versija spausdinimui
(2)
Staigiai kylančios dujų kainos skatina Europos komunalinių paslaugų įmones grįžti prie anglies, o elektros energijos gamyba iš labiausiai teršiančio kuro per ateinančius šešis mėnesius greičiausiai padidės ketvirtadaliu, kad kompensuotų panašų staigų dujomis kūrenamų elektrinių gamybos sumažėjimą, teigė analitikai, rašo Reuters.
Kuro ekonomijos pokytis buvo drastiškas – etaloninės dujų kainos Europoje pakilo virš 80 eurų už megavatvalandę. Dėl šio šuolio pirmą kartą nuo mažiausiai 2024 metų antracitu ir lignitu kūrenamos elektrinės vidutiniškai tapo pelningesnės nei dujomis kūrenamos elektrinės. Dėl to „švarus tamsus plitimas“, pagrindinis anglimi kūrenamų elektrinių pelningumo matas, smarkiai išaugo, o lygiavertis dujų matas – „švarus kibirkščių plitimas“, smarkiai sumažėjo.
Ši tendencija ypač ryški Vokietijoje, didžiausioje Europos elektros energijos rinkoje, kur anglimi kūrenamų elektrinių gamyba, kaip tikimasi, ketvirtąjį metų ketvirtį pasieks praktines ribas. Tačiau Europos galimybes toliau pereiti prie anglies riboja daugelį metų trunkantys elektrinių uždarymai, kurie yra dekarbonizacijos pastangų dalis. Šis sumažėjęs lankstumas kelia susirūpinimą dėl energetikos sistemos stabilumo, ypač jei dujų kainos dar labiau išaugtų ir pasiektų 100 eurų už megavatvalandę.
Anglies atgimimas yra didelis smūgis Europos Sąjungos klimato tikslams. Jos dalis ES elektros energijos derinyje sumažėjo nuo daugiau nei trečdalio 1990 metais iki rekordiškai žemo 9,2 procento lygio 2025 metais. Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo ir saulės energija, toliau plečiasi, jų gamyba, priklausanti nuo oro sąlygų, reiškia, kad komunalinės įmonės vis dar turi pasikliauti iškastiniu kuru, kad subalansuotų sistemą, ypač žiemą, kai sumažėja saulės energijos tiekimas.
Kuro ekonomijos pokytis buvo drastiškas – etaloninės dujų kainos Europoje pakilo virš 80 eurų už megavatvalandę. Dėl šio šuolio pirmą kartą nuo mažiausiai 2024 metų antracitu ir lignitu kūrenamos elektrinės vidutiniškai tapo pelningesnės nei dujomis kūrenamos elektrinės. Dėl to „švarus tamsus plitimas“, pagrindinis anglimi kūrenamų elektrinių pelningumo matas, smarkiai išaugo, o lygiavertis dujų matas – „švarus kibirkščių plitimas“, smarkiai sumažėjo.
Ši tendencija ypač ryški Vokietijoje, didžiausioje Europos elektros energijos rinkoje, kur anglimi kūrenamų elektrinių gamyba, kaip tikimasi, ketvirtąjį metų ketvirtį pasieks praktines ribas. Tačiau Europos galimybes toliau pereiti prie anglies riboja daugelį metų trunkantys elektrinių uždarymai, kurie yra dekarbonizacijos pastangų dalis. Šis sumažėjęs lankstumas kelia susirūpinimą dėl energetikos sistemos stabilumo, ypač jei dujų kainos dar labiau išaugtų ir pasiektų 100 eurų už megavatvalandę.
Anglies atgimimas yra didelis smūgis Europos Sąjungos klimato tikslams. Jos dalis ES elektros energijos derinyje sumažėjo nuo daugiau nei trečdalio 1990 metais iki rekordiškai žemo 9,2 procento lygio 2025 metais. Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo ir saulės energija, toliau plečiasi, jų gamyba, priklausanti nuo oro sąlygų, reiškia, kad komunalinės įmonės vis dar turi pasikliauti iškastiniu kuru, kad subalansuotų sistemą, ypač žiemą, kai sumažėja saulės energijos tiekimas.
ajajai