versija spausdinimui
(0)
Praėjusi savaitė buvo ypač sėkminga pasaulio rinkoms. Ženkliai išaugo tiek FTSE 100, S&P 500, tiek ir CAC 40 akcijų indeksai. Nors Jungtinėje Karalystėje Monetarinės politikos komiteto (angl. MPC) paskelbtos Monetarinio stimuliavimo programos (angl. QE) svyravimai ir pagerėjusi situacija darbo bei pardavimų srityje teigiamai paveikė rinkas, vis dėlto, svarui sterlingui savaitė buvo kebli. Didžiausias dėmesys tarp euro zonos naujienų buvo skiriamas „Moody‘s“ sprendimui išsaugoti Ispanijos skolinimosi reitingą investiciniame lygmenyje. Taip pat nemažai dėmesio skirta antrojoje savaitės pusėje įvykusio euro zonos viršūnių susitikimo diskusijoms dėl Europos bankų priežiūros sistemos (Europos bankininkystės institucijos). Tuo tarpu per besitęsiančius JAV prezidentinius debatus demokratai iškėlė didelio atgarsio sulaukusį klausimą dėl „fiskalinio skardžio“ (angl. Fiscal Cliff). Taip pat Azijoje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į akivaizdžiai mažėjantį Kinijos ekonominį augimą. Tačiau apžvalgininkams paskelbus, jog šios valstybės ekonominės veiklos susilpnėjimas jau pasiekė žemiausią lygį ir nustojo smukti, situacija rinkose pagerėjo.
Valiutos
EUR/USD – savaitės pradžioje euro kursas pakilo, tačiau vėliau vėl smuko ir pasiekė 1,3122 pasipriešinimo lygį. Tai lėmė per pastaruosius tris mėnesius susiformavusi žyma. Apatinė žymos riba paremta 200 dienų slankiuoju vidurkiu, taigi labiau tikėtina, jog kaina vis dėlto pakils aukščiau šios ribos, o ne nukris.
GBP/USD – svaras sterlingas išliko stabilus dolerio atžvilgiu ir gana tvirtai kilo aukštyn, tačiau po 200 valandų slankiojo vidurkio jis smuko ir laikinai sustojo ties 1,6065 – 1,6039 riba. 100 valandų slankusis vidurkis ir 23,6 pagerėjimo lygis Fibonačio korekcijos skalėje užtikrina atsparumą dar prieš situacijai galimai pasisukant neigiama linkme. Galimas ir konsolidavimo laikotarpis, jei santykinio stiprumo indeksas (angl. RSI) ir stochastinis indikatorius parodys, jog rinkos galimybės gali būti viršytos. Jeigu taip įvyks, svaras sterlingas neabejotinai pasieks 1,602 atsparumo lygį. O situacijai negerėjant atsparumo lygis gali smukti net iki 1,6.
USD/JPY – ilgai užsitęsęs dolerio nuosmukis jenos atžvilgiu atrodo pagaliau nutrūko, kadangi paros kainų prieaugis pagaliau pakeitė šios valiutų poros tendencijų kreivę ir suardė 100 dienų slankųjį vidurkį (angl. MA). Pastarųjų 200 dienų slankumo vidurkis padėjo užtikrinti tik savaitinį valiutos atsparumą. Stochastinis valiutas žyminčių linijų susikirtimas rodo, jog ši laikina tendencija gali ir pasikeisti.
AUD/USD – Australijos dolerio prekyba svyravo tarp 1,016 ir 1,061. Smukimo tendencija savaitės pabaigoje ir stochastinis linijų susikirtimo taškas rodo galimą kainų biržoje kilimą. Jei kainos lygis peržengs 1,61 ribą, tai gali lemti didelį nuvertėjimą ir galiausiai kritimą iki 0,966. Nepaisant to, yra didelė tikimybė, jog ši valiutų pora ir toliau vykdys prekybą dabartiniame diapazone.
Šią savaitę
Šią savaitę didelę svarbą turės jau ilgą laiką lauktos informacijos apie Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos BVP paskelbimas. Ketvirčio BVP rodiklis – tai plačiausio masto ir svarbos priemonė naudojama ekonominei būklei nustatyti, todėl bet kokie pakitimai šių dviejų valstybių ekonomikose neabejotinai atsilieps ir kitoms pasaulio rinkoms. Svarbu paminėti, kad tiek JAV, tiek ir Jungtinės Karalystės paskelbti pranešimai apie BVP yra patys pirmieji, taigi prieš pateikiant galutinę versiją jie dar bus tikslinami. Svarbiausia tai, jog preliminarūs / išankstiniai pranešimai turi didžiausią įtaką rinkai. Jos spėjimai rodo, kad abiejų valstybių BVP kils, o Didžioji Britanija išbris iš recesijos 1 % (paklaida svyruoja nuo -0,4 % iki +0,6 %).
Iš euro zonos lyderių po praėjusią savaitę vykusio ES viršūnių susitikimo tikimasi nedaug, kur kas dagiau dėmesio bus skiriama duomenims / ekonominiams pranešimams. Savaitės viduryje didelę svarbą turės keletas pagrindinių pirkimų vadybininkų indekso (angl. PMI) pranešimų, kadangi išankstinį gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksą (angl. Flash Manufacturing PMI) paskelbs euro zona, Prancūzija ir Vokietija, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija. Pirkimų vadybininkų indeksas yra vienas pagrindinių ekonominės būklės rodiklių, kadangi jis fiksuoja pirkimų vadybininkų požiūrį ir pagrindinius ekonomiką lemiančius veiksnius, tokius kaip užimtumas, gamyba, kainos ir inventorius. Teoriškai, šis rodiklis yra vienas iš būdų suprasti dabartinę verslo aplinką, nes jis atspindi tiesiogiai su ekonomikos sektoriumi susijusių verslininkų nuomonę. Tikimasi, jog nuotaikos rinkoje pagerės ir visi rodikliai išaugs. Vis dėlto, 50 vertė yra kritinė, kadangi ji rodo skirtumą tarp augančios (>50) ir besitraukiančios (<50) pramonės. Taigi šiuo metu Vokietija yra vienintelė valstybė, kurioje prognozuojamas tolesnis gamybos sektoriaus mažėjimas. Tikimasi, jog tiek Prancūzija, Vokietija, tiek ir kitos euro zonos valstybės paskelbs savo pirkimų vadybininkų indeksus paslaugų srityje jau savaitės viduryje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose naujų namų pardavimų duomenys šios savaitės viduryje nuo 373 000 turėtų išaugti iki 385 000, taip suteikiant postūmį nekilnojamo turto rinkoje. Tokie skaičiai turėtų parodyti, jog pasitikėjimas rinkoje auga, o kredito rinkoje juntamas palengvėjimas.
Australijos trečiojo metų ketvirčio vartotojų kainų indeksas bus paskelbtas jau savaitės viduryje. Prognozuojama, jog indeksas nusistovės ties 0.5 %. Infliacijos rodikliai taip pat svarbūs, kadangi jie nurodo potencialius pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir leidžia plačiau pažvelgti į monetarinio stimuliavimo režimo priemones. Deja, atsižvelgiant į paskutiniuosius Australijos palūkanų normos pokyčius ir santykinį stiprumą, mažai tikėtina, jog artimiausiu metu minėtieji rodikliai pagerės
James Hughes
Vyriausiasis rinkos analitikas
„Alpari”
www.alpari.com
Valiutos
EUR/USD – savaitės pradžioje euro kursas pakilo, tačiau vėliau vėl smuko ir pasiekė 1,3122 pasipriešinimo lygį. Tai lėmė per pastaruosius tris mėnesius susiformavusi žyma. Apatinė žymos riba paremta 200 dienų slankiuoju vidurkiu, taigi labiau tikėtina, jog kaina vis dėlto pakils aukščiau šios ribos, o ne nukris.
GBP/USD – svaras sterlingas išliko stabilus dolerio atžvilgiu ir gana tvirtai kilo aukštyn, tačiau po 200 valandų slankiojo vidurkio jis smuko ir laikinai sustojo ties 1,6065 – 1,6039 riba. 100 valandų slankusis vidurkis ir 23,6 pagerėjimo lygis Fibonačio korekcijos skalėje užtikrina atsparumą dar prieš situacijai galimai pasisukant neigiama linkme. Galimas ir konsolidavimo laikotarpis, jei santykinio stiprumo indeksas (angl. RSI) ir stochastinis indikatorius parodys, jog rinkos galimybės gali būti viršytos. Jeigu taip įvyks, svaras sterlingas neabejotinai pasieks 1,602 atsparumo lygį. O situacijai negerėjant atsparumo lygis gali smukti net iki 1,6.
USD/JPY – ilgai užsitęsęs dolerio nuosmukis jenos atžvilgiu atrodo pagaliau nutrūko, kadangi paros kainų prieaugis pagaliau pakeitė šios valiutų poros tendencijų kreivę ir suardė 100 dienų slankųjį vidurkį (angl. MA). Pastarųjų 200 dienų slankumo vidurkis padėjo užtikrinti tik savaitinį valiutos atsparumą. Stochastinis valiutas žyminčių linijų susikirtimas rodo, jog ši laikina tendencija gali ir pasikeisti.
AUD/USD – Australijos dolerio prekyba svyravo tarp 1,016 ir 1,061. Smukimo tendencija savaitės pabaigoje ir stochastinis linijų susikirtimo taškas rodo galimą kainų biržoje kilimą. Jei kainos lygis peržengs 1,61 ribą, tai gali lemti didelį nuvertėjimą ir galiausiai kritimą iki 0,966. Nepaisant to, yra didelė tikimybė, jog ši valiutų pora ir toliau vykdys prekybą dabartiniame diapazone.
Šią savaitę
Šią savaitę didelę svarbą turės jau ilgą laiką lauktos informacijos apie Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos BVP paskelbimas. Ketvirčio BVP rodiklis – tai plačiausio masto ir svarbos priemonė naudojama ekonominei būklei nustatyti, todėl bet kokie pakitimai šių dviejų valstybių ekonomikose neabejotinai atsilieps ir kitoms pasaulio rinkoms. Svarbu paminėti, kad tiek JAV, tiek ir Jungtinės Karalystės paskelbti pranešimai apie BVP yra patys pirmieji, taigi prieš pateikiant galutinę versiją jie dar bus tikslinami. Svarbiausia tai, jog preliminarūs / išankstiniai pranešimai turi didžiausią įtaką rinkai. Jos spėjimai rodo, kad abiejų valstybių BVP kils, o Didžioji Britanija išbris iš recesijos 1 % (paklaida svyruoja nuo -0,4 % iki +0,6 %).
Iš euro zonos lyderių po praėjusią savaitę vykusio ES viršūnių susitikimo tikimasi nedaug, kur kas dagiau dėmesio bus skiriama duomenims / ekonominiams pranešimams. Savaitės viduryje didelę svarbą turės keletas pagrindinių pirkimų vadybininkų indekso (angl. PMI) pranešimų, kadangi išankstinį gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksą (angl. Flash Manufacturing PMI) paskelbs euro zona, Prancūzija ir Vokietija, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija. Pirkimų vadybininkų indeksas yra vienas pagrindinių ekonominės būklės rodiklių, kadangi jis fiksuoja pirkimų vadybininkų požiūrį ir pagrindinius ekonomiką lemiančius veiksnius, tokius kaip užimtumas, gamyba, kainos ir inventorius. Teoriškai, šis rodiklis yra vienas iš būdų suprasti dabartinę verslo aplinką, nes jis atspindi tiesiogiai su ekonomikos sektoriumi susijusių verslininkų nuomonę. Tikimasi, jog nuotaikos rinkoje pagerės ir visi rodikliai išaugs. Vis dėlto, 50 vertė yra kritinė, kadangi ji rodo skirtumą tarp augančios (>50) ir besitraukiančios (<50) pramonės. Taigi šiuo metu Vokietija yra vienintelė valstybė, kurioje prognozuojamas tolesnis gamybos sektoriaus mažėjimas. Tikimasi, jog tiek Prancūzija, Vokietija, tiek ir kitos euro zonos valstybės paskelbs savo pirkimų vadybininkų indeksus paslaugų srityje jau savaitės viduryje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose naujų namų pardavimų duomenys šios savaitės viduryje nuo 373 000 turėtų išaugti iki 385 000, taip suteikiant postūmį nekilnojamo turto rinkoje. Tokie skaičiai turėtų parodyti, jog pasitikėjimas rinkoje auga, o kredito rinkoje juntamas palengvėjimas.
Australijos trečiojo metų ketvirčio vartotojų kainų indeksas bus paskelbtas jau savaitės viduryje. Prognozuojama, jog indeksas nusistovės ties 0.5 %. Infliacijos rodikliai taip pat svarbūs, kadangi jie nurodo potencialius pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir leidžia plačiau pažvelgti į monetarinio stimuliavimo režimo priemones. Deja, atsižvelgiant į paskutiniuosius Australijos palūkanų normos pokyčius ir santykinį stiprumą, mažai tikėtina, jog artimiausiu metu minėtieji rodikliai pagerės
James Hughes
Vyriausiasis rinkos analitikas
„Alpari”
www.alpari.com