versija spausdinimui
(14)
Šįkart mūsų dėmesio centre euro zona, į kurios sudėtį įeina ir Lietuva, bei Rusijos federacija ir jų ekonominiai bei kiti pagrindiniai rodikliai, kurie bus analizuojami, lyginami ir bus daromos išvados.
Po pirmos dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie euro zoną ir Rusijos federaciją. Nagrinėsime pagrindinius jų oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 2016 metų pradžios iki dabar.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų analizuojamų subjektų biudžetus, matome, kad yra panašumų, tačiau euro zonos atveju visuomet turėjome deficitą, kai federacijos atveju trejus metus biudžeto pajamos viršijo išlaidas. 2016 ir 2017 metais pas mus biudžeto deficitas buvo mažesnis, tačiau per kitus dvejus metus Rusijos federacija jau fiksavo perteklių.
Nuo 2020 metų bendroje valiutos sąjungoje visuomet biudžeto deficitas lyginant su BVP procentine išraiška buvo didesnis nei apžvelgiamoje federacijoje, tačiau turėjo tendenciją mažėti, kai antruoju atveju praėjusiais metais ūgtelėjo ir siekė 2,6 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės (euro zonoje - 2,9 procento BVP).
Viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume panagrinėti. Kaip akivaizdžiai matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, per visą apžvelgiamą laikotarpį euro zonos minimas rodiklis visuomet buvo kartais didesnis. Taigi, 2016 metų pradžioje Rusijos federacijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška siekė vos 13,2 procento, kai mūsų bendroje valiutos sąjungoje - 89,9 procento, arba net 6,8 karto didesnis.
Euro zonoje minimas rodiklis nuo analizuojamo laikotarpio pradžios iki 2020 metų mažėjo, t.y. krito iki 83,6 procento, o jau kitais metais pašoko iki 96,5 procento, kas yra visų laikų rekordinis lygis. Po šio vienų metų šuolio per kitus trejus metus jis vėl krito, tačiau per paskutinius dvejus metus ūgtelėjo ir 2025 metų pabaigoje siekė 87,8 procentai, kai apžvelgiamoje federacijoje - 18,3 procento (rodiklis nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios mažėjo, o pakilo 2020 metais, bei ypač sekančiais metais, kai sudarė 17,6 procento, o per kitus metus arba nekito, arba nežymiai krito bei paaugo praėjusiais metais), t.y. skirtumas 4,8 karto, arba mažesnis nei 2016 metais.
Darbo rinka
Bedarbystės tendencijos abiejuose apžvelgiamose subjektuose nuo 2016 metų buvo iš esmės tokios pačios. Kaip akivaizdžiai matome ir pateiktų grafikų, Rusijos federacijos bedarbystės lygis visuomet buvo mažesnis. Štai analizuojamo laikotarpio pradžioje euro zonoje bedarbystė sudarė dešimt procentų, o Rusijoje beveik perpus mažiau, t.y. 5,2 procento.
Per visą apžvelgiamą laiką minimas rodiklis abiem atvejais turėjo tendenciją mažėti, išskyrus 2020 metus, kai jis dėl pandemijos gan trumpam ūgtelėjo. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, mūsų bendroje valiutos sąjungoje bedarbystės lygis siekia 6,4 procento, o štai Rusijos federacijoje sudaro vos 2,3 procento, t.y. skirtumas yra 2,8 karto.
Darbo rinkos dalyje apžvelgsime ir darbo užmokesčio rodiklį, kuris kaip matome iš pateiktų grafikų - auga. Remiantis turimais naujausiais duomenimis, euro zonoje mėnesinis vidutinis atlyginimas sudaro 2708 eurus, kai apžvelgiamo laikotarpio pradžioje buvo - 1910 eurų, tad prieaugis siekia beveik keturiasdešimt du procentus.
Rusijos federacijoje vidutinis atlyginimas yra 115 tūkstančių rublių. Remiantis dabartiniu euro ir rublio valiutos kursu, vidutinis atlyginimas mūsų zonoje yra 2,3 karto didesnis. Analizuojamo laikotarpio pradžioje minimoje federacijoje šis rodiklis siekė 35,9 tūkstančius rublių, o tai reiškia, kad per pastaruosius dešimt metų jis pašoko 3,2 karto, arba pastebimai labiau nei euro zonoje.
Dabar aptarsime darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje arba ekonominio aktyvumo rodiklį. Kaip akivaizdžiai matome iš mums pateikto paveikslėlio su grafikais, per pastaruosius dešimt metų mūsų euro zonoje jis visuomet buvo didesnis bei tuo pačiu iš esmės turėjo tendenciją judėti į viršų, t.y. augti. 2016 metais jis siekė 72,8 procento, o dabar jau sudaro 75,9 procento.
Tuo tarpu Rusijos federacijoje darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje procentinis lygis apžvelgiamo laikotarpio pradžioje siekė 70,1 procento, t.y. gan nedaug atsiliko nuo euro zonos, o štai dabar yra mažesnis - 62,9 procento.
Pramonės produkcija
Kalbant apie pramonės produkciją, kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, tiek euro zonoje, tiek Rusijos federacijoje pokyčiai per apžvelgiamą laikotarpį buvo gan panašūs. Tiesa, korona viruso paplitimo laikotarpiu mūsų bendroje valiutos zonoje šio rodiklio metiniai svyravimai tiek žemyn, tiek aukštyn buvo akivaizdžiai didesni.
Pažymėtina, jog 2019 metais bei laikotarpyje maždaug tarp 2023 - 2025 metų, euro zonoje fiksuotas metinis pramonės veiklos apimčių smukimas, kai tuo tarpu aptariamoje federacijoje buvo priešingai - prieaugis.
Žinoma, pramonės produkcijos dalyje reikia panagrinėti ir jos apimčių panaudojimo mastą. Per pastaruosius dešimt metų euro zonoje minimas rodiklis buvo visuomet didesnis. Tiesa, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, koronos viruso išplitimo laikotarpiu pramonės produkcijos apimčių panaudojimas mūsų bendroje valiutos sąjungoje krito labiau nei Rusijos federacijoje.
Iki pandemijos minimas rodiklis euro zonoje turėjo tendenciją mažėti ir koronos viruso laikotarpiu staigiai krito, tačiau po to lygiai taip pat staigiai atšoko ir pakilo netgi aukščiau nei buvo prieš tai, tačiau po to iš esmės pramonės produkcijos panaudojimo mastas nuosekliai mažėjo, kai apžvelgiamos federacijos atveju aiškios tendencijos nebuvo, nes vyravo nedideli pokyčiai.
Prekyba
Kalbant apie prekybą, žinoma, jog visų pirma pagalvojame apie užsienio prekybos balansą. Per pastaruosius dešimt metų Rusijos federacijos atveju eksporto apimčių vertė visuomet viršijo importo apimčių vertę, t.y. kitaip tariant užsienio prekybos balansas visuomet buvo teigiamas, nors žinoma ir svyravo, t.y. kartais šis rodiklis buvo mažesnis nei mūsų bendroje valiutos sąjungoje.
Tuo tarpu euro zonoje taip pat didžiąją analizuojamo laikotarpio dalį fiksuotas perteklius, tačiau štai nuo 2021 metų rudens iki pat 2023 metų kovo importo vertė viršijo eksporto vertę, kai štai aptariamos federacijos atveju būtent aptariamais metais šoktelėjo teigiamas užsienio prekybos rezultatas.
Pažvelgus į einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, pateiktame grafike su diagramomis matome, kad abiem atvejais nuo 2016 metų šis rodiklis buvo teigiamas (euro zonoje tik 2022 metais labai nežymiai neigiamas), kas, žinoma, yra pozityvus reiškinys.
2016 ir 2017 metais einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška bendroje valiutos sąjungoje buvo didesnis, tačiau po to jau ėmė lyderiauti Rusijos federacija, o pats didžiausias skirtumas buvo 2022 metais, tačiau po to jau jis sumažėjo ir abiem atvejais šie rodikliai gan supanašėjo.
Antrosios dalies trumpos išvados:
Nuo 2020 metų bendroje valiutos sąjungoje visuomet biudžeto deficitas lyginant su BVP procentine išraiška buvo didesnis nei apžvelgiamoje federacijoje, tačiau turėjo tendenciją mažėti;
Per visą analizuojamą laikotarpį mūsų bendroje valiutos sąjungoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška visuomet buvo gerokai (kartais) didesnis nei Rusijos federacijoje, tačiau pats skirtumas sumažėjo;
Bedarbystės tendencijos abiejuose apžvelgiamose subjektuose nuo 2016 metų buvo iš esmės tokios pačios - kritimas (išskyrus 2020 metus), na o Rusijos federacijoje ji visuomet buvo maždaug dvigubai mažesnė;
Euro zonoje vidutinis atlyginimas per apžvelgiamą laikotarpį buvo didesnis nei Rusijos federacijoje, tačiau būtent joje jis augo gerokai sparčiau;
Nuo 2016 metų mūsų bendroje valiutos sąjungoje darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis visuomet buvo didesnis ir turėjo tendencija augti;
Pramonės produkcijos metiniai pokyčiai abiem atvejais buvo gan panašūs, tačiau buvo laikotarpių, kai euro zonoje fiksuotas kritimas, o štai Rusijos federacijoje - augimas;
Euro zonoje pramonės produkcijos apimčių panaudojimo mastas visuomet buvo didesnis, tačiau po korona viruso buvusio atšokimo ėmė nuosekliai mažėti;
Per pastaruosius dešimt metų Rusijos federacijos užsienio prekybos balansas visuomet buvo teigiamas, nors kartais ir mažesnis nei mūsų bendroje valiutos sąjungoje;
Abiem atvejais nuo 2016 metų einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška buvo teigiamas, tačiau per ilgesnį laikotarpį didesniu rodikliu pasižymėjo apžvelgiama federacija.
BUS DAUGIAU.
Po pirmos dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie euro zoną ir Rusijos federaciją. Nagrinėsime pagrindinius jų oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 2016 metų pradžios iki dabar.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų analizuojamų subjektų biudžetus, matome, kad yra panašumų, tačiau euro zonos atveju visuomet turėjome deficitą, kai federacijos atveju trejus metus biudžeto pajamos viršijo išlaidas. 2016 ir 2017 metais pas mus biudžeto deficitas buvo mažesnis, tačiau per kitus dvejus metus Rusijos federacija jau fiksavo perteklių.
Nuo 2020 metų bendroje valiutos sąjungoje visuomet biudžeto deficitas lyginant su BVP procentine išraiška buvo didesnis nei apžvelgiamoje federacijoje, tačiau turėjo tendenciją mažėti, kai antruoju atveju praėjusiais metais ūgtelėjo ir siekė 2,6 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės (euro zonoje - 2,9 procento BVP).
Viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume panagrinėti. Kaip akivaizdžiai matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, per visą apžvelgiamą laikotarpį euro zonos minimas rodiklis visuomet buvo kartais didesnis. Taigi, 2016 metų pradžioje Rusijos federacijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška siekė vos 13,2 procento, kai mūsų bendroje valiutos sąjungoje - 89,9 procento, arba net 6,8 karto didesnis.
Euro zonoje minimas rodiklis nuo analizuojamo laikotarpio pradžios iki 2020 metų mažėjo, t.y. krito iki 83,6 procento, o jau kitais metais pašoko iki 96,5 procento, kas yra visų laikų rekordinis lygis. Po šio vienų metų šuolio per kitus trejus metus jis vėl krito, tačiau per paskutinius dvejus metus ūgtelėjo ir 2025 metų pabaigoje siekė 87,8 procentai, kai apžvelgiamoje federacijoje - 18,3 procento (rodiklis nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios mažėjo, o pakilo 2020 metais, bei ypač sekančiais metais, kai sudarė 17,6 procento, o per kitus metus arba nekito, arba nežymiai krito bei paaugo praėjusiais metais), t.y. skirtumas 4,8 karto, arba mažesnis nei 2016 metais.
Darbo rinka
Bedarbystės tendencijos abiejuose apžvelgiamose subjektuose nuo 2016 metų buvo iš esmės tokios pačios. Kaip akivaizdžiai matome ir pateiktų grafikų, Rusijos federacijos bedarbystės lygis visuomet buvo mažesnis. Štai analizuojamo laikotarpio pradžioje euro zonoje bedarbystė sudarė dešimt procentų, o Rusijoje beveik perpus mažiau, t.y. 5,2 procento.
Per visą apžvelgiamą laiką minimas rodiklis abiem atvejais turėjo tendenciją mažėti, išskyrus 2020 metus, kai jis dėl pandemijos gan trumpam ūgtelėjo. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, mūsų bendroje valiutos sąjungoje bedarbystės lygis siekia 6,4 procento, o štai Rusijos federacijoje sudaro vos 2,3 procento, t.y. skirtumas yra 2,8 karto.
Darbo rinkos dalyje apžvelgsime ir darbo užmokesčio rodiklį, kuris kaip matome iš pateiktų grafikų - auga. Remiantis turimais naujausiais duomenimis, euro zonoje mėnesinis vidutinis atlyginimas sudaro 2708 eurus, kai apžvelgiamo laikotarpio pradžioje buvo - 1910 eurų, tad prieaugis siekia beveik keturiasdešimt du procentus.
Rusijos federacijoje vidutinis atlyginimas yra 115 tūkstančių rublių. Remiantis dabartiniu euro ir rublio valiutos kursu, vidutinis atlyginimas mūsų zonoje yra 2,3 karto didesnis. Analizuojamo laikotarpio pradžioje minimoje federacijoje šis rodiklis siekė 35,9 tūkstančius rublių, o tai reiškia, kad per pastaruosius dešimt metų jis pašoko 3,2 karto, arba pastebimai labiau nei euro zonoje.
Dabar aptarsime darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje arba ekonominio aktyvumo rodiklį. Kaip akivaizdžiai matome iš mums pateikto paveikslėlio su grafikais, per pastaruosius dešimt metų mūsų euro zonoje jis visuomet buvo didesnis bei tuo pačiu iš esmės turėjo tendenciją judėti į viršų, t.y. augti. 2016 metais jis siekė 72,8 procento, o dabar jau sudaro 75,9 procento.
Tuo tarpu Rusijos federacijoje darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje procentinis lygis apžvelgiamo laikotarpio pradžioje siekė 70,1 procento, t.y. gan nedaug atsiliko nuo euro zonos, o štai dabar yra mažesnis - 62,9 procento.
Pramonės produkcija
Kalbant apie pramonės produkciją, kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, tiek euro zonoje, tiek Rusijos federacijoje pokyčiai per apžvelgiamą laikotarpį buvo gan panašūs. Tiesa, korona viruso paplitimo laikotarpiu mūsų bendroje valiutos zonoje šio rodiklio metiniai svyravimai tiek žemyn, tiek aukštyn buvo akivaizdžiai didesni.
Pažymėtina, jog 2019 metais bei laikotarpyje maždaug tarp 2023 - 2025 metų, euro zonoje fiksuotas metinis pramonės veiklos apimčių smukimas, kai tuo tarpu aptariamoje federacijoje buvo priešingai - prieaugis.
Žinoma, pramonės produkcijos dalyje reikia panagrinėti ir jos apimčių panaudojimo mastą. Per pastaruosius dešimt metų euro zonoje minimas rodiklis buvo visuomet didesnis. Tiesa, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, koronos viruso išplitimo laikotarpiu pramonės produkcijos apimčių panaudojimas mūsų bendroje valiutos sąjungoje krito labiau nei Rusijos federacijoje.
Iki pandemijos minimas rodiklis euro zonoje turėjo tendenciją mažėti ir koronos viruso laikotarpiu staigiai krito, tačiau po to lygiai taip pat staigiai atšoko ir pakilo netgi aukščiau nei buvo prieš tai, tačiau po to iš esmės pramonės produkcijos panaudojimo mastas nuosekliai mažėjo, kai apžvelgiamos federacijos atveju aiškios tendencijos nebuvo, nes vyravo nedideli pokyčiai.
Prekyba
Kalbant apie prekybą, žinoma, jog visų pirma pagalvojame apie užsienio prekybos balansą. Per pastaruosius dešimt metų Rusijos federacijos atveju eksporto apimčių vertė visuomet viršijo importo apimčių vertę, t.y. kitaip tariant užsienio prekybos balansas visuomet buvo teigiamas, nors žinoma ir svyravo, t.y. kartais šis rodiklis buvo mažesnis nei mūsų bendroje valiutos sąjungoje.
Tuo tarpu euro zonoje taip pat didžiąją analizuojamo laikotarpio dalį fiksuotas perteklius, tačiau štai nuo 2021 metų rudens iki pat 2023 metų kovo importo vertė viršijo eksporto vertę, kai štai aptariamos federacijos atveju būtent aptariamais metais šoktelėjo teigiamas užsienio prekybos rezultatas.
Pažvelgus į einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, pateiktame grafike su diagramomis matome, kad abiem atvejais nuo 2016 metų šis rodiklis buvo teigiamas (euro zonoje tik 2022 metais labai nežymiai neigiamas), kas, žinoma, yra pozityvus reiškinys.
2016 ir 2017 metais einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška bendroje valiutos sąjungoje buvo didesnis, tačiau po to jau ėmė lyderiauti Rusijos federacija, o pats didžiausias skirtumas buvo 2022 metais, tačiau po to jau jis sumažėjo ir abiem atvejais šie rodikliai gan supanašėjo.
Antrosios dalies trumpos išvados:
Nuo 2020 metų bendroje valiutos sąjungoje visuomet biudžeto deficitas lyginant su BVP procentine išraiška buvo didesnis nei apžvelgiamoje federacijoje, tačiau turėjo tendenciją mažėti;
Per visą analizuojamą laikotarpį mūsų bendroje valiutos sąjungoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška visuomet buvo gerokai (kartais) didesnis nei Rusijos federacijoje, tačiau pats skirtumas sumažėjo;
Bedarbystės tendencijos abiejuose apžvelgiamose subjektuose nuo 2016 metų buvo iš esmės tokios pačios - kritimas (išskyrus 2020 metus), na o Rusijos federacijoje ji visuomet buvo maždaug dvigubai mažesnė;
Euro zonoje vidutinis atlyginimas per apžvelgiamą laikotarpį buvo didesnis nei Rusijos federacijoje, tačiau būtent joje jis augo gerokai sparčiau;
Nuo 2016 metų mūsų bendroje valiutos sąjungoje darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis visuomet buvo didesnis ir turėjo tendencija augti;
Pramonės produkcijos metiniai pokyčiai abiem atvejais buvo gan panašūs, tačiau buvo laikotarpių, kai euro zonoje fiksuotas kritimas, o štai Rusijos federacijoje - augimas;
Euro zonoje pramonės produkcijos apimčių panaudojimo mastas visuomet buvo didesnis, tačiau po korona viruso buvusio atšokimo ėmė nuosekliai mažėti;
Per pastaruosius dešimt metų Rusijos federacijos užsienio prekybos balansas visuomet buvo teigiamas, nors kartais ir mažesnis nei mūsų bendroje valiutos sąjungoje;
Abiem atvejais nuo 2016 metų einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška buvo teigiamas, tačiau per ilgesnį laikotarpį didesniu rodikliu pasižymėjo apžvelgiama federacija.
BUS DAUGIAU.
