versija spausdinimui
(0)
Rinkos vis dar bando atsigauti po FED susirinkimo. S&P 500 indeksas vakar pigo 0,1 proc., Europos akcijų indeksai krito apie 1,5 procento. VIX baimės indeksas siekia 4 mėnesius nematytas aukštumas. Vakar gauta dar ženklų patvirtinančių FED argumentą, jog tolesni palūkanų mažinimai gali perkaitinti ekonomiką. Trečią ketvirtį JAV BVP augo 3,1 proc. metiniu tempu, aukščiau nei 2,8 proc. skelbta ankščiau.
Darbo rinka taip pat laikosi stabiliai, savaitiniai nedarbo išmokų kreipimosi skaičiai buvo mažesni nei ankstesnį mėnesį. Dabar didžiausia JAV trumpo laikotarpio problema yra naujo galimas vyriausybės dalinis užsidarymas. Kol kas Atstovų Rūmams nepavyksta patvirtinti naujo biudžeto, jeigu sprendimas nebus rastas per šiandien, rytoj kai kurios JAV federalinės valdžios funkcijos nebebus vykdomos. Tai nebūtų kažkas naujo, nuo 1980 metų vyriausybė buvo dalinai neveikli 10 kartų, o dažniausiai naujas biudžetas buvo sukurptas per 3 dienas nuo užsidarymo.
Riksbankas penktą kartą šiais metais sumažino palūkanas. Šiuo metu bazinės palūkanų normos siekia 2,5 proc., centrinis bankas taip pat duoda užuominas apie dar vieną mažinimą 2025 m. pirmą ketvirtį. Kartu su Šveicarija, šiais metais Švedijos palūkanų normos buvo mažinamos sparčiausiai Europoje. Kitais metais dėl žemos bazės tokių mažinimo „pajėgumų“ jau nebebus. Švedijos centrinis bankas sumažino BVP augimo ir padidino infliacijos prognozes. Bankas nepakeitė ilgo laikotarpio prognozės, jog palūkanos bus išlaikytos ties 2,25 proc., SEB grupė ir rinkos mano, jog „grindys“ yra arčiau 2 procentų. Centrinio banko retorika šio susitikimo metu buvo griežtesnė nei anksčiau, labiau akcentuojama grįžtanti infliacijos rizika. Po susirinkimo Švedijos krona kiek sustiprėjo prieš eurą, šiuo metu kursas siekia 11,44. Nepaisant labiau vanagiško Riksbanko, didelių lūkesčių dėl Švedijos kronos artimiausiu metu nėra, EUR/SEK kursas vis dar turėtų laikytis sąlyginai aukštame lygyje. Jungtinės Karalystės ir Norvegijos centriniai bankai vakar posėdyje nepakeitė palūkanų normų. Abiejų šalių centriniai bankai šiais metais buvo vieni griežčiausių „vanagų“ tarp vakarų pasaulio šalių, kitais metais rinkos taip pat nesitiki labai sparčių palūkanų mažinimų.
Darbo rinka taip pat laikosi stabiliai, savaitiniai nedarbo išmokų kreipimosi skaičiai buvo mažesni nei ankstesnį mėnesį. Dabar didžiausia JAV trumpo laikotarpio problema yra naujo galimas vyriausybės dalinis užsidarymas. Kol kas Atstovų Rūmams nepavyksta patvirtinti naujo biudžeto, jeigu sprendimas nebus rastas per šiandien, rytoj kai kurios JAV federalinės valdžios funkcijos nebebus vykdomos. Tai nebūtų kažkas naujo, nuo 1980 metų vyriausybė buvo dalinai neveikli 10 kartų, o dažniausiai naujas biudžetas buvo sukurptas per 3 dienas nuo užsidarymo.
Riksbankas penktą kartą šiais metais sumažino palūkanas. Šiuo metu bazinės palūkanų normos siekia 2,5 proc., centrinis bankas taip pat duoda užuominas apie dar vieną mažinimą 2025 m. pirmą ketvirtį. Kartu su Šveicarija, šiais metais Švedijos palūkanų normos buvo mažinamos sparčiausiai Europoje. Kitais metais dėl žemos bazės tokių mažinimo „pajėgumų“ jau nebebus. Švedijos centrinis bankas sumažino BVP augimo ir padidino infliacijos prognozes. Bankas nepakeitė ilgo laikotarpio prognozės, jog palūkanos bus išlaikytos ties 2,25 proc., SEB grupė ir rinkos mano, jog „grindys“ yra arčiau 2 procentų. Centrinio banko retorika šio susitikimo metu buvo griežtesnė nei anksčiau, labiau akcentuojama grįžtanti infliacijos rizika. Po susirinkimo Švedijos krona kiek sustiprėjo prieš eurą, šiuo metu kursas siekia 11,44. Nepaisant labiau vanagiško Riksbanko, didelių lūkesčių dėl Švedijos kronos artimiausiu metu nėra, EUR/SEK kursas vis dar turėtų laikytis sąlyginai aukštame lygyje. Jungtinės Karalystės ir Norvegijos centriniai bankai vakar posėdyje nepakeitė palūkanų normų. Abiejų šalių centriniai bankai šiais metais buvo vieni griežčiausių „vanagų“ tarp vakarų pasaulio šalių, kitais metais rinkos taip pat nesitiki labai sparčių palūkanų mažinimų.