versija spausdinimui
(0)
Brent naftos kaina vakar buvo peržengusi 108 dolerių už barelį lygį, tačiau po to staiga krito beveik 4 procentus. Kainos svyravimas įvyko pasirodžius pranešimams, kad JAV ir Irano derybininkai tariasi dėl sprendimo, pagal kurį Iranas palaipsniui atidarytų Hormūzo sąsiaurį, o JAV atitinkamai atlaisvintų Irano uostų blokadą. Tai ne pirmas kartas, kai žiniasklaidoje pasirodo pozityvių žinučių, kurios galiausiai neveda link jokio realaus sprendimo.
Rinka taip pat, atrodo, jau atsargiau vertina panašius pareiškimus ir reaguoja gerokai silpniau nei karo pradžioje. Iš kitos pusės, pats faktas, kad kažkokios derybos tarp šalių vyksta, jau yra geras signalas, mažinantis atsinaujinančių karinių veiksmų tikimybę. Penktadienio rytą Brent nafta kainuoja kiek mažiau nei 106 USD už barelį.
Pasaulyje tęsiasi intensyvus obligacijų išpardavimas. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar buvo palietęs 5,2 proc. lygį, o 30 metų – 5,5 procento. Per mėnesį pajamingumai atitinkamai paaugo 54 ir 26 baziniais punktais. Brangstanti skolinimosi kaina siejama su dideliu JAV biudžeto deficitu ir ženkliai išaugusia viešojo ir privataus sektorių obligacijų pasiūla. Vis tik JAV atveju pajamingumus, tikėtina, labiausiai veikia labai stiprus FED palūkanų normų lūkesčių perkainojimas, kurį lėmė vėl sustiprėjusios infliacinės rizikos dėl karo Irane. Metų pradžioje rinkos tikėjosi, kad 3,75 proc. lygyje buvusios FED palūkanos iki metų pabaigos mažės 3 kartus iki 3 procentų. Dabar FED jau yra pakėlęs palūkanas iki 4 proc., o rinka užtikrintai laukia, kad jos šiais metais bus didinamos dar mažiausiai vieną kartą. Šį lūkestį stiprina vakarykščiai 3 FED narių pasisakymai, kurie visi indikavo, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas yra labai tikėtinas.
Europoje obligacijų pajamingumai taip pat auga, tačiau kiek mažesne apimtimi nei JAV. Vokietijos 10 metų pajamingumas per mėnesį padidėjo apie 40 b. p., Ispanijos – 43 b. p., Italijos – 54 b. p. Vienintelė šalis Europoje, kuriai skolinimosi kaina augo sparčiau nei JAV, yra Prancūzija. Čia 10 metų pajamingumas paaugo 64 baziniais punktais. Kartu Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų pajamingumų skirtumas išaugo iki 109 bazinių punktų – tai didžiausias skirtumas nuo 2012 metų, kuomet euro zona išgyveno valstybių skolų krizę. Tai, kad Prancūzija santykinai skolinasi gerokai brangiau nei kitos Europos valstybės, signalizuoja apie investuotojų nerimą dėl šalies viešųjų finansų padėties, artėjant spalio 6 d. terminui, iki kurio turi būti pateiktas kitų metų biudžetas. Taip pat nerimą kelia politinė rizika, kadangi biudžeto priėmimo procesas ankstesniais metais ne kartą lėmė vyriausybės griūtį. Galiausiai, artėjantys prezidento rinkimai balandžio mėnesį taip pat neprideda užtikrintumo.
JAV akcijų biržos vakar, atsidariusios raudonoje teritorijoje, prekybos sesijos metu sugebėjo išlipti iš minuso. NASDAQ dieną užbaigė paaugęs 0,01 proc., o S&P 500 pakrito 0,02 procento. Rinkos pozityviai reagavo į pranešimą, jog JAV ir Kinija sutarė pratęsti prekybos paliaubas, kurios galioja iki lapkričio pradžios, dar dviem mėnesiams. Visgi daugiau gerų naujienų rinkos iš D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo nesulaukė, nepaisant Vašingtone įvykusio itin iškilmingo Kinijos lyderio priėmimo. Tarp sektorių vakar labiausiai augo komunikacinių paslaugų sektorius (+1,9 proc.), kurį aukštyn kėlė 4,5 proc. augusi „Meta“ akcijų kaina. Nuo mėnesio pradžios „Meta“ akcijos iš viso šoktelėjo jau 36 proc., investuotojams teigiamai vertinant įmonės pristatytą „Muse“ dirbtinio intelekto agentą ir bendravimui su juo skirtą specialų įrenginį. Tuo tarpu prasčiausius rezultatus vakar fiksavo komunalinių paslaugų, žaliavų ir nebūtinojo vartojimo sektoriai, kritę po 1 procentą.
Europos akcijų biržos vakar smuko, STOXX 600 praradus 0,55 proc. vertės. Tarp sektorių augo tik energetikos (+1,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektoriai, o labiausiai krito informacinių technologijų (-1,6 proc.) ir pramonės (-1,3 proc.) sektoriai. Bendrai indekse neigiamą rezultatą vakar fiksavo net 421 įmonė. Vokietijos DAX mažėjo 0,57 proc., Prancūzijos CAC – 0,52 proc., Italijos FTSE MIB – 0,85 proc., o Baltijos birža – 0,2 procento.
Rinka taip pat, atrodo, jau atsargiau vertina panašius pareiškimus ir reaguoja gerokai silpniau nei karo pradžioje. Iš kitos pusės, pats faktas, kad kažkokios derybos tarp šalių vyksta, jau yra geras signalas, mažinantis atsinaujinančių karinių veiksmų tikimybę. Penktadienio rytą Brent nafta kainuoja kiek mažiau nei 106 USD už barelį.
Pasaulyje tęsiasi intensyvus obligacijų išpardavimas. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar buvo palietęs 5,2 proc. lygį, o 30 metų – 5,5 procento. Per mėnesį pajamingumai atitinkamai paaugo 54 ir 26 baziniais punktais. Brangstanti skolinimosi kaina siejama su dideliu JAV biudžeto deficitu ir ženkliai išaugusia viešojo ir privataus sektorių obligacijų pasiūla. Vis tik JAV atveju pajamingumus, tikėtina, labiausiai veikia labai stiprus FED palūkanų normų lūkesčių perkainojimas, kurį lėmė vėl sustiprėjusios infliacinės rizikos dėl karo Irane. Metų pradžioje rinkos tikėjosi, kad 3,75 proc. lygyje buvusios FED palūkanos iki metų pabaigos mažės 3 kartus iki 3 procentų. Dabar FED jau yra pakėlęs palūkanas iki 4 proc., o rinka užtikrintai laukia, kad jos šiais metais bus didinamos dar mažiausiai vieną kartą. Šį lūkestį stiprina vakarykščiai 3 FED narių pasisakymai, kurie visi indikavo, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas yra labai tikėtinas.
Europoje obligacijų pajamingumai taip pat auga, tačiau kiek mažesne apimtimi nei JAV. Vokietijos 10 metų pajamingumas per mėnesį padidėjo apie 40 b. p., Ispanijos – 43 b. p., Italijos – 54 b. p. Vienintelė šalis Europoje, kuriai skolinimosi kaina augo sparčiau nei JAV, yra Prancūzija. Čia 10 metų pajamingumas paaugo 64 baziniais punktais. Kartu Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų pajamingumų skirtumas išaugo iki 109 bazinių punktų – tai didžiausias skirtumas nuo 2012 metų, kuomet euro zona išgyveno valstybių skolų krizę. Tai, kad Prancūzija santykinai skolinasi gerokai brangiau nei kitos Europos valstybės, signalizuoja apie investuotojų nerimą dėl šalies viešųjų finansų padėties, artėjant spalio 6 d. terminui, iki kurio turi būti pateiktas kitų metų biudžetas. Taip pat nerimą kelia politinė rizika, kadangi biudžeto priėmimo procesas ankstesniais metais ne kartą lėmė vyriausybės griūtį. Galiausiai, artėjantys prezidento rinkimai balandžio mėnesį taip pat neprideda užtikrintumo.
JAV akcijų biržos vakar, atsidariusios raudonoje teritorijoje, prekybos sesijos metu sugebėjo išlipti iš minuso. NASDAQ dieną užbaigė paaugęs 0,01 proc., o S&P 500 pakrito 0,02 procento. Rinkos pozityviai reagavo į pranešimą, jog JAV ir Kinija sutarė pratęsti prekybos paliaubas, kurios galioja iki lapkričio pradžios, dar dviem mėnesiams. Visgi daugiau gerų naujienų rinkos iš D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo nesulaukė, nepaisant Vašingtone įvykusio itin iškilmingo Kinijos lyderio priėmimo. Tarp sektorių vakar labiausiai augo komunikacinių paslaugų sektorius (+1,9 proc.), kurį aukštyn kėlė 4,5 proc. augusi „Meta“ akcijų kaina. Nuo mėnesio pradžios „Meta“ akcijos iš viso šoktelėjo jau 36 proc., investuotojams teigiamai vertinant įmonės pristatytą „Muse“ dirbtinio intelekto agentą ir bendravimui su juo skirtą specialų įrenginį. Tuo tarpu prasčiausius rezultatus vakar fiksavo komunalinių paslaugų, žaliavų ir nebūtinojo vartojimo sektoriai, kritę po 1 procentą.
Europos akcijų biržos vakar smuko, STOXX 600 praradus 0,55 proc. vertės. Tarp sektorių augo tik energetikos (+1,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektoriai, o labiausiai krito informacinių technologijų (-1,6 proc.) ir pramonės (-1,3 proc.) sektoriai. Bendrai indekse neigiamą rezultatą vakar fiksavo net 421 įmonė. Vokietijos DAX mažėjo 0,57 proc., Prancūzijos CAC – 0,52 proc., Italijos FTSE MIB – 0,85 proc., o Baltijos birža – 0,2 procento.