versija spausdinimui
(0)
Didžiausios Vidurio ir Rytų Europos regiono Varšuvos biržos WIG indekso reikšmė per savaitę neteko 8,7 proc. savo vertės. Daugiausiai nukentėjo bankų sektoriaus akcijos. Valstybinio „PKO BP“ banko akcijos atpigo 19,4 proc, „Unicredit“ antrinio banko „Pekao“ - 20,9 proc, „Millennium“ -21,2 proc, „ING Bank Slaski“ 23,9 proc, investicinės kompanijos „Getin“ - 22 proc. Neigiamas nuotaikas Lenkijos biržoje pastarosiomis savaitėmis kelia nuogąstavimai dėl galimų bankų problemų dėl valiutų prekybos nuostolių ir prastėjančios paskolų portfelio kokybės.
Dėl žaliavų kainų nuosmukio 2,7 proc. krito naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijų kaina, metalurgijos KGHM akcijos kursas smuko 2,4 proc. Biotechnologijų įmonė „Bioton“ neteko 8,7 proc. savo vertės. Lenkijos pramonės gamybos apimtys, kurių beveik du trečdalius sudaro eksportas, sausio mėnesį mažėjo 14,9 proc. - daugiausiai nuo 1990 m.. Gruodį jos smuko 4,4 proc. lyginant vien gruodžio ir sausio mėnesius, pramonės gamybos apimtys smuko 5,8 proc. Kaip ir galima tikėtis, tai ekonomikos lėtėjimo pasekmė -mažėjant vartojimo apimtims tiek vidaus, tiek ir eksporto rinkose, mažėja ir šalies pramonės gamybos apimtys. Po tokio smarkaus gamybos apimčių mažėjimo tikimasi, kad, nepaisant zloto nuosmukio ir mažėjančio infliacijos tempo, centrinis bankas vasario 24-25 d. bazinę palūkanų normą sumažins 50 bazinių punktų.
Praėjusią savaitę Rusijos biržos RTS JAV doleriais denominuoto indekso reikšmė per savaitę sumažėjo 16,37 proc, Maskvos biržos rubliais denominuotas Micex indeksas krito 14,66 proc, o antro ešalono RTS-2 - 0,85 proc. Neigiamą rinkos foną formavo smukusi naftos kaina, silpstantis rublio kursas ir neigiamos užsienio rinkų nuotaikos. Antradienį tarptautinė reitingų agentūra Standard & Poor's pranešė, kad 2009 m. tikisi Rusijos BVP, skaičiuojant JAV doleriais, sumažėjimo 20 proc.
Per penkias dienas kritimas ryškiausiai apėmė energetikos sektoriaus bendroves. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijos atpigo 11,7 proc, naftos koncernų „Surgutneztegaz“ - 17,6 proc, „Rosneft“ -17 proc, „Lukoil“ -13,8 proc, naftos vamzdynų operatorės „Transneft“ - 12,9 proc. Valstybinio banko „Sberbank“ akcijos atpigo 21,1 proc. Neigiamai finansų sektorių paveikė kitos reitingų agentūros „Moody’s“ komentarai, kad Europos bankai gali smarkiai nekentėti dėl galimų antrinių bendrovių Rytų Europoje problemų. Nuosmukis neaplenkė ir paslaugų sektoriaus įmonių. Bevielio ryšio bendrovės MTS akcijos atpigo 12,8 proc. Metalurgijos bendrovės „Mechel“ akcijos dėl pigusių metalų kainų atpigo 36,2 proc, kalnakasybos koncerno „Norilsk Nickel“ -26,9 proc. Nepaisant tolesnio aukso brangimo pelnų fiksavimo nuotaikos dominavo „Polyus Zoloto“ pozicijoje, jos akcijos atpigo 9,7 proc.
Šią savaitę Vengrijos akcijų kainų indeksas BUX smuko 15,49 proc. Prekyba didžiąją šios savaitės prekybos dalį vyko neigiama linkme kartu su negatyvia visos Europos akcijų kainų kryptimi, papildomai nerimo į Vidurio Rytų Europos regiono rinkas įnešė ir vietos valiutų silpnėjimas. Bene didžiausią smūgį šią savaitę sudavė tarptautinės reitingų agentūros „Moody‘s“ pranešimas dėl Vakarų Europos bankų būklės, kuri turėtų ženkliai nukentėti dėl savo investicijų Vidurio ir Rytų Europos regione. Po tokios žinios Vengrijos banko „OTP“ akcijos kaina antradienį smuko net 12 proc. Trečiadienį Budapešto biržos indeksas BUX nuvažiavo net 7,3 proc, o „OTP“ dar papildomai pigo 11,5 proc. Tik ketvirtadienį akcijų kainos pakeitė savo kryptį kartu su visa Europa, o BUX indeksas kiek atsiplėšė nuo savo mažiausios reikšmės per pastaruosius 12 mėnesių.
Preliminariais Vengrijos statistikos departamento duomenimis, 2008 metų IV ketv. Vengrijos BVP mažėjo 2 proc. metiniu tempu, o šalis oficialiai įžengė į recesiją. Šalies vyriausybė paskelbė nuo -0,9 proc. iki -3 proc. bloginanti šių metų BVP augimo prognozę, tačiau kritimas gali būti dar didesnis. Šalis šiuo metu yra atsidūrusi dviprasmiškoje padėtyje. Viena vertus metinė infliacija akivaizdžiai mažėja ir yra stiprių paskatų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą, kur šiuo metu siekia 9,5 proc. Tai reikštų mažesnes palūkanas ekonomikai, o silpnas forintas ir papildomas paskatas eksportuotojams. Kita vertus, baiminamasi, kad palūkanų mažinimas ir taip silpnėjančiam forintui darys dar didesnį spaudimą.
Kitą savaitę kaip tik ir vyks Vengrijos centrinio banko susitikimas. Šiuo metu analitikai prognozuoja, kad turint omenyje ženklų valiutos nuvertėjimą bazinė palūkanų norma bus palikta nepakitusi. Vis dėl to tolesnis bazinių palūkanų mažinimas nėra mažiausiai tikėtinas scenarijus ir gali būti, kad kažkada šių metų bėgyje Vengrijos centrinis bankas bazines palūkanas viso sumažins 3 proc. punktais lyginant su dabartiniu lygiu. Per šią savaitę Ukrainos akcijų indeksas PFTS smuko 11,73 proc. Nors pirmadienio prekyba buvo gana pasyvi, tačiau pirma savaitės pusė Ukrainos akcijų rinkai buvo gana dramatiška - antradienį ir trečiadienį indeksai smuko 5,5 proc. ir 8,1 proc. atitinkamai. Tokią reakciją akcijų rinkoje stebėjome dėl reitingų agentūros Standard&Poor‘s ketinimo vienu ar net keliais laipteliais sumažint šalies reitingus. Negatyvų akcijų rinkos trendą tik sustiprino pramonės produkcijos statistika, pagal kurią pramonė Ukrainoje sausio mėnesį smuko net 34,1 proc. Didžiąja dalimi tai lėmė ir nesenas konfliktas su Rusija dėl dujų tiekimo. Ketvirtadienį spaudžiamas vyriausybės ir gelbėdamas griviną Ukrainos bankas padidino bazinę refinansavimo palūkanų normą nuo 18 proc. iki 22 proc. Vis dėl to toks centrinio banko žingsnis ilgu laikotarpiu nepadės išspręsti ekonomikos ir valiutos problemų, ypač kai Ukrainos padėtis šiuo metu yra viena prasčiausių regione.
SAB1L.LH: Šiaulių banko grupė pernai uždirbo 13,527 mln. litų grynojo pelno, arba 44,6 proc. mažiau nei prieš metus, nekonsoliduotas rezultatas sudarė 17,511 mln. litų, arba 35,7 proc. mažiau. Pelno smukimas sumažėtų iki 7 proc., jei atmestume 2007 m. banko pelną pagerinusį dukterinės įmonės „Pajūrio Alka” pardavimo sandorį. Vis dėlto lapkritį nuo 32 mln. iki 19–20 mln. litų peržiūrėtos grynojo pelno prognozės bankui vis tiek nepavyko pasiekti. Paskutinį ketvirtį buvo uždirbta viso labo 0,1 mln. litų. Pranešime biržai minima, kad tai lėmė didesni padaryti paskolų atidėjimai ir patirti nuostoliai iš vertybinių popierių operacijų. Tvyrant neapibrėžtumui finansų rinkose ir prastėjant makroekonominei situacijai šalyje, šie veiksniai, tikėtina, darys reikšmingą neigiamą įtaką ir 2009 m. rezultatams.
OTP.HB: didžiausios Vengrijos finansų institucijos „OTP Bank” paskutinio ketvirčio pelnas krito 97 proc. Tai lėmė žymiai padidinti paskolų atidėjimai vietinėje rinkoje ir užsienio padaliniuose. Blogų paskolų dalis neišvengiamai augs ir šiemet – tai lems prastėjanti makroekonominė situacija ir nuvertėjusios valiutos, dėl kurių augo įsiskolinimo užsienio valiuta našta. Ukrainoje ir Serbijoje netekusi prestižo, „OTP Bank” prarado dar 34,8 mlrd. forintų. Bendras 2008 m. konsoliduotas grynasis pelnas augo 45,4 proc. iki 302,8 mlrd. forintų, tačiau, atmetus vienkartinį pelną, gautą pardavus dukterinę draudimo įmonę „Garancia”, metų grynasis pelnas sumažėtų 13 proc. iki 181 mlrd. forintų.
Šiemet vadovybė planuoja, kad bankas uždirbs 150 mlrd. forintų grynojo pelno. Tikimasi, kad indėlių suma ūgtels 4–5 proc., paskolų portfelis neaugs, tačiau dėl prastėjančios situacijos pagrindinėse banko rinkose – Vengrijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Rusijoje – bus atidėta 40 proc. daugiau paskolų.
Vadovybės teigimu, bankas neketina prašyti vyriausybės įnešti papildomo kapitalo, tačiau pasinaudoti numatyta parama, tokia kaip garantijos, sutiktų. „OTP Bank“ stengiasi taupyti mažindamas veiklos sąnaudas. Šiemet darbuotojų skaičių vėl ketinama sumažinti dar bent 4,2 proc.
LFO1L.LH: viena didžiausių Europos fosfatinių trąšų gamintojų „Lifosa” paskelbė 2009 m. sausio mėnesio pardavimus: 87,7 mln. litų visos pajamos, 76,9 tūkst. tonų DAP pardavimai natūrine išraiška ir 78,1 mln. litų DAP pardavimai vertine išraiška, tai yra atitinkamai 38 proc., 21 proc. ir 36 proc. mažiau nei 2008 m. tuo pačiu mėnesiu. Rezultatai yra prastesni dėl 19 proc. per metus kritusios DAP kainos ir nedidelio pajėgumų išnaudojimo. Pajėgumai neišnaudojami dėl mažos paklausos, kurią formuoja pirkėjų lūkesčiai, kad DAP kaina kris. Labai svarbu, kad pastaruoju metu DAP kaina pradėjo šiek tiek kilti. Lyginant „Lifosos“ parduodamo DAP kainas pamėnesiui, matyti, jog kainos pakilo 3 proc. Panašios tendencijos (lengvo atsistatymo) vyrauja ir pasaulinėse biržose. Žiūrint absoliučia išraiška, „Lifosos“ kainos šiuo metu yra labai panašios į pasaulines.
5ORG.BU: Bulgarijos didžiausia dažų ir lakų gamintoja „Orgachim“ paskelbė niūrius 2008 m. IV ketvirčio rezultatus: pajamos sumažėjo 36 proc. iki 19,1 mln. bulgarijos levų (BGN), EBITDA tapo neigiama (-4,3 mln. BGN), grynasis nuostolis paaugo nuo 3,1 mln. BGN iki 6,6 mln. BGN. Teigiama tai, kad mažėjo grynoji finansinė skola (1,7 mln. BGN) ir per metus išaugo pinigų srautas iš pagrindinės veiklos (2,6 mln. BGN). Žvelgiant į pajamų struktūrą, matyti, kad „šlubavo“ eksporto rinkos, o pardavimai vidaus rinkoje augo.
SIF5.RO: Rumunijos specialiojo statuso investicijų kontroliuojančioji bendrovė „SIF Oltenia” („SIF 5“) paskelbė 2008 m. finansinius rezultatus: pajamos siekia 121,3 mln. Rumunijos lėjų (RON), o grynasis pelnas yra 86,7 mln. RON, tai yra atitinkamai 36 ir 19 proc. mažiau nei 2007 m. Didžioji dalis pajamų gauta iš dividendų (73 proc. daugiau nei 2007 m.), bet gerokai sumažėjo pajamos iš valdomų paketų pardavimų (-79 proc.). Nuosavas kapitalas per metus sumažėjo 22 proc., tačiau didžiausi smukimo tempai fiksuoti metų pabaigoje ir vis dar tebevyksta šiuo metu. Palyginti 2008 m. spalio 17 d. grynųjų aktyvų vertė (NAV) siekė 1,76 RON už akciją, o 2009 m. vasario 6 dieną NAV tesiekia 1,76, tai yra 42 proc. mažiau. Nors P/NAV rodiklis siekia 0,22, tačiau grynųjų aktyvų vertė sparčiai krinta.
ZMP1L.LH: „Žemaitijos pieno“ pranešimas, išėjęs per OMX Vilniaus vertybinių popierių biržą, patvirtina, kad Lietuvos pieno sektoriaus bendrovės, siekdamos palaikyti mokumą ir nedidinti finansinių įsipareigojimų, yra priverstos atsisakyti planuotos gamybos plėtros ir mažinti investicijų sumas. „Žemaitijos pieno“ planuojamos 14 mln. litų investicijos, palyginti su ankstesnių metų investicijų sumomis, nėra visai mažos. Finansinėse ataskaitose nurodyta, kad 2007 m. investicijoms buvo skirta 14 mln. litų, o per 2008 m. devynis mėnesius – 40 mln. litų, tačiau iš jų didžioji dalis atsirado įsigijus „Šilutės Rambyną“. Žinoma, investicijų mažinimas neprisideda prie bendrovės ilgalaikio augimo perspektyvų didėjimo, bet žvelgiant į artimiausius metus, bendrovei svarbiau turėti laisvų apyvartinių lėšų, kurios padėtų lengviau jaustis atsiskaitant su tiekėjais ar finansiniais kreditoriais. Ypač, kai 2009 m. greičiausiai mažės pagrindinės veiklos srautas dėl truputį smuksiančių pajamų ir vėluosiančių pirkėjų atsiskaitymų su bendrove. Be to, investicijoms reikalingos skolintos lėšos, kurias šiuo metu gauti yra sunkiau net ir tokioms bendrovėms.
GAZP.RU: šią savaitę Rusijos gamtinių dujų gavybos milžinė „Gazprom“ su partnerėmis „Shell“, „Mitsui“ ir „Mitsubishi“ atidarė moderniausią pasaulyje suskystintų dujų terminalą Sachaline. Terminalo pajėgumai siekia 9,6 mln. tonų (14 mlrd. m3 gamtinių dujų) ir jis galėtų patenkinti 5 proc. visos pasaulinės paklausos. Šiais metais terminalas dar nedirbs visu pajėgumu, tačiau jau dabar yra pasirašytos ilgalaikės 25 metų laikotarpio sutartys su pirkėjais, kuriomis numatyta pirkti 98 proc. visų pagaminamų suskystintų dujų. Daugiausia dujų (65 proc.) bus eksportuojama į Japoniją, iki kurios specialiais laivais gamtines dujas reiks gabenti vos dvi dienas. Likusi dalis bus eksportuojama į Pietų Korėją ir JAV. Toks „Gazprom“ veiklos diversifikavimas einant ir į suskystintų dujų rinką yra sveikintinas, nes jų paklausa ilguoju laikotarpiu augs, o bendradarbiavimas su užsienio bendrovėmis yra būtinas, nes pati rusų milžinė neturi tiek patirties veikiant ir eksploatuojant tokius terminalus. Žinoma, kol kas būsimos pajamos yra nedidelės žvelgiant į visas „Gazprom“ gaunamas pajamas. Beje, „Gazprom“ gamtinių dujų pardavimai vasario pirmąją pusę toliau smuko – jie buvo 13 proc. mažesni nei atitinkamu laikotarpiu 2008 m. Tokia pardavimo kiekių mažėjimo tendencija, lemiama smunkančio gamtinių dujų suvartojimo pramonėje, labai neigiamai veikia bendrovės pajamas.
RMG.LN: „Rambler Media“ pranešė, kad jos vadovas Markas Opzoomeris ir valdyba atsistatydina nuo vasario 28 d. Dar nėra paskirtas naujas vadovas, bet tikimasi, kad tai bus padaryta per porą savaičių. Atsistatydina ir dar trys valdybos nariai. Manoma, kad toks žingsnis žengtas dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, kai reikia mažinti sąnaudas ir greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančias sąlygas.
Prisiminus, kad anksčiau „Rambler Media“ dirbo nuostolingai, prarado dalį rinkos, o naujai atėjusi vadovybė sugebėjo tai pakeisti, pertvarkyti veiklą, pradėti dirbti pelningai, plėstis, sustiprinti savo, kaip rinkos lyderio, pozicijas, t. y. žinant, kad nuo įmonės vadovybės priklauso šios įmonės sėkmė, tikėtina neigiama rinkos reakcija į naujienas, bent jau kol paaiškės, kas bus nauji vadovai.
Dėl žaliavų kainų nuosmukio 2,7 proc. krito naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijų kaina, metalurgijos KGHM akcijos kursas smuko 2,4 proc. Biotechnologijų įmonė „Bioton“ neteko 8,7 proc. savo vertės. Lenkijos pramonės gamybos apimtys, kurių beveik du trečdalius sudaro eksportas, sausio mėnesį mažėjo 14,9 proc. - daugiausiai nuo 1990 m.. Gruodį jos smuko 4,4 proc. lyginant vien gruodžio ir sausio mėnesius, pramonės gamybos apimtys smuko 5,8 proc. Kaip ir galima tikėtis, tai ekonomikos lėtėjimo pasekmė -mažėjant vartojimo apimtims tiek vidaus, tiek ir eksporto rinkose, mažėja ir šalies pramonės gamybos apimtys. Po tokio smarkaus gamybos apimčių mažėjimo tikimasi, kad, nepaisant zloto nuosmukio ir mažėjančio infliacijos tempo, centrinis bankas vasario 24-25 d. bazinę palūkanų normą sumažins 50 bazinių punktų.
Praėjusią savaitę Rusijos biržos RTS JAV doleriais denominuoto indekso reikšmė per savaitę sumažėjo 16,37 proc, Maskvos biržos rubliais denominuotas Micex indeksas krito 14,66 proc, o antro ešalono RTS-2 - 0,85 proc. Neigiamą rinkos foną formavo smukusi naftos kaina, silpstantis rublio kursas ir neigiamos užsienio rinkų nuotaikos. Antradienį tarptautinė reitingų agentūra Standard & Poor's pranešė, kad 2009 m. tikisi Rusijos BVP, skaičiuojant JAV doleriais, sumažėjimo 20 proc.
Per penkias dienas kritimas ryškiausiai apėmė energetikos sektoriaus bendroves. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijos atpigo 11,7 proc, naftos koncernų „Surgutneztegaz“ - 17,6 proc, „Rosneft“ -17 proc, „Lukoil“ -13,8 proc, naftos vamzdynų operatorės „Transneft“ - 12,9 proc. Valstybinio banko „Sberbank“ akcijos atpigo 21,1 proc. Neigiamai finansų sektorių paveikė kitos reitingų agentūros „Moody’s“ komentarai, kad Europos bankai gali smarkiai nekentėti dėl galimų antrinių bendrovių Rytų Europoje problemų. Nuosmukis neaplenkė ir paslaugų sektoriaus įmonių. Bevielio ryšio bendrovės MTS akcijos atpigo 12,8 proc. Metalurgijos bendrovės „Mechel“ akcijos dėl pigusių metalų kainų atpigo 36,2 proc, kalnakasybos koncerno „Norilsk Nickel“ -26,9 proc. Nepaisant tolesnio aukso brangimo pelnų fiksavimo nuotaikos dominavo „Polyus Zoloto“ pozicijoje, jos akcijos atpigo 9,7 proc.
Šią savaitę Vengrijos akcijų kainų indeksas BUX smuko 15,49 proc. Prekyba didžiąją šios savaitės prekybos dalį vyko neigiama linkme kartu su negatyvia visos Europos akcijų kainų kryptimi, papildomai nerimo į Vidurio Rytų Europos regiono rinkas įnešė ir vietos valiutų silpnėjimas. Bene didžiausią smūgį šią savaitę sudavė tarptautinės reitingų agentūros „Moody‘s“ pranešimas dėl Vakarų Europos bankų būklės, kuri turėtų ženkliai nukentėti dėl savo investicijų Vidurio ir Rytų Europos regione. Po tokios žinios Vengrijos banko „OTP“ akcijos kaina antradienį smuko net 12 proc. Trečiadienį Budapešto biržos indeksas BUX nuvažiavo net 7,3 proc, o „OTP“ dar papildomai pigo 11,5 proc. Tik ketvirtadienį akcijų kainos pakeitė savo kryptį kartu su visa Europa, o BUX indeksas kiek atsiplėšė nuo savo mažiausios reikšmės per pastaruosius 12 mėnesių.
Preliminariais Vengrijos statistikos departamento duomenimis, 2008 metų IV ketv. Vengrijos BVP mažėjo 2 proc. metiniu tempu, o šalis oficialiai įžengė į recesiją. Šalies vyriausybė paskelbė nuo -0,9 proc. iki -3 proc. bloginanti šių metų BVP augimo prognozę, tačiau kritimas gali būti dar didesnis. Šalis šiuo metu yra atsidūrusi dviprasmiškoje padėtyje. Viena vertus metinė infliacija akivaizdžiai mažėja ir yra stiprių paskatų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą, kur šiuo metu siekia 9,5 proc. Tai reikštų mažesnes palūkanas ekonomikai, o silpnas forintas ir papildomas paskatas eksportuotojams. Kita vertus, baiminamasi, kad palūkanų mažinimas ir taip silpnėjančiam forintui darys dar didesnį spaudimą.
Kitą savaitę kaip tik ir vyks Vengrijos centrinio banko susitikimas. Šiuo metu analitikai prognozuoja, kad turint omenyje ženklų valiutos nuvertėjimą bazinė palūkanų norma bus palikta nepakitusi. Vis dėl to tolesnis bazinių palūkanų mažinimas nėra mažiausiai tikėtinas scenarijus ir gali būti, kad kažkada šių metų bėgyje Vengrijos centrinis bankas bazines palūkanas viso sumažins 3 proc. punktais lyginant su dabartiniu lygiu. Per šią savaitę Ukrainos akcijų indeksas PFTS smuko 11,73 proc. Nors pirmadienio prekyba buvo gana pasyvi, tačiau pirma savaitės pusė Ukrainos akcijų rinkai buvo gana dramatiška - antradienį ir trečiadienį indeksai smuko 5,5 proc. ir 8,1 proc. atitinkamai. Tokią reakciją akcijų rinkoje stebėjome dėl reitingų agentūros Standard&Poor‘s ketinimo vienu ar net keliais laipteliais sumažint šalies reitingus. Negatyvų akcijų rinkos trendą tik sustiprino pramonės produkcijos statistika, pagal kurią pramonė Ukrainoje sausio mėnesį smuko net 34,1 proc. Didžiąja dalimi tai lėmė ir nesenas konfliktas su Rusija dėl dujų tiekimo. Ketvirtadienį spaudžiamas vyriausybės ir gelbėdamas griviną Ukrainos bankas padidino bazinę refinansavimo palūkanų normą nuo 18 proc. iki 22 proc. Vis dėl to toks centrinio banko žingsnis ilgu laikotarpiu nepadės išspręsti ekonomikos ir valiutos problemų, ypač kai Ukrainos padėtis šiuo metu yra viena prasčiausių regione.
SAB1L.LH: Šiaulių banko grupė pernai uždirbo 13,527 mln. litų grynojo pelno, arba 44,6 proc. mažiau nei prieš metus, nekonsoliduotas rezultatas sudarė 17,511 mln. litų, arba 35,7 proc. mažiau. Pelno smukimas sumažėtų iki 7 proc., jei atmestume 2007 m. banko pelną pagerinusį dukterinės įmonės „Pajūrio Alka” pardavimo sandorį. Vis dėlto lapkritį nuo 32 mln. iki 19–20 mln. litų peržiūrėtos grynojo pelno prognozės bankui vis tiek nepavyko pasiekti. Paskutinį ketvirtį buvo uždirbta viso labo 0,1 mln. litų. Pranešime biržai minima, kad tai lėmė didesni padaryti paskolų atidėjimai ir patirti nuostoliai iš vertybinių popierių operacijų. Tvyrant neapibrėžtumui finansų rinkose ir prastėjant makroekonominei situacijai šalyje, šie veiksniai, tikėtina, darys reikšmingą neigiamą įtaką ir 2009 m. rezultatams.
OTP.HB: didžiausios Vengrijos finansų institucijos „OTP Bank” paskutinio ketvirčio pelnas krito 97 proc. Tai lėmė žymiai padidinti paskolų atidėjimai vietinėje rinkoje ir užsienio padaliniuose. Blogų paskolų dalis neišvengiamai augs ir šiemet – tai lems prastėjanti makroekonominė situacija ir nuvertėjusios valiutos, dėl kurių augo įsiskolinimo užsienio valiuta našta. Ukrainoje ir Serbijoje netekusi prestižo, „OTP Bank” prarado dar 34,8 mlrd. forintų. Bendras 2008 m. konsoliduotas grynasis pelnas augo 45,4 proc. iki 302,8 mlrd. forintų, tačiau, atmetus vienkartinį pelną, gautą pardavus dukterinę draudimo įmonę „Garancia”, metų grynasis pelnas sumažėtų 13 proc. iki 181 mlrd. forintų.
Šiemet vadovybė planuoja, kad bankas uždirbs 150 mlrd. forintų grynojo pelno. Tikimasi, kad indėlių suma ūgtels 4–5 proc., paskolų portfelis neaugs, tačiau dėl prastėjančios situacijos pagrindinėse banko rinkose – Vengrijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Rusijoje – bus atidėta 40 proc. daugiau paskolų.
Vadovybės teigimu, bankas neketina prašyti vyriausybės įnešti papildomo kapitalo, tačiau pasinaudoti numatyta parama, tokia kaip garantijos, sutiktų. „OTP Bank“ stengiasi taupyti mažindamas veiklos sąnaudas. Šiemet darbuotojų skaičių vėl ketinama sumažinti dar bent 4,2 proc.
LFO1L.LH: viena didžiausių Europos fosfatinių trąšų gamintojų „Lifosa” paskelbė 2009 m. sausio mėnesio pardavimus: 87,7 mln. litų visos pajamos, 76,9 tūkst. tonų DAP pardavimai natūrine išraiška ir 78,1 mln. litų DAP pardavimai vertine išraiška, tai yra atitinkamai 38 proc., 21 proc. ir 36 proc. mažiau nei 2008 m. tuo pačiu mėnesiu. Rezultatai yra prastesni dėl 19 proc. per metus kritusios DAP kainos ir nedidelio pajėgumų išnaudojimo. Pajėgumai neišnaudojami dėl mažos paklausos, kurią formuoja pirkėjų lūkesčiai, kad DAP kaina kris. Labai svarbu, kad pastaruoju metu DAP kaina pradėjo šiek tiek kilti. Lyginant „Lifosos“ parduodamo DAP kainas pamėnesiui, matyti, jog kainos pakilo 3 proc. Panašios tendencijos (lengvo atsistatymo) vyrauja ir pasaulinėse biržose. Žiūrint absoliučia išraiška, „Lifosos“ kainos šiuo metu yra labai panašios į pasaulines.
5ORG.BU: Bulgarijos didžiausia dažų ir lakų gamintoja „Orgachim“ paskelbė niūrius 2008 m. IV ketvirčio rezultatus: pajamos sumažėjo 36 proc. iki 19,1 mln. bulgarijos levų (BGN), EBITDA tapo neigiama (-4,3 mln. BGN), grynasis nuostolis paaugo nuo 3,1 mln. BGN iki 6,6 mln. BGN. Teigiama tai, kad mažėjo grynoji finansinė skola (1,7 mln. BGN) ir per metus išaugo pinigų srautas iš pagrindinės veiklos (2,6 mln. BGN). Žvelgiant į pajamų struktūrą, matyti, kad „šlubavo“ eksporto rinkos, o pardavimai vidaus rinkoje augo.
SIF5.RO: Rumunijos specialiojo statuso investicijų kontroliuojančioji bendrovė „SIF Oltenia” („SIF 5“) paskelbė 2008 m. finansinius rezultatus: pajamos siekia 121,3 mln. Rumunijos lėjų (RON), o grynasis pelnas yra 86,7 mln. RON, tai yra atitinkamai 36 ir 19 proc. mažiau nei 2007 m. Didžioji dalis pajamų gauta iš dividendų (73 proc. daugiau nei 2007 m.), bet gerokai sumažėjo pajamos iš valdomų paketų pardavimų (-79 proc.). Nuosavas kapitalas per metus sumažėjo 22 proc., tačiau didžiausi smukimo tempai fiksuoti metų pabaigoje ir vis dar tebevyksta šiuo metu. Palyginti 2008 m. spalio 17 d. grynųjų aktyvų vertė (NAV) siekė 1,76 RON už akciją, o 2009 m. vasario 6 dieną NAV tesiekia 1,76, tai yra 42 proc. mažiau. Nors P/NAV rodiklis siekia 0,22, tačiau grynųjų aktyvų vertė sparčiai krinta.
ZMP1L.LH: „Žemaitijos pieno“ pranešimas, išėjęs per OMX Vilniaus vertybinių popierių biržą, patvirtina, kad Lietuvos pieno sektoriaus bendrovės, siekdamos palaikyti mokumą ir nedidinti finansinių įsipareigojimų, yra priverstos atsisakyti planuotos gamybos plėtros ir mažinti investicijų sumas. „Žemaitijos pieno“ planuojamos 14 mln. litų investicijos, palyginti su ankstesnių metų investicijų sumomis, nėra visai mažos. Finansinėse ataskaitose nurodyta, kad 2007 m. investicijoms buvo skirta 14 mln. litų, o per 2008 m. devynis mėnesius – 40 mln. litų, tačiau iš jų didžioji dalis atsirado įsigijus „Šilutės Rambyną“. Žinoma, investicijų mažinimas neprisideda prie bendrovės ilgalaikio augimo perspektyvų didėjimo, bet žvelgiant į artimiausius metus, bendrovei svarbiau turėti laisvų apyvartinių lėšų, kurios padėtų lengviau jaustis atsiskaitant su tiekėjais ar finansiniais kreditoriais. Ypač, kai 2009 m. greičiausiai mažės pagrindinės veiklos srautas dėl truputį smuksiančių pajamų ir vėluosiančių pirkėjų atsiskaitymų su bendrove. Be to, investicijoms reikalingos skolintos lėšos, kurias šiuo metu gauti yra sunkiau net ir tokioms bendrovėms.
GAZP.RU: šią savaitę Rusijos gamtinių dujų gavybos milžinė „Gazprom“ su partnerėmis „Shell“, „Mitsui“ ir „Mitsubishi“ atidarė moderniausią pasaulyje suskystintų dujų terminalą Sachaline. Terminalo pajėgumai siekia 9,6 mln. tonų (14 mlrd. m3 gamtinių dujų) ir jis galėtų patenkinti 5 proc. visos pasaulinės paklausos. Šiais metais terminalas dar nedirbs visu pajėgumu, tačiau jau dabar yra pasirašytos ilgalaikės 25 metų laikotarpio sutartys su pirkėjais, kuriomis numatyta pirkti 98 proc. visų pagaminamų suskystintų dujų. Daugiausia dujų (65 proc.) bus eksportuojama į Japoniją, iki kurios specialiais laivais gamtines dujas reiks gabenti vos dvi dienas. Likusi dalis bus eksportuojama į Pietų Korėją ir JAV. Toks „Gazprom“ veiklos diversifikavimas einant ir į suskystintų dujų rinką yra sveikintinas, nes jų paklausa ilguoju laikotarpiu augs, o bendradarbiavimas su užsienio bendrovėmis yra būtinas, nes pati rusų milžinė neturi tiek patirties veikiant ir eksploatuojant tokius terminalus. Žinoma, kol kas būsimos pajamos yra nedidelės žvelgiant į visas „Gazprom“ gaunamas pajamas. Beje, „Gazprom“ gamtinių dujų pardavimai vasario pirmąją pusę toliau smuko – jie buvo 13 proc. mažesni nei atitinkamu laikotarpiu 2008 m. Tokia pardavimo kiekių mažėjimo tendencija, lemiama smunkančio gamtinių dujų suvartojimo pramonėje, labai neigiamai veikia bendrovės pajamas.
RMG.LN: „Rambler Media“ pranešė, kad jos vadovas Markas Opzoomeris ir valdyba atsistatydina nuo vasario 28 d. Dar nėra paskirtas naujas vadovas, bet tikimasi, kad tai bus padaryta per porą savaičių. Atsistatydina ir dar trys valdybos nariai. Manoma, kad toks žingsnis žengtas dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, kai reikia mažinti sąnaudas ir greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančias sąlygas.
Prisiminus, kad anksčiau „Rambler Media“ dirbo nuostolingai, prarado dalį rinkos, o naujai atėjusi vadovybė sugebėjo tai pakeisti, pertvarkyti veiklą, pradėti dirbti pelningai, plėstis, sustiprinti savo, kaip rinkos lyderio, pozicijas, t. y. žinant, kad nuo įmonės vadovybės priklauso šios įmonės sėkmė, tikėtina neigiama rinkos reakcija į naujienas, bent jau kol paaiškės, kas bus nauji vadovai.