versija spausdinimui
(0)
Amerikietiškieji kalneliai ir ne kitaip - tikras spekuliantų džiaugsmas ir geriausia terpė veikti bei uždirbti. Būtent taip geriausiai galima apibūdinti tai, kas šiais metais vyksta finansų rinkose. Per praėjusį ketvirtį sulaukėme naftos ir kitų energijos išteklių kainų atšokimo po prieš tai buvusio kritimo, be to, į viršų pajudėjo ir pagrindinių žemės ūkio produktų kotiruotės biržose, kas privertė FED bei ECB kelti palūkanas, be to, augo valstybinių obligacijų pajamingumai.
Naftos kainos atšokimas ir žemės ūkio produktų brangimas
Kai jau birželio pabaigoje atrodė, kad karas su Iranu artėja link pabaigos, t.y. laukia taikos sudarymas bei sugrįš iki tol buvęs įprastas naftos bei dujų krovinių srautas per Hormūzo sąsiaurį, šioms viltims galiausiai nebuvo lemta išsipildyti. Sugrįžo padidėjusi nežinomybė ir su tuo susijusi potenciali rizika, kuri tęsėsi per visą trečiąjį šių metų ketvirtį.
Taigi, reaguojant į tai biržose ėmė vėl kilti visų pirma naftos, bet tuo pačiu ir kitų energijos išteklių, ypač dujų Europoje (tarp visų pagrindinių žaliavų labiausiai - t.y. pabrango net beveik dviem trečdaliais), kas susiję su artėjančia žiema ir poreikiu užpildyti saugyklas, kainos. Tiesa, verta pažymėti, kad visais atvejais energijos išteklių kainų šuolis per praėjusį ketvirtį buvo mažesnis, o kai kuriais atvejais pastebimai kuklesnis nei fiksuotas per pirmąjį šių metų ketvirtį.
Trečiasis 2026 metų ketvirtis išsiskyrė tuo, kad šįkart prie kylančių naftos ir kitų energijos išteklių kainų prisijungė ir daugelio pagrindinių žemės ūkio kultūrų kotiruotės biržose. Tai be jokios abejonės visų pirma susiję su potencialiu jų derliumi, kurį įtakoja oro sąlygos, bet taip pat svarbus veiksnys čia irgi yra galimi tiekimo sutrikimai. Taigi, šioje srityje labiausiai, t.y. kiek daugiau nei ketvirtadaliu į viršų pašoko cukraus kaina, be to, kiek daugiau nei penktadaliu pakilo ir ryžių kotiruoties biržoje. Aukštyn pajudėjo ir tokių svarbių žemės ūkio produktų kaip kukurūzų, kviečių bei sojų pupelių kainos.
ECB ir FED pakėlė palūkanas
Žinoma, ir kaip gi be centrinių bankų, kurie, kaip mes visi puikiai žinome, yra atsakingi už monetarinių politikų vykdymą, kas tuo pačiu lemia skolinimosi kainą ir jau paimtų kreditų aptarnavimo kaštus, o tai svarbu ne tik verslui, tačiau ir paskolų turintiems fiziniams asmenims bei taip pat valstybėms. Taigi, vėl ėmus kilti energijos išteklių kainoms, prie kurių, kaip minėta prisidėjo ir žemės ūkio kultūrų brangimas, pinigų politikų vykdytojams nebeliko kito kelio, kaip po vasaros jau rugsėjį kilstelti savo pagrindines palūkanų normas.
Europos Centrinis bankas praėjusį mėnesį jau antrą kartą, po priimto sprendimo birželį, skolinimosi kainą euro zonoje padidino dar kartą dvidešimt penkiais baziniais punktais. To pačio sulaukėme ir iš Amerikos Federalinio Rezervų banko, tiesa, tai tik pirmasis jo pagrindinių palūkanų pakėlimas, kurio sulaukėme pirmą kartą nuo pat 2023 metų. Tokių veiksmų monetarinių politikų vykdytojai buvo priversti imtis todėl, nes abiem atvejais metinės infliacijos lygiai vis labiau tolsta nuo Centrinių bankų nusistatytų norimų lygių, be to, tuo pačiu siekiama išvengti arba maksimaliai apriboti potencialų antrinį infliacijos bangos poveikį.
Kalbant apie ateities perspektyvas, o konkrečiai apie ketvirtąją 2026 metų ketvirtį, bent šiuo metu lūkesčiai yra tokie, kad tiek mūsų žemyne, tiek už Atlanto sulauksime dar bent vieno bazinių palūkanų augimo. Prognozuojama, jog tai įvyks šių metų pabaigoje, t.y. gruodį, tačiau tuo pačiu jau šio mėnesio pabaigoje sulauksime tiek ECB, tiek FED atstovų posėdžių, kur bus sprendžiami monetarinės politikos klausimai. Žinoma, galutiniai sprendimai priklausys nuo pasirodysiančių naujausių infliacijos ir kitų makroekonominių duomenų ir jų tendencijų.
Bitkoino atšokimas, obligacijų pajamingumo augimas ir be aiškios krypties akcijų rinkoje
Per praėjusį ketvirtį pagaliau sulaukėmė pastebimo bitkoino kainos atšokimo. Prieš tai ši populiariausia pasaulyje kriptovaliuta Amerikos dolerio atžvilgiu pigo net tris ketvirčius iš eilės. Dalinai bitkoino brangimą lėmė taip vadinamas trumpųjų pozicijų išspaudimas ir atkeliavusios lėšos į ETF fondus, kurie investuoja į šią virtualią valiutą. Tačiau tuo pačiu kai kurie šios rinkos analitikai jau ėmė kalbėti apie taip vadinamos „kripto žiemos“ pabaigą. Artimiausiu metu paaiškės, ar sulauksime naujos bitkoino kainos augimo bangos.
Tuo tarpu tiek Amerikos, tiek kitų šalių valstybinių obligacijų rinkoje sulaukėme priešingo reiškinio, t.y. šių skolos vertybinių popierių kainų kritimo, kas tuo pačiu lėmė jų pajamingumo augimą, kuris pasiekė dešimtmečius nematytus lygius. Štai JAV dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas rugsėjį pakilo virš psichologiškai svarbios penkių procentų ribos, ko nebuvo per pastaruosius net daugiau nei dvidešimt metų, bei pajudėjo dar labiau į viršų. Tai tuo pačiu šalims reiškia didesnius skolinimosi kaštus.
Kalbant apie akcijų rinkas, o konkrečiai didžiąsias Amerikos ir Europos, per praėjusius tris mėnesius konkrečios aiškios krypties nebuvo, t.y. pagrindiniai indeksai svyravo ir galiausiai ar į vieną, ar į kitą pusę pakito gan nežymiai procentine išraiška. Kitaip tariant, turėjome konsolidacinę - korekcinę fazę prieš kitą esminį judesį.
Tiesa, solidžiu prieaugiu išsiskyrė kaimyninės Lenkijos akcijų rinka, kurią pagal prieaugį sugebėjo aplenkti tik šiais metais eurą įsivedusi Bulgarijos rinka, kurios pagrindinis indeksas Sofix vos per ketvirtį paaugo net virš septyniolikos procentų. Būtent bendros valiutos atkeliavimas į šią valstybę ko gero ir lėmė didesnį investuotojų susidomėjimą vietine akcijų rinka. Pažymėtina ir tai, jog tarp penkių labiausiai per 2026 metų trečiąjį ketvirtį augusių akcijų indeksų, net pirmos keturios vietos atiteko mūsų žemyno šalims.
Naftos kainos atšokimas ir žemės ūkio produktų brangimas
Taigi, reaguojant į tai biržose ėmė vėl kilti visų pirma naftos, bet tuo pačiu ir kitų energijos išteklių, ypač dujų Europoje (tarp visų pagrindinių žaliavų labiausiai - t.y. pabrango net beveik dviem trečdaliais), kas susiję su artėjančia žiema ir poreikiu užpildyti saugyklas, kainos. Tiesa, verta pažymėti, kad visais atvejais energijos išteklių kainų šuolis per praėjusį ketvirtį buvo mažesnis, o kai kuriais atvejais pastebimai kuklesnis nei fiksuotas per pirmąjį šių metų ketvirtį.
Trečiasis 2026 metų ketvirtis išsiskyrė tuo, kad šįkart prie kylančių naftos ir kitų energijos išteklių kainų prisijungė ir daugelio pagrindinių žemės ūkio kultūrų kotiruotės biržose. Tai be jokios abejonės visų pirma susiję su potencialiu jų derliumi, kurį įtakoja oro sąlygos, bet taip pat svarbus veiksnys čia irgi yra galimi tiekimo sutrikimai. Taigi, šioje srityje labiausiai, t.y. kiek daugiau nei ketvirtadaliu į viršų pašoko cukraus kaina, be to, kiek daugiau nei penktadaliu pakilo ir ryžių kotiruoties biržoje. Aukštyn pajudėjo ir tokių svarbių žemės ūkio produktų kaip kukurūzų, kviečių bei sojų pupelių kainos.
ECB ir FED pakėlė palūkanas
Europos Centrinis bankas praėjusį mėnesį jau antrą kartą, po priimto sprendimo birželį, skolinimosi kainą euro zonoje padidino dar kartą dvidešimt penkiais baziniais punktais. To pačio sulaukėme ir iš Amerikos Federalinio Rezervų banko, tiesa, tai tik pirmasis jo pagrindinių palūkanų pakėlimas, kurio sulaukėme pirmą kartą nuo pat 2023 metų. Tokių veiksmų monetarinių politikų vykdytojai buvo priversti imtis todėl, nes abiem atvejais metinės infliacijos lygiai vis labiau tolsta nuo Centrinių bankų nusistatytų norimų lygių, be to, tuo pačiu siekiama išvengti arba maksimaliai apriboti potencialų antrinį infliacijos bangos poveikį.
Kalbant apie ateities perspektyvas, o konkrečiai apie ketvirtąją 2026 metų ketvirtį, bent šiuo metu lūkesčiai yra tokie, kad tiek mūsų žemyne, tiek už Atlanto sulauksime dar bent vieno bazinių palūkanų augimo. Prognozuojama, jog tai įvyks šių metų pabaigoje, t.y. gruodį, tačiau tuo pačiu jau šio mėnesio pabaigoje sulauksime tiek ECB, tiek FED atstovų posėdžių, kur bus sprendžiami monetarinės politikos klausimai. Žinoma, galutiniai sprendimai priklausys nuo pasirodysiančių naujausių infliacijos ir kitų makroekonominių duomenų ir jų tendencijų.
Bitkoino atšokimas, obligacijų pajamingumo augimas ir be aiškios krypties akcijų rinkoje
Tuo tarpu tiek Amerikos, tiek kitų šalių valstybinių obligacijų rinkoje sulaukėme priešingo reiškinio, t.y. šių skolos vertybinių popierių kainų kritimo, kas tuo pačiu lėmė jų pajamingumo augimą, kuris pasiekė dešimtmečius nematytus lygius. Štai JAV dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas rugsėjį pakilo virš psichologiškai svarbios penkių procentų ribos, ko nebuvo per pastaruosius net daugiau nei dvidešimt metų, bei pajudėjo dar labiau į viršų. Tai tuo pačiu šalims reiškia didesnius skolinimosi kaštus.
Kalbant apie akcijų rinkas, o konkrečiai didžiąsias Amerikos ir Europos, per praėjusius tris mėnesius konkrečios aiškios krypties nebuvo, t.y. pagrindiniai indeksai svyravo ir galiausiai ar į vieną, ar į kitą pusę pakito gan nežymiai procentine išraiška. Kitaip tariant, turėjome konsolidacinę - korekcinę fazę prieš kitą esminį judesį.
Tiesa, solidžiu prieaugiu išsiskyrė kaimyninės Lenkijos akcijų rinka, kurią pagal prieaugį sugebėjo aplenkti tik šiais metais eurą įsivedusi Bulgarijos rinka, kurios pagrindinis indeksas Sofix vos per ketvirtį paaugo net virš septyniolikos procentų. Būtent bendros valiutos atkeliavimas į šią valstybę ko gero ir lėmė didesnį investuotojų susidomėjimą vietine akcijų rinka. Pažymėtina ir tai, jog tarp penkių labiausiai per 2026 metų trečiąjį ketvirtį augusių akcijų indeksų, net pirmos keturios vietos atiteko mūsų žemyno šalims.