versija spausdinimui
(0)
Dauguma iš jūsų kasdieniame gyvenime tikriausiai dažnai susidūrė su tokiomis sąvokomis kaip remonto, darbuotojų atostogų, labdaros ir paramos fondas ir t.t. Tikriausiai kiekvienas galėtų lengvai pasakyti, ką reiškia šios sąvokos. Tačiau palyginti neseniai atsirado naujas terminas: investicinis fondas. Jo svarbą nėra taip paprasta iššifruoti, dar sunkiau atspėti, kam ir kokiu tikslu jis buvo sukurtas.
Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų. Pagal enciklopedijos apibrėžimą: fondas - tai atskiras lėšų išteklius, skirtas tam tikram tikslui. Fondas yra tam tikra pinigų suma. Mūsų apibūdinto atvejo tikslas, kuriam skirti pinigai, kaip rodo pavadinimas, - investicijos.
Investicinis fondas yra juridinis asmuo, kurio vienintelė veiklos sritis yra investuoti viešuoju (arba ne viešuoju) būdu surinktus pinigus, jis taip pat siūlo įsigyti fondo investicinių vienetų ar investicinių sertifikatų, įstatyme nurodytus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir kitas nuosavybės teises. Investicinis fondas yra institucija, kuri investuoja jai patikėtas lėšas į įvairius finansų rinkose esančius instrumentus.
Tačiau kiekvienas juridinis asmuo gali veikti tik per savo organus. Investicinis fondas yra investicinių fondų įmonė, kuri veikia kaip akcinė bendrovė. Jos savininkai paprastai yra patikimos finansų bendrovės: bankai, draudimo kompanijos, užsienio bendrovės, kurios specializuojasi investavime. Tokių įmonių išskirtinė užduotis yra kurti investicinius fondus, juos valdyti, atstovauti trečiosioms šalims ir valdyti kolektyvinį vertybinių popierių portfelį.
Kam skirti fondai?
Fondai buvo sukurti žmonėms, norintiems investuoti sutaupytas lėšas ir pasinaudoti galimybėmis gauti pelną finansų rinkoje, tačiau tuo pačiu metu jie nežino apie šią rinką, jos priemones, negali atlikti analizių, kurios palengvintų investicinių sprendimų priėmimą arba tiesiog neturi laiko stebėti informaciją ir užsiimti aktyviu investavimu. Kita fondo paslaugų naudojimo priežastis taip pat gali būti smulkių investuotojų negalėjimas pasinaudoti tam tikromis priemonėmis ir investicijų metodais.
Visu tuo, t.y. investavimu, užsiima žmonės - specialistai, valdantys atskirus fondus ir priimantys investavimo sprendimus fondo dalyvių vardu. Jų pagrindinė užduotis yra pasiekti aukščiausią investicijų grąžos normą iš investuotų lėšų. Atsižvelgiant į jų valdomo fondo tipą, jie gali investuoti į rizikingus instrumentus, tokius kaip akcijos, ateities sandoriai, uždarų akcinių bendrovių akcijos, arba į saugias priemones: valstybinės obligacijos, savivaldybių obligacijomis, iždo vekseliais ir kita.
Be fizinių asmenų, lėšas taip pat gali investuoti ir juridiniai asmenys bei organizaciniai vienetai be juridinio asmens statuso.
Investicinių fondų rūšys
Priklausomai nuo pasirinktų kriterijų, investicinius fondus galime klasifikuoti įvairiais būdais. Investuotojui svarbiausias kriterijus bus susijęs su tuo, kur investuojamos lėšos. Fondo investavimo priemonių pasirinkimas turės įtakos tam, kokį pelną ir kokią riziką investuotojas turės prisiimti. Investiciniai fondai savo statute deklaruoja, o dažnai taip pat nurodo pavadinime, į kokius finansinius instrumentus jie investuos.
Todėl investuotojas, prieš pasirinkdamas fondą, turėtų:
Susipažinti su fondo politika (į kokias priemones jis investuoja)
Išnagrinėti savo pelno / rizikos profilį - toleranciją (pavyzdžiui, atliekant paprastą tyrimą koks jūs investuotojas)
Pasirinkti pati tinkamiausią fondą, arba fondų portfelį.
Investicinių fondų klasifikavimas pagal investavimo instrumentus:
Piniginiai (jie daugiausia investuoja į pinigų rinkos vertybinius popierius, tikėtinas pelnas ir rizika yra riboti),
Skolų (jie investuoja daugiausia į obligacijas, tikėtinas pelnas ir rizika didesni nei piniginio fondo atveju),
Mišrūs (jie investuoja į akcijas ir obligacijas, pelnas ir rizika paprastai yra didesni nei obligacijų fonduose),
Akcijų (daugumą portfelio sudaro akcijos, didžiausias tikėtinas pelnas ir rizika),
Kiti (fondai, kurių investicinė politika yra kitokia nei prieš tai išvardintų keturių fondų tipų atveju, t.y. nekilnojamojo turto fondai, fondai, kurie investuoja į ne viešas bendroves, absoliučios grąžos, žaliavų ir kitokio pobūdžio investiciniai fondai).
Kaip matote, fondų grupės iš esmės suskirstytos pagal didėjančius lūkesčius dėl pelno ir rizikos. Remiantis loginiu principu, tuo didesnis laukiamas pelnas, tuo didesnė yra rizika.
Verta paminėti, kad šis suskirstymas yra tik modelinis ir turėtų padėti investuotojams atskirti fondus, investuojančius panašiu būdu. Tačiau kiekvienoje kategorijoje egzistuoja didelė fondų įvairovė. Taigi, vienas akcijų fondas gali sutelkti dėmesį tik į dideles akcines bendroves (teoriškai mažesnė rizika), kitas pirks vidutinių ir mažų besivystančių rinkų kompanijų akcijas (didesnė rizika). Tarp skolos fondų turėsime tą, kuris investuos 80 procentų lėšų į valstybinius vertybinius popierius (maža rizika), o kitas daugiau nei penkiasdešimt procentų aktyvų investuos į įmonių obligacijas, kas reiškia, kad šio fondo dalyviai patirs didesnę riziką.
Todėl, renkantis fondą, turėtumėte vadovautis ne tik pavadinimu ar kokiai kategorijai jis priskirtas. Verta pasidomėti fondo aprašyme kokia jo strategija ir investicinio portfelio sudėtis.
Toliau pateikiama informacija apie konkrečias fondų grupes, tokias kaip: aktyvų klasės, portfelio modelis, numatomas pelnas ir galima rizika bei subkategorijos.
Piniginiai fondai:
Į ką jie investuoja? - Paprastai jie investuoja į valstybės iždo, bankų ir savivaldybių išleistas trumpalaikes pinigų rinkos finansines priemones (iždo vekselius, pinigų vekselius, indėlių sertifikatus ir komercinius čekius). Minėtos priemonės pasižymi maža rizika ir yra trumpo galiojimo. Kai kurie fondai taip pat perka trumpalaikius įmonių vertybinius popierius, kurie gali padidinti riziką. Pagrindinis pinigų fondų uždavinys - lėtas (bet pastovus) kapitalo didinimas esant žemam rizikos lygiui.
Rizika - Palūkanų normų pokyčių rizika, likvidumo rizika (daugiausia susijusi su įmonių vertybiniais popieriais), kredito rizika (susijusi su finansinių priemonių emitentų finansine padėtimi) bei valiutos rizika (gali būti taikoma fondams, investuojantiems užsienyje).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 1,5% per metus.
Modelinis portfelis - 90% - pinigų rinkos priemonės, 10% - grynieji pinigai.
Numatomas pelnas - Panašus į indėlių lygį.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės kritimai neturėtų viršyti kelių procentų.
Kam? - Kuriems priimtina maža rizika, bei kurie nori palaukti, kol akcijų ar obligacijų rinkose yra dideli svyravimai ir neaiškumas.
Subkategorijos - pinigų rinkos fondai (įstatyminė apibrėžtis), grynųjų pinigų, indėlių, likvidumo fondai (marketinginis pavadinimas).
Skolų fondai:
Į ką jie investuoja? - Jie investuoja visų pirma į obligacijas su fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis, kurias išleidžia valstybės iždas, savivaldybės, miestai ir įmonės. Priklausomai nuo portfelyje dominuojančių skolos vertybinių popierių, galima išskirti iždo vertybinių popierių fondus ir įmonių skolos vertybinių popierių fondus. Skolos priemonių vertė paprastai yra mažiau kintama (mažiau rizikinga) nei akcijos, bet yra labiau nepastovi nei pinigų rinkos vertybiniai popieriai. Tarp skolos fondų galime rasti tokį, kuris investuoja 80 procentų lėšų į iždo vertybinius popierius (mažą riziką), o kitas, kuris daugiau kaip 50 procentų aktyvų investuos į korporacines obligacijas, o tai reiškia, kad antrojo fondo dalyviai susidurs su palyginti didesne rizika.
Rizika - Palūkanų normų rizika, emitento rizika, likvidumo rizika, valiutos rizika (investuojant į užsienio vertybinius popierius).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 3% per metus.
Modelinis portfelis - 90% - obligacijos (iždo, savivaldybės, įmonės), 10% - grynieji pinigai.
Numatomas pelnas - Šiek tiek didesnis nei indėlių lygis.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės sumažėjimai neturėtų būti didesni nei dešimt procentų (buvo didesni fondo verčių kritimai ar netgi fondo likvidumo praradimai).
Kam? - Kuriems priimtina vidutinė rizika, didesnė nei pinigų fondų atveju.
Subkategorijos - konkrečios šalies iždo obligacijos, užsienio šalių valstybinės obligacijos, konkrečios šalies kompanijų obligacijos, užsienio kompanijų obligacijos.
Akcijų fondai:
Į ką jie investuoja? - Jiems būdinga aktyvi investicijų politika. Jie investuoja visų pirma į akcijas ir kitus nuosavybės vertybinius popierius (teises į akcijas, depozitoriumo pakvitavimus). Jie laikomi rizikingais ir jautriais rinkos svyravimams. Jie paprastai atneša patrauklius grąžos rodiklius bulių rinkoje, tačiau jie sukelia nuostolius rinkos kritimo laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, kad akcijų kainos svyruoja daugiau nei pinigų rinkos priemonės ar obligacijos, investicijų į akcijų fondus rizika yra didžiausia. Fondo politika „verčia“ valdytoją išlaikyti didžiąją dalį turto akcijose, todėl reikėtų atsižvelgti į fondo vertės sumažėjimą esant nepalankiai padėčiai akcijų rinkose.
Rizika - Emitento rizika, likvidumo rizika, valiutos rizika (investuojant į užsienio vertybinius popierius).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 5% per metus.
Modelinis portfelis - 90% - akcijos, 10% - grynieji pinigai.
Numatomas pelnas - Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurie fondai ilgalaikėje perspektyvoje gali pasiekti didesnę grąžos normą, o per dvylikos mėnesių laikotarpius grąžos normos gali svyruoti nuo minus kelių dešimčių iki plius kelių dešimčių procentų.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės sumažėjimai gali sudaryti kelias dešimtis procentų per metus. Jei prarandamas fondo likvidumas, vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas.
Kam? - Kuriems priimtina didelė rizika susijusi su vertės kritimu.
Subkategorijos - Didelių kompanijų (vietinių / užsienio), vidutinių ir mažų įmonių (vietinių / užsienio), sektoriniai, dividendiniai, aktyvus paskirstymas - valdymas (keičiant akcijų paskirstymo procentą nuo 0 iki 90%).
Mišrūs fondai:
Į ką jie investuoja?- Jie investuoja į įvairias turto klases, tiek į nuosavybės priemones (akcijas, teises į akcijas), tiek į skolos priemones (obligacijas, kuponus) ir kitus.
Rizika - Palūkanų normų rizika, emitento rizika, likvidumo rizika, valiutos rizika (investuojant į užsienio vertybinius popierius).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 5% per metus.
Modelinis portfelis - Nuo 20 iki 80% - akcijos, nuo 80 - 20% obligacijų, pinigų rinkos vertybinių popierių, pinigų.
Numatomas pelnas - Atsižvelgiant į portfelio struktūrą (įvairios akcijų ir obligacijų proporcijos portfeliuose) ilguoju laikotarpiu pelnas turėtų būti didesnis nei skolos fondų, tačiau mažesnis nei akcijų fondų.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės sumažėjimai gali sudaryti kelias dešimtis procentų per metus. Jei prarandamas fondo likvidumas, vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas.
Kam? - Kuriems priimtina didelė rizika susijusi su vertės kritimu.
Subkategorijos - Stabilus augimas vietinė / užsienio rinka (didžioji dalis skolos portfelio), tvari - subalansuota vietinė / užsienio rinka (didžioji dalis akcijų portfelio).
Antrasis svarbiausias skirstymo kriterijus yra teisinis. Remiantis juo yra atviri fondai, specializuoti atviri ir uždari. Populiariausi fondai yra atvirieji investiciniai fondai.
Investiciniai fondai pagal dalyvavimo formą (teisinį kriterijų):
Atviras investicinis fondas
Kaip minėta, tai patys populiariausi fondai, nes jie yra skirti kiekvienam investuotojui. Įmokėdamas pinigus į tokio tipo fondą, investuotojas mainais gauna dalyvavimo teisę, vadinamą dalyvavimo vienetu. Šie fondai gali investuoti savo turtą į:
1. Vertybinius popierius, kuriuos išleido, garantavo valstybės iždas arba Centrinis bankas;
2. Vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kurioms taikomas viešas siūlymas, jeigu emisijos arba pradinio viešo siūlymo sąlygos apima paraiškos dėl leidimo prekiauti pateikimą;
3. Indėlius šalies bankuose ar kredito įstaigose, kurių terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai;
4. Pinigų rinkos priemonės, kitas nei nurodytos 1 ir 2 punktuose, jeigu šioms priemonėms arba jų emitentams taikomos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti investuotojus ir jų santaupas;
5. Vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemonės, kitas nei nurodytos 1, 2 ir 4 punktuose, tačiau bendra šių investicijų vertė negali viršyti 10% fondo turto.
Atviras fondas disponuoja dalyvavimo vienetais (atstovaujančiais teisę dalyvauti fondo grynajame turte), juos parduoda ir dalyvio prašymu juos atperka. Visi gali dalyvauti atvirame fonde.
Specializuotas atviras investicinis fondas
Tai yra specifinis atviro tipo fondas. Pagrindinis skirtumas tarp jo ir atviro yra tas, kad specializuoto atviro fondo įstatai griežtai nustato, kas gali būti jo dalyvis (pavyzdžiui, tik juridiniai asmenys) ir gali nustatyti papildomas sąlygas, kuriomis dalyvis gali prašyti išpirkti vienetus (pavyzdžiui, dėl išpirkimo termino). Šio tipo fondas savo aktyvus gali investuoti į:
kitų investicinių fondų dalyvavimo vienetus;
užsienio fondų išleistus vienetus ar užsienyje įsikūrusių tarpusavio investavimo institucijų išleistus investicinius vienetus.
Uždaro tipo investicinis fondas
Uždarojo tipo investiciniai fondai išleidžia investicinius vienetus, kurių skaičius yra fiksuotas, nustatomas vėlesniuose emisijose. Sertifikatų skaičius gali būti padidintas tik nauja emisija. Skirtingai nuo atvirojo fondo, kai fondo vienetus galima išpirkti bet kuriuo metu, sertifikatai gali būti pateikiami išpirkimui tik fondo nustatytomis datomis (pavyzdžiui, vieną kartą per mėnesį arba kartą per ketvirtį). Jie gali būti parduodami antrinėje rinkoje, jei jie yra įtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašą, tačiau dėl likvidumo stokos dažnai gali kilti problemų. Šie fondai daugiausia investuoja savo turtą į:
Vertybinius popierius;
Skolas, išskyrus skolas trečiųjų asmenų atžvilgiu;
Ribotos atsakomybės bendrovių akcijas;
Valiutas;
Išvestines priemones, įskaitant nestandartizuotas išvestines finansines priemones;
Nuosavybės teisę, kurios kaina tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo daiktų rūšių, į specifines energijos rūšis, į prekybai skirtų išmetamųjų teršalų kiekius, į prekiaujamas biržose žaliavas;
Pinigų rinkos priemones, jei jos yra perleidžiamos.
Investicinius sertifikatus galima įsigyti viešojo siūlymo metu arba po to, kai jais pradedama prekiauti viešai. Skirtingai nuo besikeičiančio atviro tipo fondo dalyvavimo vienetų skaičiaus, investicinių vienetų skaičius yra fiksuotas ir gali padidėti tik naujos emisijos keliu.
Kiekvienas atviro tipo investicinis fondas turi nurodyti prospekte, į kokio tipo vertybinius popierius ar finansines priemones jis investuos savo išteklius. Dėl konstrukcijos, atviro tipo fondų investicijos iš esmės apsiriboja vertybinių popierių biržose listinguojamomis priemonėmis ir tomis, kurios beveik bet kada gali būti perkamos ar parduotos.
Specializuoti atviri fondai siūlo šiek tiek didesnes galimybes, o didžiausias - uždarojo tipo investiciniai fondai, kurie gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, gautinas sumas ar į kitus sunkiau įvertinamus ir sunkiau parduodamus aktyvus.
Galima išskirti daugiau fondų paskirstymų klasifikacijų (pavyzdžiui, geografinis kriterijus), tačiau investuotojo požiūriu pirmiau minėtieji yra svarbiausi.
Ar verta investuoti į fondus?
Investavimas į investicinius fondus Lietuvoje nėra toks populiarus kaip pasaulyje. Taip yra dėl daugelio veiksnių, įskaitant tradicinių bankinių indėlių formų pasirinkimą arba tiesiog nėra žinoma apie fondus ir apie galimybę investuoti per juos. Kitose šalyse, ypač JAV, jų populiarumas sparčiai auga. Tai susiję su nauda, kuria duoda lėšų investavimas į fondus. Toliau pateikiame pagrindinius investicinių fondų privalumus.
Privalumai:
Investuotų lėšų saugumas - Investicinių fondų veikla išsamiai reglamentuojama teisės aktais. Ypatingą ir nuolatinę jų kontrolę vykdo Finansų priežiūros institucija, kuri prižiūri, kaip laikomasi atskleidimo įpareigojimų: įstatų skelbimas, valdomų lėšų metinės ir pusmečio finansinės ataskaitos. Visą fondo turtą saugo depozitoriumas, kuriuo gali būti tik toks bankas, kuris turi didelį nuosavą kapitalą (arba nacionalinis vertybinių popierių depozitoriumas). Be fondo lėšų saugojimo, taip pat užtikrinama, kad fondo vykdomos operacijos atitiktų fondo įstatymus ir kitus teisės aktus, o prireikus gali likviduoti fondą ir paskirstyti lėšas tarp dalyvių. Banko depozitoriumo bankroto atveju laikomas jame fondo turtas yra pašalinamas iš banko bankroto turto. Be to, bendrovės valdančios fondą bankroto atveju, bendrovės įsipareigojimai niekada negali būti padengiami iš fondo turto, nes fondo ir valdančiosios bendrovės turtas nėra bendras. Griežti teisiniai reglamentai ir investicinių fondų priežiūra lemia tai, kad jie yra viena iš saugiausių investicijų formų.
Profesionalus lėšų valdymas - fondui patikėtas lėšas valdyti samdomi profesionalūs specialistai. Juos prižiūri Finansų priežiūros institucija, bei jie paprastai turi kelerių metų turto valdymo patirtį. Valdytojai dirba su analitikų komandomis, kurios nagrinėja ir analizuoja rinkos duomenis. Jie analizuoja emitentų, kurių vertybiniai popieriai priklauso fondui, finansinę būklę, situaciją šalies ekonominėje ir finansinėje rinkoje, investuotojų grupės elgesį ir įsiskverbia į rinką, ieškodami potencialiai gerų investicijų.
Galimybė uždirbti pajamas, viršijančias pajamas iš kitų investicijų - pagrindinis fondų uždavinys yra investuoti jiems patikėtas lėšas taip, kad būtų gautas didžiausias įmanomas pelnas, atsižvelgiant į numatytą rizikos lygį. Dėl valdytojų valdymo įgūdžių, žinių apie finansų rinką, portfelio priemonių diversifikavimą, fondai gali tapti pelningu grąžos šaltiniu.
Greita prieiga prie investuotų lėšų - atvirieji investiciniai fondai iš esmės suteikia lengvą prieigą prie investicinių lėšų, nes dalyvis gali reikalauti, kad būtų atpirkti dalyvavimo vienetai. Fondo vieneto išpirkimo kaina yra lygi vieneto vertei pagal esantį vertinimą duotuoju metu. Kalbant apie kai kuriuos fondus, papildomai atimamas valdymo mokestis (dauguma fondų vienetų pirkimo metu taiko valdymo mokestį).
Gebėjimas patenkinti individualius investavimo poreikius - reaguodamos į investuotojų lūkesčius, investicinių fondų įmonės sukūrė fondus, investuojančius į įvairias priemones. Nusistatę rizikos lygį, kurį galite toleruoti investicijose, bei trukmę, kiek laiko patikėsite savo lėšas fondui, galite pasirinkti fondą su atitinkama investavimo politika. Kuo didesnė rizika, kurią galėsite priimti, tuo agresyvesnį galėsite pasirinkti fondo tipą, kuris trumpalaikiu laikotarpiu gali užtikrinti aukštą grąžos lygį, bet taip pat atnešti didelių nuostolių. Tačiau, jei esate atsargus, daugiausia dėmesio skiriat ilgalaikei perspektyvai ir mažam, bet pastoviam pelnui, galite nuspręsti pasirinkti saugų fondą.
Galimybė investuoti nedideles pinigų sumas - dauguma investicinių fondų leidžia investuoti net labai nedideles pinigų sumas. Mažiausias pirmasis mokėjimas už vienetų pirkimą paprastai yra 100 eurų, kiti gali būti daug mažesni. Su tokiomis mažomis lėšomis, kurios skiriamos investicijoms, iš esmės negalima galvoti apie savarankišką investavimą, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje. Daugumos vertybinių popierių biržoje listinguojamų akcijų kainų lygis toks didelis, kad sunku tikėtis atlikti didelius pirkimus. Be to, už kiekvieną sandorį imamas komisinis mokestis daro tokias investicijas nepelningas. Dėka fondų ir grupinių investicijų galite dalyvauti daugelyje priemonių, mokėdami tik tvarkymo mokestį ir tuo pačiu minimilizuodami sandorių išlaidas. Fondai vis dažniau atsisako rinkti tvarkymo mokestį iš dalyvių arba praneša apie reikšmingą jo sumažinimą.
Tačiau bet kas turi ne tik privalumų, tačiau iš trūkumų. Investavimas į fondus be tam tikros investicinės rizikos, kurią galima sumažinti pasirinkus saugų fondą, turi ir tam tikrų trūkumų.
Trūkumai:
Valdytojų klaidos - nepaisant turimų žinių ir įgūdžių, kartais atsitinka, kad fondo valdytojas priims neteisingą investavimo sprendimą. Didžiausia rizika yra susijusi su investavimu į akcijų fondus (reikšmingi kursų svyravimai, rinkos nepastovumas). Ypač nepakankamai diversifikuojant portfelį arba investuojant į vieno sektoriaus įmones, galima patirti nuostolių.
Veiklos sąnaudos - kaip ir bet kuris juridinis asmuo, fondas savo veiklos metu patiria tam tikras išlaidas. Tai apima mokesčius fondo bendrovei, vienetų platintojams, depozitoriumui. Todėl kiekvieno fondo investicinis pelnas yra apmažinamas įvairiais fondo įsipareigojimais, o tai mažina turto vertę.
Mokesčiai - gaunamoms pajamos iš fondo taikomas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Kaip investuoti į investicinį fondą?
Pagal įstatymą atvirųjų investicinių fondų dalyvavimo vienetų platinimą daugiausia atlieka brokerių - maklerių veiklą vykdantys subjektai ar kiti subjektai, kuriems Finansų priežiūros institucija suteikė įgaliojimus. Praktikoje fondų vienetų paskirstymą - pardavimą be maklerių taip pat vykdo pačios investicinių fondų įmonės arba platinimo agentai.
Tačiau fondų įmonės gali pasiūlyti tik savo valdomų fondų vienetus. Tarpininkai, t.y. maklerio bendrovės turi pasirašiusios platinimo sutartis su įvairiomis įmonėmis, dėl to jų pasiūlymas yra daug didesnis. Be jokios abejonės, šiais laikas galima investuoti į fondus neišėjus iš namų. Pirmasis žingsnis - tai pasirašyti atitinkamą sutartį (pavyzdžiui, paštu ar per kurjerį), kitas žingsnis - lėšų pervedimas į sąskaitą ir galutinis žingsnis - fondo vienetų pirkimo pavedimo pateikimas.
Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų. Pagal enciklopedijos apibrėžimą: fondas - tai atskiras lėšų išteklius, skirtas tam tikram tikslui. Fondas yra tam tikra pinigų suma. Mūsų apibūdinto atvejo tikslas, kuriam skirti pinigai, kaip rodo pavadinimas, - investicijos.
Investicinis fondas yra juridinis asmuo, kurio vienintelė veiklos sritis yra investuoti viešuoju (arba ne viešuoju) būdu surinktus pinigus, jis taip pat siūlo įsigyti fondo investicinių vienetų ar investicinių sertifikatų, įstatyme nurodytus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir kitas nuosavybės teises. Investicinis fondas yra institucija, kuri investuoja jai patikėtas lėšas į įvairius finansų rinkose esančius instrumentus.
Tačiau kiekvienas juridinis asmuo gali veikti tik per savo organus. Investicinis fondas yra investicinių fondų įmonė, kuri veikia kaip akcinė bendrovė. Jos savininkai paprastai yra patikimos finansų bendrovės: bankai, draudimo kompanijos, užsienio bendrovės, kurios specializuojasi investavime. Tokių įmonių išskirtinė užduotis yra kurti investicinius fondus, juos valdyti, atstovauti trečiosioms šalims ir valdyti kolektyvinį vertybinių popierių portfelį.
Kam skirti fondai?
Fondai buvo sukurti žmonėms, norintiems investuoti sutaupytas lėšas ir pasinaudoti galimybėmis gauti pelną finansų rinkoje, tačiau tuo pačiu metu jie nežino apie šią rinką, jos priemones, negali atlikti analizių, kurios palengvintų investicinių sprendimų priėmimą arba tiesiog neturi laiko stebėti informaciją ir užsiimti aktyviu investavimu. Kita fondo paslaugų naudojimo priežastis taip pat gali būti smulkių investuotojų negalėjimas pasinaudoti tam tikromis priemonėmis ir investicijų metodais.
Visu tuo, t.y. investavimu, užsiima žmonės - specialistai, valdantys atskirus fondus ir priimantys investavimo sprendimus fondo dalyvių vardu. Jų pagrindinė užduotis yra pasiekti aukščiausią investicijų grąžos normą iš investuotų lėšų. Atsižvelgiant į jų valdomo fondo tipą, jie gali investuoti į rizikingus instrumentus, tokius kaip akcijos, ateities sandoriai, uždarų akcinių bendrovių akcijos, arba į saugias priemones: valstybinės obligacijos, savivaldybių obligacijomis, iždo vekseliais ir kita.
Be fizinių asmenų, lėšas taip pat gali investuoti ir juridiniai asmenys bei organizaciniai vienetai be juridinio asmens statuso.
Investicinių fondų rūšys
Priklausomai nuo pasirinktų kriterijų, investicinius fondus galime klasifikuoti įvairiais būdais. Investuotojui svarbiausias kriterijus bus susijęs su tuo, kur investuojamos lėšos. Fondo investavimo priemonių pasirinkimas turės įtakos tam, kokį pelną ir kokią riziką investuotojas turės prisiimti. Investiciniai fondai savo statute deklaruoja, o dažnai taip pat nurodo pavadinime, į kokius finansinius instrumentus jie investuos.
Todėl investuotojas, prieš pasirinkdamas fondą, turėtų:
Susipažinti su fondo politika (į kokias priemones jis investuoja)
Išnagrinėti savo pelno / rizikos profilį - toleranciją (pavyzdžiui, atliekant paprastą tyrimą koks jūs investuotojas)
Pasirinkti pati tinkamiausią fondą, arba fondų portfelį.
Investicinių fondų klasifikavimas pagal investavimo instrumentus:
Piniginiai (jie daugiausia investuoja į pinigų rinkos vertybinius popierius, tikėtinas pelnas ir rizika yra riboti),
Skolų (jie investuoja daugiausia į obligacijas, tikėtinas pelnas ir rizika didesni nei piniginio fondo atveju),
Mišrūs (jie investuoja į akcijas ir obligacijas, pelnas ir rizika paprastai yra didesni nei obligacijų fonduose),
Akcijų (daugumą portfelio sudaro akcijos, didžiausias tikėtinas pelnas ir rizika),
Kiti (fondai, kurių investicinė politika yra kitokia nei prieš tai išvardintų keturių fondų tipų atveju, t.y. nekilnojamojo turto fondai, fondai, kurie investuoja į ne viešas bendroves, absoliučios grąžos, žaliavų ir kitokio pobūdžio investiciniai fondai).
Kaip matote, fondų grupės iš esmės suskirstytos pagal didėjančius lūkesčius dėl pelno ir rizikos. Remiantis loginiu principu, tuo didesnis laukiamas pelnas, tuo didesnė yra rizika.
Verta paminėti, kad šis suskirstymas yra tik modelinis ir turėtų padėti investuotojams atskirti fondus, investuojančius panašiu būdu. Tačiau kiekvienoje kategorijoje egzistuoja didelė fondų įvairovė. Taigi, vienas akcijų fondas gali sutelkti dėmesį tik į dideles akcines bendroves (teoriškai mažesnė rizika), kitas pirks vidutinių ir mažų besivystančių rinkų kompanijų akcijas (didesnė rizika). Tarp skolos fondų turėsime tą, kuris investuos 80 procentų lėšų į valstybinius vertybinius popierius (maža rizika), o kitas daugiau nei penkiasdešimt procentų aktyvų investuos į įmonių obligacijas, kas reiškia, kad šio fondo dalyviai patirs didesnę riziką.
Todėl, renkantis fondą, turėtumėte vadovautis ne tik pavadinimu ar kokiai kategorijai jis priskirtas. Verta pasidomėti fondo aprašyme kokia jo strategija ir investicinio portfelio sudėtis.
Toliau pateikiama informacija apie konkrečias fondų grupes, tokias kaip: aktyvų klasės, portfelio modelis, numatomas pelnas ir galima rizika bei subkategorijos.
Piniginiai fondai:
Į ką jie investuoja? - Paprastai jie investuoja į valstybės iždo, bankų ir savivaldybių išleistas trumpalaikes pinigų rinkos finansines priemones (iždo vekselius, pinigų vekselius, indėlių sertifikatus ir komercinius čekius). Minėtos priemonės pasižymi maža rizika ir yra trumpo galiojimo. Kai kurie fondai taip pat perka trumpalaikius įmonių vertybinius popierius, kurie gali padidinti riziką. Pagrindinis pinigų fondų uždavinys - lėtas (bet pastovus) kapitalo didinimas esant žemam rizikos lygiui.
Rizika - Palūkanų normų pokyčių rizika, likvidumo rizika (daugiausia susijusi su įmonių vertybiniais popieriais), kredito rizika (susijusi su finansinių priemonių emitentų finansine padėtimi) bei valiutos rizika (gali būti taikoma fondams, investuojantiems užsienyje).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 1,5% per metus.
Modelinis portfelis - 90% - pinigų rinkos priemonės, 10% - grynieji pinigai.
Numatomas pelnas - Panašus į indėlių lygį.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės kritimai neturėtų viršyti kelių procentų.
Kam? - Kuriems priimtina maža rizika, bei kurie nori palaukti, kol akcijų ar obligacijų rinkose yra dideli svyravimai ir neaiškumas.
Subkategorijos - pinigų rinkos fondai (įstatyminė apibrėžtis), grynųjų pinigų, indėlių, likvidumo fondai (marketinginis pavadinimas).
Skolų fondai:
Į ką jie investuoja? - Jie investuoja visų pirma į obligacijas su fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis, kurias išleidžia valstybės iždas, savivaldybės, miestai ir įmonės. Priklausomai nuo portfelyje dominuojančių skolos vertybinių popierių, galima išskirti iždo vertybinių popierių fondus ir įmonių skolos vertybinių popierių fondus. Skolos priemonių vertė paprastai yra mažiau kintama (mažiau rizikinga) nei akcijos, bet yra labiau nepastovi nei pinigų rinkos vertybiniai popieriai. Tarp skolos fondų galime rasti tokį, kuris investuoja 80 procentų lėšų į iždo vertybinius popierius (mažą riziką), o kitas, kuris daugiau kaip 50 procentų aktyvų investuos į korporacines obligacijas, o tai reiškia, kad antrojo fondo dalyviai susidurs su palyginti didesne rizika.
Rizika - Palūkanų normų rizika, emitento rizika, likvidumo rizika, valiutos rizika (investuojant į užsienio vertybinius popierius).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 3% per metus.
Modelinis portfelis - 90% - obligacijos (iždo, savivaldybės, įmonės), 10% - grynieji pinigai.
Numatomas pelnas - Šiek tiek didesnis nei indėlių lygis.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės sumažėjimai neturėtų būti didesni nei dešimt procentų (buvo didesni fondo verčių kritimai ar netgi fondo likvidumo praradimai).
Kam? - Kuriems priimtina vidutinė rizika, didesnė nei pinigų fondų atveju.
Subkategorijos - konkrečios šalies iždo obligacijos, užsienio šalių valstybinės obligacijos, konkrečios šalies kompanijų obligacijos, užsienio kompanijų obligacijos.
Akcijų fondai:
Į ką jie investuoja? - Jiems būdinga aktyvi investicijų politika. Jie investuoja visų pirma į akcijas ir kitus nuosavybės vertybinius popierius (teises į akcijas, depozitoriumo pakvitavimus). Jie laikomi rizikingais ir jautriais rinkos svyravimams. Jie paprastai atneša patrauklius grąžos rodiklius bulių rinkoje, tačiau jie sukelia nuostolius rinkos kritimo laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, kad akcijų kainos svyruoja daugiau nei pinigų rinkos priemonės ar obligacijos, investicijų į akcijų fondus rizika yra didžiausia. Fondo politika „verčia“ valdytoją išlaikyti didžiąją dalį turto akcijose, todėl reikėtų atsižvelgti į fondo vertės sumažėjimą esant nepalankiai padėčiai akcijų rinkose.
Rizika - Emitento rizika, likvidumo rizika, valiutos rizika (investuojant į užsienio vertybinius popierius).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 5% per metus.
Modelinis portfelis - 90% - akcijos, 10% - grynieji pinigai.
Numatomas pelnas - Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurie fondai ilgalaikėje perspektyvoje gali pasiekti didesnę grąžos normą, o per dvylikos mėnesių laikotarpius grąžos normos gali svyruoti nuo minus kelių dešimčių iki plius kelių dešimčių procentų.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės sumažėjimai gali sudaryti kelias dešimtis procentų per metus. Jei prarandamas fondo likvidumas, vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas.
Kam? - Kuriems priimtina didelė rizika susijusi su vertės kritimu.
Subkategorijos - Didelių kompanijų (vietinių / užsienio), vidutinių ir mažų įmonių (vietinių / užsienio), sektoriniai, dividendiniai, aktyvus paskirstymas - valdymas (keičiant akcijų paskirstymo procentą nuo 0 iki 90%).
Mišrūs fondai:
Į ką jie investuoja?- Jie investuoja į įvairias turto klases, tiek į nuosavybės priemones (akcijas, teises į akcijas), tiek į skolos priemones (obligacijas, kuponus) ir kitus.
Rizika - Palūkanų normų rizika, emitento rizika, likvidumo rizika, valiutos rizika (investuojant į užsienio vertybinius popierius).
Valdymo mokesčio lygis - Iki 5% per metus.
Modelinis portfelis - Nuo 20 iki 80% - akcijos, nuo 80 - 20% obligacijų, pinigų rinkos vertybinių popierių, pinigų.
Numatomas pelnas - Atsižvelgiant į portfelio struktūrą (įvairios akcijų ir obligacijų proporcijos portfeliuose) ilguoju laikotarpiu pelnas turėtų būti didesnis nei skolos fondų, tačiau mažesnis nei akcijų fondų.
Rizikos lygis - Periodiniai vertės sumažėjimai gali sudaryti kelias dešimtis procentų per metus. Jei prarandamas fondo likvidumas, vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas.
Kam? - Kuriems priimtina didelė rizika susijusi su vertės kritimu.
Subkategorijos - Stabilus augimas vietinė / užsienio rinka (didžioji dalis skolos portfelio), tvari - subalansuota vietinė / užsienio rinka (didžioji dalis akcijų portfelio).
Antrasis svarbiausias skirstymo kriterijus yra teisinis. Remiantis juo yra atviri fondai, specializuoti atviri ir uždari. Populiariausi fondai yra atvirieji investiciniai fondai.
Investiciniai fondai pagal dalyvavimo formą (teisinį kriterijų):
Atviras investicinis fondas
Kaip minėta, tai patys populiariausi fondai, nes jie yra skirti kiekvienam investuotojui. Įmokėdamas pinigus į tokio tipo fondą, investuotojas mainais gauna dalyvavimo teisę, vadinamą dalyvavimo vienetu. Šie fondai gali investuoti savo turtą į:
1. Vertybinius popierius, kuriuos išleido, garantavo valstybės iždas arba Centrinis bankas;
2. Vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kurioms taikomas viešas siūlymas, jeigu emisijos arba pradinio viešo siūlymo sąlygos apima paraiškos dėl leidimo prekiauti pateikimą;
3. Indėlius šalies bankuose ar kredito įstaigose, kurių terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai;
4. Pinigų rinkos priemonės, kitas nei nurodytos 1 ir 2 punktuose, jeigu šioms priemonėms arba jų emitentams taikomos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti investuotojus ir jų santaupas;
5. Vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemonės, kitas nei nurodytos 1, 2 ir 4 punktuose, tačiau bendra šių investicijų vertė negali viršyti 10% fondo turto.
Atviras fondas disponuoja dalyvavimo vienetais (atstovaujančiais teisę dalyvauti fondo grynajame turte), juos parduoda ir dalyvio prašymu juos atperka. Visi gali dalyvauti atvirame fonde.
Specializuotas atviras investicinis fondas
Tai yra specifinis atviro tipo fondas. Pagrindinis skirtumas tarp jo ir atviro yra tas, kad specializuoto atviro fondo įstatai griežtai nustato, kas gali būti jo dalyvis (pavyzdžiui, tik juridiniai asmenys) ir gali nustatyti papildomas sąlygas, kuriomis dalyvis gali prašyti išpirkti vienetus (pavyzdžiui, dėl išpirkimo termino). Šio tipo fondas savo aktyvus gali investuoti į:
kitų investicinių fondų dalyvavimo vienetus;
užsienio fondų išleistus vienetus ar užsienyje įsikūrusių tarpusavio investavimo institucijų išleistus investicinius vienetus.
Uždaro tipo investicinis fondas
Uždarojo tipo investiciniai fondai išleidžia investicinius vienetus, kurių skaičius yra fiksuotas, nustatomas vėlesniuose emisijose. Sertifikatų skaičius gali būti padidintas tik nauja emisija. Skirtingai nuo atvirojo fondo, kai fondo vienetus galima išpirkti bet kuriuo metu, sertifikatai gali būti pateikiami išpirkimui tik fondo nustatytomis datomis (pavyzdžiui, vieną kartą per mėnesį arba kartą per ketvirtį). Jie gali būti parduodami antrinėje rinkoje, jei jie yra įtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašą, tačiau dėl likvidumo stokos dažnai gali kilti problemų. Šie fondai daugiausia investuoja savo turtą į:
Vertybinius popierius;
Skolas, išskyrus skolas trečiųjų asmenų atžvilgiu;
Ribotos atsakomybės bendrovių akcijas;
Valiutas;
Išvestines priemones, įskaitant nestandartizuotas išvestines finansines priemones;
Nuosavybės teisę, kurios kaina tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo daiktų rūšių, į specifines energijos rūšis, į prekybai skirtų išmetamųjų teršalų kiekius, į prekiaujamas biržose žaliavas;
Pinigų rinkos priemones, jei jos yra perleidžiamos.
Investicinius sertifikatus galima įsigyti viešojo siūlymo metu arba po to, kai jais pradedama prekiauti viešai. Skirtingai nuo besikeičiančio atviro tipo fondo dalyvavimo vienetų skaičiaus, investicinių vienetų skaičius yra fiksuotas ir gali padidėti tik naujos emisijos keliu.
Kiekvienas atviro tipo investicinis fondas turi nurodyti prospekte, į kokio tipo vertybinius popierius ar finansines priemones jis investuos savo išteklius. Dėl konstrukcijos, atviro tipo fondų investicijos iš esmės apsiriboja vertybinių popierių biržose listinguojamomis priemonėmis ir tomis, kurios beveik bet kada gali būti perkamos ar parduotos.
Specializuoti atviri fondai siūlo šiek tiek didesnes galimybes, o didžiausias - uždarojo tipo investiciniai fondai, kurie gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, gautinas sumas ar į kitus sunkiau įvertinamus ir sunkiau parduodamus aktyvus.
Galima išskirti daugiau fondų paskirstymų klasifikacijų (pavyzdžiui, geografinis kriterijus), tačiau investuotojo požiūriu pirmiau minėtieji yra svarbiausi.
Ar verta investuoti į fondus?
Investavimas į investicinius fondus Lietuvoje nėra toks populiarus kaip pasaulyje. Taip yra dėl daugelio veiksnių, įskaitant tradicinių bankinių indėlių formų pasirinkimą arba tiesiog nėra žinoma apie fondus ir apie galimybę investuoti per juos. Kitose šalyse, ypač JAV, jų populiarumas sparčiai auga. Tai susiję su nauda, kuria duoda lėšų investavimas į fondus. Toliau pateikiame pagrindinius investicinių fondų privalumus.
Privalumai:
Investuotų lėšų saugumas - Investicinių fondų veikla išsamiai reglamentuojama teisės aktais. Ypatingą ir nuolatinę jų kontrolę vykdo Finansų priežiūros institucija, kuri prižiūri, kaip laikomasi atskleidimo įpareigojimų: įstatų skelbimas, valdomų lėšų metinės ir pusmečio finansinės ataskaitos. Visą fondo turtą saugo depozitoriumas, kuriuo gali būti tik toks bankas, kuris turi didelį nuosavą kapitalą (arba nacionalinis vertybinių popierių depozitoriumas). Be fondo lėšų saugojimo, taip pat užtikrinama, kad fondo vykdomos operacijos atitiktų fondo įstatymus ir kitus teisės aktus, o prireikus gali likviduoti fondą ir paskirstyti lėšas tarp dalyvių. Banko depozitoriumo bankroto atveju laikomas jame fondo turtas yra pašalinamas iš banko bankroto turto. Be to, bendrovės valdančios fondą bankroto atveju, bendrovės įsipareigojimai niekada negali būti padengiami iš fondo turto, nes fondo ir valdančiosios bendrovės turtas nėra bendras. Griežti teisiniai reglamentai ir investicinių fondų priežiūra lemia tai, kad jie yra viena iš saugiausių investicijų formų.
Profesionalus lėšų valdymas - fondui patikėtas lėšas valdyti samdomi profesionalūs specialistai. Juos prižiūri Finansų priežiūros institucija, bei jie paprastai turi kelerių metų turto valdymo patirtį. Valdytojai dirba su analitikų komandomis, kurios nagrinėja ir analizuoja rinkos duomenis. Jie analizuoja emitentų, kurių vertybiniai popieriai priklauso fondui, finansinę būklę, situaciją šalies ekonominėje ir finansinėje rinkoje, investuotojų grupės elgesį ir įsiskverbia į rinką, ieškodami potencialiai gerų investicijų.
Galimybė uždirbti pajamas, viršijančias pajamas iš kitų investicijų - pagrindinis fondų uždavinys yra investuoti jiems patikėtas lėšas taip, kad būtų gautas didžiausias įmanomas pelnas, atsižvelgiant į numatytą rizikos lygį. Dėl valdytojų valdymo įgūdžių, žinių apie finansų rinką, portfelio priemonių diversifikavimą, fondai gali tapti pelningu grąžos šaltiniu.
Greita prieiga prie investuotų lėšų - atvirieji investiciniai fondai iš esmės suteikia lengvą prieigą prie investicinių lėšų, nes dalyvis gali reikalauti, kad būtų atpirkti dalyvavimo vienetai. Fondo vieneto išpirkimo kaina yra lygi vieneto vertei pagal esantį vertinimą duotuoju metu. Kalbant apie kai kuriuos fondus, papildomai atimamas valdymo mokestis (dauguma fondų vienetų pirkimo metu taiko valdymo mokestį).
Gebėjimas patenkinti individualius investavimo poreikius - reaguodamos į investuotojų lūkesčius, investicinių fondų įmonės sukūrė fondus, investuojančius į įvairias priemones. Nusistatę rizikos lygį, kurį galite toleruoti investicijose, bei trukmę, kiek laiko patikėsite savo lėšas fondui, galite pasirinkti fondą su atitinkama investavimo politika. Kuo didesnė rizika, kurią galėsite priimti, tuo agresyvesnį galėsite pasirinkti fondo tipą, kuris trumpalaikiu laikotarpiu gali užtikrinti aukštą grąžos lygį, bet taip pat atnešti didelių nuostolių. Tačiau, jei esate atsargus, daugiausia dėmesio skiriat ilgalaikei perspektyvai ir mažam, bet pastoviam pelnui, galite nuspręsti pasirinkti saugų fondą.
Galimybė investuoti nedideles pinigų sumas - dauguma investicinių fondų leidžia investuoti net labai nedideles pinigų sumas. Mažiausias pirmasis mokėjimas už vienetų pirkimą paprastai yra 100 eurų, kiti gali būti daug mažesni. Su tokiomis mažomis lėšomis, kurios skiriamos investicijoms, iš esmės negalima galvoti apie savarankišką investavimą, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje. Daugumos vertybinių popierių biržoje listinguojamų akcijų kainų lygis toks didelis, kad sunku tikėtis atlikti didelius pirkimus. Be to, už kiekvieną sandorį imamas komisinis mokestis daro tokias investicijas nepelningas. Dėka fondų ir grupinių investicijų galite dalyvauti daugelyje priemonių, mokėdami tik tvarkymo mokestį ir tuo pačiu minimilizuodami sandorių išlaidas. Fondai vis dažniau atsisako rinkti tvarkymo mokestį iš dalyvių arba praneša apie reikšmingą jo sumažinimą.
Tačiau bet kas turi ne tik privalumų, tačiau iš trūkumų. Investavimas į fondus be tam tikros investicinės rizikos, kurią galima sumažinti pasirinkus saugų fondą, turi ir tam tikrų trūkumų.
Trūkumai:
Valdytojų klaidos - nepaisant turimų žinių ir įgūdžių, kartais atsitinka, kad fondo valdytojas priims neteisingą investavimo sprendimą. Didžiausia rizika yra susijusi su investavimu į akcijų fondus (reikšmingi kursų svyravimai, rinkos nepastovumas). Ypač nepakankamai diversifikuojant portfelį arba investuojant į vieno sektoriaus įmones, galima patirti nuostolių.
Veiklos sąnaudos - kaip ir bet kuris juridinis asmuo, fondas savo veiklos metu patiria tam tikras išlaidas. Tai apima mokesčius fondo bendrovei, vienetų platintojams, depozitoriumui. Todėl kiekvieno fondo investicinis pelnas yra apmažinamas įvairiais fondo įsipareigojimais, o tai mažina turto vertę.
Mokesčiai - gaunamoms pajamos iš fondo taikomas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
Kaip investuoti į investicinį fondą?
Pagal įstatymą atvirųjų investicinių fondų dalyvavimo vienetų platinimą daugiausia atlieka brokerių - maklerių veiklą vykdantys subjektai ar kiti subjektai, kuriems Finansų priežiūros institucija suteikė įgaliojimus. Praktikoje fondų vienetų paskirstymą - pardavimą be maklerių taip pat vykdo pačios investicinių fondų įmonės arba platinimo agentai.
Tačiau fondų įmonės gali pasiūlyti tik savo valdomų fondų vienetus. Tarpininkai, t.y. maklerio bendrovės turi pasirašiusios platinimo sutartis su įvairiomis įmonėmis, dėl to jų pasiūlymas yra daug didesnis. Be jokios abejonės, šiais laikas galima investuoti į fondus neišėjus iš namų. Pirmasis žingsnis - tai pasirašyti atitinkamą sutartį (pavyzdžiui, paštu ar per kurjerį), kitas žingsnis - lėšų pervedimas į sąskaitą ir galutinis žingsnis - fondo vienetų pirkimo pavedimo pateikimas.