versija spausdinimui
(0)
Šių metų pradžia iš tiesų yra pozityvi, nes akcijų, žaliavų ir kitose rinkose iš esmės dominavo žalia spalva ir tolerancija rizikai, fiksuoti nauji rekordai. Investuotojai noriai pirko aktyvus netgi nepaisant to, kad egzistuoja politinė rizika tiek Europoje, tiek ir Amerikoje, kuri netgi galima pasakyti per antrą šių metų ketvirtį dar labiau išaugs. Be to, per pirmą šių metų ketvirtį dar labiau padidėjo atotrūkis tarp Amerikos ir Europos Centrinių bankų vykdomų politikų.
Didėja atotrūkis tarp FED ir ECB
Per praėjusį ketvirtį Amerikos pinigų politika buvo dar labiau sugriežtinta, tiesa, toks sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius, tad jis esminio poveikio rinkoms ir investuotojams neturėjo.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas jau trečią kart savo bazinę palūkanų normą padidino 0,25 procento. Prieš tai analogiškas veiksmas buvo atliktas praėjusių metų pabaigoje, bei 2015 metų gruodį. Rinkos dalyviai tokį žingsnį įvertino kaip FED pasitikėjimą Amerikos ekonomika ir jos perspektyvomis. Bent šiuo metu prognozuojama, kad monetarinė politika šalyje šiais metais bus sugriežtinta dar du kartus, t.y. labiausiai tikėtina, jog birželį ir metų pabaigoje. Ir tai atitiktų praėjusių metų pabaigoje Centrinio banko atstovų deklaruotus lūkesčius.
Infliacija atsitiesė ir pastebimai priartėjo prie Amerikos Federalinio Rezervų banko nustatyto tikslinio lygio, na o dar vienas parametras, kuris yra aktualus pinigų politikos vykdytojams, t.y. bedarbystė, taip pat jau iš esmės pasiekė taip vadinamą normalaus visiško užimtumo lygį. Tad Centrinio banko atstovai jau po truputį pradeda nerimauti dėl to, kad didžiausia pasaulyje ekonomika gali perkaisti, o infliacija dar labiau įsibėgėti bei nutolti nuo nustatyto lygio.
Tuo tarpu Europos Centrinis bankas per pirmą šių metų ketvirtį išliko pasyvus. Po to, kai praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas, kad nuo šio mėnesio jo vykdomos aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė bus sumažinta nuo 80 iki 60 mlrd. eurų, tačiau tuo pačiu pati programa pratęsiama iki šių metų pabaigos, daugiau jokių sprendimų nebuvo priimta, kas iš esmės buvo tai, ko ir galima buvo laukti.
Nors vasarį metinė infliacija euro zonoje pasiekė du procentus, t.y. nustatytą Centrinio banko tikslinį lygį, tačiau jos prieaugį daugiausiai lėmė atsitiesusios energijos išteklių kainos. Ir vos tik naftos ir kitų energijos išteklių kainos rinkoje po buvusio kilimo kiek pasikoregavo, tuoj pat sumažėjo ir infliacinis spaudimas, nes štai kovą, remiantis preliminariais duomenimis, metinis vartotojų kainų indekso prieaugis bendroje valiutos sąjungoje smuktelėjo nuo dviejų iki 1,5 procento.
Akivaizdu, jog dar reikės palūkėti, kol euro zonoje infliacijos augimas taps tvarus, t.y. ne tik paremtas energijos išteklių brangimu. Tad ko gero per artimiausius mėnesius, ir netgi galima sakyti per visą šį antrąjį šių metų ketvirtį Europos Centrinis bankas išliks ir vėl pasyvus, tačiau šio banko atstovai be jokios abejonės atidžiai stebės pasirodančius naujausius makroekonominius duomenis. Pritils ir spekuliacijos, ar euro zonoje bazinė palūkanų norma ar kitos palūkanos gali būti padidintos anksčiau nei būtų užbaigta aktyvų supirkimo programa.
Amerikoje pinigų politika per artimiausius kelis mėnesius labai tikėtina, jog irgi nekis, na o ar ketvirčio pabaigoje sulauksime dar vieno palūkanų didinimo, šiuo metu tikrai yra per anksti pasakyti, nes viskas priklausys nuo to, kaip seksis šalies ekonomikai ir kokius rodiklius ji demonstruos.
Politinė rizika
Politinė rizika tiek Senajame žemyne, tiek už Atlanto ir toliau išlieka, ir kaip buvo minėta, ji per šį ketvirtį dar labiau padidės, o tai žinoma gali turėti neigiamą poveikį finansų rinkoms ir investuotojų optimizmui.
Europoje tai visų pirma yra susiję su Prancūzijos prezidento rinkimais. Jie įvyks jau gan greitai, t.y. balandžio dvidešimt trečią dieną. Didžiausią baimę analitikams ir ekonomistams bei investuotojams kelia tai, jog jose gali laimėti Marine Le Pen, kuri žada iš naujo derėtis dėl Prancūzijos narystės Europos sąjungoje sąlygų bei pasitraukti iš euro zonos. Jos šansai triumfuoti šalies prezidento rinkimuose yra vertinami gana aukštai.
Tai iš tiesų yra labai rimtas rizikos šaltinis Senajame žemyne, nes Prancūzijos ekonomika yra antra pagal dydį euro zonoje ir ši šalis labai svarbi tiek bendrai valiutos sąjungai, tiek ir Europos sąjungai. Tad bent artimiausią mėnesį, o gal ir ilgiau, jei prireiks antrojo turo prezidento rinkimuose, iš ties Europoje bus nervinga, nes labai sunku nuspėti, kaip gi galiausiai balsuos prancūzai ir kam jie atiduos daugiau savo balsų. Taigi, tiek Senojo žemyno akcijų, tiek obligacijų rinkos susidurs su padidėjusią politine rizika, tą patį galima pasakyti ir apie bendrą valiutą eurą.
Tiesa, praėjusį ketvirtį tokia politine rizika, aišku mažesnio masto, buvo Olandijoje vykę parlamento rinkimai, kur baimintasi, jog gali laimėti populistai. Vis dėl to, šis nerimas ir rizika nepasitvirtino, nes Nyderlandų piliečiai už populistus balsavo mažiau aktyviai nei už kitas partijas ir jiems nepavyko laimėti daugumos parlamente. Taigi, tai savotiškas optimistinis ženklas ir kalbant apie Prancūzijos prezidento rinkimus.
Nors per šį ketvirtį Amerikoje jokių reikšmingų rinkimų nebus, tačiau politinė rizika padidėjo ir už Atlanto, nes naujajam šalies prezidentui Donald Trump nepavyko pakeisti galiojančios sveikatos priežiūros tvarkos Obamacare. Tad kilo rimtų abejonių kaip jam su komanda seksis toliau įgyvendinti jo per rinkimus duotus pažadus, t.y. mokesčių reforma (jų sumažinimas), išlaidų infrastruktūros srityje padidinimas, valstybinės priežiūros ir kontrolės sumažinimas, tarifai iš kai kurių šalių importuojamai produkcijai.
Iš esmės Donald Trump buvo leista suprasti, jog Amerika nėra karalystė, o jis buvo išrinktas ne karaliumi, o prezidentu, t.y. norint sėkmingai veikti ir įgyvendinti sumanymus jam teks savo veiksmus derinti bei bendradarbiauti ir su kitais šalies valdžios atstovais, t.y. Kongresu.
Tačiau įvertinus tai, kad naujasis Amerikos prezidentas elgiasi gana agresyviai, arogantiškai bei akivaizdžiai yra susireikšmines, visa tai daugeliui sukelia atgrasymo jausmą ir tuo pačiu norą priešintis bei kaišioti pagalius jam ir jo iniciatyvoms į ratus, tad dėl to gali kilti rimtų problemų, ir investuotojų viltys bei lūkesčiai, bent jau taip greit, kaip jie to norėjo ir tikėjosi, gali ir neišsipildyti, nes regis nesutarimų ir toliau nebus išvengta.
Didėja atotrūkis tarp FED ir ECB
Per praėjusį ketvirtį Amerikos pinigų politika buvo dar labiau sugriežtinta, tiesa, toks sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius, tad jis esminio poveikio rinkoms ir investuotojams neturėjo.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas jau trečią kart savo bazinę palūkanų normą padidino 0,25 procento. Prieš tai analogiškas veiksmas buvo atliktas praėjusių metų pabaigoje, bei 2015 metų gruodį. Rinkos dalyviai tokį žingsnį įvertino kaip FED pasitikėjimą Amerikos ekonomika ir jos perspektyvomis. Bent šiuo metu prognozuojama, kad monetarinė politika šalyje šiais metais bus sugriežtinta dar du kartus, t.y. labiausiai tikėtina, jog birželį ir metų pabaigoje. Ir tai atitiktų praėjusių metų pabaigoje Centrinio banko atstovų deklaruotus lūkesčius.
Tuo tarpu Europos Centrinis bankas per pirmą šių metų ketvirtį išliko pasyvus. Po to, kai praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas, kad nuo šio mėnesio jo vykdomos aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė bus sumažinta nuo 80 iki 60 mlrd. eurų, tačiau tuo pačiu pati programa pratęsiama iki šių metų pabaigos, daugiau jokių sprendimų nebuvo priimta, kas iš esmės buvo tai, ko ir galima buvo laukti.
Nors vasarį metinė infliacija euro zonoje pasiekė du procentus, t.y. nustatytą Centrinio banko tikslinį lygį, tačiau jos prieaugį daugiausiai lėmė atsitiesusios energijos išteklių kainos. Ir vos tik naftos ir kitų energijos išteklių kainos rinkoje po buvusio kilimo kiek pasikoregavo, tuoj pat sumažėjo ir infliacinis spaudimas, nes štai kovą, remiantis preliminariais duomenimis, metinis vartotojų kainų indekso prieaugis bendroje valiutos sąjungoje smuktelėjo nuo dviejų iki 1,5 procento.
Akivaizdu, jog dar reikės palūkėti, kol euro zonoje infliacijos augimas taps tvarus, t.y. ne tik paremtas energijos išteklių brangimu. Tad ko gero per artimiausius mėnesius, ir netgi galima sakyti per visą šį antrąjį šių metų ketvirtį Europos Centrinis bankas išliks ir vėl pasyvus, tačiau šio banko atstovai be jokios abejonės atidžiai stebės pasirodančius naujausius makroekonominius duomenis. Pritils ir spekuliacijos, ar euro zonoje bazinė palūkanų norma ar kitos palūkanos gali būti padidintos anksčiau nei būtų užbaigta aktyvų supirkimo programa.
Amerikoje pinigų politika per artimiausius kelis mėnesius labai tikėtina, jog irgi nekis, na o ar ketvirčio pabaigoje sulauksime dar vieno palūkanų didinimo, šiuo metu tikrai yra per anksti pasakyti, nes viskas priklausys nuo to, kaip seksis šalies ekonomikai ir kokius rodiklius ji demonstruos.
Politinė rizika
Politinė rizika tiek Senajame žemyne, tiek už Atlanto ir toliau išlieka, ir kaip buvo minėta, ji per šį ketvirtį dar labiau padidės, o tai žinoma gali turėti neigiamą poveikį finansų rinkoms ir investuotojų optimizmui.
Tai iš tiesų yra labai rimtas rizikos šaltinis Senajame žemyne, nes Prancūzijos ekonomika yra antra pagal dydį euro zonoje ir ši šalis labai svarbi tiek bendrai valiutos sąjungai, tiek ir Europos sąjungai. Tad bent artimiausią mėnesį, o gal ir ilgiau, jei prireiks antrojo turo prezidento rinkimuose, iš ties Europoje bus nervinga, nes labai sunku nuspėti, kaip gi galiausiai balsuos prancūzai ir kam jie atiduos daugiau savo balsų. Taigi, tiek Senojo žemyno akcijų, tiek obligacijų rinkos susidurs su padidėjusią politine rizika, tą patį galima pasakyti ir apie bendrą valiutą eurą.
Tiesa, praėjusį ketvirtį tokia politine rizika, aišku mažesnio masto, buvo Olandijoje vykę parlamento rinkimai, kur baimintasi, jog gali laimėti populistai. Vis dėl to, šis nerimas ir rizika nepasitvirtino, nes Nyderlandų piliečiai už populistus balsavo mažiau aktyviai nei už kitas partijas ir jiems nepavyko laimėti daugumos parlamente. Taigi, tai savotiškas optimistinis ženklas ir kalbant apie Prancūzijos prezidento rinkimus.
Iš esmės Donald Trump buvo leista suprasti, jog Amerika nėra karalystė, o jis buvo išrinktas ne karaliumi, o prezidentu, t.y. norint sėkmingai veikti ir įgyvendinti sumanymus jam teks savo veiksmus derinti bei bendradarbiauti ir su kitais šalies valdžios atstovais, t.y. Kongresu.
Tačiau įvertinus tai, kad naujasis Amerikos prezidentas elgiasi gana agresyviai, arogantiškai bei akivaizdžiai yra susireikšmines, visa tai daugeliui sukelia atgrasymo jausmą ir tuo pačiu norą priešintis bei kaišioti pagalius jam ir jo iniciatyvoms į ratus, tad dėl to gali kilti rimtų problemų, ir investuotojų viltys bei lūkesčiai, bent jau taip greit, kaip jie to norėjo ir tikėjosi, gali ir neišsipildyti, nes regis nesutarimų ir toliau nebus išvengta.