versija spausdinimui
(1)
Penktadienį akcijų biržos JAV ir Europoje fiksavo nedidelius judėjimus be aiškios krypties, investuotojams vertinant gerus įmonių ketvirtinius pelningumo rodiklius, tebetvyrančias prekybos politikos rizikas, birželį paspartėjusią JAV infliaciją bei T. Trumpo pareiškimus dėl FED vadovo. S&P500 mažėjo 0,01 proc. o NASDAQ fiksavo 0,05 proc. augimą.
Tarp sektorių, labiausiai krito energetikos įmonių akcijų kainos, o geriausius rezultatus fiksavo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių sektorius įmonės. Pastarąsias aukštyn kilstelėjo pastebimai gerėjantys JAV vartotojų lūkesčiai, kurie liepą pakilo į aukščiausią lygį per paskutinius 5 mėn.
Europos akcijų indeksas STOXX600 penktadienį nežymiai smuko per 0,01 proc. – geriausiai pasirodė nekilnojamojo turto ir komunalinių paslaugų sektorių įmonės, o prasčiausiai – informacinių technologijų sektorius, kurio akcijos krito apie 1 proc. Vokietijos DAX indeksas sumažėjo 0,33 proc., Prancūzijos CAC kilo 0,01 proc., o Italijos FTSEMIB augo 0,46 proc. Baltijos šalių indeksas OMX Baltic Benchmark smuktelėjo 0,16 proc. Euras dolerio atžvilgiu penktadienį stiprėjo 0,26 proc., laikydamasis aukščiau 1,16 lygio.
Derybose dėl ES ir JAV prekybos susitarimo – nauji iššūkiai. Pasak šaltinių, susipažinusių su derybų eiga, D. Trumpas siekia įvesti 15–20 proc. dydžio muitus beveik visoms ES prekėms, taikant tik labai ribotas išimtis. Tai reikšmingai didesnis lygis nei 10 proc., kurio tikėtasi iki šiol. Atsižvelgdama į tai, ES ruošia galimų atsakomųjų priemonių planą, jei susitarimo nepavyktų pasiekti.
Japonijos valdančioji koalicija patyrė pralaimėjimą savaitgalį vykusiuose rinkimuose, prarasdama aukštųjų rūmų kontrolę ir susilpnindama premjero S. Ishiba pozicijas. Tai dar labiau didina politinį neapibrėžtumą jau ir taip sudėtingame politiniame kontekste dėl įtemptų santykių su JAV, padidėjusių saugumo rizikų regione ir rinkėjų nepasitenkinimo mažėjančia perkamąja galia. Rinkas neramina rinkimų metu žadėtas fiskalinis skatinimas, atsižvelgiant į jau dabar itin aukštą valstybės skolą, siekiančią 235 proc. BVP. Fiskalines rizikas papildomai didina augantys skolos aptarnavimo kaštai, kylant palūkanų normoms. Šiuo metu 10 metų obligacijų pajamingumas siekia 1,54 proc., o 30 metų – 3,08 proc. Reaguojant į rinkimų rezultatus, jena dolerio atžvilgiu pirmadienį stiprėjo apie 0,5 proc., o akcijų biržos ateities sandoriai rodo nedidelį kilimą.
JAV akcijų biržoms fiksuojant naujus rekordus, naują aukštumą pasiekė ir vadinamasis „Buffetto rodiklis“, naudojamas įvertinti akcijų biržos vertės santykį su ekonomika. Šis rodiklis, lyginantis visos JAV akcijų rinkos kapitalizaciją su šalies BVP, praėjusią savaitę pakilo virš 210 proc. – tai reiškia, kad bendra akcijų rinkos vertė daugiau nei du kartus viršija JAV ekonomikos dydį. Istoriškai tai labai aukštas lygis, gerokai viršijantis 150 proc. ribą, buvusią prieš 2000-ųjų „dot-com“ burbulo sprogimą, bei 140 proc. lygį prieš 2008 m. finansinę krizę. Pastarąjį piką – daugiau nei 203 proc. – Buffetto rodiklis buvo pasiekęs 2021 m. lapkritį, prieš prasidedant 2022 m. rinkos korekcijai dėl didėjančių palūkanų normų. Dabartinis rodiklio lygis rodo itin brangią JAV akcijų rinkos situaciją istorinėje perspektyvoje.
Tarp sektorių, labiausiai krito energetikos įmonių akcijų kainos, o geriausius rezultatus fiksavo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių sektorius įmonės. Pastarąsias aukštyn kilstelėjo pastebimai gerėjantys JAV vartotojų lūkesčiai, kurie liepą pakilo į aukščiausią lygį per paskutinius 5 mėn.
Europos akcijų indeksas STOXX600 penktadienį nežymiai smuko per 0,01 proc. – geriausiai pasirodė nekilnojamojo turto ir komunalinių paslaugų sektorių įmonės, o prasčiausiai – informacinių technologijų sektorius, kurio akcijos krito apie 1 proc. Vokietijos DAX indeksas sumažėjo 0,33 proc., Prancūzijos CAC kilo 0,01 proc., o Italijos FTSEMIB augo 0,46 proc. Baltijos šalių indeksas OMX Baltic Benchmark smuktelėjo 0,16 proc. Euras dolerio atžvilgiu penktadienį stiprėjo 0,26 proc., laikydamasis aukščiau 1,16 lygio.
Derybose dėl ES ir JAV prekybos susitarimo – nauji iššūkiai. Pasak šaltinių, susipažinusių su derybų eiga, D. Trumpas siekia įvesti 15–20 proc. dydžio muitus beveik visoms ES prekėms, taikant tik labai ribotas išimtis. Tai reikšmingai didesnis lygis nei 10 proc., kurio tikėtasi iki šiol. Atsižvelgdama į tai, ES ruošia galimų atsakomųjų priemonių planą, jei susitarimo nepavyktų pasiekti.
Japonijos valdančioji koalicija patyrė pralaimėjimą savaitgalį vykusiuose rinkimuose, prarasdama aukštųjų rūmų kontrolę ir susilpnindama premjero S. Ishiba pozicijas. Tai dar labiau didina politinį neapibrėžtumą jau ir taip sudėtingame politiniame kontekste dėl įtemptų santykių su JAV, padidėjusių saugumo rizikų regione ir rinkėjų nepasitenkinimo mažėjančia perkamąja galia. Rinkas neramina rinkimų metu žadėtas fiskalinis skatinimas, atsižvelgiant į jau dabar itin aukštą valstybės skolą, siekiančią 235 proc. BVP. Fiskalines rizikas papildomai didina augantys skolos aptarnavimo kaštai, kylant palūkanų normoms. Šiuo metu 10 metų obligacijų pajamingumas siekia 1,54 proc., o 30 metų – 3,08 proc. Reaguojant į rinkimų rezultatus, jena dolerio atžvilgiu pirmadienį stiprėjo apie 0,5 proc., o akcijų biržos ateities sandoriai rodo nedidelį kilimą.
JAV akcijų biržoms fiksuojant naujus rekordus, naują aukštumą pasiekė ir vadinamasis „Buffetto rodiklis“, naudojamas įvertinti akcijų biržos vertės santykį su ekonomika. Šis rodiklis, lyginantis visos JAV akcijų rinkos kapitalizaciją su šalies BVP, praėjusią savaitę pakilo virš 210 proc. – tai reiškia, kad bendra akcijų rinkos vertė daugiau nei du kartus viršija JAV ekonomikos dydį. Istoriškai tai labai aukštas lygis, gerokai viršijantis 150 proc. ribą, buvusią prieš 2000-ųjų „dot-com“ burbulo sprogimą, bei 140 proc. lygį prieš 2008 m. finansinę krizę. Pastarąjį piką – daugiau nei 203 proc. – Buffetto rodiklis buvo pasiekęs 2021 m. lapkritį, prieš prasidedant 2022 m. rinkos korekcijai dėl didėjančių palūkanų normų. Dabartinis rodiklio lygis rodo itin brangią JAV akcijų rinkos situaciją istorinėje perspektyvoje.