versija spausdinimui
(0)
Mūsų Baltijos šalių akcijų rinkoje šiais metais vyrauja pasaulinė augimo tendencija, tačiau pažvelgus į nagrinėjamų įmonių veiklos rezultatus - akivaizdu, jog padaugėjo tų, kurių EBITDA pelnai smuktelėjo bei tų, kurių grynieji veiklos rezultatai buvo neigiami, tad tai tuo pačiu sumažino ir jų pelningumo rodiklius.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu šio indekso narys Rokiškio sūris vis dar nepateikė savo praėjusių metų finansinių veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šios kompanijos veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso iškrito Latvijos kompanija Valmieras stikla skiedra ir mūsų šalies atstovė Žemaitijos Pienas, tuo tarpu į jį įtrauktos šios įmonės: Baltika, Latvijas balzams ir Novaturas.
Kalbant apie praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, matome, jog bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasuko neigiama linkme, t.y. pajamų pokyčių mediana nors ir išliko teigiama, bet susitraukė, o EBITDA pelnų apskritai jau antrą ketvirtį iš eilės yra su minuso ženklu ir minusinis procentinis rodiklis dar labiau padidėjo, kas žinoma, jog yra neigiamas reiškinys. Lygiai taip pat padėtis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo ir pramonės srityje, tuo tarpu nors paslaugų atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos išliko teigiamos, tačiau EBITDA pelnų minimas rodiklis gerokai susitraukė. Maisto produktų gamintojų veiklos rezultatų pokyčių medianos jau net trečią ketvirtį iš eilės buvo neigiamos, tiesa, prieš metus EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo su didesniu minuso ženklu, tačiau štai finansų sektoriuje fiksuota visiškai priešinga tendencija, t.y. tiek pajamų, tiek pelnų pokyčių medianos pasistiebė į viršų. Kalbant apie atskirų šalių veiklos rezultatų pokyčių medianas, tai padėtis per 2018 metų ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pablogėjo tiek tarp Lietuvos, tiek tarp Estijos įmonių, tuo tarpu Latvijos atveju veiklos rezultatų pokyčių medianos pasidarė teigiamos, kai prieš metus buvo su minuso ženklu.
Kaip įprasta paprasta statistika, tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, kurių duomenys yra žinomi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2017 metų paskutiniu ketvirčiu, savo pajamas padidino devyniolika, na o kritimas fiksuotas septyniais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė 21 ir 3, o per trečią praėjusių metų ketvirtį - 17 ir 9. Tad akivaizdu, kad padėtis per metus pablogėjo. Kalbant apie EBITDA pelną, jo prieaugiu per ketvirtą 2018 metų ketvirtį gali pasigirti dvylika analizuojamo indekso narių, o nuosmukis fiksuotas keturiolikoje atvejų, tad nenuostabu, jog bendra pelnų pokyčių mediana yra neigiama. Prieš metus per tą patį ketvirtį šis santykis buvo pozityvesnis ir siekė atitinkamai 18 ir 7, o per ankstesnį praėjusių metų ketvirtį sudarė 11 ir 15.
Du bankai, kurie įeina į apžvelgiamo indekso sudėtį, t.y. mūsų Šiaulių Bankas ir estų LHV Group vėl (trečią ketvirtį iš eilės) pastebimai pagerino veiklos rezultatus, be to, reiktų pažymėti, jog pelnai ir toliau auga sparčiau už pajamas. Gerokai, ypač EBITDA pelną (dėl atlikto turto pervertinimo), per praėjusį ketvirtį kilstelėjo kita finansų sektoriaus atstovė Pro Kapital Grupp, kuri įgyvendina nekilnojamo turto projektus. Be to, pastebimiau savo veiklos rezultatus pagerino Latvijos vaistų gamintoja Olainfarm, Latvijas Gaze ir žemės ūkio srityje veikianti AUGA group. Tuo tarpu per praėjusį ketvirtį labiausiai pablogėjo kitos Lietuvos žemės ūkio atstovės Linas Agro Group veiklos rezultatai, tuo pačiu pasižymėjo ir estų maisto produktų gamintoja PRFoods, be to, antrą ketvirtį iš eilės pastebimai smuktelėjo Klaipėdos naftos pajamos ir pelnas. Pastebimą EBITDA pelno kritimą net penktą ketvirtį iš eilės fiksavo Vilkyškių pieninė, o tokių kompanijų kaip Novaturas ir Grindeks pelnai per praėjusį ketvirtį taip pat gerokai susitraukė, o estų drabužių kūrėjos ir siuvėjos Baltika EBITDA apskritai tapo neigiama.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotos ir ketvirčio EBITDA maržos. Bendra EBITDA pelningumų mediana per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė nuo 10,8 iki 10,5 procento. Tas pats fiksuota pramonės ir paslaugų šakose bei tarp maisto gamintojų, tuo tarpu finansų sektoriaus minimas medianinis rodiklis pajudėjo į viršų. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai per analizuojamą laikotarpį EBITDA maržų mediana tarp Lietuvos ir Latvijos atstovių paaugo, tuo tarpu tarp Estijos atitiko bendrą tendenciją. Minimą pelningumo rodiklį per ketvirtą 2018 metų ketvirtį kilstelėjo dešimt OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, o kritimą fiksavo penkiolika. Didžiausią maržą šįkart sugeneravo Šiaulių Bankas, o LHV Group, Tallinna Sadam ir Tallinna Vesi minimas pelningumo rodiklis viršijo keturiasdešimties procentų ribą. Estijos atstovės Baltika minimas pelningumo rodiklis kaip ir ketvirtį prieš tai buvo neigiamas, be to, neigiama reikšmė padidėjo, tuo tarpu SAF Tehnika šis rodiklis irgi išliko neigiamas, bet kiek susitraukė. Kukliausias teigiamas EBITDA maržas per praėjusį ketvirtį pasiekė Grindeks, Pieno Žvaigždės ir Linas Agro Group.
Turto grąžos atveju bendra mediana per 2018 metų ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo perpus iki 0,7 procento, be to, ji krito ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kas yra neigiamas reiškinys. Ta pati tendencija fiksuota pramonėje, tarp maisto produktų gamintojų, bei tarp apžvelgiamų mūsų šalies įmonių ir banko, o Latvijos atveju šis rodiklis krito tik lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu. Tuo tarpu paslaugų šakos narių minimas medianinis pelningumo rodiklis per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo, tas pats fiksuota ir Estijos atveju, o finansų atstovių turto grąžos medianinis rodiklis tiek lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek su 2018 metų ankstesniu ketvirčiu - ūgtelėjo. ROA rodiklį per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo tik aštuonios įmonės ir bankai, o net septyniolikos minimas pelningumo rodiklis susitraukė. Tarp analizuojamų Baltijos šalių įmonių ir bankų didžiausiomis turto grąžomis pasiektomis per paskutinį 2018 metų ketvirtį gali pasigirti Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp ir mūsų šalies atstovė Apranga. Tuo tarpu net devynių OMX Baltic Benchmark GI indekso narių (AUGA Group, Baltika, Grindeks, Linas Agro Group, Novaturas, Pieno Žvaigždės, SAF Tehnika, Tallink Grupp, Vilkyškių pieninė) ROA per praėjusį ketvirtį buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių atvejų buvo daugiau nei perpus mažiau, t.y. tik keturi, tad akivaizdu, jog daugiau bei dvigubai padaugėjo įmonių, kurios patyrė grynąjį nuostolį.
Kalbant apie metinius nagrinėjamų Baltijos šalių įmonių ir bankų veiklos rezultatus bei pažvelgus į lentelėje esančius stulpelius, kuriose pateikti pajamų ir pelnų pokyčiai procentine išraiška, matome, kad 2018 metais, lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo raudonos spalvos, kuri, kaip žinome, simbolizuoja kritimą bei ypač tai pasakytina apie EBITDA pelnus. Taigi, tarp dvidešimt šešių įmonių ir bankų, kurių veiklos rezultatai yra žinomi, per praėjusius metus savo pajamas kilstelėjo aštuoniolika, kai per 2017 metus tokių buvo daugiau, t.y. net dvidešimt keturios. EBITDA pelno atveju jo prieaugį per 2018 metus, lyginant su ankstesniais metais, užfiksavo tik vienuolika, o kritimas buvo penkiolikoje atvejų. Per 2017 metus šis santykis siekė 20 ir 6, tad akivaizdu, jog per praėjusius metus pelnų srityje padėtis irgi pastebimai suprastėjo.
Bendros metinių veiklos rezultatų pokyčių medianos už praėjusius metus, lyginant su ankstesniais metais, irgi rodo, jog padėtis pablogėjo. Nors pajamų pokyčių mediana išliko teigiama, bet sumažėjo, o EBITDA pelnų jau tapo neigiama. Tas pats pasakytina apie pramones sritį, maisto produktų gamintojus, bei apie visas tris Baltijos šalis. Pozityviai vėl išsiskyrė finansų sektorius, o paslaugų atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos išliko teigiamos, be to, pajamų procentinis rodiklis netgi ūgtelėjo, bet EBITDA pelnų pasuko į priešingą pusę.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių labiausiai savo veiklos rezultatus per 2018 metus pagerino nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, du bankai, Lietuvos pramonės atstovė Grigeo, o pieno produktų gamintojos Pieno Žvaigždžių EBITDA pelnas pašoko daugiau nei dvigubai, nes pavyko sumažinti tiek pardavimų savikainą, tiek ir pardavimų bei administracines sąnaudas. Tačiau štai kita mūsų šalies pieno produktų gamintoja Vilkyškių pieninė atsidūrė kitoje barikadų pusėje, t.y. jos veiklos rezultatai per praėjusius metus pablogėjo bene labiausiai kaip ir kitos Lietuvos kompanijos Linas Agro Group. Iš viso per 2018 metus tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą užfiksavo septynios nagrinėjamo indekso narės, kai per ankstesnius metus tokių buvo tik dvi, tad tai dar vienas įrodymas, kad per praėjusius metus padėtis pablogėjo. Be to, pastebimesnį EBITDA pelnų kritimą per 2018 metus fiksavo žemės ūkio srityje veikianti AUGA Group, Harju Elekter, Apranga ir Novaturas, na o tokių įmonių kaip Baltika ir SAF Tehnika EBITDA apskritai tapo neigiama.
Bendra EBITDA maržų mediana per praėjusius metus, palyginus su 2017 metais, smuktelėjo nuo 12,8 iki 9,8 procento. Ta pati nuosmukio tendencija fiksuota pramonėje, maisto produktų gamintojų sektoriuje bei EBITDA pelningumų medianos sumažėjo ir visose trijose Baltijos šalyse. Tuo tarpu paslaugų sritis ir finansų atstovai šiuo atveju pozityviai išsiskyrė. Per 2018 metus, palyginus su ankstesniais metais, savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo tik devynios iš dvidešimt šešių bendrovių ir bankų. Didžiausias maržas šįkart sugeneravo dvi finansų sektoriaus atstovės, t.y. Pro Kapital Grupp bei Šiaulių Bankas, Estijos įmonės Tallinna Sadam, Tallinna Vesi bei šios šalies bankas LHV Group. Kaip minėta, Baltika ir SAF Tehnika metinis EBITDA pelningumas buvo su minuso ženklu.
Metinių turto grąžų atveju matome tą pačią tendenciją kaip buvo prieš tai apžvelgiant kitą pelningumo rodiklį. Bendra mediana per praėjusius metus, lyginant su 2017 metais, susitraukė, bei ypač ROA mediana krito pramonės šakoje, tarp maisto produktų gamintojų. Lietuvos ir Latvijos atstovių minimas pelningumo medianinis rodiklis taip pat smuko, o tarp Estijos atstovių, finansų sektoriuje ir paslaugų srityje turto grąžos mediana pasistiebė į viršų. Per 2018 metus ROA rodiklį kilstelėjo tik devynios įmonės ir bankai, o kritimą užfiksavo net šešiolika analizuojamų bendrovių, tad tai dar vienas neigiamas reiškinys. Šįkart absoliučiai didžiausiomis dviženklėmis turto grąžomis gali pasigirti Silvano Fashion Group, Grigeo ir Novaturas, o tokių įmonių kaip Baltika, AUGA Group, Grindeks, PRFoods, SAF Tehnika ir Vilkyškių pieninės metinė ROA buvo neigiama, kai prieš metus tokių bendrovių buvo tik dvi.
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus kaip įprasta pateikiame praėjusių metų pabaigoje buvusius analizuojamų Baltijos šalių įmonių ir bankų įsipareigojimų ir turto santykinius finansinius rodiklius. Bendras medianinis per metus smuktelėjo nuo 0,47 iki 0,44 reikšmės. Tas pats pasakytina ir apie paslaugų sritį, finansų sektorių ir analizuojamas Estijos atstoves. Tuo tarpu pramonės šakoje, tarp maisto gamintojų, bei Latvijoje (kur jis mažiausias) ir mūsų šalyje medianiniai įsipareigojimų ir turto santykiniai rodikliai pakilo, kas reiškia, kad padidėjo įsipareigojimų dalis turto struktūroje. Per metus šį rodiklį susimažino keturiolika nagrinėjamų įmonių ir bankų, dviem atvejais jis nepakito, na o likusių dešimties - paaugo. Mažiausiai įsipareigojimų turto struktūroje praėjusių metų pabaigoje turėjo keturios Latvijos įmonės: SAF Tehnika, Latvijas Gaze, Latvijas balzams ir Grindeks, o daugiausiai: du bankai (LHV Group ir Šiaulių Bankas) bei Baltika.
Bendrojo likvidumo bendra mediana praėjusių metų pabaigoje buvo mažesnė nei 2017 metų pabaigoje. Be to, krito ir visos kitos apskaičiuotos šio rodiklio medianos, išskyrus paslaugų sritį, kur šis finansinis rodiklis nepakito. Per minimą laikotarpį tarp dvidešimt šešių OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių bendrojo likvidumo rodiklį kilstelėjo mažiau nei pusė, t.y. tik dešimt. Tokių įmonių kaip Baltika, Novaturas, Pieno Žvaigždės, Tallink Grupp ir Vilkyškių pieninė minimas rodiklis 2018 metų pabaigoje buvo mažesnis už vieną, kas reiškia, kad trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, tuo tarpu didžiausiu bendrojo likvidumo rodikliu šįkart išsiskyrė Tallinna Vesi, Klaipėdos Nafta ir SAF Tehnika.
Šioje apžvalgoje pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2018 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2017 metus. Taigi, tarp analizuojamų bankų ir įmonių didžiausiais dividendų išmokėjimo rodikliais už 2017 metus pasižymėjo Merko Ehitus, Tallinna Sadam ir SAF Tehnika, t.y. šios kompanijos išmokėjo didesnius dividendus nei per metus uždirbo grynojo pelno.
Kaip įprasta pateikiame naujausius rinkos vertės rodiklius, kurie buvo papildyti EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais. Taigi bendri medianiniai šiuo metu yra itin žemi, ypač lyginant su Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų atstovių atitinkamais bendrais medianiniais rinkos vertės rodikliais. Tad galima teigti, jog OMX Baltic Benchmark GI indekso narių akcijos šiuo metu nėra pakankamai įvertintos. Iš esmės mažiausiais rodikliais pasižymi pramonės ir finansų sektoriaus atstovės.
Per praėjusius metus tarp dvidešimt septynių analizuojamo indekso atstovių pabrango vos šešių akcijos, tad nieko nuostabaus, kad 2018 metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo neigiama, kai per ankstesnius metus - teigiama, nes pabrango net šešiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai. Tačiau šie metai Baltijos akcijų rinkoje, kaip ir visur pasaulyje, prasidėjo augimu, t.y. visiškai priešinga statistika nei praėjusius metais, nes per 2019 metus atpigo vos penkių kompanijų akcijos.
Per praėjusius metus labiausiai nuvertėjo mūsų šalies atstovių ir maisto produktų gamintojų, kurie įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, akcijos, o mažiausiai krito Latvijos bendrovių kapitalizacija. Tuo tarpu šiais metais remiantis apskaičiuotais medianiniais rodikliais, labiausiai pabrango analizuojamų finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o mažiausiai - paslaugų šakos narių bei Lietuvos ir Latvijos atstovių.
SAF Tehnika kapitalizacija per 2018 metus krito beveik dviem trečdaliais, arba daugiausiai tarp nagrinėjamo indekso narių, tačiau šiais metais šios bendrovės akcijos jau pabrango virš dvylikos procentų. Be to, net 45,3 procento per praėjusius metus smuko Vilkyškių pieninės rinkos vertė, kai per šiuos metus ji jau spėjo pašokti net virš keturiasdešimt procentų, arba daugiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių ir bankų. Be to, Grindeks ir Harju Elekter akcijos per šiuos 2019 metus jau spėjo pabrangti beveik penktadaliu, o kitoje barikadų pusėje atsidūrė Baltika, kurios rinkos vertė per minimą laikotarpį krito net 28,7 procento.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina po korekcijos nuo šių metų pradžios pajudėjo į viršų, t.y. sulaukėme pastebimo atšokimo. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar tai yra tvarus reiškinys.
Harju Elekter akcijų kaina po korekcijos taip pat nuo šių metų pradžios pajudėjo į viršų, tačiau šiuo metu nėra aišku, ar tai tvarus reiškinys, ar tik atšokimas, po kurio vėliau gali sekti naujas kritimas.
Grindeks akcijų kaina po korekcijos etapo pradėjo augti dar praėjusių metų lapkričio mėnesį bei priartėjo prie prieš korekciją buvusio pasiekto lygio. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar minėtą lygį pavyks tvariai pralaužti. Jeigu taip, tuomet toliau prasitęs augimo tendencija, tačiau jeigu ne, tuomet galime sulaukti naujos korekcijos.
Baltika akcijų kaina ir toliau leidžiasi vis žemiau ir šturmuoja naujus absoliučiai rekordiškai žemus lygius bei nesėkmingai ieško tvirto dugno. Vis dar nematyti šios tendencijos pabaigos ženklų.
Auga group akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje. Šiuo metu ji testuoja minimo kanalo apatinę ribą, nuo kurios prieš tai kelis kartus buvo atšokta, tad tai labai svarbus momentas.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina nuo 2017 metų liepos išlieka nuosmukio kanale ir patestavusi jo viršutinę ribą, kurios nepavyko tvariai pralaužti, pajudėjo žemyn link naujų rekordinių žemumų.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu šio indekso narys Rokiškio sūris vis dar nepateikė savo praėjusių metų finansinių veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šios kompanijos veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso iškrito Latvijos kompanija Valmieras stikla skiedra ir mūsų šalies atstovė Žemaitijos Pienas, tuo tarpu į jį įtrauktos šios įmonės: Baltika, Latvijas balzams ir Novaturas.
Kalbant apie praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, matome, jog bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasuko neigiama linkme, t.y. pajamų pokyčių mediana nors ir išliko teigiama, bet susitraukė, o EBITDA pelnų apskritai jau antrą ketvirtį iš eilės yra su minuso ženklu ir minusinis procentinis rodiklis dar labiau padidėjo, kas žinoma, jog yra neigiamas reiškinys. Lygiai taip pat padėtis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo ir pramonės srityje, tuo tarpu nors paslaugų atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos išliko teigiamos, tačiau EBITDA pelnų minimas rodiklis gerokai susitraukė. Maisto produktų gamintojų veiklos rezultatų pokyčių medianos jau net trečią ketvirtį iš eilės buvo neigiamos, tiesa, prieš metus EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo su didesniu minuso ženklu, tačiau štai finansų sektoriuje fiksuota visiškai priešinga tendencija, t.y. tiek pajamų, tiek pelnų pokyčių medianos pasistiebė į viršų. Kalbant apie atskirų šalių veiklos rezultatų pokyčių medianas, tai padėtis per 2018 metų ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pablogėjo tiek tarp Lietuvos, tiek tarp Estijos įmonių, tuo tarpu Latvijos atveju veiklos rezultatų pokyčių medianos pasidarė teigiamos, kai prieš metus buvo su minuso ženklu.
Kaip įprasta paprasta statistika, tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, kurių duomenys yra žinomi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2017 metų paskutiniu ketvirčiu, savo pajamas padidino devyniolika, na o kritimas fiksuotas septyniais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė 21 ir 3, o per trečią praėjusių metų ketvirtį - 17 ir 9. Tad akivaizdu, kad padėtis per metus pablogėjo. Kalbant apie EBITDA pelną, jo prieaugiu per ketvirtą 2018 metų ketvirtį gali pasigirti dvylika analizuojamo indekso narių, o nuosmukis fiksuotas keturiolikoje atvejų, tad nenuostabu, jog bendra pelnų pokyčių mediana yra neigiama. Prieš metus per tą patį ketvirtį šis santykis buvo pozityvesnis ir siekė atitinkamai 18 ir 7, o per ankstesnį praėjusių metų ketvirtį sudarė 11 ir 15.
Du bankai, kurie įeina į apžvelgiamo indekso sudėtį, t.y. mūsų Šiaulių Bankas ir estų LHV Group vėl (trečią ketvirtį iš eilės) pastebimai pagerino veiklos rezultatus, be to, reiktų pažymėti, jog pelnai ir toliau auga sparčiau už pajamas. Gerokai, ypač EBITDA pelną (dėl atlikto turto pervertinimo), per praėjusį ketvirtį kilstelėjo kita finansų sektoriaus atstovė Pro Kapital Grupp, kuri įgyvendina nekilnojamo turto projektus. Be to, pastebimiau savo veiklos rezultatus pagerino Latvijos vaistų gamintoja Olainfarm, Latvijas Gaze ir žemės ūkio srityje veikianti AUGA group. Tuo tarpu per praėjusį ketvirtį labiausiai pablogėjo kitos Lietuvos žemės ūkio atstovės Linas Agro Group veiklos rezultatai, tuo pačiu pasižymėjo ir estų maisto produktų gamintoja PRFoods, be to, antrą ketvirtį iš eilės pastebimai smuktelėjo Klaipėdos naftos pajamos ir pelnas. Pastebimą EBITDA pelno kritimą net penktą ketvirtį iš eilės fiksavo Vilkyškių pieninė, o tokių kompanijų kaip Novaturas ir Grindeks pelnai per praėjusį ketvirtį taip pat gerokai susitraukė, o estų drabužių kūrėjos ir siuvėjos Baltika EBITDA apskritai tapo neigiama.
Kaip įprasta buvo apskaičiuotos ir ketvirčio EBITDA maržos. Bendra EBITDA pelningumų mediana per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė nuo 10,8 iki 10,5 procento. Tas pats fiksuota pramonės ir paslaugų šakose bei tarp maisto gamintojų, tuo tarpu finansų sektoriaus minimas medianinis rodiklis pajudėjo į viršų. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai per analizuojamą laikotarpį EBITDA maržų mediana tarp Lietuvos ir Latvijos atstovių paaugo, tuo tarpu tarp Estijos atitiko bendrą tendenciją. Minimą pelningumo rodiklį per ketvirtą 2018 metų ketvirtį kilstelėjo dešimt OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, o kritimą fiksavo penkiolika. Didžiausią maržą šįkart sugeneravo Šiaulių Bankas, o LHV Group, Tallinna Sadam ir Tallinna Vesi minimas pelningumo rodiklis viršijo keturiasdešimties procentų ribą. Estijos atstovės Baltika minimas pelningumo rodiklis kaip ir ketvirtį prieš tai buvo neigiamas, be to, neigiama reikšmė padidėjo, tuo tarpu SAF Tehnika šis rodiklis irgi išliko neigiamas, bet kiek susitraukė. Kukliausias teigiamas EBITDA maržas per praėjusį ketvirtį pasiekė Grindeks, Pieno Žvaigždės ir Linas Agro Group.
Turto grąžos atveju bendra mediana per 2018 metų ketvirtą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo perpus iki 0,7 procento, be to, ji krito ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kas yra neigiamas reiškinys. Ta pati tendencija fiksuota pramonėje, tarp maisto produktų gamintojų, bei tarp apžvelgiamų mūsų šalies įmonių ir banko, o Latvijos atveju šis rodiklis krito tik lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu. Tuo tarpu paslaugų šakos narių minimas medianinis pelningumo rodiklis per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo, tas pats fiksuota ir Estijos atveju, o finansų atstovių turto grąžos medianinis rodiklis tiek lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu, tiek su 2018 metų ankstesniu ketvirčiu - ūgtelėjo. ROA rodiklį per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo tik aštuonios įmonės ir bankai, o net septyniolikos minimas pelningumo rodiklis susitraukė. Tarp analizuojamų Baltijos šalių įmonių ir bankų didžiausiomis turto grąžomis pasiektomis per paskutinį 2018 metų ketvirtį gali pasigirti Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp ir mūsų šalies atstovė Apranga. Tuo tarpu net devynių OMX Baltic Benchmark GI indekso narių (AUGA Group, Baltika, Grindeks, Linas Agro Group, Novaturas, Pieno Žvaigždės, SAF Tehnika, Tallink Grupp, Vilkyškių pieninė) ROA per praėjusį ketvirtį buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių atvejų buvo daugiau nei perpus mažiau, t.y. tik keturi, tad akivaizdu, jog daugiau bei dvigubai padaugėjo įmonių, kurios patyrė grynąjį nuostolį.
Kalbant apie metinius nagrinėjamų Baltijos šalių įmonių ir bankų veiklos rezultatus bei pažvelgus į lentelėje esančius stulpelius, kuriose pateikti pajamų ir pelnų pokyčiai procentine išraiška, matome, kad 2018 metais, lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo raudonos spalvos, kuri, kaip žinome, simbolizuoja kritimą bei ypač tai pasakytina apie EBITDA pelnus. Taigi, tarp dvidešimt šešių įmonių ir bankų, kurių veiklos rezultatai yra žinomi, per praėjusius metus savo pajamas kilstelėjo aštuoniolika, kai per 2017 metus tokių buvo daugiau, t.y. net dvidešimt keturios. EBITDA pelno atveju jo prieaugį per 2018 metus, lyginant su ankstesniais metais, užfiksavo tik vienuolika, o kritimas buvo penkiolikoje atvejų. Per 2017 metus šis santykis siekė 20 ir 6, tad akivaizdu, jog per praėjusius metus pelnų srityje padėtis irgi pastebimai suprastėjo.
Bendros metinių veiklos rezultatų pokyčių medianos už praėjusius metus, lyginant su ankstesniais metais, irgi rodo, jog padėtis pablogėjo. Nors pajamų pokyčių mediana išliko teigiama, bet sumažėjo, o EBITDA pelnų jau tapo neigiama. Tas pats pasakytina apie pramones sritį, maisto produktų gamintojus, bei apie visas tris Baltijos šalis. Pozityviai vėl išsiskyrė finansų sektorius, o paslaugų atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos išliko teigiamos, be to, pajamų procentinis rodiklis netgi ūgtelėjo, bet EBITDA pelnų pasuko į priešingą pusę.
Tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių labiausiai savo veiklos rezultatus per 2018 metus pagerino nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, du bankai, Lietuvos pramonės atstovė Grigeo, o pieno produktų gamintojos Pieno Žvaigždžių EBITDA pelnas pašoko daugiau nei dvigubai, nes pavyko sumažinti tiek pardavimų savikainą, tiek ir pardavimų bei administracines sąnaudas. Tačiau štai kita mūsų šalies pieno produktų gamintoja Vilkyškių pieninė atsidūrė kitoje barikadų pusėje, t.y. jos veiklos rezultatai per praėjusius metus pablogėjo bene labiausiai kaip ir kitos Lietuvos kompanijos Linas Agro Group. Iš viso per 2018 metus tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą užfiksavo septynios nagrinėjamo indekso narės, kai per ankstesnius metus tokių buvo tik dvi, tad tai dar vienas įrodymas, kad per praėjusius metus padėtis pablogėjo. Be to, pastebimesnį EBITDA pelnų kritimą per 2018 metus fiksavo žemės ūkio srityje veikianti AUGA Group, Harju Elekter, Apranga ir Novaturas, na o tokių įmonių kaip Baltika ir SAF Tehnika EBITDA apskritai tapo neigiama.
Bendra EBITDA maržų mediana per praėjusius metus, palyginus su 2017 metais, smuktelėjo nuo 12,8 iki 9,8 procento. Ta pati nuosmukio tendencija fiksuota pramonėje, maisto produktų gamintojų sektoriuje bei EBITDA pelningumų medianos sumažėjo ir visose trijose Baltijos šalyse. Tuo tarpu paslaugų sritis ir finansų atstovai šiuo atveju pozityviai išsiskyrė. Per 2018 metus, palyginus su ankstesniais metais, savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo tik devynios iš dvidešimt šešių bendrovių ir bankų. Didžiausias maržas šįkart sugeneravo dvi finansų sektoriaus atstovės, t.y. Pro Kapital Grupp bei Šiaulių Bankas, Estijos įmonės Tallinna Sadam, Tallinna Vesi bei šios šalies bankas LHV Group. Kaip minėta, Baltika ir SAF Tehnika metinis EBITDA pelningumas buvo su minuso ženklu.
Metinių turto grąžų atveju matome tą pačią tendenciją kaip buvo prieš tai apžvelgiant kitą pelningumo rodiklį. Bendra mediana per praėjusius metus, lyginant su 2017 metais, susitraukė, bei ypač ROA mediana krito pramonės šakoje, tarp maisto produktų gamintojų. Lietuvos ir Latvijos atstovių minimas pelningumo medianinis rodiklis taip pat smuko, o tarp Estijos atstovių, finansų sektoriuje ir paslaugų srityje turto grąžos mediana pasistiebė į viršų. Per 2018 metus ROA rodiklį kilstelėjo tik devynios įmonės ir bankai, o kritimą užfiksavo net šešiolika analizuojamų bendrovių, tad tai dar vienas neigiamas reiškinys. Šįkart absoliučiai didžiausiomis dviženklėmis turto grąžomis gali pasigirti Silvano Fashion Group, Grigeo ir Novaturas, o tokių įmonių kaip Baltika, AUGA Group, Grindeks, PRFoods, SAF Tehnika ir Vilkyškių pieninės metinė ROA buvo neigiama, kai prieš metus tokių bendrovių buvo tik dvi.
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus kaip įprasta pateikiame praėjusių metų pabaigoje buvusius analizuojamų Baltijos šalių įmonių ir bankų įsipareigojimų ir turto santykinius finansinius rodiklius. Bendras medianinis per metus smuktelėjo nuo 0,47 iki 0,44 reikšmės. Tas pats pasakytina ir apie paslaugų sritį, finansų sektorių ir analizuojamas Estijos atstoves. Tuo tarpu pramonės šakoje, tarp maisto gamintojų, bei Latvijoje (kur jis mažiausias) ir mūsų šalyje medianiniai įsipareigojimų ir turto santykiniai rodikliai pakilo, kas reiškia, kad padidėjo įsipareigojimų dalis turto struktūroje. Per metus šį rodiklį susimažino keturiolika nagrinėjamų įmonių ir bankų, dviem atvejais jis nepakito, na o likusių dešimties - paaugo. Mažiausiai įsipareigojimų turto struktūroje praėjusių metų pabaigoje turėjo keturios Latvijos įmonės: SAF Tehnika, Latvijas Gaze, Latvijas balzams ir Grindeks, o daugiausiai: du bankai (LHV Group ir Šiaulių Bankas) bei Baltika.
Bendrojo likvidumo bendra mediana praėjusių metų pabaigoje buvo mažesnė nei 2017 metų pabaigoje. Be to, krito ir visos kitos apskaičiuotos šio rodiklio medianos, išskyrus paslaugų sritį, kur šis finansinis rodiklis nepakito. Per minimą laikotarpį tarp dvidešimt šešių OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių bendrojo likvidumo rodiklį kilstelėjo mažiau nei pusė, t.y. tik dešimt. Tokių įmonių kaip Baltika, Novaturas, Pieno Žvaigždės, Tallink Grupp ir Vilkyškių pieninė minimas rodiklis 2018 metų pabaigoje buvo mažesnis už vieną, kas reiškia, kad trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą, tuo tarpu didžiausiu bendrojo likvidumo rodikliu šįkart išsiskyrė Tallinna Vesi, Klaipėdos Nafta ir SAF Tehnika.
Šioje apžvalgoje pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2018 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2017 metus. Taigi, tarp analizuojamų bankų ir įmonių didžiausiais dividendų išmokėjimo rodikliais už 2017 metus pasižymėjo Merko Ehitus, Tallinna Sadam ir SAF Tehnika, t.y. šios kompanijos išmokėjo didesnius dividendus nei per metus uždirbo grynojo pelno.
Kaip įprasta pateikiame naujausius rinkos vertės rodiklius, kurie buvo papildyti EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais. Taigi bendri medianiniai šiuo metu yra itin žemi, ypač lyginant su Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų atstovių atitinkamais bendrais medianiniais rinkos vertės rodikliais. Tad galima teigti, jog OMX Baltic Benchmark GI indekso narių akcijos šiuo metu nėra pakankamai įvertintos. Iš esmės mažiausiais rodikliais pasižymi pramonės ir finansų sektoriaus atstovės.
Per praėjusius metus tarp dvidešimt septynių analizuojamo indekso atstovių pabrango vos šešių akcijos, tad nieko nuostabaus, kad 2018 metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo neigiama, kai per ankstesnius metus - teigiama, nes pabrango net šešiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai. Tačiau šie metai Baltijos akcijų rinkoje, kaip ir visur pasaulyje, prasidėjo augimu, t.y. visiškai priešinga statistika nei praėjusius metais, nes per 2019 metus atpigo vos penkių kompanijų akcijos.
Per praėjusius metus labiausiai nuvertėjo mūsų šalies atstovių ir maisto produktų gamintojų, kurie įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, akcijos, o mažiausiai krito Latvijos bendrovių kapitalizacija. Tuo tarpu šiais metais remiantis apskaičiuotais medianiniais rodikliais, labiausiai pabrango analizuojamų finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o mažiausiai - paslaugų šakos narių bei Lietuvos ir Latvijos atstovių.
SAF Tehnika kapitalizacija per 2018 metus krito beveik dviem trečdaliais, arba daugiausiai tarp nagrinėjamo indekso narių, tačiau šiais metais šios bendrovės akcijos jau pabrango virš dvylikos procentų. Be to, net 45,3 procento per praėjusius metus smuko Vilkyškių pieninės rinkos vertė, kai per šiuos metus ji jau spėjo pašokti net virš keturiasdešimt procentų, arba daugiausiai tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių ir bankų. Be to, Grindeks ir Harju Elekter akcijos per šiuos 2019 metus jau spėjo pabrangti beveik penktadaliu, o kitoje barikadų pusėje atsidūrė Baltika, kurios rinkos vertė per minimą laikotarpį krito net 28,7 procento.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina po korekcijos nuo šių metų pradžios pajudėjo į viršų, t.y. sulaukėme pastebimo atšokimo. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar tai yra tvarus reiškinys.
Harju Elekter akcijų kaina po korekcijos taip pat nuo šių metų pradžios pajudėjo į viršų, tačiau šiuo metu nėra aišku, ar tai tvarus reiškinys, ar tik atšokimas, po kurio vėliau gali sekti naujas kritimas.
Grindeks akcijų kaina po korekcijos etapo pradėjo augti dar praėjusių metų lapkričio mėnesį bei priartėjo prie prieš korekciją buvusio pasiekto lygio. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar minėtą lygį pavyks tvariai pralaužti. Jeigu taip, tuomet toliau prasitęs augimo tendencija, tačiau jeigu ne, tuomet galime sulaukti naujos korekcijos.
Baltika akcijų kaina ir toliau leidžiasi vis žemiau ir šturmuoja naujus absoliučiai rekordiškai žemus lygius bei nesėkmingai ieško tvirto dugno. Vis dar nematyti šios tendencijos pabaigos ženklų.
Auga group akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje. Šiuo metu ji testuoja minimo kanalo apatinę ribą, nuo kurios prieš tai kelis kartus buvo atšokta, tad tai labai svarbus momentas.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina nuo 2017 metų liepos išlieka nuosmukio kanale ir patestavusi jo viršutinę ribą, kurios nepavyko tvariai pralaužti, pajudėjo žemyn link naujų rekordinių žemumų.