versija spausdinimui
(3)
Techninės analizė - tai svarbus įrankis investavime arba spekuliavime. Kai kuriems tai yra pagalbinis papildomas įrankis, kuris naudojamas kartu su fundamentalia analize, na o kai kurie investuotojai bei spekuliuotojai pasitiki išskirtinai tik technine analize ir naudoja tik ją priimdami sprendimus finansų, valiutų, žaliavų ar kitose rinkose. Taigi, pažvelkime iš arčiau į pagrindinius pradinius techninės analizės aspektus, kuriuos trumpai pristatome rubrikoje techninės analizės ABC.
Trendo linija
Trendo arba tendencijos linija kaip rodo pats pavadinimas - tai visų pirma yra linija, kuri ženklina arba rodo dabartinės tendencijos kryptį. Nepaisant savo paprastumo, tai vienas iš vertingiausių techninės analizės įrankių.
Augimo tendencijos atveju trendo linija nustato vis aukštesnius kainų ar verčių minimumus, kuriuos galima sujungti tiesiąja. Ji taip pat tokiu atveju gali būti vadinama palaikymo linija, kurios pramušimas gali būti trendo lėtėjimo signalas arba jo apsisukimas - pasikeitimas. Dažnai pagrindinės tendencijos metu galima išskirti atskirą sistemą kainų ar verčių minimų, tuomet nauja tiesioji yra apibūdinama kaip pagreitinto trendo linija.
Kardinaliai priešingai yra krentančio trendo linijos atveju. Tuomet susidaro vis žemiau išsidėsčiusių maksimalių arba aukščiausių kainų ar verčių seka, tuo pačiu tai yra pasipriešinimo linija. Jos pažeidimas arba pramušimas yra pirmasis signalas, jog šis trendas arba tendencija pradeda prarasti dabartinį tempą, arba netgi apsisuka, pasikeičia pats trendas. Šiuo atveju taip pat galima nubrėžti papildomas pagreitintos tendencijos linijas.
Tiek augimo, tiek kritimo trendo linijos pramušimo atveju ji įgauna priešingą vaidmenį arba reikšmę (vidaus tendencijos linija). Tai reiškia, kad pramušta augimo trendo palaikymo linija tampa pasipriešinimo linija ir atvirkščiai pramušta kritimo trendo pasipriešinimo linija vėliau tampa palaikymo linija.
Trendo kanalai
Trendo kanalai kaip ir trendo linijos pirmiausia apibrėžia dabartinės tendencijos kryptį. Tuo remiantis jie yra suskirstyti į tris grupes: augimo, kritimo, šoniniai (horizontalūs). Trendo kanalai yra sudaryti iš dviejų lygiagrečių viena kitai linijų, kurios eina atitinkamai per lokalius kainų maksimus ir minimumus.
Esminis jų bruožas arba privalumas yra visų pirma tai, jog jie labai aiškiai parodo palaikymo ir pasipriešinimo lygius, kurie kanalo ribose parodo ar nustato posūkio taškus. Dažnai kai ištrūkstama iš trendo kanalo, judesių amplitudė būna bent jau lygi jo aukščiui.
Pagrindinės trendo apsisukimo arba pasikeitimo formacijos
Galva ir pečiai
Tai trendo arba tendencijos pasikeitimo ar apsisukimo formacija, kuri susideda iš trijų lokalių viršūnių, t.y. kairysis petys, galva bei dešnysis petys. Galvos viršūnė tuo pačiu turėtų būti aukščiausias visos formacijos taškas. Didžiausia apyvarta būna formuojantis kairiajam pečiui. Naujas aktyvumo padidėjimas yra stebimas esant galvos viršūnei, tiesa, apyvarta turėtų būti mažesnė nei kairiojo peties atveju.
Formuojantis dešniajam pečiui apyvarta turėtų būti mažiausia. Aktyvumo atsigavimas arba padidėjimas būna priartėjus prie kaklo linijos ir ją pramušus. Galimas kritimo potencialas atitinka formacijos galvos aukštį ir jis matuojamas žemyn nuo to taško kuriame pramušama kaklo linija. Galvos ir pečių formacija yra viena iš patikimesnių.
Apversta galva ir pečiai
Tai trendo arba tendencijos (šiuo atveju kritimo) pasikeitimo ar apsisukimo formacija, kuri susideda iš trijų lokalių dugnų, t.y. kairysis petys, galva bei dešnysis petys. Galvos apačia tuo pačiu turėtų būti žemiausias visos formacijos taškas. Didžiausia apyvarta išlieka formuojantis kairio pečio dugnui ir galvai. Šiek tiek padidėja apyvarta prie sąlyčio taškų su kaklo linija.
Mažiausias aktyvumas būna pasiekus dešniojo peties dugną ir tuo pačiu jis po to pastebimai padidėja artėjant prie kaklo linijos ir ją pramušus. Vėliau būnantis minimalus augimo potencialas atitinka formacijos galvos aukštį ir yra matuojamas aukštyn nuo to taško kuriame pramušama kaklo linija. Tai taip pat viena iš labiausiai patikimesnių formacijų.
Dviguba viršūnė
Dvigubos viršūnės formacijai būdinga didžiosios M raidės formą. Kaip rodo pavadinimas šią formaciją sudaro dvi viršūnės, kur jas atskiriantis minimumas tuo pačiu žymi pasitraukimo iš formacijos vietą. Dviejų viršūnių formavimąsi lydi apyvartos padidėjimas, be to, antros viršūnės aukščiausiame taške apyvarta paprastai būna mažesnė. Formacijos minimumui būdinga tai, jog labai pastebimai sumažėja aktyvumas, t.y. apyvarta.
Kitas apyvartos augimas gali pasireikšti tuomet, kai ištrūkstama žemyn iš pačios vadinamosios M formacijos. Po to sekantį kritimo dydį arba potencialą nusako linija tarp dviejų viršūnių ir žemiausio formacijos taško ir jis matuojamas žemyn nuo minėto minimumo.
Dvigubas dugnas
Dvigubo dugno formacijai būdinga didžiosios W raidės formą. Kaip šiuo atveju rodo pats pavadinimas šią formaciją sudaro du svarbūs dugnai arba minimumai, kur juos atskiriantis lokalus maksimumas tuo pačiu žymi pasitraukimo iš formacijos vietą. Be pačios formos šią formaciją taip pat charakterizuoja ir apyvartos pokyčiai. Ji paprastai būna didžiausia formuojantis pirmajam dugnui bei priartėjus prie lokalios formacijos viršūnės.
Tuo tarpu antrame dugne apyvarta yra pastebimai mažesnė, na o jos pakartotinis augimas būna prie galutinio pasitraukimo iš formacijos. Tolesnį augimo diapazoną nustato atstumas tarp dviejų minimumų ir aukščiausio formacijos taško, kuris matuojamas aukštyn nuo minimos viršūnės.
Dubenėlis
Tai trendo apsisukimo formacija, kuriai dažnai būdinga ilgalaikė arba keliolika mėnesių trunkanti konsolidacija, kuri būna po pastebimos arba rimtos kritimo tendencijos arba trendo. Vietoj šoninės arba horizontalios tendencijos ji įgauna daug labiau apvalią formą.
Tai kritimo pagreičio lėtėjimo arba švelnaus nusileidimo rezultatas, po ko formacijos viduryje pasiekus naują minimumą prasideda augimas, kuris nuosekliai įgauna vis didesnę dinamiką.
Sunkiausia atsiradus dubenėlio formacijai yra nustatyti tą lygį arba tašką ties kuriuo ištrūkstama iš pačios formacijos. Šiuo atveju taip pat labai būdingi apyvartos pokyčiai, kurie įgauna tą pačią formą kaip ir pati formacija.
Apverstas dubenėlis
Tai taip pat trendo arba tendencijos pasikeitimo formacija, kuriai būdinga ilgalaikė keletą arba keliolika mėnesių trunkanti konsolidacija po prieš tai buvusio pastebimo arba spartaus (stipraus) augimo trendo. Vietoj šoninės arba horizantalios tendencijos ji įgauna daug labiau apvalią formą.
Tai augimo pagreičio švelnaus lėtėjimo rezultatas, po ko maždaug formacijos viduryje pasiekus naują maksimumą arba aukščiausią tašką prasideda kritimas, kuris nuosekliai įgauna vis didesnę dinamiką.
Panašiai kaip ir dubenėlio formacijos atveju, pagrindinis sunkumas arba problema, kuri atsiranda, tai lygio nustatymas, ties kuriuo ištrūkstama iš apversto dubenėlio formacijos. Šiuo atveju irgi būdingi ir apyvartos pokyčiai, kurie įgauna atvirkščiai proporcingą pačiai formacijai išvaizdą arba formą.
Nuoroda į antrąją straipsnio Trendai ir formacijos dalį
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Trendo linija
Trendo arba tendencijos linija kaip rodo pats pavadinimas - tai visų pirma yra linija, kuri ženklina arba rodo dabartinės tendencijos kryptį. Nepaisant savo paprastumo, tai vienas iš vertingiausių techninės analizės įrankių.
Augimo tendencijos atveju trendo linija nustato vis aukštesnius kainų ar verčių minimumus, kuriuos galima sujungti tiesiąja. Ji taip pat tokiu atveju gali būti vadinama palaikymo linija, kurios pramušimas gali būti trendo lėtėjimo signalas arba jo apsisukimas - pasikeitimas. Dažnai pagrindinės tendencijos metu galima išskirti atskirą sistemą kainų ar verčių minimų, tuomet nauja tiesioji yra apibūdinama kaip pagreitinto trendo linija.
Tiek augimo, tiek kritimo trendo linijos pramušimo atveju ji įgauna priešingą vaidmenį arba reikšmę (vidaus tendencijos linija). Tai reiškia, kad pramušta augimo trendo palaikymo linija tampa pasipriešinimo linija ir atvirkščiai pramušta kritimo trendo pasipriešinimo linija vėliau tampa palaikymo linija.
Trendo kanalai
Trendo kanalai kaip ir trendo linijos pirmiausia apibrėžia dabartinės tendencijos kryptį. Tuo remiantis jie yra suskirstyti į tris grupes: augimo, kritimo, šoniniai (horizontalūs). Trendo kanalai yra sudaryti iš dviejų lygiagrečių viena kitai linijų, kurios eina atitinkamai per lokalius kainų maksimus ir minimumus.
Pagrindinės trendo apsisukimo arba pasikeitimo formacijos
Galva ir pečiai
Tai trendo arba tendencijos pasikeitimo ar apsisukimo formacija, kuri susideda iš trijų lokalių viršūnių, t.y. kairysis petys, galva bei dešnysis petys. Galvos viršūnė tuo pačiu turėtų būti aukščiausias visos formacijos taškas. Didžiausia apyvarta būna formuojantis kairiajam pečiui. Naujas aktyvumo padidėjimas yra stebimas esant galvos viršūnei, tiesa, apyvarta turėtų būti mažesnė nei kairiojo peties atveju.
Formuojantis dešniajam pečiui apyvarta turėtų būti mažiausia. Aktyvumo atsigavimas arba padidėjimas būna priartėjus prie kaklo linijos ir ją pramušus. Galimas kritimo potencialas atitinka formacijos galvos aukštį ir jis matuojamas žemyn nuo to taško kuriame pramušama kaklo linija. Galvos ir pečių formacija yra viena iš patikimesnių.
Apversta galva ir pečiai
Tai trendo arba tendencijos (šiuo atveju kritimo) pasikeitimo ar apsisukimo formacija, kuri susideda iš trijų lokalių dugnų, t.y. kairysis petys, galva bei dešnysis petys. Galvos apačia tuo pačiu turėtų būti žemiausias visos formacijos taškas. Didžiausia apyvarta išlieka formuojantis kairio pečio dugnui ir galvai. Šiek tiek padidėja apyvarta prie sąlyčio taškų su kaklo linija.
Mažiausias aktyvumas būna pasiekus dešniojo peties dugną ir tuo pačiu jis po to pastebimai padidėja artėjant prie kaklo linijos ir ją pramušus. Vėliau būnantis minimalus augimo potencialas atitinka formacijos galvos aukštį ir yra matuojamas aukštyn nuo to taško kuriame pramušama kaklo linija. Tai taip pat viena iš labiausiai patikimesnių formacijų.
Dviguba viršūnė
Dvigubos viršūnės formacijai būdinga didžiosios M raidės formą. Kaip rodo pavadinimas šią formaciją sudaro dvi viršūnės, kur jas atskiriantis minimumas tuo pačiu žymi pasitraukimo iš formacijos vietą. Dviejų viršūnių formavimąsi lydi apyvartos padidėjimas, be to, antros viršūnės aukščiausiame taške apyvarta paprastai būna mažesnė. Formacijos minimumui būdinga tai, jog labai pastebimai sumažėja aktyvumas, t.y. apyvarta.
Kitas apyvartos augimas gali pasireikšti tuomet, kai ištrūkstama žemyn iš pačios vadinamosios M formacijos. Po to sekantį kritimo dydį arba potencialą nusako linija tarp dviejų viršūnių ir žemiausio formacijos taško ir jis matuojamas žemyn nuo minėto minimumo.
Dvigubas dugnas
Dvigubo dugno formacijai būdinga didžiosios W raidės formą. Kaip šiuo atveju rodo pats pavadinimas šią formaciją sudaro du svarbūs dugnai arba minimumai, kur juos atskiriantis lokalus maksimumas tuo pačiu žymi pasitraukimo iš formacijos vietą. Be pačios formos šią formaciją taip pat charakterizuoja ir apyvartos pokyčiai. Ji paprastai būna didžiausia formuojantis pirmajam dugnui bei priartėjus prie lokalios formacijos viršūnės.
Tuo tarpu antrame dugne apyvarta yra pastebimai mažesnė, na o jos pakartotinis augimas būna prie galutinio pasitraukimo iš formacijos. Tolesnį augimo diapazoną nustato atstumas tarp dviejų minimumų ir aukščiausio formacijos taško, kuris matuojamas aukštyn nuo minimos viršūnės.
Dubenėlis
Tai kritimo pagreičio lėtėjimo arba švelnaus nusileidimo rezultatas, po ko formacijos viduryje pasiekus naują minimumą prasideda augimas, kuris nuosekliai įgauna vis didesnę dinamiką.
Sunkiausia atsiradus dubenėlio formacijai yra nustatyti tą lygį arba tašką ties kuriuo ištrūkstama iš pačios formacijos. Šiuo atveju taip pat labai būdingi apyvartos pokyčiai, kurie įgauna tą pačią formą kaip ir pati formacija.
Apverstas dubenėlis
Tai augimo pagreičio švelnaus lėtėjimo rezultatas, po ko maždaug formacijos viduryje pasiekus naują maksimumą arba aukščiausią tašką prasideda kritimas, kuris nuosekliai įgauna vis didesnę dinamiką.
Panašiai kaip ir dubenėlio formacijos atveju, pagrindinis sunkumas arba problema, kuri atsiranda, tai lygio nustatymas, ties kuriuo ištrūkstama iš apversto dubenėlio formacijos. Šiuo atveju irgi būdingi ir apyvartos pokyčiai, kurie įgauna atvirkščiai proporcingą pačiai formacijai išvaizdą arba formą.
Nuoroda į antrąją straipsnio Trendai ir formacijos dalį
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
