Stinta eina!

» Straipsniai » Atsipalaidavimui
Viena iš labiausiai žiemos laikotarpiu pamėgtų Lietuvos žvejų žūklių yra stintų gaudymas. Nors pati žuvelė tikrai nėra trofėjinė ir didelė, tačiau jos žvejyba labai azartiška ir pati stinta iš ties yra skani.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2019-01-26 02:19 Komentarai: (0)
Už lango tikrų tikriausia žiema, daug sniego, gražiai apsnigti medžiai, o poledinės žūklės mėgėjai jau gali džiaugtis ledu ant vandens telkinių. Viena iš labiausiai žiemos laikotarpiu pamėgtų Lietuvos žvejų žūklių yra stintų gaudymas. Nors pati žuvelė tikrai nėra trofėjinė ir didelė, tačiau jos žvejyba labai azartiška ir pati stinta iš ties yra skani.


Bendra informacija apie stintą

Stinta (lot. Osmerus eperlanus) – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis, kurios plačiai paplitęs porūšis – europinė stinta arba didstintė (lot. Osmerus eperlanus eperlanus). Kūnas ilgas (15-18 centimetrų, retais atvejais 30 centimetrų) ir žemas, sveria iki 75 gramų (dažniausiai 25 - 30 gramų). Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio, o akys šviesios ir didelės.

Be jokios abejonės pagrindinis ir esminis stintos ypatumas ir išskirtinumas - tai specifinis kvapas, kuris panašus į agurkų kvapą. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose (Drūkšių, Lūšių, Dusios ir kituose) bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis. Jos smulkesnės: ilgis 8 - 10 centimetrų mariose, 15 - 20 centimetrų (dažniausiai 6 - 8 centimetrai) ežeruose, sveria 5 - 6 gramai mariose, 30 - 40 gramai (dažniausiai 2 - 5 gramai) ežeruose.

Stintos maitinasi zooplanktonu bei bentosu, smulkiais vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, žuvų mailiumi taip pat ir savo mailiumi. Jų nerštas vyksta balandį. Ikrus neršia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno. Patelė išleidžia iki 40 tūkstančių ikrų. Dažnai pasitaiko, jog po neršto stintos žūva. Labai dažna verslinė žuvis. Kasmet rengiama smagi šventė „Palangos stinta“.


Stintų žvejybos sąlygos Lietuvoje

Remiantis Lietuvos respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, stintų žvejybai nėra taikomi jokie ribojimai susiję su pagautos žuvies ilgiu ar žvejyba neršto metu. Vis dėl to galvojant apie ateitį supratingi žvejai turėtų vengti gaudyti daugiau šios žuvies nei jiems realiai reikia.

Be jokios abejonės norint žvejoti stintas reikalingas žvejo mėgėjo bilietas - mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė.

Atkreipiame dėmesį, kad remiantis galiojančiomis taisyklėmis galima vienu metu naudoti ne daugiau nei keturis mėgėjų žvejybos įrankius. Remiantis Lietuvos respublikos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Gaudant stintas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnes, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį.

Be to, pabrėžiame, kad pagal galiojančias taisykles, vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kilogramų, o Kuršių mariose – 7 kilogramų, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas.


Stintų žvejybos ypatumai

Pati stintų žvejyba tiek atviro vandens sąlygomis, tiek ant ledo nėra sudėtinga ir tikrai visiems, net ir pradedantiems, ar visai nežvejojantiems lengvai įvaldoma bei suprantama. Tai arba standartinė patogi žieminė meškerėlė, arba atviro vandens tipo dugninė meškerė. Abiem atvejais vienos žvejybos metu vienas žvejys dažniausiai, nors ne visada, naudoja dvi - tris arba daugiau meškerių.

Prie pagrindinio valo kaip įprasta rišama iš anksto paruošta sistemėlė su surišta atskirai vienas po kito kabliukų arba avižėlių (pageidautina fasforinių) grandinėle taip, kad žvejybos metu nebūtų susipainiojimų, na o ant galo prie pririšto segtuko su suktuku maunamas svarelis arba blizgutė, kas priklauso nuo sąlygų ir norimo žvejybos tipo, t.y. ar aktyvus ar pasyvus.

Kaip taisyklė ant pririšto kabliuko, arba ant avižėlės su kabliuku maunamas supjaustytos žuvies gabaliukas. Tai gali būti karpio, kuojos ar kokios kitos žuvies gabaliukas. Kartais geriau kimba ant vienos žuvies gabaliuko, kartais - ant kitos, tad galima eksperimentuoti.

Svarbiausia stintų žvejyboje surasti tinkamą žvejybos vietą, kur yra daugiausiai šios žuvies. Žinoma, stintos dažnai gaudomos ir naktį, tad tuomet norint tamsoje išskirti masalus ir norint pritraukti stintas yra naudojamos švieselės, kurios turėtų sudominti šias žuvis. Stintos kibimas dažniausiai būna gana agresyvus, ir žieminės meškerėlės atveju reikia stebėti sargelį, na o atviro tipo meškerės atveju - jos viršūnėlę, t.y. kibimo metu jie pradeda judėti - linkti.


Parengta pagal Lietuvos ir užsienio tinklapius bei traders.lt informaciją

Panašūs straipsniai:

(laisvalaikis,hobis,žvejyba)

2019-07-27 » 2019 metais patys vertingiausi sporto klubai pasaulyje. Jau ketvirtus metus iš eilės pačiu vertingiausiu pasaulyje sporto klubu buvo pripažintas amerikietiškojo futbolo atstovas Dalaso Cowboys.
2019-04-20 » Niujorko 2019 metų tarptautinė automobilių paroda
2019-03-09 » Karščiausios Ženevos Motor Show 2019 naujienos
2019-02-02 » Dvidešimt didžiausias pajamas uždirbusių pasaulio futbolo klubų
2019-01-19 » Detroito automobilių paroda
2018-10-06 » 2018 metų Paryžiaus Auto šou
2018-08-04 » 2018 metais patys vertingiausi sporto klubai pasaulyje
2018-06-09 » 2018 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatas
2018-04-06 » Niujorko 2018 metų tarptautinė automobilių paroda
2018-03-10 » Karščiausios Ženevos Motor Show 2018 naujienos

 
Dar nėra komentarų