versija spausdinimui
(0)
Mūsų šalyje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Tad šįkart mūsų dėmesio centre būtent Lietuvoje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų tradicinė apžvalga ir jų veiklos rezultatai. Šiais metais visų jų investicinė grąža yra teigiama.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos visų pensijų fondų valdomų aktyvų vertė siekė 6,597 mlrd. eurų bei lyginant su šių metų pradžia paaugo virš septyniolikos procentų, o štai dalyvių skaičius ūgtelėjo 1,1 procento iki 1,424 milijono žmonių.
Kaip matome iš pateiktų paveikslėlių su atvaizduotais duomenimis, lyderės pozicijos tiek pagal valdomų aktyvų vertę (38,2 procento), tiek pagal dalyvių skaičių (39,2 procento) ir toliau neužleidžia Swedbank investicijų valdymas. Jo turimų aktyvų vertė, lyginant su metų pradžia, pakilo beveik devynioliką procentų, arba daugiausiai tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų, iki 2,523 mlrd. eurų, o štai klientų skaičius ūgtelėjo beveik vienu procentu iki 558,117 tūkstančių. Antroje pozicijoje yra kito švediško banko SEB investicijų valdymo bendrovė, kurios antrosios pakopos pensijų fondų grynieji aktyvai šiais metais paaugo septynioliką procentų, o dalyvių kiekis nežymiai smuktelėjo 0,6 procento. Toliau sąraše tiek pagal valdomą turtą, tiek pagal klientų skaičių rikiuojasi Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Lyginant su šių metų pradžia, minimi rodikliai ūgtelėjo atitinkamai 16,2 ir 2,8 procento (dalyvių skaičius pakilo labiausiai tarp visų šio tipo pensijų fondų valdytojų).
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų tiek savo valdomų aktyvų vertę (net 5,5 karto), tiek klientų skaičių (net 28,5 karto) labiausiai kilstelėjo šios rinkos naujokas Goindex, kas tuo pačiu susiję su žema palyginamaja baze, nes šios įmonės šio tipo fondai veiklą pradėjo tik prieš kiek daugiau nei metus.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tarp šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos vidurkis nuo šių metų pradžios siekia nežymiai daugiau nei šešis procentus. Daugiausiai savo klientams, t.y. 7,37 procento bent kol kas uždirbo antrosios pakopos pensijų fondų srities naujoko Goindex fondas. Tuo tarpu mažiausia investicine grąža šiais metais išsiskiria Luminor 1996–2002 bei INVL pensija 1996–2002 fondai.
Kalbant apie ilgesnės trukmės grąžą, t.y. nuo 2019 metų, su beveik penkiasdešimt procentų lyderiauja INVL pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas, kai bendras grąžos vidurkis yra kiek didesnis nei keturiasdešimt penki procentai. Žemiau minimo vidurkio yra dviejų fondų, t.y. Allianz Y3 1996–2002 (40.57 procento) bei Luminor 1996–2002 (41.39 procento) veiklos rezultatai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tarp šios grupės pensijų fondų pagal uždarbį pasiektą šiais metais, kuris sudaro 7,4 procento, lyderiauja tik daugiau nei pastaruosius vienerius metus veikiantis Goindex pensija 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondas, o antroje pozicijoje su 6,82 procento investicine grąža yra įsitaisęs Allianz Y2 1989–1995 fondas, kai bendras uždarbio vidurkis siekia kiek daugiau nei šešis procentus. Tuo tarpu prasčiausiai šiais metais sekasi Luminor 1989–1995 bei INVL pensija 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža yra kiek didesnė nei penki procentai.
Tarp šios grupės penkių fondų pagal grąžą nuo jų veiklos pradžios prasčiausiai bent šiuo metu sekasi Allianz Y2 1989–1995 trečiosios pakopos pensijų fondui, kurio uždarbis neviršija keturiasdešimties procentų. Faktiškai indentiška grąža, kuri viršija penkiasdešimt procentų, išsiskiria du fondai, t.y. Swedbank pensija 1989–1995 bei INVL pensija 1989–1995, kurie lyderiauja, be to, bendrą uždarbio vidurkį, kuris sudaro beveik keturiasdešimt šešis procentus, dar viršija SEB 1989–1995 metų grupės pensijų fondas.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Šiuo atveju vėl daugiausiai savo klientams nuo šių metų pradžios uždirbo šios grupės Goindex antrosios pakopos pensijų fondas, kurio investicinė grąža siekia 7,39 procento, kai bendras šešių fondų uždarbio vidurkis sudaro 6,2 procento. Trijų iš jų grąža šiais metais neviršija šešių procentų, t.y. yra mažesnė už bendrą vidurkį, o mažiausiai savo fondo dalyviams uždirbo Luminor 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y. tik kiek daugiau nei penkis procentus.
Tarp penkių fondų, kurie rinkoje yra nuo 2019 metų, mažiausia keturiasdešimt procentų siekiančia investicine grąža išsiskiria Luminor 1982–1988 bei Allianz Y1 1982–1988. Tuo tarpu lyderiauja Swedbank pensija 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas su 52,2 procento uždarbiu, o nuo jo šiek tiek atsilieka INVL pensija 1982–1988, kai bendras investicinės grąžos vidurkis nuo minimų metų siekia 46,19 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Šioje grupėje bendras investicinės grąžos vidurkis bent kol kas nuo šių metų pradžios siekia 6,15 procento. Daugiausiai savo klientams per minimą laikotarpį uždirbo Goindex pensija 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondas su 7,44 procento grąža. Bendrą vidurkį taip pat viršija ir Allianz X3 1975–1981 bei Swedbank pensija 1975–1981 uždarbis, o štai kukliausius rezultatus bent kol kas rodo Luminor 1975–1981 fondas, kurio investicinė grąža yra tik kiek didesnė nei penki procentai.
Kalbant apie apžvelgiamų fondų uždarbį nuo jų veiklos pradžios, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, lyderiauja Swedbank pensija 1975–1981 fondas (52,48 procento grąža), o nuo jo tik šiek tiek atsilieka kiti du fondai, t.y. SEB 1975–1981 metų bei INVL pensija 1975–1981. Tuo tarpu prasčiausiai sekasi Allianz X3 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio grąža yra tik kiek didesnė nei trisdešimt aštuoni procentai, kai bendras vidurkis siekia 46,69 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Antrosios pakopos pensijų fondų rinkos naujoko Goindex fondas ir šioje dalyvių grupėje lyderiauja pagal grąža nuo šių metų pradžios, kuri siekia kiek daugiau nei septynis procentus, kai bendras grąžos vidurkis sudaro 5,51 procento. O štai autsaiderių gretose vėl Luminor antrosios pakopos pensijų fondas, kurio uždarbis yra tik kiek didesnis nei keturi procentai.
Tarp penkių fondų nuo 2019 metų mažiausiai savo klientams uždirbo, t.y. tik beveik trisdešimt procentų, Allianz X2 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondas, kai lyderio Swedbank pensija 1968–1974 fondo investicinė grąža viršija keturiasdešimt devynis procentus, tad skirtumas akivaizdus. Bendras apžvelgiamų šios grupės pensijų fondų uždarbio vidurkis siekia beveik keturiasdešimt vieną procentą.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su stulpelinėmis diagramomis, tarp šios grupės pensijų fondų šiais metais kukliausiu uždarbiu išsiskiria Luminor fondas su 2,25 procento grąža, o bendras visų fondų uždarbio vidurkis yra kiek didesnis nei keturi procentai. Savo klientas didžiausią investicinę grąžą, kuri sudaro beveik penkis procentus, nuo šių metų pradžios sugeneravo Goindex pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas.
Kalbant apie apžvelgiamų fondų grąža nuo jų veiklos pradžios, tai čia didžiausiu uždarbiu, kuris sudaro 27,42 procento, gali pasigirti Swedbank pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu Allianz X1 1961–1967 fondo investicinė grąža yra daugiau nei perpus mažesnė ir neviršija dvylikos procentų, kai bendras uždarbių vidurkis siekia 20,68 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Tarp šios dalyvių grupės fondų nuo šių metų pradžios mažiausiai savo klientams uždirbo Luminor 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y. jo grąža nesiekia nei vieno procento, kai daugiausiai uždirbusio INVL pensija 1954–1960 - sudaro beveik keturis procentus. Bendras visų šešių šios dalyvių grupės fondų grąžos vidurkis šiuo metu siekia du su puse procento.
Nuo 2019 metų daugiausiai investicinės grąžos savo klientams sugeneravo Swedbank pensija 1954–1960 fondas, o jo uždarbis siekia 4,55 procento, kai bendras vidurkis sudaro 3,39 procento. Tuo tarpu Luminor 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondo uždarbis siekia vos 0,68 procento, arba yra pats kukliausias.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šioje antrosios pakopos pensijų fondų grupėje bendras grąžos vidurkis bent kol kas šiais metais yra teigiamas ir siekia 2,21 procento. Jį pastebimai lenkia Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas su 3,37 procento uždarbiu, kuris yra didžiausias. Luminor turto išsaugojimo fondo investicinė grąža nuo šių metų pradžios sudaro 1,17 procento ir tuo pačiu yra pati mažiausia.
Kalbant apie grąžą nuo veiklos pradžios, t.y. 2019 metų, du fondai Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas bei Luminor turto išsaugojimo fondas kol kas neturi kuo pradžiuginti savo klientų, nes jų investicinė grąža yra neigiama, kai bendras visų fondų uždarbio vidurkis yra teigiamas ir siekia kiek daugiau nei du procentus. Absoliučiai daugiausiai šioje dalyvių grupėje uždirbo INVL pensijų turto išsaugojimo fondas, su įspūdinga 6,67 procento investicine grąža.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)
Autorius: TI
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, INVL Asset Management, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos visų pensijų fondų valdomų aktyvų vertė siekė 6,597 mlrd. eurų bei lyginant su šių metų pradžia paaugo virš septyniolikos procentų, o štai dalyvių skaičius ūgtelėjo 1,1 procento iki 1,424 milijono žmonių.
Kaip matome iš pateiktų paveikslėlių su atvaizduotais duomenimis, lyderės pozicijos tiek pagal valdomų aktyvų vertę (38,2 procento), tiek pagal dalyvių skaičių (39,2 procento) ir toliau neužleidžia Swedbank investicijų valdymas. Jo turimų aktyvų vertė, lyginant su metų pradžia, pakilo beveik devynioliką procentų, arba daugiausiai tarp visų antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų, iki 2,523 mlrd. eurų, o štai klientų skaičius ūgtelėjo beveik vienu procentu iki 558,117 tūkstančių. Antroje pozicijoje yra kito švediško banko SEB investicijų valdymo bendrovė, kurios antrosios pakopos pensijų fondų grynieji aktyvai šiais metais paaugo septynioliką procentų, o dalyvių kiekis nežymiai smuktelėjo 0,6 procento. Toliau sąraše tiek pagal valdomą turtą, tiek pagal klientų skaičių rikiuojasi Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Lyginant su šių metų pradžia, minimi rodikliai ūgtelėjo atitinkamai 16,2 ir 2,8 procento (dalyvių skaičius pakilo labiausiai tarp visų šio tipo pensijų fondų valdytojų).
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų tiek savo valdomų aktyvų vertę (net 5,5 karto), tiek klientų skaičių (net 28,5 karto) labiausiai kilstelėjo šios rinkos naujokas Goindex, kas tuo pačiu susiję su žema palyginamaja baze, nes šios įmonės šio tipo fondai veiklą pradėjo tik prieš kiek daugiau nei metus.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tarp šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos vidurkis nuo šių metų pradžios siekia nežymiai daugiau nei šešis procentus. Daugiausiai savo klientams, t.y. 7,37 procento bent kol kas uždirbo antrosios pakopos pensijų fondų srities naujoko Goindex fondas. Tuo tarpu mažiausia investicine grąža šiais metais išsiskiria Luminor 1996–2002 bei INVL pensija 1996–2002 fondai.
Kalbant apie ilgesnės trukmės grąžą, t.y. nuo 2019 metų, su beveik penkiasdešimt procentų lyderiauja INVL pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas, kai bendras grąžos vidurkis yra kiek didesnis nei keturiasdešimt penki procentai. Žemiau minimo vidurkio yra dviejų fondų, t.y. Allianz Y3 1996–2002 (40.57 procento) bei Luminor 1996–2002 (41.39 procento) veiklos rezultatai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tarp šios grupės pensijų fondų pagal uždarbį pasiektą šiais metais, kuris sudaro 7,4 procento, lyderiauja tik daugiau nei pastaruosius vienerius metus veikiantis Goindex pensija 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondas, o antroje pozicijoje su 6,82 procento investicine grąža yra įsitaisęs Allianz Y2 1989–1995 fondas, kai bendras uždarbio vidurkis siekia kiek daugiau nei šešis procentus. Tuo tarpu prasčiausiai šiais metais sekasi Luminor 1989–1995 bei INVL pensija 1989–1995 antrosios pakopos pensijų fondams, kurių grąža yra kiek didesnė nei penki procentai.
Tarp šios grupės penkių fondų pagal grąžą nuo jų veiklos pradžios prasčiausiai bent šiuo metu sekasi Allianz Y2 1989–1995 trečiosios pakopos pensijų fondui, kurio uždarbis neviršija keturiasdešimties procentų. Faktiškai indentiška grąža, kuri viršija penkiasdešimt procentų, išsiskiria du fondai, t.y. Swedbank pensija 1989–1995 bei INVL pensija 1989–1995, kurie lyderiauja, be to, bendrą uždarbio vidurkį, kuris sudaro beveik keturiasdešimt šešis procentus, dar viršija SEB 1989–1995 metų grupės pensijų fondas.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Šiuo atveju vėl daugiausiai savo klientams nuo šių metų pradžios uždirbo šios grupės Goindex antrosios pakopos pensijų fondas, kurio investicinė grąža siekia 7,39 procento, kai bendras šešių fondų uždarbio vidurkis sudaro 6,2 procento. Trijų iš jų grąža šiais metais neviršija šešių procentų, t.y. yra mažesnė už bendrą vidurkį, o mažiausiai savo fondo dalyviams uždirbo Luminor 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y. tik kiek daugiau nei penkis procentus.
Tarp penkių fondų, kurie rinkoje yra nuo 2019 metų, mažiausia keturiasdešimt procentų siekiančia investicine grąža išsiskiria Luminor 1982–1988 bei Allianz Y1 1982–1988. Tuo tarpu lyderiauja Swedbank pensija 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas su 52,2 procento uždarbiu, o nuo jo šiek tiek atsilieka INVL pensija 1982–1988, kai bendras investicinės grąžos vidurkis nuo minimų metų siekia 46,19 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Šioje grupėje bendras investicinės grąžos vidurkis bent kol kas nuo šių metų pradžios siekia 6,15 procento. Daugiausiai savo klientams per minimą laikotarpį uždirbo Goindex pensija 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondas su 7,44 procento grąža. Bendrą vidurkį taip pat viršija ir Allianz X3 1975–1981 bei Swedbank pensija 1975–1981 uždarbis, o štai kukliausius rezultatus bent kol kas rodo Luminor 1975–1981 fondas, kurio investicinė grąža yra tik kiek didesnė nei penki procentai.
Kalbant apie apžvelgiamų fondų uždarbį nuo jų veiklos pradžios, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, lyderiauja Swedbank pensija 1975–1981 fondas (52,48 procento grąža), o nuo jo tik šiek tiek atsilieka kiti du fondai, t.y. SEB 1975–1981 metų bei INVL pensija 1975–1981. Tuo tarpu prasčiausiai sekasi Allianz X3 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondui, kurio grąža yra tik kiek didesnė nei trisdešimt aštuoni procentai, kai bendras vidurkis siekia 46,69 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Antrosios pakopos pensijų fondų rinkos naujoko Goindex fondas ir šioje dalyvių grupėje lyderiauja pagal grąža nuo šių metų pradžios, kuri siekia kiek daugiau nei septynis procentus, kai bendras grąžos vidurkis sudaro 5,51 procento. O štai autsaiderių gretose vėl Luminor antrosios pakopos pensijų fondas, kurio uždarbis yra tik kiek didesnis nei keturi procentai.
Tarp penkių fondų nuo 2019 metų mažiausiai savo klientams uždirbo, t.y. tik beveik trisdešimt procentų, Allianz X2 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondas, kai lyderio Swedbank pensija 1968–1974 fondo investicinė grąža viršija keturiasdešimt devynis procentus, tad skirtumas akivaizdus. Bendras apžvelgiamų šios grupės pensijų fondų uždarbio vidurkis siekia beveik keturiasdešimt vieną procentą.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su stulpelinėmis diagramomis, tarp šios grupės pensijų fondų šiais metais kukliausiu uždarbiu išsiskiria Luminor fondas su 2,25 procento grąža, o bendras visų fondų uždarbio vidurkis yra kiek didesnis nei keturi procentai. Savo klientas didžiausią investicinę grąžą, kuri sudaro beveik penkis procentus, nuo šių metų pradžios sugeneravo Goindex pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas.
Kalbant apie apžvelgiamų fondų grąža nuo jų veiklos pradžios, tai čia didžiausiu uždarbiu, kuris sudaro 27,42 procento, gali pasigirti Swedbank pensija 1961–1967 antrosios pakopos pensijų fondas. Tuo tarpu Allianz X1 1961–1967 fondo investicinė grąža yra daugiau nei perpus mažesnė ir neviršija dvylikos procentų, kai bendras uždarbių vidurkis siekia 20,68 procento.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Tarp šios dalyvių grupės fondų nuo šių metų pradžios mažiausiai savo klientams uždirbo Luminor 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y. jo grąža nesiekia nei vieno procento, kai daugiausiai uždirbusio INVL pensija 1954–1960 - sudaro beveik keturis procentus. Bendras visų šešių šios dalyvių grupės fondų grąžos vidurkis šiuo metu siekia du su puse procento.
Nuo 2019 metų daugiausiai investicinės grąžos savo klientams sugeneravo Swedbank pensija 1954–1960 fondas, o jo uždarbis siekia 4,55 procento, kai bendras vidurkis sudaro 3,39 procento. Tuo tarpu Luminor 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondo uždarbis siekia vos 0,68 procento, arba yra pats kukliausias.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šioje antrosios pakopos pensijų fondų grupėje bendras grąžos vidurkis bent kol kas šiais metais yra teigiamas ir siekia 2,21 procento. Jį pastebimai lenkia Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas su 3,37 procento uždarbiu, kuris yra didžiausias. Luminor turto išsaugojimo fondo investicinė grąža nuo šių metų pradžios sudaro 1,17 procento ir tuo pačiu yra pati mažiausia.
Kalbant apie grąžą nuo veiklos pradžios, t.y. 2019 metų, du fondai Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas bei Luminor turto išsaugojimo fondas kol kas neturi kuo pradžiuginti savo klientų, nes jų investicinė grąža yra neigiama, kai bendras visų fondų uždarbio vidurkis yra teigiamas ir siekia kiek daugiau nei du procentus. Absoliučiai daugiausiai šioje dalyvių grupėje uždirbo INVL pensijų turto išsaugojimo fondas, su įspūdinga 6,67 procento investicine grąža.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)
Autorius: TI
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, INVL Asset Management, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.