versija spausdinimui
(0)
Birželį JAV infliacija, palyginti su 2,4 proc. gegužę, paspartėjo iki 2,7 proc., nežymiai viršydama rinkos konsensusą. Ir nors skaičiai nėra dramatiški, jie signalizuoja, kad D. Trumpo muitų politika stiprina infliacinį spaudimą, kuris jaučiamas ne tik prekių, bet ir paslaugų sektoriuje. Atitinkamai, rinkos galutinai nebesitiki, kad FED mažins palūkanų normas liepos mėn. posėdyje, ir teikia tik 65 proc. tikimybę, kad palūkanos bus mažinamos rugsėjį, nors dar visai neseniai rugsėjo mažinimas rinkų buvo pilnai įskaičiuotas.
FED atstovų pastarojo meto kalbos atitinka rinkos lūkesčius, jų žinutė aiški – FED neskubės mažinti palūkanų normos, laukiant daugiau informacijos apie muitų poveikį infliacijos dinamikai.
Akcijų biržos į infliacijos duomenis reagavo kritimu, bet technologijų sektorius augo. S&P 500 fiksavo 0,4 proc. kritimą, akcijų kainoms mažėjant visuose sektoriuose, išskyrus informacinių technologijų, kurį pirmyn vedė 4 proc. augusi Nvidia. Įmonės akcijas aukštyn kilstelėjo žinia, kad D. Trumpas leis Nvidia gaminamų puslaidininkių eksportą į Kiniją, kurį anksčiau buvo apribojęs. Atitinkamai, į technologijas orientuotas NASDAQ indeksas išvengė kritimo, augo 0,18 proc. ir užbaigė dieną naujose aukštumose. Tarp prasčiausiai pasirodžiusių sektorių buvo sveikatos priežiūros įmonės, kurių patrauklumą mažino JAV planai greitu metu įvesti muitus vaistams, kurie po metų turėtų padidėti iki 200 proc., siekiant sukurti paskatas grąžinti gamybą į JAV. Obligacijų rinkoje tęsėsi išpardavimas, o doleris stiprėjo. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas vakar augo 5 baziniais punktais iki 4,48 proc., o dolerio indeksas fiksavo 0,55 proc. kilimą.
Europos biržose vakar vyravo atsargios nuotaikos. Europos akcijų indeksas STOXX 600 mažėjo 0,37 proc., taip pat vedamas žemyn sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių. Technologijų įmonių segmentas Europoje taip pat augo, fiksuodamas 1 proc. kilimą. Regioninės biržos daugiausia raudonavo: Vokietijos DAX krito 0,42 proc., Prancūzijos CAC – 0,54 proc., Italijos FTSE MIB – 0,66 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas mažėjo 0,38 procento. Euras dolerio atžvilgiu vakar silpnėjo 0,5 procento.
2025 m. gegužę euro zonos pramonės gamyba fiksavo reikšmingą atsigavimą – mėnesinis augimas siekė 1,7 proc. ir gerokai viršijo rinkos lūkesčius, kompensuodamas balandžio nuosmukį. Toks stiprus rezultatas sugrąžino pramonės apimtis arti kovo mėnesio piko ir rodo ekonomikos atsparumą, nepaisant išliekančio neapibrėžtumo dėl galimų JAV tarifų. Pramonės aktyvumą skatino išaugusi farmacijos įmonių gamyba, ruošiantis galimam JAV muitų įvedimui šiam sektoriui. Prie teigiamų tendencijų prisidėjo ir Vokietija, kur pramonės gamyba augo 2,2 proc. Tuo tarpu kitos didžiosios ekonomikos, tokios kaip Prancūzija ir Italija, fiksavo nuosmukį. Metinis euro zonos pramonės gamybos augimas gegužę paspartėjo iki 3,7 proc. (nuo 0,2 proc. balandį).
FED atstovų pastarojo meto kalbos atitinka rinkos lūkesčius, jų žinutė aiški – FED neskubės mažinti palūkanų normos, laukiant daugiau informacijos apie muitų poveikį infliacijos dinamikai.
Akcijų biržos į infliacijos duomenis reagavo kritimu, bet technologijų sektorius augo. S&P 500 fiksavo 0,4 proc. kritimą, akcijų kainoms mažėjant visuose sektoriuose, išskyrus informacinių technologijų, kurį pirmyn vedė 4 proc. augusi Nvidia. Įmonės akcijas aukštyn kilstelėjo žinia, kad D. Trumpas leis Nvidia gaminamų puslaidininkių eksportą į Kiniją, kurį anksčiau buvo apribojęs. Atitinkamai, į technologijas orientuotas NASDAQ indeksas išvengė kritimo, augo 0,18 proc. ir užbaigė dieną naujose aukštumose. Tarp prasčiausiai pasirodžiusių sektorių buvo sveikatos priežiūros įmonės, kurių patrauklumą mažino JAV planai greitu metu įvesti muitus vaistams, kurie po metų turėtų padidėti iki 200 proc., siekiant sukurti paskatas grąžinti gamybą į JAV. Obligacijų rinkoje tęsėsi išpardavimas, o doleris stiprėjo. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas vakar augo 5 baziniais punktais iki 4,48 proc., o dolerio indeksas fiksavo 0,55 proc. kilimą.
Europos biržose vakar vyravo atsargios nuotaikos. Europos akcijų indeksas STOXX 600 mažėjo 0,37 proc., taip pat vedamas žemyn sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių. Technologijų įmonių segmentas Europoje taip pat augo, fiksuodamas 1 proc. kilimą. Regioninės biržos daugiausia raudonavo: Vokietijos DAX krito 0,42 proc., Prancūzijos CAC – 0,54 proc., Italijos FTSE MIB – 0,66 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas mažėjo 0,38 procento. Euras dolerio atžvilgiu vakar silpnėjo 0,5 procento.
2025 m. gegužę euro zonos pramonės gamyba fiksavo reikšmingą atsigavimą – mėnesinis augimas siekė 1,7 proc. ir gerokai viršijo rinkos lūkesčius, kompensuodamas balandžio nuosmukį. Toks stiprus rezultatas sugrąžino pramonės apimtis arti kovo mėnesio piko ir rodo ekonomikos atsparumą, nepaisant išliekančio neapibrėžtumo dėl galimų JAV tarifų. Pramonės aktyvumą skatino išaugusi farmacijos įmonių gamyba, ruošiantis galimam JAV muitų įvedimui šiam sektoriui. Prie teigiamų tendencijų prisidėjo ir Vokietija, kur pramonės gamyba augo 2,2 proc. Tuo tarpu kitos didžiosios ekonomikos, tokios kaip Prancūzija ir Italija, fiksavo nuosmukį. Metinis euro zonos pramonės gamybos augimas gegužę paspartėjo iki 3,7 proc. (nuo 0,2 proc. balandį).