versija spausdinimui
(0)
Dėl šventinio laikotarpio Amerikoje, Europos rinkų aktyvumas vakar krito iki žemiausio lygio per pastaruosius 2 mėnesius, o regiono investuotojai stengėsi ieškoti balanso tarp lūkesčius pranokusių makroekonominių naujienų bei brangusio euro kurso. Vokietijos DAX prekybos metu traukėsi -0,05 proc., Britanijos FTSE 100 -0,02 proc., o Stoxx Europe 600 augo +0,02 proc.
Vakar pranešta, kad euro zonos pramonės užsakymų rodiklis preliminariais duomenimis lapkričio mėnesį augo nuo 58,5 iki 60,0, kai tuo tarpu analitikai tikėjosi neženklaus rodiklio kritimo iki 58,2. Prie rezultatų labiausiai teigiamai prisidėjo Vokietijos rodiklio reikšmė, kuri lapkritį preliminariai augo nuo 60,6 iki 62,5, nors taip pat buvo tikimasi nedidelio kritimo ir viršijo 6,5 metų aukštumas. Po naujienų paskelbimo Stoxx 600 indekso sudėtyje, kur vakar augimus fiksavo 57,2 proc. visų kompanijų, kasdieninio vartojimo prekių sektorius augo +0,44 proc., pramonės +0,22 proc., o automobilių gamintojai nuosaikiai stiebėsi +0,04 proc.
Kinijos CSI 300 vakar užfiksavo -3,12 proc. kritimą, kuris buvo didžiausias per vienerių metų laikotarpį. Pastaruoju metu rinkoje nerimaujama dėl Kinijos valdžios planų mažinti finansinį svertą bei sparčiai augančio šalies obligacijų pajamingumo, krentant šių skolos vertybinių popierių likvidumui. Po to, kai 10 metų laikotarpio Kinijos vyriausybės obligacijų pajamingumas 2016 metais atšoko nuo istorinių žemumų ties 2,75 proc., šiuo metu jis yra pakilęs iki 4 proc. ribos, kuri yra aukščiausia nuo 2014 m. trečiojo ketvirčio.
Pernelyg greitai kylantis pajamingumas regiono kompanijas veikia panašiai kaip bazinės palūkanų normos padidinimas ir daro neigiamą įtaką vietos kompanijų pelno rezultatus, kadangi tokiu būdu kyla šių kompanijų veiklos finansavimo kaštai. Investuotojai šiuo metu Kinijos rinkoje laukia, ar šalies centrinis bankas nesiims vykdyti kapitalo injekcijų į rinką, taip siekdamas padidinti obligacijų rinkos likvidumą bei pristabdyti pajamingumo augimą, po to kai pirmoje lapkričio pusėje į rinką buvo įlieta didžiausia pinigų suma per pastaruosius 10 mėnesių, kuri siekė 93,7 mlrd. JAV dolerių. Analitikai teigia, kad dabartinis akcijų išpardavimas rinkoje yra laikinas, kadangi bendras rinkos sentimentas išliko teigiamas, o susidariusia situacija daugelis investuotojų pasinaudojo siekdami užfiksuoti pelnus, po to kai šalies akcijų rinka nuo metų pradžios yra užfiksavusi +16 proc. augimą.
Penktadienio rytą, Kinijos CSI 300 indeksas didžiąją prekybos dalį judėjo neigiama linkme ir buvo užfiksavęs -0,7 proc. kritimą, tačiau sesijai artėjant į pabaigą atsitiesė ir 08:22 val. fiksavo +0,18 proc. pokytį, po to, kai Kinijos valdžia paskelbė kad nuo gruodžio 1 d. praplės importo mokesčio mažinimą kaikurioms produktų grupėms, taip siekdama siekdama padidinti šalies vartojimą. Kaikurių rūšių vaistams tarifas bus mažinamas nuo 6 iki 2 proc., kūdikių prekėms – iki 0 proc., o vidutiniškai 187 produktų kategorijoms, pakliuvusioms į sąrašą importo mokesčių tarifas bus sumažintas nuo 17,3 iki 7,7 proc.
Kitose Azijos rinkose šiandien vyko nuosaikiai pozityvi prekyba: Japonijos NIKKEI 225 augo +0,12 proc., o Pietų Korėjos KOSPI stiebėsi +0,28 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas per dvi praėjusias sesijas užfiksavo daugiau nei +0,9 proc. augimą iki 1,1849 lygio, nuo kurio nenutolo ir šiandien ryte, rinkai vakarykštės prekybos metu reaguojant į FED abejones dėl JAV infliacijos lygio. Kritimus JAV doleris vakar užfiksavo taip pat ir USD/JPY (111,20 -0,34 proc.) bei USD/GBP (0,7516 -0,12 proc.) porose.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar vyko neaktyvi prekyba, kurios metu per visas tris rinkas buvo sugeneruota 355,6 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas krito -0,1 proc., Talino -0,47 proc., o Rygos augo +0,66 proc. Nei vienai rinkos kompanijai nepavyko perkopti 100 tūkst. Eur apyvartos ribos, o aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis, kurių kaina vakar liko nepakitusi ties 0,597 Eur riba, o investuotojai sugeneravo sandorių už 62,2 tūkst. Eur.
Vakar po prekybos sesijos „Litgrid“ paskelbė, kad per pirmus tris šių metų veiklos ketvirčius grupės pajamos sudarė 117,1 Eur ir buvo 4,9 proc. mažesnės lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o grynasis pelnas krito -41 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Amber grid“, vakar taip pat paskelbė 9 mėnesių rezultatus, pagal kuriuos kompanijos pajamos krito -0,4 proc. lyginant su pernai metų 9 pirmais mėnesiais, o grynasis pelnas išliko nepakitęs ir sudarė 14,3 mln. Eur.
Vakar pranešta, kad euro zonos pramonės užsakymų rodiklis preliminariais duomenimis lapkričio mėnesį augo nuo 58,5 iki 60,0, kai tuo tarpu analitikai tikėjosi neženklaus rodiklio kritimo iki 58,2. Prie rezultatų labiausiai teigiamai prisidėjo Vokietijos rodiklio reikšmė, kuri lapkritį preliminariai augo nuo 60,6 iki 62,5, nors taip pat buvo tikimasi nedidelio kritimo ir viršijo 6,5 metų aukštumas. Po naujienų paskelbimo Stoxx 600 indekso sudėtyje, kur vakar augimus fiksavo 57,2 proc. visų kompanijų, kasdieninio vartojimo prekių sektorius augo +0,44 proc., pramonės +0,22 proc., o automobilių gamintojai nuosaikiai stiebėsi +0,04 proc.
Kinijos CSI 300 vakar užfiksavo -3,12 proc. kritimą, kuris buvo didžiausias per vienerių metų laikotarpį. Pastaruoju metu rinkoje nerimaujama dėl Kinijos valdžios planų mažinti finansinį svertą bei sparčiai augančio šalies obligacijų pajamingumo, krentant šių skolos vertybinių popierių likvidumui. Po to, kai 10 metų laikotarpio Kinijos vyriausybės obligacijų pajamingumas 2016 metais atšoko nuo istorinių žemumų ties 2,75 proc., šiuo metu jis yra pakilęs iki 4 proc. ribos, kuri yra aukščiausia nuo 2014 m. trečiojo ketvirčio.
Pernelyg greitai kylantis pajamingumas regiono kompanijas veikia panašiai kaip bazinės palūkanų normos padidinimas ir daro neigiamą įtaką vietos kompanijų pelno rezultatus, kadangi tokiu būdu kyla šių kompanijų veiklos finansavimo kaštai. Investuotojai šiuo metu Kinijos rinkoje laukia, ar šalies centrinis bankas nesiims vykdyti kapitalo injekcijų į rinką, taip siekdamas padidinti obligacijų rinkos likvidumą bei pristabdyti pajamingumo augimą, po to kai pirmoje lapkričio pusėje į rinką buvo įlieta didžiausia pinigų suma per pastaruosius 10 mėnesių, kuri siekė 93,7 mlrd. JAV dolerių. Analitikai teigia, kad dabartinis akcijų išpardavimas rinkoje yra laikinas, kadangi bendras rinkos sentimentas išliko teigiamas, o susidariusia situacija daugelis investuotojų pasinaudojo siekdami užfiksuoti pelnus, po to kai šalies akcijų rinka nuo metų pradžios yra užfiksavusi +16 proc. augimą.
Penktadienio rytą, Kinijos CSI 300 indeksas didžiąją prekybos dalį judėjo neigiama linkme ir buvo užfiksavęs -0,7 proc. kritimą, tačiau sesijai artėjant į pabaigą atsitiesė ir 08:22 val. fiksavo +0,18 proc. pokytį, po to, kai Kinijos valdžia paskelbė kad nuo gruodžio 1 d. praplės importo mokesčio mažinimą kaikurioms produktų grupėms, taip siekdama siekdama padidinti šalies vartojimą. Kaikurių rūšių vaistams tarifas bus mažinamas nuo 6 iki 2 proc., kūdikių prekėms – iki 0 proc., o vidutiniškai 187 produktų kategorijoms, pakliuvusioms į sąrašą importo mokesčių tarifas bus sumažintas nuo 17,3 iki 7,7 proc.
Kitose Azijos rinkose šiandien vyko nuosaikiai pozityvi prekyba: Japonijos NIKKEI 225 augo +0,12 proc., o Pietų Korėjos KOSPI stiebėsi +0,28 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas per dvi praėjusias sesijas užfiksavo daugiau nei +0,9 proc. augimą iki 1,1849 lygio, nuo kurio nenutolo ir šiandien ryte, rinkai vakarykštės prekybos metu reaguojant į FED abejones dėl JAV infliacijos lygio. Kritimus JAV doleris vakar užfiksavo taip pat ir USD/JPY (111,20 -0,34 proc.) bei USD/GBP (0,7516 -0,12 proc.) porose.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar vyko neaktyvi prekyba, kurios metu per visas tris rinkas buvo sugeneruota 355,6 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas krito -0,1 proc., Talino -0,47 proc., o Rygos augo +0,66 proc. Nei vienai rinkos kompanijai nepavyko perkopti 100 tūkst. Eur apyvartos ribos, o aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis, kurių kaina vakar liko nepakitusi ties 0,597 Eur riba, o investuotojai sugeneravo sandorių už 62,2 tūkst. Eur.
Vakar po prekybos sesijos „Litgrid“ paskelbė, kad per pirmus tris šių metų veiklos ketvirčius grupės pajamos sudarė 117,1 Eur ir buvo 4,9 proc. mažesnės lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o grynasis pelnas krito -41 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Amber grid“, vakar taip pat paskelbė 9 mėnesių rezultatus, pagal kuriuos kompanijos pajamos krito -0,4 proc. lyginant su pernai metų 9 pirmais mėnesiais, o grynasis pelnas išliko nepakitęs ir sudarė 14,3 mln. Eur.