versija spausdinimui
(0)
Naftos kainos tampa vis svarbesniu rodikliu ECB politikos formuotojams nustatant palūkanų normas, tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir kiti veiksniai, pareiškė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, po to, kai rinkos padidino lūkesčius dėl palūkanų normų didinimo dėl brangios energijos, rašo Reuters.
Pripažindamas didėjančią naftos kainų svarbą, Nagelis teigė, kad pinigų politikai gali tekti pereiti į „šiek tiek ribojančią teritoriją“, jei energijos kainos išliks aukštos. Jis paaiškino, kad dabartinė ECB pagrindinė 2,5 procento palūkanų norma laikoma neutralia, o tai reiškia, kad ji nei skatina, nei riboja ekonomikos augimą. Tačiau kiti euro zonos Centrinio banko pareigūnai, pavyzdžiui, ECB pirmininkė Christine Lagarde, įspėjo tiesiogiai nesieti palūkanų normų pokyčių su naftos kainomis, teigdami, kad bankas gali palaukti daugiau duomenų, prieš imdamasis kokių nors veiksmų.
Energetika atsidūrė dėmesio centre, investuotojams numatant dar kelis palūkanų normų padidinimus kitais metais, o prognozės rodo, kad infliacija gali pasiekti apie 4 procentus, t.y. dvigubai daugiau nei ECB nustatytas tikslas. Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pažymėjo, kad euro zona susiduria su antrąja kylančių energijos kainų banga, kuri greičiausiai ilgesnį laiką išlaikys aukštą infliaciją ir neleis jai priartėti prie 2 procentų tikslo iki 2027 metų vidurio. Šis spaudimas atsispindi rinkose, o Brent rūšies žalios naftos kaina siekia apie 98 – 100 dolerių už barelį.
Nepaisant infliacinio spaudimo, kylančio dėl energijos kainų, Joachimas Nagelis sumenkino nuolatinį susirūpinimą dėl antrinio poveikio, pavyzdžiui, darbo užmokesčio ir kainų spiralės, pažymėdamas, kad darbo rinka yra mažiau įtempta nei 2022 metas. UBS ekonomistai pritarė šiai nuomonei, teigdami, kad nors jie padidino savo euro zonos infliacijos prognozę iki maždaug 3,6 procento 2027 metų pradžioje, pagrindiniai duomenys dar nerodo, kad infliacija iš esmės peržengia energetikos sektoriaus ribas.
Pripažindamas didėjančią naftos kainų svarbą, Nagelis teigė, kad pinigų politikai gali tekti pereiti į „šiek tiek ribojančią teritoriją“, jei energijos kainos išliks aukštos. Jis paaiškino, kad dabartinė ECB pagrindinė 2,5 procento palūkanų norma laikoma neutralia, o tai reiškia, kad ji nei skatina, nei riboja ekonomikos augimą. Tačiau kiti euro zonos Centrinio banko pareigūnai, pavyzdžiui, ECB pirmininkė Christine Lagarde, įspėjo tiesiogiai nesieti palūkanų normų pokyčių su naftos kainomis, teigdami, kad bankas gali palaukti daugiau duomenų, prieš imdamasis kokių nors veiksmų.
Energetika atsidūrė dėmesio centre, investuotojams numatant dar kelis palūkanų normų padidinimus kitais metais, o prognozės rodo, kad infliacija gali pasiekti apie 4 procentus, t.y. dvigubai daugiau nei ECB nustatytas tikslas. Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pažymėjo, kad euro zona susiduria su antrąja kylančių energijos kainų banga, kuri greičiausiai ilgesnį laiką išlaikys aukštą infliaciją ir neleis jai priartėti prie 2 procentų tikslo iki 2027 metų vidurio. Šis spaudimas atsispindi rinkose, o Brent rūšies žalios naftos kaina siekia apie 98 – 100 dolerių už barelį.
Nepaisant infliacinio spaudimo, kylančio dėl energijos kainų, Joachimas Nagelis sumenkino nuolatinį susirūpinimą dėl antrinio poveikio, pavyzdžiui, darbo užmokesčio ir kainų spiralės, pažymėdamas, kad darbo rinka yra mažiau įtempta nei 2022 metas. UBS ekonomistai pritarė šiai nuomonei, teigdami, kad nors jie padidino savo euro zonos infliacijos prognozę iki maždaug 3,6 procento 2027 metų pradžioje, pagrindiniai duomenys dar nerodo, kad infliacija iš esmės peržengia energetikos sektoriaus ribas.