dvigubai, o medienos srityje veikiančios Stora Enso EBITDA per praėjusį ketvirtį pašoko 77,7 procento.
Žinoma, kaip ir įprasta, buvo ir tų Skandinavijos įmonių, kurių veiklos rezultatai per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pablogėjo. Tarp tokių atsidūrė drabužius kurianti, siuvanti ir jais prekiaujanti Hennes & Mauritz, vaistų gamintoja iš Danijos Novo Nordisk, vėjo jėgainių kompanija Vestas Wind Systems bei du bankai, t.y. Nordea Bank ir Danske Bank. Be to, didesnius pelnų kritimus užfiksavo vaistų gamintoja AstraZeneca, statybų sektoriaus milžinė Skanska ir mūsų šalyje veikianti Telia Company.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotos ir EBITDA maržos. Jų bendra mediana per metus paaugo nuo 18,2 iki 18,8 procento, tačiau ketvirtį prieš tai buvo kiek aukštesnė ir sudarė 18,9 procento. Tačiau štai tiek pramonės, tiek paslaugų šakose ir finansų sektoriuje šis rodiklis abiem atvejais smuktelėjo. Tarp trijų Skandinavijos šalių pozityviai išsiskyrė Švedija, kurios EBITDA maržų mediana paaugo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek ir su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai Danijos ir Suomijos rodikliai per metus smuktelėjo, bet pastarosios jis buvo didžiausias.
Tarp keturiasdešimties OMX NORDIC 40 indekso atstovių savo EBITDA pelningumus per praėjusį ketvirtį sugebėjo padidinti aštuoniolika, o kritimas fiksuotas dvidešimtyje atveju. Didžiausiomis maržomis išsiskyrė taip vadinamosios žaliosios energetikos atstovė Ørsted (83,6 procento) ir dar viena kompanija iš Danijos Genmab, kuri veikia biotechnologijų srityje ir kurios marža siekė 69,1 procento. Pirmosios minimas rodiklis per metus pašoko, o antrosios - kiek smuktelėjo.
Neigiamą EBITDA maržą per paskutinį praėjusių metų ketvirtį užfiksavo tik Ericsson, kai prieš metus šis rodiklis dar buvo teigiamas. Na o mažiausiu minimu rodikliu tradiciškai išsiskyrė Skanska, DSV, be to, mažesnį nei dešimties procentų pelningumą taip pat fiksavo ABB ir Electrolux.
Bendros turto grąžos medianos atveju ji pakilo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek ir su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu iki dviejų procentų. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės srityje, tuo tarpu paslaugose ir finansuose buvo kardinaliai priešingai. Danija pagal ROA medianinį rodiklį išsiskyrė pozityviausiai, nes jis abiem atvejais paaugo. Suomijos per metus irgi ūgtelėjo, o Švedijos - krito.
Tarp nagrinėjamų kompanijų ir bankų savo turto grąžos rodiklį per metus kilstelėjo penkiolika, o kritimas fiksuotas devyniolikoje atveju. Tuo tarpu didžiausius ROA rodiklius per praėjusį ketvirtį užfiksavo Genmab ir Pandora, t.y. jie buvo dviženkliai. Net keturiais atvejais turto grąžos rodiklis buvo neigiamas (Nokia, Investor, Ericsson ir Autoliv SDB), kai prieš metus tokių įmonių buvo perpus mažiau.
Žinoma, tradiciškai pateikiame ir metinių veiklos rezultatų pokyčių lenteles kartu su kitais papildomais santykiniais finansiniais rodikliais. Taigi per 2017 metus bendros pajamų ir pelnų pokyčių medianos procentine išraiška buvo teigiamos, kai prieš metus pajamų buvo neigiama, o EBITDA pelnų - tik nežymiai teigiama. Analogiškas padėties pagerėjimas fiksuotas tiek pramonės, tiek paslaugų šakose, ir finansų sektoriuje. Suomijos veiklos rezultatų pokyčių medianos per 2016 metus buvo neigiamos, na o dabar tapo teigiamos, Švedijos atveju padėtis irgi pagerėjo, na o Danijos atveju sumažėjo teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana.
Per visus praėjusius metus tarp OMX NORDIC 40 indekso atstovių pajamas padidino net trys ketvirtadaliai, o EBITDA pelnus - irgi tiek pat. Per 2016 metus buvo atitinkamai 18 ir 23, tad akivaizdu, jog 2017 metais padėtis pagerėjo, o tai džiugina. Labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo šios bendrovės: energetikos srityje veikianti Fortum, pramonės atstovė Sandvik, automobilių gamintoja Volvo, metalų kasėja ir išgavėja Boliden, danų A.P. Møller - Mærsk, DSV ir Genmab. Be to, net virš trijų kartų pašoko legendinės Nokia EBITDA pelnas.
Tuo tarpu buvo tik keletas įmonių, kurių veiklos rezultatai per praėjusius metus pablogėjo, t.y. telekomunikacijų milžinė Telia Company, Vestas Wind Systems, vaistų gamintoja AstraZeneca ir Nordea Bank bankas taip pat užfiksavo pajamų ir pelno kritimą.
Kalbant apie likvidumo rodiklį, tai bendra jo mediana per metus nepakito, pramonės atveju nežymiai smuktelėjo, o paslaugų - pajudėjo priešinga linkme. Tarp Šiaurės šalių minimas medianinis Danijos rodiklis ūgtelėjo, o kitų dviejų šalių nepakito. Praėjusių metų pabaigoje tarp keturiasdešimties didžiausių bankų ir kompanijų absoliučiai didžiausiu likvidumo rodikliu išsiskyrė Genmab, be to, didesniais pasižymėjo investicinė kompanija Investor, energetikos bendrovė Fortum. Kita vertus buvo net keletas kompanijų, kurių trumpalaikiai įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje viršijo trumpalaikį turtą, t.y. toks reiškinys fiksuotas AstraZeneca atveju, Carlsberg ir Coloplast įmonėse.
Bendras įsipareigojimų ir turto (Į/T) santykinis finansinis medianinis rodiklis per metus paaugo nuo 0,58 iki 0,61 reikšmės. Ta pati tendencija fiksuota ir tarp pramonės atstovių, tuo tarpu paslaugų ir finansų srityje buvo priešingai. Danijos minimas medianinis rodiklis paaugo, Suomijos nepakito, o Švedijos smuktelėjo, bet buvo pats didžiausias.
Be bankų didžiąją turto dalį 2017 metų pabaigoje sudarė įsipareigojimai ir pas šias įmones: Electrolux, AstraZeneca, Volvo, Skanska ir Sampo. Tuo tarpu mažiausiu minimu rodikliu gali pasigirti Genmab, be to, Investor atveju jis irgi itin žemas.
Bendras metinis medianinis turto grąžos arba ROA rodiklis per metus paaugo nuo 5,3 iki 6,4 procento, arba daugiau nei vienu procentu. Pramonės ir paslaugų srityse irgi fiksuotas prieaugis, o finansų atstovių minimas rodiklis išliko stabilus. Visų trijų Skandinavijos šalių turto grąžos medianiai rodikliai pakilo, o Suomijos atveju jis buvo didžiausias. Stambiausiu ROA rodikliu 2017 metais gali pasigirti trys kompanijos iš Danijos: Novo Nordisk, Pandora ir Coloplast, kur visai atvejais jis siekė net virš trisdešimties procentų. Tačiau nepavyko išvengti ir neigiamų metinių turto grąžų (A.P. Møller - Mærsk, Ericsson bei Nokia).
Kitas metinis pelningumo bendras medianinis rodiklis, t.y. EBITDA maržos, per 2017 metus taip pajudėjo pozityvia kryptimi ir paaugo nuo 18,4 iki 20,2 procento. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės, paslaugų bei finansų srityse. Tarp trijų Šiaurės šalių tik vienintelės Suomijos minimas medianinis rodiklis per metus smuktelėjo, o Danijos atveju jis buvo didžiausias.
Iš nagrinėjamo indekso OMX NORDIC 40 narių vienintelėjo Ericsson metinė EBITDA marža buvo neigiama, kai prieš metus ji vis dar buvo teigiama. Statybų milžinės Skanska minimas rodiklis nors ir buvo teigiamas, tačiau sudarė tik 2,9 procento, kai prieš metus siekė penkis procentus, Nokia EBITDA pelningumas sudarė septynis procentus, tačiau per 2016 metus jis buvo neigiamas. Didžiausiomis metinėmis EBITDA maržomis išsiskyrė ne kartą jau minėta biotechnologijų sektoriaus atstovės Genmab, taip pat vaistų gamintoja Novo Nordisk, o tarp bankų - Swedbank.
Kalbant apie tradiciškai pateikiamus esamus tris rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S, medianiniai ir toliau išlieka nei per daug dideli, nei per daug žemi. Mažiausiai pasižymi finansų ir paslaugų atstovės, o tarp šalių - Danijos didžiausi.
Finalinėje apžvalgos dalyje kaip įprasta aptarsime kaip pakito analizuojamų įmonių ir bankų akcijų kainos. Taigi, per praėjusius metus pabrango net dvidešimt penkių iš jų akcijos, kai per 2016 metus - 28. Tad nieko stebėtino, jog nors bendra akcijų kainų pokyčių mediana išliko teigiama, tačiau sumažėjo. Pramonės įmonių bendra akcijų pokyčių mediana per metus paaugo, tuo tarpu tiek paslaugų, tiek finansų atveju šis rodiklis krito ir tapo netgi neigiamas, tad padėtis pablogėjo. Labiausiai 2017 metais pabrango Suomijos atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o mažiausiai - švedų, kai prieš metus ten prieaugis buvo didžiausias.
Tarp atskirų kompanijų ir bankų per septynioliktus metus labiausiai šoktelėjo DSV (52,6 procento), energijos sektoriaus atstovės Neste (43,5 procento) ir Volvo (43,3 procento) akcijų kainos. Tuo tarpu labiausiai nuvertėjo Hennes & Mauritz (trečdaliu), Pandora (27,4 procento) ir Skanska (kiek daugiau nei penktadaliu) nuosavybės vertybiniai popieriai.
Nuo šių metų pradžios bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia apie tris procentus. Labiausiai pabrango pramonės atstovių ir Suomijos įmonių vertybiniai popieriai. Tarp keturiasdešimties nagrinėjamo indekso narių, savo rinkos vertes šiais metais kilstelėjo dvidešimt penki. Labiausiai gali džiaugtis investavę į Nokia ir Genmab akcijas, nes jų vertės nuo metų pradžios jau pakilo kiek daugiau nei penktadaliu. Beveik dvidešimt procentų per minimą laikotarpį pabrango informacinių technologijų atstovės Hexagon nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo tarpu labiausiai 2018 metais krito Hennes & Mauritz kapitalizacija, t.y. jau virš aštuoniolikos procentų.
OMX NORDIC 40 indeksui vėl eilinį kartą nepavyko pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, po ko tradiciškai sulaukėme korekcijos. Šiuo metu esame savotiškoje konsolidacinėje - korekcijos fazėje. Vis dėl to po jos pabaigos labai tikėtinas naujas augimo etapas ir tuo pačiu naujų rekordinių lygių pasiekimas, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Šios kompanijos akcijų kaina po įspūdingo šuolio į viršų anksčiau ar vėliau turėjo kiek pasikoreguoti, nuleisti garą, ko ir sulaukėme. Po korekcijos Genmab akcijos brangsta jau antrą mėnesį iš eilės. Tikėtina, kad su laiku sulauksime visų laikų rekordinio lygio testavimo.
DSV akcijų kaina po pastebimo augimo panašu, kad formuoja viršūnę, po ko tikėtina korekcija - pelnų realizacija, tad reiktų būti atsargiems ir atidžiai stebėti padėtį. Šioje pozicijoje korekcija būtų itin sveikas reiškinys.
Hennes & Mauritz akcijų kaina driokstelėjo žemyn dar įspūdingiau ir sparčiau. Akcijų kaina pasiekė 2008 metų krizės pradžioje buvusį lygį. Kol kas vis dar nesimato aiškių galimų šios tendencijos pabaigos ženklų.
Šios kompanijos akcijų kaina išlieka nuosmukio - korekciniame kanale, kuris prasidėjo dar 2016 metų vasarą. Bandoma formuoti korekcinį dugną. Jei šis bandymas bus sėkmingas, tuomet galime sulaukti Pandora akcijų kainos atšokimo.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.
Be to, pačiame OMX NORDIC 40 indekse, t.y. jo sudėtyje per praėjusį ketvirtį įvyko pokyčiai. Iš jo iškrito tokios kompanijos kaip: Novozymes, SCA ir Swedish Match, o jas pakeitė Ørsted, Neste ir Essity.
Pažvelgus į bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas, matome, jog per praėjusį ketvirtį jos buvo teigiamos. Tas pats reiškinys fiksuotas ir ketvirtį prieš tai bei prieš metus. Be to, EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo didesnė nei pajamų, ir toks pats reiškinys fiksuotas ir per 2016 ketvirtą ketvirtį, tiesa, tuomet pelnų pokyčių mediana buvo beveik dvigubai didesnė. Žinoma, paminėkime ir paprastą statistiką. Taigi, per ketvirtą 2017 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas sugebėjo padidinti net trys ketvirtadaliai OMX NORDIC 40 indekso atstovių, kai prieš metus šis skaičius siekė 27, o ketvirtį prieš tai - 30.
EBITDA pelnų atveju, juos padidino kiek daugiau nei pusė nagrinėjamų bankų ir įmonių, t.y. 21, o kritimas fiksuotas šešiolikoje atveju. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 28 ir 10, o per trečią praėjusių metų ketvirtį sudarė 24 ir 14, t.y. abiem atvejais buvo pozityvesni.
Bendrai tarp nagrinėjamo indekso atstovių tiek savo pajamas, tiek pelnus per praėjusį ketvirtį padidino beveik pusė, t.y. aštuoniolika. Ketvirtį prieš tai jų buvo penkiom daugiau, o prieš metus per ketvirtą ketvirtį tuo galėjo pasigirti dvidešimt dvi minimo indekso narės. Šįkart labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino A.P. Møller - Mærsk, Fortum, švedų metalų kasybos ir gavybos bendrovė Boliden, Essity bei DSV, o labiausiai šoktelėjo šių bendrovių EBITDA pelnai: spynų gamintojo ASSA ABLOY (daugiau nei dvigubai, tačiau tai susiję su vienkartinio pobūdžio išlaidomis prieš metus), kitos kompanijos iš Švedijos Sandvik pelnas pašoko dvigubai, Ørsted - kiek daugiu nei dvigubai, o medienos srityje veikiančios Stora Enso EBITDA per praėjusį ketvirtį pašoko 77,7 procento.
Žinoma, kaip ir įprasta, buvo ir tų Skandinavijos įmonių, kurių veiklos rezultatai per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pablogėjo. Tarp tokių atsidūrė drabužius kurianti, siuvanti ir jais prekiaujanti Hennes & Mauritz, vaistų gamintoja iš Danijos Novo Nordisk, vėjo jėgainių kompanija Vestas Wind Systems bei du bankai, t.y. Nordea Bank ir Danske Bank. Be to, didesnius pelnų kritimus užfiksavo vaistų gamintoja AstraZeneca, statybų sektoriaus milžinė Skanska ir mūsų šalyje veikianti Telia Company.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotos ir EBITDA maržos. Jų bendra mediana per metus paaugo nuo 18,2 iki 18,8 procento, tačiau ketvirtį prieš tai buvo kiek aukštesnė ir sudarė 18,9 procento. Tačiau štai tiek pramonės, tiek paslaugų šakose ir finansų sektoriuje šis rodiklis abiem atvejais smuktelėjo. Tarp trijų Skandinavijos šalių pozityviai išsiskyrė Švedija, kurios EBITDA maržų mediana paaugo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek ir su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai Danijos ir Suomijos rodikliai per metus smuktelėjo, bet pastarosios jis buvo didžiausias.
Tarp keturiasdešimties OMX NORDIC 40 indekso atstovių savo EBITDA pelningumus per praėjusį ketvirtį sugebėjo padidinti aštuoniolika, o kritimas fiksuotas dvidešimtyje atveju. Didžiausiomis maržomis išsiskyrė taip vadinamosios žaliosios energetikos atstovė Ørsted (83,6 procento) ir dar viena kompanija iš Danijos Genmab, kuri veikia biotechnologijų srityje ir kurios marža siekė 69,1 procento. Pirmosios minimas rodiklis per metus pašoko, o antrosios - kiek smuktelėjo.
Neigiamą EBITDA maržą per paskutinį praėjusių metų ketvirtį užfiksavo tik Ericsson, kai prieš metus šis rodiklis dar buvo teigiamas. Na o mažiausiu minimu rodikliu tradiciškai išsiskyrė Skanska, DSV, be to, mažesnį nei dešimties procentų pelningumą taip pat fiksavo ABB ir Electrolux.
Bendros turto grąžos medianos atveju ji pakilo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek ir su 2016 metų ketvirtu ketvirčiu iki dviejų procentų. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės srityje, tuo tarpu paslaugose ir finansuose buvo kardinaliai priešingai. Danija pagal ROA medianinį rodiklį išsiskyrė pozityviausiai, nes jis abiem atvejais paaugo. Suomijos per metus irgi ūgtelėjo, o Švedijos - krito.
Tarp nagrinėjamų kompanijų ir bankų savo turto grąžos rodiklį per metus kilstelėjo penkiolika, o kritimas fiksuotas devyniolikoje atveju. Tuo tarpu didžiausius ROA rodiklius per praėjusį ketvirtį užfiksavo Genmab ir Pandora, t.y. jie buvo dviženkliai. Net keturiais atvejais turto grąžos rodiklis buvo neigiamas (Nokia, Investor, Ericsson ir Autoliv SDB), kai prieš metus tokių įmonių buvo perpus mažiau.
Žinoma, tradiciškai pateikiame ir metinių veiklos rezultatų pokyčių lenteles kartu su kitais papildomais santykiniais finansiniais rodikliais. Taigi per 2017 metus bendros pajamų ir pelnų pokyčių medianos procentine išraiška buvo teigiamos, kai prieš metus pajamų buvo neigiama, o EBITDA pelnų - tik nežymiai teigiama. Analogiškas padėties pagerėjimas fiksuotas tiek pramonės, tiek paslaugų šakose, ir finansų sektoriuje. Suomijos veiklos rezultatų pokyčių medianos per 2016 metus buvo neigiamos, na o dabar tapo teigiamos, Švedijos atveju padėtis irgi pagerėjo, na o Danijos atveju sumažėjo teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana.
Per visus praėjusius metus tarp OMX NORDIC 40 indekso atstovių pajamas padidino net trys ketvirtadaliai, o EBITDA pelnus - irgi tiek pat. Per 2016 metus buvo atitinkamai 18 ir 23, tad akivaizdu, jog 2017 metais padėtis pagerėjo, o tai džiugina. Labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo šios bendrovės: energetikos srityje veikianti Fortum, pramonės atstovė Sandvik, automobilių gamintoja Volvo, metalų kasėja ir išgavėja Boliden, danų A.P. Møller - Mærsk, DSV ir Genmab. Be to, net virš trijų kartų pašoko legendinės Nokia EBITDA pelnas.
Tuo tarpu buvo tik keletas įmonių, kurių veiklos rezultatai per praėjusius metus pablogėjo, t.y. telekomunikacijų milžinė Telia Company, Vestas Wind Systems, vaistų gamintoja AstraZeneca ir Nordea Bank bankas taip pat užfiksavo pajamų ir pelno kritimą.
Kalbant apie likvidumo rodiklį, tai bendra jo mediana per metus nepakito, pramonės atveju nežymiai smuktelėjo, o paslaugų - pajudėjo priešinga linkme. Tarp Šiaurės šalių minimas medianinis Danijos rodiklis ūgtelėjo, o kitų dviejų šalių nepakito. Praėjusių metų pabaigoje tarp keturiasdešimties didžiausių bankų ir kompanijų absoliučiai didžiausiu likvidumo rodikliu išsiskyrė Genmab, be to, didesniais pasižymėjo investicinė kompanija Investor, energetikos bendrovė Fortum. Kita vertus buvo net keletas kompanijų, kurių trumpalaikiai įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje viršijo trumpalaikį turtą, t.y. toks reiškinys fiksuotas AstraZeneca atveju, Carlsberg ir Coloplast įmonėse.
Bendras įsipareigojimų ir turto (Į/T) santykinis finansinis medianinis rodiklis per metus paaugo nuo 0,58 iki 0,61 reikšmės. Ta pati tendencija fiksuota ir tarp pramonės atstovių, tuo tarpu paslaugų ir finansų srityje buvo priešingai. Danijos minimas medianinis rodiklis paaugo, Suomijos nepakito, o Švedijos smuktelėjo, bet buvo pats didžiausias.
Be bankų didžiąją turto dalį 2017 metų pabaigoje sudarė įsipareigojimai ir pas šias įmones: Electrolux, AstraZeneca, Volvo, Skanska ir Sampo. Tuo tarpu mažiausiu minimu rodikliu gali pasigirti Genmab, be to, Investor atveju jis irgi itin žemas.
Bendras metinis medianinis turto grąžos arba ROA rodiklis per metus paaugo nuo 5,3 iki 6,4 procento, arba daugiau nei vienu procentu. Pramonės ir paslaugų srityse irgi fiksuotas prieaugis, o finansų atstovių minimas rodiklis išliko stabilus. Visų trijų Skandinavijos šalių turto grąžos medianiai rodikliai pakilo, o Suomijos atveju jis buvo didžiausias. Stambiausiu ROA rodikliu 2017 metais gali pasigirti trys kompanijos iš Danijos: Novo Nordisk, Pandora ir Coloplast, kur visai atvejais jis siekė net virš trisdešimties procentų. Tačiau nepavyko išvengti ir neigiamų metinių turto grąžų (A.P. Møller - Mærsk, Ericsson bei Nokia).
Kitas metinis pelningumo bendras medianinis rodiklis, t.y. EBITDA maržos, per 2017 metus taip pajudėjo pozityvia kryptimi ir paaugo nuo 18,4 iki 20,2 procento. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės, paslaugų bei finansų srityse. Tarp trijų Šiaurės šalių tik vienintelės Suomijos minimas medianinis rodiklis per metus smuktelėjo, o Danijos atveju jis buvo didžiausias.
Iš nagrinėjamo indekso OMX NORDIC 40 narių vienintelėjo Ericsson metinė EBITDA marža buvo neigiama, kai prieš metus ji vis dar buvo teigiama. Statybų milžinės Skanska minimas rodiklis nors ir buvo teigiamas, tačiau sudarė tik 2,9 procento, kai prieš metus siekė penkis procentus, Nokia EBITDA pelningumas sudarė septynis procentus, tačiau per 2016 metus jis buvo neigiamas. Didžiausiomis metinėmis EBITDA maržomis išsiskyrė ne kartą jau minėta biotechnologijų sektoriaus atstovės Genmab, taip pat vaistų gamintoja Novo Nordisk, o tarp bankų - Swedbank.
Kalbant apie tradiciškai pateikiamus esamus tris rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S, medianiniai ir toliau išlieka nei per daug dideli, nei per daug žemi. Mažiausiai pasižymi finansų ir paslaugų atstovės, o tarp šalių - Danijos didžiausi.
Finalinėje apžvalgos dalyje kaip įprasta aptarsime kaip pakito analizuojamų įmonių ir bankų akcijų kainos. Taigi, per praėjusius metus pabrango net dvidešimt penkių iš jų akcijos, kai per 2016 metus - 28. Tad nieko stebėtino, jog nors bendra akcijų kainų pokyčių mediana išliko teigiama, tačiau sumažėjo. Pramonės įmonių bendra akcijų pokyčių mediana per metus paaugo, tuo tarpu tiek paslaugų, tiek finansų atveju šis rodiklis krito ir tapo netgi neigiamas, tad padėtis pablogėjo. Labiausiai 2017 metais pabrango Suomijos atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o mažiausiai - švedų, kai prieš metus ten prieaugis buvo didžiausias.
Tarp atskirų kompanijų ir bankų per septynioliktus metus labiausiai šoktelėjo DSV (52,6 procento), energijos sektoriaus atstovės Neste (43,5 procento) ir Volvo (43,3 procento) akcijų kainos. Tuo tarpu labiausiai nuvertėjo Hennes & Mauritz (trečdaliu), Pandora (27,4 procento) ir Skanska (kiek daugiau nei penktadaliu) nuosavybės vertybiniai popieriai.
Nuo šių metų pradžios bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia apie tris procentus. Labiausiai pabrango pramonės atstovių ir Suomijos įmonių vertybiniai popieriai. Tarp keturiasdešimties nagrinėjamo indekso narių, savo rinkos vertes šiais metais kilstelėjo dvidešimt penki. Labiausiai gali džiaugtis investavę į Nokia ir Genmab akcijas, nes jų vertės nuo metų pradžios jau pakilo kiek daugiau nei penktadaliu. Beveik dvidešimt procentų per minimą laikotarpį pabrango informacinių technologijų atstovės Hexagon nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo tarpu labiausiai 2018 metais krito Hennes & Mauritz kapitalizacija, t.y. jau virš aštuoniolikos procentų.
OMX NORDIC 40 indeksui vėl eilinį kartą nepavyko pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, po ko tradiciškai sulaukėme korekcijos. Šiuo metu esame savotiškoje konsolidacinėje - korekcijos fazėje. Vis dėl to po jos pabaigos labai tikėtinas naujas augimo etapas ir tuo pačiu naujų rekordinių lygių pasiekimas, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Šios kompanijos akcijų kaina po įspūdingo šuolio į viršų anksčiau ar vėliau turėjo kiek pasikoreguoti, nuleisti garą, ko ir sulaukėme. Po korekcijos Genmab akcijos brangsta jau antrą mėnesį iš eilės. Tikėtina, kad su laiku sulauksime visų laikų rekordinio lygio testavimo.
DSV akcijų kaina po pastebimo augimo panašu, kad formuoja viršūnę, po ko tikėtina korekcija - pelnų realizacija, tad reiktų būti atsargiems ir atidžiai stebėti padėtį. Šioje pozicijoje korekcija būtų itin sveikas reiškinys.
Hennes & Mauritz akcijų kaina driokstelėjo žemyn dar įspūdingiau ir sparčiau. Akcijų kaina pasiekė 2008 metų krizės pradžioje buvusį lygį. Kol kas vis dar nesimato aiškių galimų šios tendencijos pabaigos ženklų.
Šios kompanijos akcijų kaina išlieka nuosmukio - korekciniame kanale, kuris prasidėjo dar 2016 metų vasarą. Bandoma formuoti korekcinį dugną. Jei šis bandymas bus sėkmingas, tuomet galime sulaukti Pandora akcijų kainos atšokimo.