versija spausdinimui
(0)
24 iš 34 privalomi
„Pernai pakeitus kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, reglamentuojantį fondų veiklą, Lietuvoje valdomiems investiciniams fondams nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatyta prievolė skaičiuoti ir skelbti lyginamąjį indeksą. Indeksus skaičiuoti ir skelbti privalo tie fondai, kurie atitinka Europos Sąjungos direktyvos (UCITS direktyvos) reikalavimus. Lyginamasis indeksas neprivalomas specialiesiems fondams, t. y. tiems, kurie platinami tik Lietuvoje, taip pat nekilnojamojo turto fondams, privataus kapitalo fondams ir alternatyvaus investavimo fondams, – aiškino LR Vertybinių popierių komisijos Investicijų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Sejavičius. – Iš Lietuvoje valdomų 34 investicinių fondų lyginamieji indeksai privalomi 24 fondams. Pastarieji beveik 100 proc. turto investuoja į biržose platinamus vertybinius popierius, todėl jiems pasirinkti indeksus palyginimui nėra sudėtinga. Specialieji fondai dažnai investuoja taip specifiškai, kad rasti lyginamąjį indeksą labai sunku, todėl kol kas jiems palikta laisvė nesilyginti su indeksais.“
Valdytojo darbui įvertinti
„Tarptautinėje praktikoje priimta, kad fondai skaičiuotų ir skelbtų indeksus, į kuriuos lygiuojasi. Investuotojams tai labai naudinga. Bėgant laikui atsiranda išsamesnės informacijos apie fondus poreikis, o lyginamieji indeksai suteikia daug informacijos apie fondo valdytojų darbą, – pozityviai naujuosius reikalavimus vertina UAB „Invalda turto valdymas“ Fondų valdymo departamento vadovas Vitalijus Šostak. – Yra du pagrindiniai būdai, kaip investuotojai gali įvertinti panašios strategijos fondus: palyginti konkuruojančių fondų veiklos rezultatus arba jų rezultatus lyginti su indeksu ir taip įvertinti, ar fondo rezultatai smarkiai svyruoja rinkos, kurioje fondas investuoja, atžvilgiu.“
„Tai, kad lyginamasis indeksas investuotojui padeda įvertinti valdytojo darbą, daug pasako ir apie fondo strategiją, padeda suvokti, kokio dydžio riziką fondo valdytojai linkę prisiimti. Nes net jei fondai deklaruoja investuojantys į panašią rinką, neretai jų galutinis investicijų krepšelis yra gana skirtingas. Skiriasi ne tik akcijų parinkimas, bet ir pavienėms šalims skiriamos proporcijos. Pavyzdžiui, jeigu fondas, investuodamas į vieną konkretų regioną, bus linkęs pastoviai laikyti apie 10 proc. grynaisiais, jis jau bus mažiau rizikingas nei tas, kuris visu šimtu procentu investuos į regiono akcijas, – dar vieną lyginamųjų indeksų naudą pažymėjo UAB „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Loreta Načajienė.
V. Sejavičius pabrėžia, jog investuotojams lyginamieji indeksai naudingiausi dėl minėtos galimybės aiškiau suvokti fondo strategiją. „Jei pradžioje dauguma fondų valdytojų buvo numatę investuoti į akcijas „iki 80 proc.“, tai dabar tapo aišku, kas naudojasi šia galimybe maksimaliai, o kas pasitenkina investavę akcijose 60 ar 70 proc. Tai dabar matyti iš pasirinktų indeksų. Formuojant lyginamąjį indeksą iš keleto, pasirinkti indeksai parodo, į kurias rinkas investuoja fondas: kiek lėšų nukreipiama į besivystančius, kiek į išsivysčiusius regionus.“
Neskatina valdytojų kūrybos
Pasak V. Šostak, investuotojai, pradėję nors truputį gilintis į investavimą į fondus, supranta, ką reiškia lyginamieji indeksai, ir skiria tam nemažą dėmesį. „Tiesa, žmonės dažnai mato galutinį rezultatą, tačiau nieko nenutuokia apie priežastis, kurios tai lemia. Nutolimui nuo indekso įtakos gali turėti grynų pinigų atsargų didinimas, valiutos pokyčių nulemtas nukrypimas trumpuoju periodu ar kiti veiksniai.
Dėl tokio trumpalaikio nukrypimo valdytojas gali patirti perdėtą investuotojų spaudimą. Susidaro „trumparegiškumo“ pavojus: valdytojai trumpuoju laikotarpiu gali siekti kuo tiksliau atkartoti indeksą, ir neįvertinti galimybių, kurias įmanoma išnaudoti laikinai nukrypstant nuo indekso. Priešingai, investuodamas į konkrečias akcijas ilgam, dėl įvairių veiksnių trumpuoju periodu valdytojas gali pasirodyti blogiau nei indeksas, bet ateityje rezultatas gali būti geresnis.“
Nukrypimai natūralūs
Vertybinių popierių komisijos atstovas pažymėjo, jog nėra reikalavimų ar normų, kad fondo valdytojas būtinai turi viršyti lyginamąjį indeksą. Tikrai bus laikotarpių, kai fondo rezultatai bus žemiau indekso, ir tokių – kai aukščiau indekso. Fondo valdytojo pagrindinis tikslas – siekti geriausio rezultato, kuris ne visada įmanomas stengiantis neatitrūkti nuo indekso. Pasaulinę praktiką įvertino „DnB Nord investicijų valdymo“ specialistė: „Padidėjus spaudimui iš aplinkos, valdytojai stengsis kaip įmanoma mažiau nutolti nuo indekso, t. y. pateisinti rezultatus situacija rinkose. Tačiau iš pasaulinės praktikos žinoma, kad labai gerai, jeigu fondo rezultatai apie 60–70 proc. laiko yra geresni nei lyginamojo indekso. Kaip rodo pasaulio fondų istorija, iš tūkstančių yra tik vienetai, kuriems pavyksta ilgesnį laiką visada būti virš indekso, ir tai netgi ne visada lemia valdytojo kompetencija, bet ir truputis sėkmės bei palankių aplinkybių. Jeigu fondo rezultatai tapatūs indeksams arba net nuosekliai truputėlį mažesni, jau gerai. Jeigu ieškosite tik tokių fondų, kurie visą laiką yra aukščiau indekso, gali tekti nusivilti.“
Nebūtina atkartoti
„Aktyviai valdomi fondai dažniausiai svyruoja „aplink indeksą“, ir tai nėra blogai. Indeksas jiems labiau kaip strateginės gairės, ir valdytojui kartais prasmingiau nukrypti, nei sekti. Kuo tiksliau atkartoti indeksą – indeksinių fondų tikslas. Ir jų svyravimai jau netoleruotini“, – tvirtina „Invaldos“ specialistas V. Šostak. Jam pritarė ir V. Sejavičius: „Būtų nelogiška reikalauti, kad fondas aklai sektų indekso grąžą – tam yra indeksiniai fondai. Dauguma fondų Lietuvoje yra valdomi aktyviai, todėl jie neturėtų vien tik sekti indeksais – atotrūkis į vieną ar į kitą pusę yra natūralus. O kuo rinkoje didesni svyravimai, tuo ir atotrūkis nuo lyginamojo indekso gali būti didesnis.
Naudojo jau seniai
Visi kalbinti fondų valdymo įmonių atstovai vienbalsiai tvirtino, kad lyginamuosius indeksus vidiniam darbui vertinti jie naudoja jau seniai, todėl įstatymo reikalavimai nelėmė didesnių pokyčių darbe.
„Vidiniams tikslams mūsų įmonė seniai turėjo pasirinkusi indeksus, su kuriais lyginom mūsų fondų rezultatus. Sudėtingiausia buvo apibrėžti aiškius ir paprastus indeksus, nenaudojant pernelyg daug sudėtinių dalių, nes viduje mes palyginamuosius indeksus sudarydavome iš labai daug dalių – kartais netgi iš 15. Teko mažinti komponenčių kiekį, kad indeksas vartotojui nebūtų pernelyg smulkmeniškas ir leistų susidaryti bendrą vaizdą.
Sunkiau indeksus parinkti besivystančiose šalyse, nes ten jų nėra daug, o rasti specializuotus beveik neįmanoma. Kadangi mūsų fondai investuoja daugiausia į „Naujosios Europos“ regioną, į mažos kapitalizacijos įmones, dažnai būna, kad tokią sritį apibrėžiančio indekso iš viso nėra. Toks atitinkančių indeksų trūkumas apsunkino mūsų užduotį, tačiau stengėmės parinkti maksimaliai fondo strategiją atspindinčius ir koreliuojančius indeksus“, – papasakojo UAB „Invaldos turto valdymas“ Fondų valdymo departamento vadovas.
Garbės reikalas
„Kuo tikslesnio indekso parinkimas yra valdytojų garbės reikalas – prieš rinką, prieš kolegas, prieš investuotojus, – VPK poziciją suteikti valdytojams gaires, bet kuo daugiau vietos palikti jų pačių iniciatyvai ir savireguliacijai pabrėžė VPK specialistas V. Sejavičius. – Aišku, fondams pasirinkus indeksus diskusijų buvo. Jos kildavo tokiais atvejais, kai, sakysim, fondo strategija – iki 50 proc. lėšų investuoti į akcijas, o akcijų indekso svoris lyginamajame indekse parinktas didesnis ar mažesnis. Strategijos apibrėžimas „iki“ fondams palieka plačias galimybes, ir į lyginamąjį indeksą akcijų įtraukiama kartais 40, kartais 45 arba ir visi 50 proc. Akcijų indeksai visada linkę labiau svyruoti, ir jeigu akcijų dalis lyginamajame indekse pasirenkama mažesnė, nei joms iš tiesų skiriama investicijų, lengviau tokiu indeksu sekti ar net aplenkti. Todėl tik po valdytojų paaiškinimų ir diskusijų buvo apibrėžiamas galutinis indeksų svorių santykis.“
Indeksus keisti bus galima
V. Sejavičius pažymėjo, jog bus siekiama, kad lyginamieji indeksai būtų keičiami kuo rečiau. Numatyta galimybė juos keisti esant objektyvioms priežastims, kurios numatytos taisyklėse. Tai gali būti atvejai, kai keičiasi fondo investavimo strategija arba, matant tam tikro regiono patrauklumą, norima didinti investicijų į tą regioną dalį, kas gerokai viršija indeksu apibrėžtą poziciją. Taip pat indeksai gali būti keičiami, jeigu buvo lyginamasi su indeksu, kurį nustojama skaičiuoti. Tada jį reikia pakeisti kitu, skaičiuojamu indeksu. Galimi ir atvejai, kai ilgą periodą fondo portfelio judėjimas visai nekoreliuoja su pasirinktu lyginamuoju indeksu – tai rodo, kad tiesiog buvo parinktas neteisingas indeksas.
Lyginamasis indeksas – tik dalis informacijos
Lyginamasis indeksas nepasako visko apie fondą – reikia vertinti ir kitus fondo rodiklius, investavimo politiką, strategiją. Taip pat, esant lyginamiesiems indeksams, tampa įmanoma suskaičiuoti alfa, beta – statistinius rodiklius, parodančius tikrąją valdytojų kompetenciją, indekso sekimo paklaidą, ir lyginti jų rezultatus. Be to, kaip pažymėjo VPK specialistas, manoma, kad, norint daryti objektyvias išvadas apie lyginamąjį indeksą, reikia bent 1 metų istorijos. Tokią istoriją Lietuvoje jau turi II pakopos pensijų fondų lyginamieji indeksai, o investiciniai fondai savo lyginamųjų indeksų istoriją pradėjo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.
Inga Sakalauskaitė
Žurnalas „Investuok“
