versija spausdinimui
(0)
Šiandien, kaip ir buvo laukta rinkoje, Europos Centrinis bankas (ECB) padarė pauzę ir šįkart nepakeitė palūkanų, kai prieš tai jos mažintos net aštuonis kartus iš eilės kiekvieną kartą po 25 bazinius punktus. Pabrėžiama, jog monetarinės politikos vykdytojai šiuo metu yra geroje padėtyje stebėti ir laukti.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Šiuo metu infliacija yra tikslinio 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygio. Gaunami duomenys iš esmės atitinka Valdančiosios tarybos ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Toliau mažėjo vidaus kainų spaudimas, lėčiau augo darbo užmokestis. Iš dalies dėl to, kad Valdančioji taryba mažino palūkanų normas, ekonomika, esant sudėtingai pasaulinei aplinkai, apskritai kol kas yra atspari. Tačiau šiai aplinkai vis dar būdingas išskirtinis neapibrėžtumas, ypač dėl prekybos ginčų“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, euro zonos Centrinio banko palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe ir toliau sudarys du procentus, o pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe irgi nesikeis ir bus atitinkamai 2,15 ir 2,4 procento.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB tuo pačiu primena, kad turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuoja Europos Centrinis bankas.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad pinigų politikos vykdytojai šiuo metu yra labai geroje padėtyje laukti ir stebėti, kaip įvairūs elementai paveiks infliacijos trajektoriją. Sprendimas šiandien nekeisti palūkanų buvo priimtas vieningai.
Kitas ECB atstovų susitikimas monetarinės politikos klausimais bus tik rudenį, t.y. rugsėjo 10 - 11 dienomis Frankfurte.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Šiuo metu infliacija yra tikslinio 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygio. Gaunami duomenys iš esmės atitinka Valdančiosios tarybos ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Toliau mažėjo vidaus kainų spaudimas, lėčiau augo darbo užmokestis. Iš dalies dėl to, kad Valdančioji taryba mažino palūkanų normas, ekonomika, esant sudėtingai pasaulinei aplinkai, apskritai kol kas yra atspari. Tačiau šiai aplinkai vis dar būdingas išskirtinis neapibrėžtumas, ypač dėl prekybos ginčų“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, euro zonos Centrinio banko palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe ir toliau sudarys du procentus, o pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe irgi nesikeis ir bus atitinkamai 2,15 ir 2,4 procento.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB tuo pačiu primena, kad turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuoja Europos Centrinis bankas.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad pinigų politikos vykdytojai šiuo metu yra labai geroje padėtyje laukti ir stebėti, kaip įvairūs elementai paveiks infliacijos trajektoriją. Sprendimas šiandien nekeisti palūkanų buvo priimtas vieningai.
Kitas ECB atstovų susitikimas monetarinės politikos klausimais bus tik rudenį, t.y. rugsėjo 10 - 11 dienomis Frankfurte.