versija spausdinimui
(1)
Praėjusios savaitės pabaigoje Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės, kurios iki tol dar nebuvo spėjusios to padaryti, paskelbė savo pirmojo šių metų ketvirčio veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai.
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų šių metų pirmojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, mes šįkart orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias kompanijas. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Kaip ir įprasta pradedame nuo statistikos. Iš dvidešimt septynių Baltijos biržose kotiruojamų kompanijų, kurios sudaro minėtą indeksą, per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, aštuoniolikos bendrovių pajamos padidėjo, na o likusių devynių sumažėjo. Apskaičiavę visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų pajamų pokyčio per minimą laikotarpį medianą, mes gavome rezultatą, jog pajamos paaugo dviem procentais.
Pagal pajamų prieaugį per pirmą šių metų ketvirtį labiausiai tarp visų dvidešimt septynių kompanijų išsiskyrė Klaipėdos nafta, kurios pajamos, dėl padidėjusių veiklos apimčių bei dėl prasidėjusios SGD terminalo veiklos, pašoko beveik tris kartus. Be to, beveik penkiasdešimt procentų ūgtelėjo Lietuvos statybų bendrovės Panevėžio statybos tresto grupės pajamos. Tuo tarpu labiausiai per praėjusį ketvirtį susitraukė Estijos kompanijos Silvano Fashion Group pajamos, kurios krito net 51,8 procento. Moterų apatinio trikotažo gamyba ir pardavimu užsiimančios kompanijos pardavimai, dėl bendro nuosmukio šioje rinkoje bei dėl nepalankios makroekonominės padėties, sumažėjo visose pagrindinėse jos veiklos šalyse.
Kalbant apie pelną, norėdami kuo tiksliau atsižvelgti į pelno pokytį iš pagrindinės tiesioginės veiklos, mes šioje apžvalgoje orientavomės į EBITDA pelną. Taigi, apskaičiavę visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų EBITDA pelnų pokyčio mediana, mes gavome rezultatą, jog EBITDA pelno mediana per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo beveik dešimt procentų, t.y. 9,9 procento.
Pagal per praėjusį ketvirtį užfiksuotą EBITDA prieaugį labiausiai išsiskyrė trys Baltijos biržose kotiruojamos kompanijos, kurios sudaro minėtą indeksą, t.y. Tallink Grupp, jau minėta Klaipėdos nafta bei Latvijos vaistų gamintoja Grindeks. Pirmosios bendrovės EBITDA pelnas per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, dėl sumažėjusių veiklos sąnaudų, kurių kritimą lėmė pigę degalai, pašoko net virš keturių kartų. Klaipėdos naftos EBITDA pelnas, dėl anksčiau minėtų priežasčių, pašoko daugiau nei dvigubai, na o Grindeks - beveik dvigubai. Šiuo atveju EBITDA pelno augimą lėmė didėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos išlaidos.
EBITDA pelno kritimo arba EBITDA nuostolio didėjimo atveju, labiausiai per praėjusį ketvirtį EBITDA nuostolis paaugo pas Pro Kapital Grupp grupę ir pas Baltika grupę. Na o labiausiai EBITDA pelnas per minimą laikotarpį susitraukė pas Silvano Fashion Group ir Lietuvos pieno produktų gamintoją Pieno žvaigždes. Abiem atvejais EBITDA pelnas krito dėl suprastėjusios padėties rinkoje ir kritusių pajamų.
Taip pat buvo apskaičiuoti ir dvidešimt septynių OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų santykinių finansinių rinkos vertės rodiklių, t.y. P/E, P/BV ir P/S medianos rodikliai. P/E mediana remiantis naujausiais duomenimis sudaro 12,65 reikšmę, P/BV - 0,97 reikšmę, na o P/S mediana siekia 0,65. Atsižvelgus į tai galima teigti, jog Baltijos biržose kotiruojamų kompanijų, kurios sudaro minimą indeksą, akcijos vis dar yra gana santykinai pigios, arba nepakankamai įvertintos.
Kalbant apie OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų akcijų kainų pokyčio medianą nuo šių metų pradžios, tai ji yra teigiama ir siekia beveik šešis procentus. Dvidešimt vienos kompanijos akcijos pabrango, na o likusių šešių atpigo.
Labiausiai iš šį indeksą sudarančių bendrovių per minimą laikotarpį, remiantis naujausiais duomenimis, pabrango Latvijos kompanijos SAF Tehnika akcijos, kurių vertė pašoko net beveik 64 procentais. Taip pat pastebimai pakilo ir kitos kompanijos iš Latvijos, t.y. Olainfarm akcijų vertė, kuri pasistiebė 36,8 procento. Pastebimai pabrango ir Klaipėdos naftos, Merkus Ehitus, Grigiškių, Tallinna Kaubamaja bei Tallinna Vesi akcijos.
Nuo metų pradžios daugiausiai atpigusios ir toliau išlieka Baltika kompanijos akcijos, kurių vertė susitraukė virš aštuoniolikos procentų. Bendrovė ir toliau susiduria su finansinėmis veiklos problemomis, kurių nepavyksta išspręsti, tad jos veikla išlieka nuostolinga ir akcijos dėsningai pinga.
Grindeks ir Olainfarm
Šįkart iš arčiau trumpai apžvelgsime dvi farmacijos bendroves, t.y. Grindeks ir Olainfarm, kurių akcijomis prekiaujama Rygos biržoje. Per praėjusį ketvirtį abi jos pagerino savo finansinius veiklos rezultatus, tiesa, akcijų kainos bent kol kas nuo metų pradžios juda skirtingomis kryptimis. Grindeks akcijos per minimą laikotarpį atpigo, na o Olainfarm akcijų vertė, kaip jau buvo minėta, pastebimai šoktelėjo.
Daugiausiai savo gaminių Grindeks bendrovė pastaruoju metu realizuoja kitose NVS šalyse, kai dar prieš kelis metus absoliučiai daugiausiai pajamų procentine išraiška, t.y. daugiau nei penkiasdešimt procentų, ši bendrovė generavo Rusijos rinkoje. Tai pozityvus reiškinys, jog nuosekliai mažinama priklausomybė nuo pardavimų vienoje šalyje bei didinamos pardavimų apimtys tiek kitose NVS šalyse, tiek kitose naujose rinkose.
Tuo tarpu kalbant apie Olainfarm pardavimų struktūra pagal rinkas, šiuo atveju ši kompanija ir toliau daugiausiai pardavimų, t.y. daugiau nei trečdalį procentine išraiška, realizuoja Rusijoje. Tokia tendencija buvo per visą analizuojamą laikotarpį nuo pat 2011 metų. Na o pardavimų dalis tenkanti Ukrainos rinkoje mažėja, kai gimtojoje Latvijos rinkoje nuo 2011 iki 2013 metų gan pastebimai paaugo, o po to iš esmės stabilizavosi. Pastaruoju metu procentine išraiška padidėjo pardavimų dalis tenkanti kitoms šalims.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie Grindeks ir Olainfarm bendroves ir jų akcijas, mes atlikome nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis farmacijos sektoriaus atstovėmis, t.y. slovėnų KRKA, amerikiečių Pfizer, vokiečių Bayer bei šveicarų Novartis.
Taigi, dviejų Latvijos vaistų gamintojų rinkos vertės santykiniai finansiniai rodikliai yra pastebimai mažesni tiek lyginant su bendru vidurkiu, tiek su atskirų farmacijos bendrovių analogiškais rodikliais. Tai rodo, kad bent jau pagal šiuos rodiklius tiek Grindeks, tiek Olainfarm akcijos šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamai įvertintos, tad egzistuoja šių bendrovių akcijų brangimo potencialas.
Kalbant apie pelningumo rodiklius, tai per visą nagrinėjamą laikotarpį Olainfarm EBITDA pelningumas iš esmės atitinka vidurkį, tuo tarpu Grindeks atveju, jis yra gan pastebimai mažesnis už vidurkį.
Turto grąžos atveju Olainfarm ROA rodiklis yra pastebimai didesnis už vidurkį, o Grindeks minimas rodiklis iš esmės visą laiką atitiko vidurkio lygį, tiesa, praėjusiais metais ši tendencija nutrūko.
Skolų ir turto santykinis finansinis rodiklis pas abi Latvijos bendroves yra mažesnis už vidurkį. Panašiomis analogiško rodiklio reikšmėmis pasižymi ir KRKA kompanija, na o Vakarų šalių farmacijos bendrovių skolų lygiai yra didesni ir kai kuriais atvejais pastebimai didesni.
Bendro likvidumo rodiklis pas Grindeks ir Olainfarm per nagrinėja laikotarpį beveik visada buvo didesnis už vidurkį, tiesa, Grindeks atveju pastaruoju metu šio rodiklio reikšmė smuktelėjo iki vidurkio lygio.
Reziumuojant, per analizuojamą laikotarpį nagrinėti santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai pas Olainfarm buvo geresni nei pas Grindeks. Na o lyginant su vidurkiu, abiem atvejais padėtis nėra vienareikšmiška.
Konsolidacija ties maždaug 6 eurais, ieškome krypties.
Šios savaitės pradžioje Olainfarm akcijų kaina buvo pakilusi iki absoliučiai rekordinio 8,7 eurų lygio, tiesa, po to pasikoregavo iki 8,11 eurų.
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų šių metų pirmojo ketvirčio finansinius veiklos rezultatus, mes šįkart orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias kompanijas. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Kaip ir įprasta pradedame nuo statistikos. Iš dvidešimt septynių Baltijos biržose kotiruojamų kompanijų, kurios sudaro minėtą indeksą, per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, aštuoniolikos bendrovių pajamos padidėjo, na o likusių devynių sumažėjo. Apskaičiavę visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų pajamų pokyčio per minimą laikotarpį medianą, mes gavome rezultatą, jog pajamos paaugo dviem procentais.
Pagal pajamų prieaugį per pirmą šių metų ketvirtį labiausiai tarp visų dvidešimt septynių kompanijų išsiskyrė Klaipėdos nafta, kurios pajamos, dėl padidėjusių veiklos apimčių bei dėl prasidėjusios SGD terminalo veiklos, pašoko beveik tris kartus. Be to, beveik penkiasdešimt procentų ūgtelėjo Lietuvos statybų bendrovės Panevėžio statybos tresto grupės pajamos. Tuo tarpu labiausiai per praėjusį ketvirtį susitraukė Estijos kompanijos Silvano Fashion Group pajamos, kurios krito net 51,8 procento. Moterų apatinio trikotažo gamyba ir pardavimu užsiimančios kompanijos pardavimai, dėl bendro nuosmukio šioje rinkoje bei dėl nepalankios makroekonominės padėties, sumažėjo visose pagrindinėse jos veiklos šalyse.
Pagal per praėjusį ketvirtį užfiksuotą EBITDA prieaugį labiausiai išsiskyrė trys Baltijos biržose kotiruojamos kompanijos, kurios sudaro minėtą indeksą, t.y. Tallink Grupp, jau minėta Klaipėdos nafta bei Latvijos vaistų gamintoja Grindeks. Pirmosios bendrovės EBITDA pelnas per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, dėl sumažėjusių veiklos sąnaudų, kurių kritimą lėmė pigę degalai, pašoko net virš keturių kartų. Klaipėdos naftos EBITDA pelnas, dėl anksčiau minėtų priežasčių, pašoko daugiau nei dvigubai, na o Grindeks - beveik dvigubai. Šiuo atveju EBITDA pelno augimą lėmė didėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos išlaidos.
EBITDA pelno kritimo arba EBITDA nuostolio didėjimo atveju, labiausiai per praėjusį ketvirtį EBITDA nuostolis paaugo pas Pro Kapital Grupp grupę ir pas Baltika grupę. Na o labiausiai EBITDA pelnas per minimą laikotarpį susitraukė pas Silvano Fashion Group ir Lietuvos pieno produktų gamintoją Pieno žvaigždes. Abiem atvejais EBITDA pelnas krito dėl suprastėjusios padėties rinkoje ir kritusių pajamų.
Taip pat buvo apskaičiuoti ir dvidešimt septynių OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų santykinių finansinių rinkos vertės rodiklių, t.y. P/E, P/BV ir P/S medianos rodikliai. P/E mediana remiantis naujausiais duomenimis sudaro 12,65 reikšmę, P/BV - 0,97 reikšmę, na o P/S mediana siekia 0,65. Atsižvelgus į tai galima teigti, jog Baltijos biržose kotiruojamų kompanijų, kurios sudaro minimą indeksą, akcijos vis dar yra gana santykinai pigios, arba nepakankamai įvertintos.
Kalbant apie OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų akcijų kainų pokyčio medianą nuo šių metų pradžios, tai ji yra teigiama ir siekia beveik šešis procentus. Dvidešimt vienos kompanijos akcijos pabrango, na o likusių šešių atpigo.
Labiausiai iš šį indeksą sudarančių bendrovių per minimą laikotarpį, remiantis naujausiais duomenimis, pabrango Latvijos kompanijos SAF Tehnika akcijos, kurių vertė pašoko net beveik 64 procentais. Taip pat pastebimai pakilo ir kitos kompanijos iš Latvijos, t.y. Olainfarm akcijų vertė, kuri pasistiebė 36,8 procento. Pastebimai pabrango ir Klaipėdos naftos, Merkus Ehitus, Grigiškių, Tallinna Kaubamaja bei Tallinna Vesi akcijos.
Nuo metų pradžios daugiausiai atpigusios ir toliau išlieka Baltika kompanijos akcijos, kurių vertė susitraukė virš aštuoniolikos procentų. Bendrovė ir toliau susiduria su finansinėmis veiklos problemomis, kurių nepavyksta išspręsti, tad jos veikla išlieka nuostolinga ir akcijos dėsningai pinga.
Grindeks ir Olainfarm
Šįkart iš arčiau trumpai apžvelgsime dvi farmacijos bendroves, t.y. Grindeks ir Olainfarm, kurių akcijomis prekiaujama Rygos biržoje. Per praėjusį ketvirtį abi jos pagerino savo finansinius veiklos rezultatus, tiesa, akcijų kainos bent kol kas nuo metų pradžios juda skirtingomis kryptimis. Grindeks akcijos per minimą laikotarpį atpigo, na o Olainfarm akcijų vertė, kaip jau buvo minėta, pastebimai šoktelėjo.
Daugiausiai savo gaminių Grindeks bendrovė pastaruoju metu realizuoja kitose NVS šalyse, kai dar prieš kelis metus absoliučiai daugiausiai pajamų procentine išraiška, t.y. daugiau nei penkiasdešimt procentų, ši bendrovė generavo Rusijos rinkoje. Tai pozityvus reiškinys, jog nuosekliai mažinama priklausomybė nuo pardavimų vienoje šalyje bei didinamos pardavimų apimtys tiek kitose NVS šalyse, tiek kitose naujose rinkose.
Tuo tarpu kalbant apie Olainfarm pardavimų struktūra pagal rinkas, šiuo atveju ši kompanija ir toliau daugiausiai pardavimų, t.y. daugiau nei trečdalį procentine išraiška, realizuoja Rusijoje. Tokia tendencija buvo per visą analizuojamą laikotarpį nuo pat 2011 metų. Na o pardavimų dalis tenkanti Ukrainos rinkoje mažėja, kai gimtojoje Latvijos rinkoje nuo 2011 iki 2013 metų gan pastebimai paaugo, o po to iš esmės stabilizavosi. Pastaruoju metu procentine išraiška padidėjo pardavimų dalis tenkanti kitoms šalims.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie Grindeks ir Olainfarm bendroves ir jų akcijas, mes atlikome nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis farmacijos sektoriaus atstovėmis, t.y. slovėnų KRKA, amerikiečių Pfizer, vokiečių Bayer bei šveicarų Novartis.
Taigi, dviejų Latvijos vaistų gamintojų rinkos vertės santykiniai finansiniai rodikliai yra pastebimai mažesni tiek lyginant su bendru vidurkiu, tiek su atskirų farmacijos bendrovių analogiškais rodikliais. Tai rodo, kad bent jau pagal šiuos rodiklius tiek Grindeks, tiek Olainfarm akcijos šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamai įvertintos, tad egzistuoja šių bendrovių akcijų brangimo potencialas.
Kalbant apie pelningumo rodiklius, tai per visą nagrinėjamą laikotarpį Olainfarm EBITDA pelningumas iš esmės atitinka vidurkį, tuo tarpu Grindeks atveju, jis yra gan pastebimai mažesnis už vidurkį.
Turto grąžos atveju Olainfarm ROA rodiklis yra pastebimai didesnis už vidurkį, o Grindeks minimas rodiklis iš esmės visą laiką atitiko vidurkio lygį, tiesa, praėjusiais metais ši tendencija nutrūko.
Skolų ir turto santykinis finansinis rodiklis pas abi Latvijos bendroves yra mažesnis už vidurkį. Panašiomis analogiško rodiklio reikšmėmis pasižymi ir KRKA kompanija, na o Vakarų šalių farmacijos bendrovių skolų lygiai yra didesni ir kai kuriais atvejais pastebimai didesni.
Bendro likvidumo rodiklis pas Grindeks ir Olainfarm per nagrinėja laikotarpį beveik visada buvo didesnis už vidurkį, tiesa, Grindeks atveju pastaruoju metu šio rodiklio reikšmė smuktelėjo iki vidurkio lygio.
Reziumuojant, per analizuojamą laikotarpį nagrinėti santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai pas Olainfarm buvo geresni nei pas Grindeks. Na o lyginant su vidurkiu, abiem atvejais padėtis nėra vienareikšmiška.
Konsolidacija ties maždaug 6 eurais, ieškome krypties.
Šios savaitės pradžioje Olainfarm akcijų kaina buvo pakilusi iki absoliučiai rekordinio 8,7 eurų lygio, tiesa, po to pasikoregavo iki 8,11 eurų.