versija spausdinimui
(0)
Europos indeksai vakar neženkliai krito, investuotojams ruošiantis jau po regiono rinkų uždarymo vykusiam FED posėdžiui ir pardavinėjant gynybinių telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų kompanijų akcijas. Vokietijos DAX krito -0,44 proc., Britanijos FTSE 100 -0,05 proc., o Stoxx Europe 600 -0,24 proc.
Tuo tarpu didieji Amerikos indeksai vakar po įvykusio šalies Centrinio Banko posėdžio pajudėjo skirtingomis kryptimis: Dow Jones prekybos sesiją baigė kildamas +0,33 proc., o S&P 500 krito -0,05 proc.
Kaip ir buvo tikėtasi, JAV Federalinis Rezervų Bankas vakar pasibaigusio posėdžio metu padidino bazinę palūkanų normą 0,25 proc. iki 1,25-1,50 rėžio, bei leido suprasti, kad kitais metais numatoma įvykdyti dar 3 palūkanų normos didinimus po ketvirtį procento. Griežtindamas monetarinę politiką, FED taip pat paskelbė, kad kaip ir buvo planuota, nuo sausio mėnesio nuo 10 iki 20 mlrd. JAV dolerių per mėnesį plės savo balanso mažinimo apimtis, taip mažindamas supirktų skolos vertybinių popierių kiekį. Pranešimo metu J. Yellen taip pat paskelbė, kad FED nekeičia kitų metų infliacijos, neįtraukiant maisto produktų bei energetinių išteklių kainas prognozės ir palieka ją lygią 1,9 proc. Pastarosios infliacijos praėjusio mėnesio reikšmė, kuri buvo paskelbta prieš pat Centrinio Banko posėdį vakar nuvylė rinkas, kuomet parodė, kad lapkritį krito nuo 1,8 iki 1,7 proc., nors pokyčio nebuvo tikimasi. FED posėdžio metu buvo pabrėžta, kad rugsėjo pradžioje JAV siautę audros bei po jų vykęs infrastruktūros atstatymo procesas turėjo teigiamos įtakos šalies ekonomikos aktyvumui, kainų augimui bei gyventojų užimtumui. Darbo rinka, anot FED atstovų toliau turėtų išlikti stipri, ją palaikant stabiliam darbo vietų kūrimui, o istorinėse žemumose esantis nedarbas, anot J. Yellen turėtų formuoti sąlygas atlyginimų augimui. Centrinio banko paskelbtose prognozėse tikimasi, kad šiuo metu 4,1 proc. siekiantis nedarbo lygis kitais metais turėtų sumažėti iki 3,9 proc. ribos, ties kuria turėtų laikytis ir 2019 m. Vertindama D. Trumpo mokesčių planą, J. Yellen pareiškė abejojanti, ar įtaka šalies ekonomikai bus ilgalaikė, prognozuodama kad didžiausia mažinimo reikšmė bus juntama tik 2018 m. Tuo tarpu pats JAV ekonomikos augimas FED prognozėmis 2018 m. turėtų sudaryti apie 2,5 proc., kai tuo tarpu rugsėjį buvo prognozuojama 2,1 proc. plėtra. Atitinkamai 2019 ir 2020 metais FED tikėtųsi 2,1 ir 1,8 – 2,0 ekonomikos augimo. Numatomas mokesčių mažinimas nepaveikė FED ilgalaikio ekonomikos augimo prognozės, kuri liko lygi 1,8 proc. Vertindama J. Powellą, kuris nuo vasario perims FED vadovo postą, J. Yellen pareiškė, kad jis tęs centrinio banko palaipsniui vykdomą palūkanų normos kėlimo strategiją.
FED naujienos vakar paskatino šurmulį šalies obligacijų rinkoje, o 10 metų JAV Vyriausybės obligacijų pajamingumas vakar užfiksavo didžiausią dienos kritimą nuo rugsėjo pradžios. Naujienas neigiamai pasitiko ir JAV finansų kompanijos, kurios prekybos metu S&P indekso sudėtyje užfiksavo 1,27 proc. kritimą.
Brent naftos kaina per praėjusias dvi prekybos sesijas neteko 3,5 proc. savo vertės ir krito žemiau 63 JAV dolerių už barelį kainos, o šiandien ryte 07:44 val. laikėsi ties 62,8 JAV dolerių lygiu. Vakar pranešta, kad naftos gavyba JAV praėjusią savaitę užfiksavo naujas rekordines aukštumas ir pakilo iki 9,78 mln. barelių per dieną ribos. Per tą patį laikotarpį savaitinės naftos atsargų apimtys ketvirtą savaitę iš eilės fiksavo kritimą ir traukėsi 5,12 mln. (-1,14 proc.) iki 442,99 mln. barelių. Tuo tarpu benzino atsargos praėjusią savaitę toliau fiksavo spartų augimą +2,56 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo rugsėjo pradžios.
Kinijoje šiandien ryte paskelbta, kad mažmeninių pardavimų apimtys lapkritį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo nuo 10,0 iki 10,2 proc. ir neženkliai atsiliko nuo 10,3 proc. augimo prognozių. Tuo tarpu Azijos indeksai šiandien nerodo vieningos krypties: 08:11 Japonijos NIKKEI 225 buvo kritęs -0,27 proc., Kinijos CSI 300 -0,64 proc., o Pietų Korėjos KOSPI augo +0,43 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas po vakar įvykusio FED posėdžio, šiandien ryte antrą prekybos sesiją iš eilės fiksavo kilimą, ir 08:12 val. laikėsi ties 1,1822 riba (dienos pokytis +0,5 proc.). USD/JPY kursas tuo tarpu antrą iš eilės sesiją fiksavo kritimą ir laikėsi ties 112,62 riba (-0,45 proc.). Belaukiant šiandien vyksiančių Britanijos Centrinio Banko bei ECB posėdžių, EUR/GBP kursas nerado pastovios krypties ir laikėsi ties 0,88042 riba (-0,06 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 2,136 mln. Eur apyvarta. Po nepalankaus kompanijai teismo sprendimo, vakar toliau aktyviai pardavinėtos „Tallinna Vesi“ akcijos, kurios prekybos metu krito -2,06 proc. iki 9,50 Eur kainos. Nuo antradienio, akcijos kaina užfiksavo beveik 20 proc. vertės kritimą.
Aukštas kintamumas toliau išlieka „Olainfarm“ pozicijoje, kuri po antradienį vykusio atšokimo vakar augo dar +1,93 proc. iki 8,99 Eur lygio. Tuo tarpu „Grindeks“ akcijos vakar krito -2,49 proc. iki 7,06 Eur lygio.
Vakar po prekybos uždarymo žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad „Panevėžio statybos trestas“ (+0,98 proc., 1,03 Eur.) bei statybų bendrovė „Irdaiva“ yra įtariamos dalyvavusios karteliniame susitarime. Žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka tyrimą šių bendrovių atžvilgiu.
Tuo tarpu didieji Amerikos indeksai vakar po įvykusio šalies Centrinio Banko posėdžio pajudėjo skirtingomis kryptimis: Dow Jones prekybos sesiją baigė kildamas +0,33 proc., o S&P 500 krito -0,05 proc.
Kaip ir buvo tikėtasi, JAV Federalinis Rezervų Bankas vakar pasibaigusio posėdžio metu padidino bazinę palūkanų normą 0,25 proc. iki 1,25-1,50 rėžio, bei leido suprasti, kad kitais metais numatoma įvykdyti dar 3 palūkanų normos didinimus po ketvirtį procento. Griežtindamas monetarinę politiką, FED taip pat paskelbė, kad kaip ir buvo planuota, nuo sausio mėnesio nuo 10 iki 20 mlrd. JAV dolerių per mėnesį plės savo balanso mažinimo apimtis, taip mažindamas supirktų skolos vertybinių popierių kiekį. Pranešimo metu J. Yellen taip pat paskelbė, kad FED nekeičia kitų metų infliacijos, neįtraukiant maisto produktų bei energetinių išteklių kainas prognozės ir palieka ją lygią 1,9 proc. Pastarosios infliacijos praėjusio mėnesio reikšmė, kuri buvo paskelbta prieš pat Centrinio Banko posėdį vakar nuvylė rinkas, kuomet parodė, kad lapkritį krito nuo 1,8 iki 1,7 proc., nors pokyčio nebuvo tikimasi. FED posėdžio metu buvo pabrėžta, kad rugsėjo pradžioje JAV siautę audros bei po jų vykęs infrastruktūros atstatymo procesas turėjo teigiamos įtakos šalies ekonomikos aktyvumui, kainų augimui bei gyventojų užimtumui. Darbo rinka, anot FED atstovų toliau turėtų išlikti stipri, ją palaikant stabiliam darbo vietų kūrimui, o istorinėse žemumose esantis nedarbas, anot J. Yellen turėtų formuoti sąlygas atlyginimų augimui. Centrinio banko paskelbtose prognozėse tikimasi, kad šiuo metu 4,1 proc. siekiantis nedarbo lygis kitais metais turėtų sumažėti iki 3,9 proc. ribos, ties kuria turėtų laikytis ir 2019 m. Vertindama D. Trumpo mokesčių planą, J. Yellen pareiškė abejojanti, ar įtaka šalies ekonomikai bus ilgalaikė, prognozuodama kad didžiausia mažinimo reikšmė bus juntama tik 2018 m. Tuo tarpu pats JAV ekonomikos augimas FED prognozėmis 2018 m. turėtų sudaryti apie 2,5 proc., kai tuo tarpu rugsėjį buvo prognozuojama 2,1 proc. plėtra. Atitinkamai 2019 ir 2020 metais FED tikėtųsi 2,1 ir 1,8 – 2,0 ekonomikos augimo. Numatomas mokesčių mažinimas nepaveikė FED ilgalaikio ekonomikos augimo prognozės, kuri liko lygi 1,8 proc. Vertindama J. Powellą, kuris nuo vasario perims FED vadovo postą, J. Yellen pareiškė, kad jis tęs centrinio banko palaipsniui vykdomą palūkanų normos kėlimo strategiją.
FED naujienos vakar paskatino šurmulį šalies obligacijų rinkoje, o 10 metų JAV Vyriausybės obligacijų pajamingumas vakar užfiksavo didžiausią dienos kritimą nuo rugsėjo pradžios. Naujienas neigiamai pasitiko ir JAV finansų kompanijos, kurios prekybos metu S&P indekso sudėtyje užfiksavo 1,27 proc. kritimą.
Brent naftos kaina per praėjusias dvi prekybos sesijas neteko 3,5 proc. savo vertės ir krito žemiau 63 JAV dolerių už barelį kainos, o šiandien ryte 07:44 val. laikėsi ties 62,8 JAV dolerių lygiu. Vakar pranešta, kad naftos gavyba JAV praėjusią savaitę užfiksavo naujas rekordines aukštumas ir pakilo iki 9,78 mln. barelių per dieną ribos. Per tą patį laikotarpį savaitinės naftos atsargų apimtys ketvirtą savaitę iš eilės fiksavo kritimą ir traukėsi 5,12 mln. (-1,14 proc.) iki 442,99 mln. barelių. Tuo tarpu benzino atsargos praėjusią savaitę toliau fiksavo spartų augimą +2,56 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo rugsėjo pradžios.
Kinijoje šiandien ryte paskelbta, kad mažmeninių pardavimų apimtys lapkritį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo nuo 10,0 iki 10,2 proc. ir neženkliai atsiliko nuo 10,3 proc. augimo prognozių. Tuo tarpu Azijos indeksai šiandien nerodo vieningos krypties: 08:11 Japonijos NIKKEI 225 buvo kritęs -0,27 proc., Kinijos CSI 300 -0,64 proc., o Pietų Korėjos KOSPI augo +0,43 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas po vakar įvykusio FED posėdžio, šiandien ryte antrą prekybos sesiją iš eilės fiksavo kilimą, ir 08:12 val. laikėsi ties 1,1822 riba (dienos pokytis +0,5 proc.). USD/JPY kursas tuo tarpu antrą iš eilės sesiją fiksavo kritimą ir laikėsi ties 112,62 riba (-0,45 proc.). Belaukiant šiandien vyksiančių Britanijos Centrinio Banko bei ECB posėdžių, EUR/GBP kursas nerado pastovios krypties ir laikėsi ties 0,88042 riba (-0,06 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 2,136 mln. Eur apyvarta. Po nepalankaus kompanijai teismo sprendimo, vakar toliau aktyviai pardavinėtos „Tallinna Vesi“ akcijos, kurios prekybos metu krito -2,06 proc. iki 9,50 Eur kainos. Nuo antradienio, akcijos kaina užfiksavo beveik 20 proc. vertės kritimą.
Aukštas kintamumas toliau išlieka „Olainfarm“ pozicijoje, kuri po antradienį vykusio atšokimo vakar augo dar +1,93 proc. iki 8,99 Eur lygio. Tuo tarpu „Grindeks“ akcijos vakar krito -2,49 proc. iki 7,06 Eur lygio.
Vakar po prekybos uždarymo žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad „Panevėžio statybos trestas“ (+0,98 proc., 1,03 Eur.) bei statybų bendrovė „Irdaiva“ yra įtariamos dalyvavusios karteliniame susitarime. Žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka tyrimą šių bendrovių atžvilgiu.