
Škotų Nacionalinei partijai rinkimai taip pat nenusisekė – partija šiuo metu užsitikrinusi tik 8 vietas parlamente, 2019 metais jiems pavyko laimėti 48 vietas. Dabar šalyje bus formalumai – teoriškai šalis yra konstitucinė monarchija, dabartinis premjeras Rishi Sunak turės atsistatydinti karaliui Karoliui III, kuris pakvies leiboristų lyderį Keir Starmer formuoti naują vyriausybę. Visgi, naujoji valdžia turės daug iššūkių – dabartinė šalies sveikatos sistemos situacija yra aršiai kritikuojama viešojoje erdvėje, o šalies produktyvumas jau kurį laiką stagnuoja. Rinkos į rinkimų rezultatus žvelgia ramiai – EUR/GBP kursas nuo ketvirtadienio vakaro yra beveik nepakitęs, o vakar 0,9 proc. augęs FTSE 100 indeksas šį rytą turėtų paaugti dar 0,2 procento. Tikėtinas kintamumas valiutų ir obligacijų rinkose taip pat labai žemas, demonstruojantis rinkos dalyvių pasitikėjimą valdžių pasikeitimui.
Prancūzijos rinkimų pabaigos pradžia. Sekmadienį laukiama Prancūzijos parlamento rinkimų antro turo balsavimo. Šie netikėti rinkimai vis dar kelia nerimą – galutinius rezultatus nuspėti yra ganėtinai sunku dėl šalies rinkimų sistemos. Visgi šiuo metu realiausias scenarijus yra „pakibęs“ parlamentas, nes jokia partija nesurinks reikalingos daugumos valdžios formavimui. Daugiausiai rizikos buvo, jog Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partija gali laimėti daugumą, tačiau centro-kairės kandidatams nusprendus susivienyti ir neskaldyti savo balsų, ši rizika yra priblėsusi. Apklausų duomenys projektuoja tarp 190 ir 220 balsų kraštutinės dešinės partijai, 160-180 balsų kairiųjų susivienijimui ir 110-135 balsus Makrono centro blokui.