versija spausdinimui
(0)
D. Trumpas toliau kelia sumaištį pagrasindamas ES aukštesniais tarifais. Nors praėjusią savaitę buvo pasirodę signalų, jog ES artėja prie prekybos susitarimo su JAV, savaitgalį D. Trumpas paskelbė, kad ES ir Meksikai gali būti taikomi 30 proc. importo muitai nuo rugpjūčio 1 d. Tokį pat perspėjimą praėjusios savaitės pabaigoje gavo ir daugybė kitų šalių. Visgi, Trumpas paliko atviras duris deryboms, teikdamas, kad tarifai galėtų būti mažesni, jei ES pašalins muitus JAV prekėms ir atvers savo rinkas.
ES pusė išlaiko konstruktyvumą ir atidėjo atsakomųjų muitų įvedimą iki to pačio termino, pabrėždama, kad papildomi muitai importui įsigalios tuo atveju, jei šalims nepavyks pasiekti susitarimo.
D. Trumpas stiprina spaudimą atsistatydinti FED vadovui J. Powellui. Sekmadienio vakarą Trumpas dar kartą pakartojo, kad J. Powello atsistatydinimas būtų „geras dalykas“. Nors tokia retorika nėra naujiena, kadangi Trumpas jau ilgą laiką viešai kritikuoja FED vadovą dėl pinigų politikos krypties, rinkų nerimą pakurstė tai, kad dabar J. Powellas sulaukia naujos kritikos ne tik dėl palūkanų normų, bet ir dėl brangaus FED būstinės renovacijos projekto valdymo. Visa tai matoma kaip kryptinga D. Trumpo administracijos strategija daryti spaudimą FED vadovui artėjant jo kadencijos pabaigai 2026 m. pradžioje. Nors tikimybė, kad FED vadovas bus pašalintas iš pareigų, nėra didelė dėl įstatymais saugomo FED nepriklausomumo, tokio scenarijaus atveju galima tikėtis stiprios rinkos reakcijos – JAV valstybės obligacijų ir doleriu denominuoto turto išpardavimo.
Europos ir JAV biržos savaitės pabaigoje fiksavo kritimą, reaguodamos į JAV prekybos politikos neapibrėžtumą, tačiau panikos nėra. Rinkose akivaizdžiai vis dar vyrauja lūkestis, kad D. Trumpas galiausiai sušvelnins savo griežtą poziciją, kaip tai darė anksčiau, o muitai galiausiai bus mažesni nei dabar skelbiama. S&P 500 penktadienį smuko 0,33 proc., Nasdaq – 0,22 proc. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas pakilo 6 baziniais punktais iki 4,41 procento. Europos akcijų indeksas STOXX 600 smuko 0,9 proc., tempiamas žemyn sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių. Regioninės biržos taip pat krito – Vokietijos DAX prarado 0,82 proc., Prancūzijos CAC – 0,92 proc., Italijos FTSEMIB – 1,11 proc. Vokietijos 10 m. pajamingumas pakilo 3 baziniais punktais iki 2,69 proc. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad pirmadienį Europos akcijų biržos atsidarys fiksuodamos gana ryškų kritimą.
ES pusė išlaiko konstruktyvumą ir atidėjo atsakomųjų muitų įvedimą iki to pačio termino, pabrėždama, kad papildomi muitai importui įsigalios tuo atveju, jei šalims nepavyks pasiekti susitarimo.
D. Trumpas stiprina spaudimą atsistatydinti FED vadovui J. Powellui. Sekmadienio vakarą Trumpas dar kartą pakartojo, kad J. Powello atsistatydinimas būtų „geras dalykas“. Nors tokia retorika nėra naujiena, kadangi Trumpas jau ilgą laiką viešai kritikuoja FED vadovą dėl pinigų politikos krypties, rinkų nerimą pakurstė tai, kad dabar J. Powellas sulaukia naujos kritikos ne tik dėl palūkanų normų, bet ir dėl brangaus FED būstinės renovacijos projekto valdymo. Visa tai matoma kaip kryptinga D. Trumpo administracijos strategija daryti spaudimą FED vadovui artėjant jo kadencijos pabaigai 2026 m. pradžioje. Nors tikimybė, kad FED vadovas bus pašalintas iš pareigų, nėra didelė dėl įstatymais saugomo FED nepriklausomumo, tokio scenarijaus atveju galima tikėtis stiprios rinkos reakcijos – JAV valstybės obligacijų ir doleriu denominuoto turto išpardavimo.
Europos ir JAV biržos savaitės pabaigoje fiksavo kritimą, reaguodamos į JAV prekybos politikos neapibrėžtumą, tačiau panikos nėra. Rinkose akivaizdžiai vis dar vyrauja lūkestis, kad D. Trumpas galiausiai sušvelnins savo griežtą poziciją, kaip tai darė anksčiau, o muitai galiausiai bus mažesni nei dabar skelbiama. S&P 500 penktadienį smuko 0,33 proc., Nasdaq – 0,22 proc. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas pakilo 6 baziniais punktais iki 4,41 procento. Europos akcijų indeksas STOXX 600 smuko 0,9 proc., tempiamas žemyn sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių. Regioninės biržos taip pat krito – Vokietijos DAX prarado 0,82 proc., Prancūzijos CAC – 0,92 proc., Italijos FTSEMIB – 1,11 proc. Vokietijos 10 m. pajamingumas pakilo 3 baziniais punktais iki 2,69 proc. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad pirmadienį Europos akcijų biržos atsidarys fiksuodamos gana ryškų kritimą.