versija spausdinimui
(0)
Senokai matytas ketvirtis. Tiek daug absoliučiai dominuojančios raudonos spalvos nebuvo jau seniai, „kraujas” liejosi laisvai, o kai kuriais atvejais netgi itin gausiai bei nesustabdomai tryško. Tačiau iš kitos pusės, tai anksčiau ar vėliau turėjo nutikti, bet matyt mažai kas tikėjosi, jog tai įvyks atostogų laikotarpiu. Esminis klausimas yra, kas mūsų laukia toliau, kur link judės rinkos, ar sulauksime eilinės pagalbos iš šalies?
Fed blefuoja?
Na ką gi, Amerikos Centrinis bankas ir vėl nepadidino savo bazinės palūkanų normos. Tai jau nutiko trečią kart šiais metais, t.y. kai nepasitvirtino lūkesčiai. Iš pradžių laukta, jog pinigų politika šioje šalyje po labai ilgos pertraukos gali būti sugriežtinta jau balandžio mėnesį, vėliau tai buvo atidėta vasaros pradžiai, na o po to rugsėjui. Dar liko metų pabaiga ir tuo pačiu žiemos pradžia, tačiau ir šie lūkesčiai po mažu blėsta.
Taigi, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai tiesiog meistriškai blefuoja, ar yra neryžtingi ir praleido gerą progą bent šiek tiek simboliškai padidinti savo bazinę palūkanų normą? Ko gero, jie tapo savo pačių vykdomos monetarinės politikos ir bendrų pasaulyje vyraujančių tendencijų įkaitais. Žinoma, vertinant visumą, reali ekonominė padėtis Amerikoje yra geresnė nei euro zonoje, Kinijoje, Japonijoje bei likusioje pasaulio dalyje. Tačiau geresnė galbūt tik dabar, o pagrindas kuriuo einama gali būti itin trapus. Baimės ir nerimas auga, o laikas bėga.
Visi rinkos dalyviai priprato prie itin konfortiškų sąlygų, t.y. itin pigaus skolinimosi ir palaikymo iš šalies. Taigi, atsirado priklausomybė nuo itin švelnios iki tol nematytos pinigų politikos, kuri jau tęsiasi itin ilgai, na o jos realus teigiamas poveikis vis labiau blėsta. Tačiau tuo pačiu reiktų atkreipti dėmesį į faktą, jog rinkos dalyviai taip pat jautriai sureagavo ir į prieš kelis metus buvusius Amerikos Centrinio banko planus nutraukti tuo metu šio banko vykdytą kiekybinį švelninimą (QE), t.y. aktyvų supirkimą. Naujoji Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovė Janet Yellen parėmusi pareigas gan greit ir aktyviai mažino minėtos programos apimtis ir galiausiai ją nutraukė ir dėl to, beja, pasaulis nesugriuvo.
Antrojo šių metų ketvirčio apžvalgoje buvo teigta - prognozuota, jog tikimybė, bent liepos pradžioje, kad Amerikos Centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą po ilgos pertraukos padidins jau rugsėjį siekia 65 - 70 procentų. Taigi, buvo suklysta, be to, daugelis irgi bent duotuoju laiko momentu irgi tą patį manė, tad tuo pačiu suklydo didžioji dauguma, nes tik labai nedidelė dalis rinkos dalyvių teigė, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas bus nepajėgus tą padaryti.
Minimo banko atstovai bent kol kas klaidos nepadarė. Tačiau progų tą padaryti jie dar turės, nors tokia tikimybė bent jau šiuo metu nuosekliai mažėja. Tuo pačiu vis labiau pasigirsta nuomonių, jog Amerikos Centrinis bankas su laiku apskritai turės keisti kursą 180 laipsnių, t.y. turės vėl sugrįžti prie kiekybinio švelninimo.
ECB padidins apsukas?
Europoje padėtis irgi nėra itin gera. Žinoma, iš pirmo plano jau pasitraukė Graikija, ko gero bent kol kas, tačiau problemų netrūksta. Ekonomikos augimas euro zonoje yra itin kuklus, nors kai kurios atskiros šalys, kurios dar visai neseniai buvo susidūrusios su rimta skolų krize, demonstruoja gan solidų atsigavimą ir augimą. Tačiau tai greičiau išimtis iš bendros tendencijos, kuri nedžiugina.
Bedarbystės mažėjimo tempai taip pat sulėtėjo, o kai kuriose Pietų Europos šalyse šis rodiklis vis dar yra katastrofiškai aukštas. Žinoma, galima įtarti, kad iš dalies taip yra dėl šešėlinės ekonomikos. Tuo tarpu metinis vartotojų kainų pokytis euro zonoje, po tam tikros pertraukos, ir vėl tapo neigiamas, taigi, dėl ir vėl kritusių naftos ir kitų energijos išteklių bei kitų žaliavų kainų, gilesnės defliacijos, kuri galėtų pereiti ir į defliacinę spiralę bei gal net defliacinę depresiją, grėsmė ir vėl sugrįžo.
Europos Centrinio banko atstovų sprendimas nuo šių metų kovo mėnesio pradėti įgyvendinti europietišką QE, bent kol kas irgi itin ryškių ir pastebimų esminių rezultatų neatnešė. Žinoma, smuktelėjo euro kursas, kas padidino euro zonos kompanijų konkurencingumą užsienio rinkose, bei dėl šios programos dar labiau sumažėjo šios zonos šalių skolos vertybinių popierių pajamingumas, tad vis dėl to tai geriau nei absoliučiai nieko.
Šio banko atstovai jau užsiminė, kad jeigu euro zonoje defliaciniai procesai vis labiau įsibėgės, ir kils grėsmė dėl antrinės šio proceso bangos, jie pasiruošę imtis papildomų veiksmų, t.y. šiuo metu įgyvendinama aktyvų supirkimo programa gali būti koreguojama. Buvo pabrėžta, kad minėta programa yra labai lanksti, t.y. esant reikalui gali būti prailginta tiek jos trukmė, tiek išplėsta jos apimtis bei pakoreguotas aktyvų supirkimo turinys.
Žinoma, kol kas tai tik žodinės intervencijos ir labai mažai tikėtina, jog aktyvų supirkimo programos korekcijos sulauktume jau šį ketvirtį, tačiau tokia tikimybė padidėjo, ir jei laikui bėgant padėtis nesitaisys, ji didės dar labiau.
Kinijos balionas ir toliau leis orą?
Kinijos ekonomikos, kuri, reikia pabrėžti, yra antra pagal dydį pasaulyje, augimas lėtėja, ir tai jau visiems aiškiai matomas faktas. O jei dar pakalbėtume apie realų tikrąjį augimą, apie ką vis atviriau ima kalbėti daugelis ekonomistų ir analitikų, vaizdelis taptų dar grėsmingesnis. Taigi, problemos egzistuoja, ir investuotojai, nepaisant Kinijos Centrinio banko pastangų švelninti padėtį, į tai reaguoja parduodami šios šalies kompanijų akcijas ir kitus aktyvus.
Kinijos akcijų rinka, kuri prieš tai net keturis ketvirčius iš eilės intensyviai augo ir buvo viena iš lyderių arba netgi absoliuti lyderė pasaulyje, per praėjusį ketvirtį tikrąją to žodžio prasme su pagreičiu ėmė sparčiai leisti orą bei iš padebesių nusileido, o gal geriau sakyti gan stipriai tėškėsi į žemę, t.y. per praėjusį ketvirtį ji buvo absoliuti autsaiderė.
Taigi, šios šalies akcijų rinka iš esmės yra greitai išpūsto, ir po to kur kas greičiau ir agresyviau nusileidusio spekuliacinio burbulo pavyzdys. Į šį burbulo pūtimąsi Kinijoje su laiku ėmė įsitraukti vis daugiau žmonių, bei vis daugiau žmonių iš gatvės, o tai jau buvo aiškus ir klasikinis pavyzdys, kad anksčiau ar vėliau šis šou pasibaigs ir jo pabaiga taip pat bus itin klasikinė.
Verta pabrėžti, kad jei ne Kinijos valdžios aktyvūs veiksmai siekiant bent kiek pristabdyti išpardavimą šalies akcijų rinkoje, kuris po truputį buvo pradėjęs įgauti jau ir paniškų požymių, vaizdelis be jokios abejonės būtų dar baisesnis ir gerokai solidžiai raudonesnis. Dar aktyviau pradėję panikuoti rinkos dalyviai galėjo gerokai nuleisti Kinijos akcijų rinkai „kraują”.
Vaizdelis ne ką malonesnis ir kitose dideles ambicijas puoselėjusiose ir vis dar puoselėjančiose BRIC šalyse, t.y. tiek Brazilijoje, tiek ir Rusijoje. Kiek pozityviau šiuo atveju išsiskiria tik Indija.
Ko galima tikėtis toliau? Gal padėtis kiek stabilizuosis, gal sulauksime šiokio tokio atšokimo, tačiau pasitikėjimas blėsta, na o šalių valdžių ir Centrinių bankų pastangos kovoti su rinkoje esančia tendencija labai dažnai pasibaigia itin tragiškai ir be galo skausmingai. Šių metų pradžioje buvęs Šveicarijos Centrinio banko pavyzdys tą puikiai patvirtina.
Apskritai vertinant, tai šiuo metu toks jausmas ir vaizdas, kad mes visi drauge pasaulyje jau ne pirmus metus bandydami surasti tinkamą ir patį geriausią kelią klaidžiojame po pavojingą ir klastingą pelkę - raistą. Per šią kelionę kartais atrodė, kad jau radome tinkamą kelią ir jau netrukus išbrisime iš šios pavojingos klampynės, tačiau tuo pačiu jau ne kartą teko nusivilti ir vis atsirasdavo kažkokios kliūtys, kurios sugrąžindavo mus atgal į tą pačią pavojingą ir klastingą pelkę - raistą.
Žinoma, itin pavojingose pelkės - raisto atkarpose nupjauti aplink ir kelyje buvę medžiai, kurių kiekis su laiku vis labiau didėjo, padėjo mums patogiau judėti šioje kelionėje ieškant kelio, tačiau minėti medžiai su laiku pradėjo pūti ir jų patikimumas bei efektyvumas irgi tuo pačiu mažėja, be to, gan pastebimai sumažėjo ir nenupjautų medžių skaičius, beje, likę jau nėra tokie itin dideli ir tvirti bei patikimi, na o pjovimo įrankiai irgi vis labiau nusidėvi, o kur dar nelauktų ir netikėtų liūčių bei uraganų ir kitų grėsmių pavojus.
Dar gali tekti nemažai paklaidžioti, kol iš tiesų bus surastas tinkamas kelias iš šios padėties, o kelionė tampa vis labiau varginanti, tikėjimas ir viltis blėsta, tad ji ko gero ne visiems bus sėkminga, t.y. kelionė pareikalaus aukų. Taigi, svarbiausia pasirinkti tinkamus ir patikimus šios kelionės partnerius bei nepasiduodant iliuzijoms ir vilionėms bei būtina nuolat mastyti ir analizuoti.
Fed blefuoja?
Na ką gi, Amerikos Centrinis bankas ir vėl nepadidino savo bazinės palūkanų normos. Tai jau nutiko trečią kart šiais metais, t.y. kai nepasitvirtino lūkesčiai. Iš pradžių laukta, jog pinigų politika šioje šalyje po labai ilgos pertraukos gali būti sugriežtinta jau balandžio mėnesį, vėliau tai buvo atidėta vasaros pradžiai, na o po to rugsėjui. Dar liko metų pabaiga ir tuo pačiu žiemos pradžia, tačiau ir šie lūkesčiai po mažu blėsta.
Taigi, Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai tiesiog meistriškai blefuoja, ar yra neryžtingi ir praleido gerą progą bent šiek tiek simboliškai padidinti savo bazinę palūkanų normą? Ko gero, jie tapo savo pačių vykdomos monetarinės politikos ir bendrų pasaulyje vyraujančių tendencijų įkaitais. Žinoma, vertinant visumą, reali ekonominė padėtis Amerikoje yra geresnė nei euro zonoje, Kinijoje, Japonijoje bei likusioje pasaulio dalyje. Tačiau geresnė galbūt tik dabar, o pagrindas kuriuo einama gali būti itin trapus. Baimės ir nerimas auga, o laikas bėga.
Antrojo šių metų ketvirčio apžvalgoje buvo teigta - prognozuota, jog tikimybė, bent liepos pradžioje, kad Amerikos Centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą po ilgos pertraukos padidins jau rugsėjį siekia 65 - 70 procentų. Taigi, buvo suklysta, be to, daugelis irgi bent duotuoju laiko momentu irgi tą patį manė, tad tuo pačiu suklydo didžioji dauguma, nes tik labai nedidelė dalis rinkos dalyvių teigė, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas bus nepajėgus tą padaryti.
Minimo banko atstovai bent kol kas klaidos nepadarė. Tačiau progų tą padaryti jie dar turės, nors tokia tikimybė bent jau šiuo metu nuosekliai mažėja. Tuo pačiu vis labiau pasigirsta nuomonių, jog Amerikos Centrinis bankas su laiku apskritai turės keisti kursą 180 laipsnių, t.y. turės vėl sugrįžti prie kiekybinio švelninimo.
ECB padidins apsukas?
Europoje padėtis irgi nėra itin gera. Žinoma, iš pirmo plano jau pasitraukė Graikija, ko gero bent kol kas, tačiau problemų netrūksta. Ekonomikos augimas euro zonoje yra itin kuklus, nors kai kurios atskiros šalys, kurios dar visai neseniai buvo susidūrusios su rimta skolų krize, demonstruoja gan solidų atsigavimą ir augimą. Tačiau tai greičiau išimtis iš bendros tendencijos, kuri nedžiugina.
Europos Centrinio banko atstovų sprendimas nuo šių metų kovo mėnesio pradėti įgyvendinti europietišką QE, bent kol kas irgi itin ryškių ir pastebimų esminių rezultatų neatnešė. Žinoma, smuktelėjo euro kursas, kas padidino euro zonos kompanijų konkurencingumą užsienio rinkose, bei dėl šios programos dar labiau sumažėjo šios zonos šalių skolos vertybinių popierių pajamingumas, tad vis dėl to tai geriau nei absoliučiai nieko.
Šio banko atstovai jau užsiminė, kad jeigu euro zonoje defliaciniai procesai vis labiau įsibėgės, ir kils grėsmė dėl antrinės šio proceso bangos, jie pasiruošę imtis papildomų veiksmų, t.y. šiuo metu įgyvendinama aktyvų supirkimo programa gali būti koreguojama. Buvo pabrėžta, kad minėta programa yra labai lanksti, t.y. esant reikalui gali būti prailginta tiek jos trukmė, tiek išplėsta jos apimtis bei pakoreguotas aktyvų supirkimo turinys.
Žinoma, kol kas tai tik žodinės intervencijos ir labai mažai tikėtina, jog aktyvų supirkimo programos korekcijos sulauktume jau šį ketvirtį, tačiau tokia tikimybė padidėjo, ir jei laikui bėgant padėtis nesitaisys, ji didės dar labiau.
Kinijos balionas ir toliau leis orą?
Kinijos ekonomikos, kuri, reikia pabrėžti, yra antra pagal dydį pasaulyje, augimas lėtėja, ir tai jau visiems aiškiai matomas faktas. O jei dar pakalbėtume apie realų tikrąjį augimą, apie ką vis atviriau ima kalbėti daugelis ekonomistų ir analitikų, vaizdelis taptų dar grėsmingesnis. Taigi, problemos egzistuoja, ir investuotojai, nepaisant Kinijos Centrinio banko pastangų švelninti padėtį, į tai reaguoja parduodami šios šalies kompanijų akcijas ir kitus aktyvus.
Taigi, šios šalies akcijų rinka iš esmės yra greitai išpūsto, ir po to kur kas greičiau ir agresyviau nusileidusio spekuliacinio burbulo pavyzdys. Į šį burbulo pūtimąsi Kinijoje su laiku ėmė įsitraukti vis daugiau žmonių, bei vis daugiau žmonių iš gatvės, o tai jau buvo aiškus ir klasikinis pavyzdys, kad anksčiau ar vėliau šis šou pasibaigs ir jo pabaiga taip pat bus itin klasikinė.
Verta pabrėžti, kad jei ne Kinijos valdžios aktyvūs veiksmai siekiant bent kiek pristabdyti išpardavimą šalies akcijų rinkoje, kuris po truputį buvo pradėjęs įgauti jau ir paniškų požymių, vaizdelis be jokios abejonės būtų dar baisesnis ir gerokai solidžiai raudonesnis. Dar aktyviau pradėję panikuoti rinkos dalyviai galėjo gerokai nuleisti Kinijos akcijų rinkai „kraują”.
Vaizdelis ne ką malonesnis ir kitose dideles ambicijas puoselėjusiose ir vis dar puoselėjančiose BRIC šalyse, t.y. tiek Brazilijoje, tiek ir Rusijoje. Kiek pozityviau šiuo atveju išsiskiria tik Indija.
Ko galima tikėtis toliau? Gal padėtis kiek stabilizuosis, gal sulauksime šiokio tokio atšokimo, tačiau pasitikėjimas blėsta, na o šalių valdžių ir Centrinių bankų pastangos kovoti su rinkoje esančia tendencija labai dažnai pasibaigia itin tragiškai ir be galo skausmingai. Šių metų pradžioje buvęs Šveicarijos Centrinio banko pavyzdys tą puikiai patvirtina.
Žinoma, itin pavojingose pelkės - raisto atkarpose nupjauti aplink ir kelyje buvę medžiai, kurių kiekis su laiku vis labiau didėjo, padėjo mums patogiau judėti šioje kelionėje ieškant kelio, tačiau minėti medžiai su laiku pradėjo pūti ir jų patikimumas bei efektyvumas irgi tuo pačiu mažėja, be to, gan pastebimai sumažėjo ir nenupjautų medžių skaičius, beje, likę jau nėra tokie itin dideli ir tvirti bei patikimi, na o pjovimo įrankiai irgi vis labiau nusidėvi, o kur dar nelauktų ir netikėtų liūčių bei uraganų ir kitų grėsmių pavojus.
Dar gali tekti nemažai paklaidžioti, kol iš tiesų bus surastas tinkamas kelias iš šios padėties, o kelionė tampa vis labiau varginanti, tikėjimas ir viltis blėsta, tad ji ko gero ne visiems bus sėkminga, t.y. kelionė pareikalaus aukų. Taigi, svarbiausia pasirinkti tinkamus ir patikimus šios kelionės partnerius bei nepasiduodant iliuzijoms ir vilionėms bei būtina nuolat mastyti ir analizuoti.