versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų rinka smuko žemyn. Tai lėmė aliuminio gamintojos „Alcoa" prastesni nei tikėtasi paskutiniojo praėjusių metų ketvirčio veiklos rezultatai ir naftos koncerno „Chevron" perspėjimai, kad jos pelnas taip pat gali neatitikti lūkesčių.
Šių bendrovių akcijos atpigo atitinkamai 11 ir 1 proc. nusitempdamos žemyn ir konkurentų bei kitų sektorių bendrovių akcijas.
Prie šių neigiamų naujienų reikėtų pridėti anksčiau paskelbtą blogesnę nei tikėtasi gruodžio mėnesio darbo rinkos ataskaitą. Prie slogių nuotaikų prisidėjo ir pranešimai, kad ketinama apmokestinti finansų įstaigas, kurios anksčiau pasinaudojo vyriausybės parama ir, kurios premijas darbuotojams prisieja prie pelno, uždirbamo iš rizikingos veiklos.
Nuotaikų praskaidrinti nesugebėjo statybų bendrovės „KB Home" pranešimas apie pirmą per pastaruosius du metus pelningą ketvirtį. Bendrovės akcijos pigo kartu su visa rinka.
JAV užsienio prekybos deficitas lapkritį netikėtai padidėjo nuo 33,2 mlrd. JAV dolerių spalį iki 36,4 mlrd. JAV dolerių. Spėta, kad jis sieks 34,5 mlrd. JAV dolerių. Didesnį deficitą greičiausiai lėmė pakilusios degalų kainos ir padidėję importinių prekių užsakymai.
Federalinis rezervų bankas (FED) pernai uždirbo rekordinio dydžio - 52,1 mlrd. JAV dolerių pelną. Didžioji lėšų dalis buvo uždirbta iš laikino paramos bankams teikimo. FED ketina į valstybės biudžetą pervesti 46,1 mlrd. JAV dolerių.
Iždo obligacijų kainos pašoko į viršų - 10 metų VVP pajamingumas krestelėjo nuo 3,82 iki 3,71 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai antradienio prekybos metu pasuko žemyn paskui JAV akcijų rinką. Pirmoji prastesnius nei tikėtasi rezultatus paskelbė aliuminio gamintoja „Alcoa". Kita vertus, nuotaikas akcijų rinkose palaužė ir Kinijos centrinio banko sprendimas griežtinti privalomų atsargų bankams reikalavimus. Todėl bijoma, kad pagrindinės šio meto ekonomikos „gelbėtojos" augimas gali sulėtėti. „National Bank of Greece" akcija vakar atpigo 6,3 proc. Nepopuliarumas tarp investuotojų kilo dėl Europos Komisijos pretenzijų Graikijai. Komisijos teigimu, ši šalis pateikė netikslius duomenis apie savo biudžeto deficitą.
Žvelgiant į sektorių tendencijas, vakar daugiausiai pigo žaliavų kompanijų segmentas. Pagrindinių biržose kotiruojamų akcijų kainos nusmuko 1,8-3,3 proc. Tokią kainų raidą lėmė jau minėtas Kinijos privalomųjų atsargų reikalavimo sugriežtinimas. Baimintasi, kad galimai lėtesnė Kinijos ūkio plėtra pristabdys ir žaliavų paklausos augimą.
Azija
Šįryt CSI 300 indeksas smuko daugiau nei 3 proc.. Daugiausiai įtakos tam turėjo pingančios finansų institucijų bei žaliavų išgavėjų akcijos. Akcijų rinką sukrėtė Kinijos centrinio banko sprendimas 0,5 proc. punkto padidinti bankams privalomųjų rezervų reikalavimo normą (didiesiems bankams iki 16,0 proc., mažesniems iki 14,0 proc.). Toks žingsnis parodo, kad Kinija imasi drąsių veiksmų, siekdama riboti greitai augantį kreditavimą, nes vien dėl šio veiksmo iš rinkos bus ištraukta 44 mlrd. JAV dolerių likvidžių lėšų. Taip pat vis garsiau kalbama ir galimą bazinių palūkanų normų pakėlimą šalyje. Tokie veiksmai artimiausiu metu turėtų po truputį riboti tiek akcijų, tiek ir nekilnojamojo turto brangimo galimybes.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkija sausio 11 d. išleido 3 mlrd. eurų vertės eurais denominuotų obligacijų emisiją, skirtą biudžeto deficitui dengti. 15 metų trukmės obligacijos turi 5,25 proc. kuponą. Šių obligacijų pajamingumas išleidimo metu siekė apie 5,4 proc. Tokį 2025 metais išperkamų obligacijų pajamingumą galima palyginti su 4,78 proc. siekusių 2022 metų obligacijų pajamingumu. Reitingų agentūra „Fitch" naujosioms obligacijoms suteikė „A-" reitingą. Pastaruoju metu obligacijas leido ir kitos šalys - Turkija, Indonezija, Filipinai. Valstybės skuba pasinaudoti sumažėjusia skolinimosi kaina prieš pasaulio centriniams bankams užbaigiant ekonomikos skatinimo programas. Lenkija šį ketvirtį taip pat tikisi išleisti ir doleriais denominuotą obligacijų emisiją.
Turkijos gamybos pajėgumai gruodžio mėnesį buvo panaudoti prasčiau nei tikėtasi - 69,7 proc. Rinkos dalyviai tikėjosi 71,6 proc. Kita vertus, sezoniškai ir pagal darbo dienų skaičių pakoreguotas pajėgumų panaudojimo rodiklis augo 0,1 proc. Nežymus šio rodiklio pokytis parodo, kad ekonominis aktyvumas Turkijoje gruodžio mėnesį, palyginus su lapkričiu, nesikeitė. Dėl sumažėjusios vidaus ir užsienio paklausos pajėgumai išlieka nedideli.
Žaliavos
Antradienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina vėl smuko žemyn ir šiandien ryte jau buvo nusiritusi žemiau nei 80 JAV dolerių už barelį. Natūralu, kad ilgai tęstis toks naftos kainos kilimas negalėjo. Taigi dabar, vėl užplūdus neigiamoms naujienoms, naftos kaina dar gali kristi. Vakar paskelbti Amerikos naftos instituto duomenys apie išaugusias žaliavinės naftos ir jos produktų atsargas per praėjusią savaitę. Jie privertė investuotojus sunerimti, kad paklausos situacija daugiausiai naftos pasaulyje suvartojančioje valstybėje dar nėra susitvarkiusi, nes netgi šalti orai nepadėjo stipriai sumažinti susikaupusių atsargų. Šiandien po pietų bus skelbiama oficiali JAV energetikos administracijos ataskaita, kurios duomenys patvirtins arba paneigs Amerikos naftos instituto duomenis.
Šių bendrovių akcijos atpigo atitinkamai 11 ir 1 proc. nusitempdamos žemyn ir konkurentų bei kitų sektorių bendrovių akcijas.
Prie šių neigiamų naujienų reikėtų pridėti anksčiau paskelbtą blogesnę nei tikėtasi gruodžio mėnesio darbo rinkos ataskaitą. Prie slogių nuotaikų prisidėjo ir pranešimai, kad ketinama apmokestinti finansų įstaigas, kurios anksčiau pasinaudojo vyriausybės parama ir, kurios premijas darbuotojams prisieja prie pelno, uždirbamo iš rizikingos veiklos.
Nuotaikų praskaidrinti nesugebėjo statybų bendrovės „KB Home" pranešimas apie pirmą per pastaruosius du metus pelningą ketvirtį. Bendrovės akcijos pigo kartu su visa rinka.
JAV užsienio prekybos deficitas lapkritį netikėtai padidėjo nuo 33,2 mlrd. JAV dolerių spalį iki 36,4 mlrd. JAV dolerių. Spėta, kad jis sieks 34,5 mlrd. JAV dolerių. Didesnį deficitą greičiausiai lėmė pakilusios degalų kainos ir padidėję importinių prekių užsakymai.
Federalinis rezervų bankas (FED) pernai uždirbo rekordinio dydžio - 52,1 mlrd. JAV dolerių pelną. Didžioji lėšų dalis buvo uždirbta iš laikino paramos bankams teikimo. FED ketina į valstybės biudžetą pervesti 46,1 mlrd. JAV dolerių.
Iždo obligacijų kainos pašoko į viršų - 10 metų VVP pajamingumas krestelėjo nuo 3,82 iki 3,71 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai antradienio prekybos metu pasuko žemyn paskui JAV akcijų rinką. Pirmoji prastesnius nei tikėtasi rezultatus paskelbė aliuminio gamintoja „Alcoa". Kita vertus, nuotaikas akcijų rinkose palaužė ir Kinijos centrinio banko sprendimas griežtinti privalomų atsargų bankams reikalavimus. Todėl bijoma, kad pagrindinės šio meto ekonomikos „gelbėtojos" augimas gali sulėtėti. „National Bank of Greece" akcija vakar atpigo 6,3 proc. Nepopuliarumas tarp investuotojų kilo dėl Europos Komisijos pretenzijų Graikijai. Komisijos teigimu, ši šalis pateikė netikslius duomenis apie savo biudžeto deficitą.
Žvelgiant į sektorių tendencijas, vakar daugiausiai pigo žaliavų kompanijų segmentas. Pagrindinių biržose kotiruojamų akcijų kainos nusmuko 1,8-3,3 proc. Tokią kainų raidą lėmė jau minėtas Kinijos privalomųjų atsargų reikalavimo sugriežtinimas. Baimintasi, kad galimai lėtesnė Kinijos ūkio plėtra pristabdys ir žaliavų paklausos augimą.
Azija
Šįryt CSI 300 indeksas smuko daugiau nei 3 proc.. Daugiausiai įtakos tam turėjo pingančios finansų institucijų bei žaliavų išgavėjų akcijos. Akcijų rinką sukrėtė Kinijos centrinio banko sprendimas 0,5 proc. punkto padidinti bankams privalomųjų rezervų reikalavimo normą (didiesiems bankams iki 16,0 proc., mažesniems iki 14,0 proc.). Toks žingsnis parodo, kad Kinija imasi drąsių veiksmų, siekdama riboti greitai augantį kreditavimą, nes vien dėl šio veiksmo iš rinkos bus ištraukta 44 mlrd. JAV dolerių likvidžių lėšų. Taip pat vis garsiau kalbama ir galimą bazinių palūkanų normų pakėlimą šalyje. Tokie veiksmai artimiausiu metu turėtų po truputį riboti tiek akcijų, tiek ir nekilnojamojo turto brangimo galimybes.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkija sausio 11 d. išleido 3 mlrd. eurų vertės eurais denominuotų obligacijų emisiją, skirtą biudžeto deficitui dengti. 15 metų trukmės obligacijos turi 5,25 proc. kuponą. Šių obligacijų pajamingumas išleidimo metu siekė apie 5,4 proc. Tokį 2025 metais išperkamų obligacijų pajamingumą galima palyginti su 4,78 proc. siekusių 2022 metų obligacijų pajamingumu. Reitingų agentūra „Fitch" naujosioms obligacijoms suteikė „A-" reitingą. Pastaruoju metu obligacijas leido ir kitos šalys - Turkija, Indonezija, Filipinai. Valstybės skuba pasinaudoti sumažėjusia skolinimosi kaina prieš pasaulio centriniams bankams užbaigiant ekonomikos skatinimo programas. Lenkija šį ketvirtį taip pat tikisi išleisti ir doleriais denominuotą obligacijų emisiją.
Turkijos gamybos pajėgumai gruodžio mėnesį buvo panaudoti prasčiau nei tikėtasi - 69,7 proc. Rinkos dalyviai tikėjosi 71,6 proc. Kita vertus, sezoniškai ir pagal darbo dienų skaičių pakoreguotas pajėgumų panaudojimo rodiklis augo 0,1 proc. Nežymus šio rodiklio pokytis parodo, kad ekonominis aktyvumas Turkijoje gruodžio mėnesį, palyginus su lapkričiu, nesikeitė. Dėl sumažėjusios vidaus ir užsienio paklausos pajėgumai išlieka nedideli.
Žaliavos
Antradienį „WTI" naftos ateities sandorių kaina vėl smuko žemyn ir šiandien ryte jau buvo nusiritusi žemiau nei 80 JAV dolerių už barelį. Natūralu, kad ilgai tęstis toks naftos kainos kilimas negalėjo. Taigi dabar, vėl užplūdus neigiamoms naujienoms, naftos kaina dar gali kristi. Vakar paskelbti Amerikos naftos instituto duomenys apie išaugusias žaliavinės naftos ir jos produktų atsargas per praėjusią savaitę. Jie privertė investuotojus sunerimti, kad paklausos situacija daugiausiai naftos pasaulyje suvartojančioje valstybėje dar nėra susitvarkiusi, nes netgi šalti orai nepadėjo stipriai sumažinti susikaupusių atsargų. Šiandien po pietų bus skelbiama oficiali JAV energetikos administracijos ataskaita, kurios duomenys patvirtins arba paneigs Amerikos naftos instituto duomenis.