versija spausdinimui
(0)
Optimizmas rinkose dėl JAV ir ES susitarimo truko neilgai. Savaitgalį pranešus, kad JAV ir ES pasiekė prekybos susitarimą, pagal kurį ES bus taikomas 15 proc. dydžio muitas, akcijų biržos pirmadienį atsidarė apie 1 proc. aukščiau, tačiau dienos eigoje akcijų kainos pigo ir dauguma Europos biržų dieną uždarė fiksuodamos raudonus rezultatus. Europos akcijų indeksas STOXX600 traukėsi 0,22 proc. prasčiausius rezultatus fiksuojant komunikacinių paslaugų (-1,9 proc.), vartojimo prekių (-1,4 proc.) bei pramonės sektoriams (-0,89 proc.).
Labiausiai augo energetikos (1,6 proc.) ir informacinių technologijų sektoriai (1,3 proc.). Regioninės biržos taip pat daugiausiai fiksavo neigiamos rezultatus: Vokietijos DAX krito 1 proc., Prancūzijos CAC 0,4 proc., Italijos FTSEMIB liko nepakitęs. Baltijos šalių indeksas OMX Baltic Benchmark mažėjo 0,15 procento.
Prekybos susitarimas ES pusei nėra optimalus, tačiau galėjo būti ir blogesnis. Įvairių ES šalių lyderių komentarai apie savaitgalį pasiektą susitarimą dėl bendro 15 % muito tarifo ES eksportui į JAV (su tam tikromis išimtimis) buvo atsargūs arba atvirai neigiami, daugiausia dėl akivaizdaus naudos asimetriškumo. JAV iš esmės gavo tai, ko siekė – ES bus taikomi aukštesni importo muitai, taip pat ES įsipareigojo investuoti 600 mlrd. eurų ir įsigyti energetikos prekių už 750 mlrd. dolerių. Tuo tarpu ES negavo siektų išimčių ir sutiko sumažinti dalį muitų JAV prekėms. Teigiamas šio susitarimo aspektas yra tai, kad ES, bent jau artimiausiu metu, pavyko išvengti prekybos konflikto eskalacijos, o verslas turės daugiau aiškumo dėl muitų dydžio. Visgi 15 proc. tarifas, nors ir mažiau už 30 proc., kuriuo grasino Trumpas, vis tik yra reikšmingai aukštesnis už iki prekybos karo galiojusius muitus, kurie vidutiniškai siekė apie 1–2 procentus. Atitinkamai, dabartiniai muitai turės neigiamą poveikį Europos eksporto konkurencingumui, apie ką vakar įspėjo Vokietijos pramonės įmonių atstovai.
Trumpas pagrasino Rusijai sutrumpinti 50 dienų terminą paliauboms Ukrainoje pasiekti. Pirmadienį jis teigė esąs labai nusivylęs Rusija ir nustatė naują 10–12 dienų terminą. Priešingu atveju Rusijai gali būti įvesti 100 proc. muitų tarifai, kurie taip pat galėtų grėsti ir trečiosioms šalims, perkančioms rusišką eksportą – įskaitant naftą ir dujas. Reaguodama į šias naujienas, „Brent“ naftos kaina vakar pakilo 2,3 proc., peržengdama 69 JAV dolerių už barelį ribą.
JAV akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties. NASDAQ indeksas pakilo 0,33 proc., o S&P 500 iš esmės nepakito. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo energetikos (1,2 proc.) ir informacinių technologijų sektoriai, o labiausiai smuko nekilnojamojo turto (-1,8 proc.) ir žaliavų (-1,4 proc.) sektoriuose veikiančios įmonės. Dolerio indeksas fiksavo geriausią dieną per daugiau nei du mėnesius – pakildamas daugiau nei 1 procentą. Finansų rinkos šią savaitę laukia daugybės svarbių įvykių: trečiadienį – JAV BVP augimo duomenys, FED sprendimas dėl palūkanų normų, taip pat „Microsoft“ ir „Meta“ finansiniai rezultatai; ketvirtadienį – „Apple“ ir „Amazon“ finansiniai rezultatai; penktadienį – darbo rinkos rodikliai. Be to, Stokholme tęsiasi JAV ir Kinijos atstovų derybos dėl prekybos, kurios, tikėtina, baigsis 90 dienų prekybos paliaubų pratęsimu.
Labiausiai augo energetikos (1,6 proc.) ir informacinių technologijų sektoriai (1,3 proc.). Regioninės biržos taip pat daugiausiai fiksavo neigiamos rezultatus: Vokietijos DAX krito 1 proc., Prancūzijos CAC 0,4 proc., Italijos FTSEMIB liko nepakitęs. Baltijos šalių indeksas OMX Baltic Benchmark mažėjo 0,15 procento.
Prekybos susitarimas ES pusei nėra optimalus, tačiau galėjo būti ir blogesnis. Įvairių ES šalių lyderių komentarai apie savaitgalį pasiektą susitarimą dėl bendro 15 % muito tarifo ES eksportui į JAV (su tam tikromis išimtimis) buvo atsargūs arba atvirai neigiami, daugiausia dėl akivaizdaus naudos asimetriškumo. JAV iš esmės gavo tai, ko siekė – ES bus taikomi aukštesni importo muitai, taip pat ES įsipareigojo investuoti 600 mlrd. eurų ir įsigyti energetikos prekių už 750 mlrd. dolerių. Tuo tarpu ES negavo siektų išimčių ir sutiko sumažinti dalį muitų JAV prekėms. Teigiamas šio susitarimo aspektas yra tai, kad ES, bent jau artimiausiu metu, pavyko išvengti prekybos konflikto eskalacijos, o verslas turės daugiau aiškumo dėl muitų dydžio. Visgi 15 proc. tarifas, nors ir mažiau už 30 proc., kuriuo grasino Trumpas, vis tik yra reikšmingai aukštesnis už iki prekybos karo galiojusius muitus, kurie vidutiniškai siekė apie 1–2 procentus. Atitinkamai, dabartiniai muitai turės neigiamą poveikį Europos eksporto konkurencingumui, apie ką vakar įspėjo Vokietijos pramonės įmonių atstovai.
Trumpas pagrasino Rusijai sutrumpinti 50 dienų terminą paliauboms Ukrainoje pasiekti. Pirmadienį jis teigė esąs labai nusivylęs Rusija ir nustatė naują 10–12 dienų terminą. Priešingu atveju Rusijai gali būti įvesti 100 proc. muitų tarifai, kurie taip pat galėtų grėsti ir trečiosioms šalims, perkančioms rusišką eksportą – įskaitant naftą ir dujas. Reaguodama į šias naujienas, „Brent“ naftos kaina vakar pakilo 2,3 proc., peržengdama 69 JAV dolerių už barelį ribą.
JAV akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties. NASDAQ indeksas pakilo 0,33 proc., o S&P 500 iš esmės nepakito. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo energetikos (1,2 proc.) ir informacinių technologijų sektoriai, o labiausiai smuko nekilnojamojo turto (-1,8 proc.) ir žaliavų (-1,4 proc.) sektoriuose veikiančios įmonės. Dolerio indeksas fiksavo geriausią dieną per daugiau nei du mėnesius – pakildamas daugiau nei 1 procentą. Finansų rinkos šią savaitę laukia daugybės svarbių įvykių: trečiadienį – JAV BVP augimo duomenys, FED sprendimas dėl palūkanų normų, taip pat „Microsoft“ ir „Meta“ finansiniai rezultatai; ketvirtadienį – „Apple“ ir „Amazon“ finansiniai rezultatai; penktadienį – darbo rinkos rodikliai. Be to, Stokholme tęsiasi JAV ir Kinijos atstovų derybos dėl prekybos, kurios, tikėtina, baigsis 90 dienų prekybos paliaubų pratęsimu.