versija spausdinimui
(10)
Šveicarijos Nacionalinis bankas (SNB) pirmąjį pusmetį užfiksavo nuviliantį rezultatą – nuostolį, kurį daugiausia lėmė JAV dolerio nuvertėjimas, dėl kurio gerokai sumažėjo banko investicinio portfelio vertė, skelbia Bloomberg.
Pirmąjį 2025 metų pusmetį jis patyrė 22,7 mlrd. Šveicarijos frankų nuostolį dėl užsienio investicijų, daugiausia JAV doleriais. Ši valiuta sudaro maždaug 37 procentus Šveicarijos Nacionalinio banko atsargų. Nuo sausio iki birželio mėnesio doleris franko atžvilgiu susilpnėjo maždaug 12 procentų, todėl Šveicarijos Centrinio banko balanse patirti dideli valiutos perskaičiavimo nuostoliai.
Įvertinus banko aukso atsargas gautas 8,6 mlrd. frankų pelnas iš dalies kompensavo nuostolį. Aukso kainą per praėjusį pusmetį pakilo vienuoliką procentų, todėl padidėjo Šveicarijos Nacionalinio banko turimo šio metalo vertė. Nepaisant to, grynasis rezultatas išliko reikšmingai neigiamas – 15,3 mlrd. frankų (18,83 mlrd. JAV dolerių).
Palyginimui, bankas pranešė apie 6,7 mlrd. frankų pelną šių metų pirmąjį ketvirtį. Šis drastiškas pokytis rodo, kaip SNB finansiniai rezultatai priklauso nuo trumpalaikių valiutų kursų ir turto kainų svyravimų.
Šveicarijos Centrinis bankas taip pat užfiksavo maždaug vieno milijardo frankų nuostolį dėl palūkanų už komercinių bankų indėlius. Svarbu tai, kad po neseniai priimtų sprendimų sumažinti palūkanų normas iki nulio, tikimasi, kad šios išlaidos per ateinančius ketvirčius išnyks, o tai galėtų pagerinti finansinius rezultatus antroje metų pusėje.
Šių metų nuostolis, kaip ir 2022 bei 2023 metais, gali kelti grėsmę dividendų mokėjimui federalinei vyriausybei ir kantonams.
Pirmąjį 2025 metų pusmetį jis patyrė 22,7 mlrd. Šveicarijos frankų nuostolį dėl užsienio investicijų, daugiausia JAV doleriais. Ši valiuta sudaro maždaug 37 procentus Šveicarijos Nacionalinio banko atsargų. Nuo sausio iki birželio mėnesio doleris franko atžvilgiu susilpnėjo maždaug 12 procentų, todėl Šveicarijos Centrinio banko balanse patirti dideli valiutos perskaičiavimo nuostoliai.
Įvertinus banko aukso atsargas gautas 8,6 mlrd. frankų pelnas iš dalies kompensavo nuostolį. Aukso kainą per praėjusį pusmetį pakilo vienuoliką procentų, todėl padidėjo Šveicarijos Nacionalinio banko turimo šio metalo vertė. Nepaisant to, grynasis rezultatas išliko reikšmingai neigiamas – 15,3 mlrd. frankų (18,83 mlrd. JAV dolerių).
Palyginimui, bankas pranešė apie 6,7 mlrd. frankų pelną šių metų pirmąjį ketvirtį. Šis drastiškas pokytis rodo, kaip SNB finansiniai rezultatai priklauso nuo trumpalaikių valiutų kursų ir turto kainų svyravimų.
Šveicarijos Centrinis bankas taip pat užfiksavo maždaug vieno milijardo frankų nuostolį dėl palūkanų už komercinių bankų indėlius. Svarbu tai, kad po neseniai priimtų sprendimų sumažinti palūkanų normas iki nulio, tikimasi, kad šios išlaidos per ateinančius ketvirčius išnyks, o tai galėtų pagerinti finansinius rezultatus antroje metų pusėje.
Šių metų nuostolis, kaip ir 2022 bei 2023 metais, gali kelti grėsmę dividendų mokėjimui federalinei vyriausybei ir kantonams.