versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje metinė infliacija auto antrą mėnesį iš eilės, kai euro zonoje ji nepakito.
Lietuvoje, palyginus su birželiu, metinis kainų spaudimas padidėjo nuo 3.2 iki 3.5 procento, kai prieš metus buvo daugiau nei tris kartus mažesnis ir siekė tik 1.1 procento.
Euro zonoje metinė infliacija šįkart nepakito ir sudarė du procentus, nors laukta jos kritimo iki 1.9 procento. Praėjusių metų liepą ji siekė 2.6 procento. Bazinis rodiklis, t.y. atmetus energijos išteklius, maistą, alkoholį ir tabaką, antrą mėnesį iš eilės nepakito ir sudarė 2.3 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, o prieš metus buvo 2.9 procento.
Bendros valiutos zonoje per metus labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas - 3.3 procento (birželį metinis prieaugis siekė 3.1 procento, o prieš metus - 2.3 procento). Paslaugų atveju buvo priešingai, t.y. metinis kainų prieaugis prislopo nuo 3.3 iki 3.1 procento, kai praėjusių metų liepą buvo keturi procentai. Su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių metinis kainų kilimas paspartėjo nuo 0.5 iki 0.8 procento (prieš metus buvo 0.7 procento), o tuo tarpu energijos išteklių kainos per metus krito 2.5 procento (birželį nuosmukis siekė 2.6 procento), kai 2024 metų liepą fiksuotas 1.2 procento augimas.
Tarp euro zonos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, vartotojų kainų indeksas per metus labiausiai pakilo Estijoje (5.6 procento), bei Kroatijoje ir Slovakijoje, kur ūgtelėjo po 4.5 procento. Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis fiksuotas Kipre (0.1 procento) bei Prancūzijoje, kur siekė 0.9 procento.
Per patį antrąjį šių metų vasaros mėnesį kainos mūsų šalyje paaugo 0.1 procento, kai euro zonoje nepakito (bazinis rodiklis krito 0.2 procento, o mėnesį prieš tai augo 0.4 procento). Kaip skelbia Eurostat, vartotojų kainų indeksas per minimą laikotarpį daugiausiai augo Kroatijoje (1.2 procento) bei Nyderlanduose (vienu procentu), o štai didžiausias jo kritimas fiksuotas Italijoje (vienu procentu) ir Belgijoje (0.8 procento).
Bendros valiutos zonoje per praėjusį mėnesį labiausiai brango energijos ištekliai ir paslaugos - po vieną procentą, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos augo penkis kartus lėčiau, o štai su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės netgi pigo, t.y. 2.4 procento.
Lietuvoje, palyginus su birželiu, metinis kainų spaudimas padidėjo nuo 3.2 iki 3.5 procento, kai prieš metus buvo daugiau nei tris kartus mažesnis ir siekė tik 1.1 procento.
Euro zonoje metinė infliacija šįkart nepakito ir sudarė du procentus, nors laukta jos kritimo iki 1.9 procento. Praėjusių metų liepą ji siekė 2.6 procento. Bazinis rodiklis, t.y. atmetus energijos išteklius, maistą, alkoholį ir tabaką, antrą mėnesį iš eilės nepakito ir sudarė 2.3 procento, kas atitiko prognozių vidurkį, o prieš metus buvo 2.9 procento.
Bendros valiutos zonoje per metus labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas - 3.3 procento (birželį metinis prieaugis siekė 3.1 procento, o prieš metus - 2.3 procento). Paslaugų atveju buvo priešingai, t.y. metinis kainų prieaugis prislopo nuo 3.3 iki 3.1 procento, kai praėjusių metų liepą buvo keturi procentai. Su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių metinis kainų kilimas paspartėjo nuo 0.5 iki 0.8 procento (prieš metus buvo 0.7 procento), o tuo tarpu energijos išteklių kainos per metus krito 2.5 procento (birželį nuosmukis siekė 2.6 procento), kai 2024 metų liepą fiksuotas 1.2 procento augimas.
Per patį antrąjį šių metų vasaros mėnesį kainos mūsų šalyje paaugo 0.1 procento, kai euro zonoje nepakito (bazinis rodiklis krito 0.2 procento, o mėnesį prieš tai augo 0.4 procento). Kaip skelbia Eurostat, vartotojų kainų indeksas per minimą laikotarpį daugiausiai augo Kroatijoje (1.2 procento) bei Nyderlanduose (vienu procentu), o štai didžiausias jo kritimas fiksuotas Italijoje (vienu procentu) ir Belgijoje (0.8 procento).
Bendros valiutos zonoje per praėjusį mėnesį labiausiai brango energijos ištekliai ir paslaugos - po vieną procentą, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos augo penkis kartus lėčiau, o štai su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės netgi pigo, t.y. 2.4 procento.