versija spausdinimui
(0)
Kas bent kartą žvejodamas didesnėje ar mažesnėje upėje yra patyręs šapalo smūgį, t.y. kibimo momentą, daugiau tikrai niekada su niekuo jo nesupainios. Ši žuvis, nesvarbu kokio dydžio bebūtų, masalą atakuoja itin agresyviai, ir smūgiuoja taip stipriai, ypač stambūs egzemplioriai, kad kartais vos neišplečia meškerykočio iš rankų, arba faktiškai vos nenutraukia jo nuo stovelio. Tad šįkart laisvalaikio rubrikoje trumpai iš arčiau susipažinkime būtent su šapalu.
Bendra informacija apie šapalą
Šapalas – stipri ir graži karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Nugara apvali, tamsiai žalia arba juosva. Šonai apvalūs, balti arba gelsvi. Pilvas sidabriškas. Žvynai stambūs, kraštuose su juodomis dėmėmis. Kūnas verpstės formos, tvirtas, galva plati stora. Žiotys priekinės. Burna didelė ir jos viršūnė viename lygyje su akies viduriu. Akys geltonos su šviesia ruda dėme. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, pilvo pelekas balsvas, pauodegio ir krūtinės - raudoni.
Šapalai užauga iki 30 - 40 centimetrų, retai - iki 60 centimetrų ilgio ir daugiau nei 4 kilogramų svorio, dažniausiai sugaunami iki 1 kilogramo. Neršia upių seklumose, mažesniuose upeliuose, užaugę iki 20 - 25 centimetrų ilgio ir būdami 4 metų amžiaus, balandžio - gegužės, kartais birželio mėnesį. Neršto metu patinai pasidengia nerštaspuogiais. Patelių vislumas yra 100 000—200 000 ikrelių.
Europoje šapalai paplitę daugelyje upių ir upelių nuo Ispanijos iki Skandinavijos, išskyrus Norvegiją, Švedijos ir Suomijos šiaurę, rytuose - iki Uralo upės, Kaspijos baseino. Kalnų upėse gyvena iki 1,5 kilometro aukščio. Mėgsta švarų deguonies prisotintą vandenį. Lietuvoje dažna žuvis, gyvenanti Nemune, Neryje, Žeimenoje, Merkyje, Šventojoje ir daugelyje kitų mažesnių upių. Negyvena mažuose šaltavandeniuose upeliuose. Reti upėtakinio tipo upeliuose. Šapalai mėgsta sraunumas, rėvas, smėlingus ir žvirgždėtus gruntus. Gyvena ir Kuršių mariose, retesni pratekančiuose ežeruose.
Tai tipiška viršutinių vandens sluoksnių žuvis – tą rodo plati, be ūsų burna ir plonos į viršų nukreiptos lūpos. Šapalai yra labai rajus. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiais, varlytėmis, naikina žuvų ikrus ir jauniklius. Jaunesni šapalai minta dar ir augaliniu maistu.
Šapalų žvejybos sąlygos Lietuvoje
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 patvirtintų mėgėjiškos žūklės taisyklių redakcija, pagal mėgėjiškos žūklės režimo sąlygas, trylikto punkto (draudžiama gaudyti) 13.3. skyrių (mažesnes nei šių dydžių) - draudžiama gaudyti mažesnius nei 25 cm. šapalus (Leuciscus cephalus).
Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 redakcija) Mėgėjiškos žūklės taisyklių III dalies Mėgėjiškos žūklės režimas 8 punktu, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų.
Šapalų žvejybos ypatumai
Šapalai žvejojami nuo pavasario, pradėjus slūgti potvynio vandeniui, iki rudens, be to, esant palankioms sąlygoms juos galima žvejoti ir žiemą. Pavasarį jis ima masalą neilgai, nes, artėjant nerštui, jis nustoja maitintis. Ypač gerai kimba tuojau po neršto. Šapalas yra labai godus ir masalą ima nuo aušros iki sutemų, vidurdienį ima kiek blogiau. Taip pat gaudomas ir šviesiomis naktimis arčiau krantų bei seklesnėse vietose. Šapalas mėgsta vietas su aiškia srove, švariu vandeniu, su smėlio, akmens ar molio dugnu. Jis meškeriojamas prie rėvų, srauniose seklumose, prie stačių krantų, žemiau užtvankų, prie vandens srauto ir vietose po nukarusiomis virš vandens medžių bei krūmų šakomis.
Stambių šapalų bet kurioje upės vietoje neužtiksi, ne taip kaip mažųjų. Juo šapalas didesnis, tuo labiau jį traukia gilesnės, įspūdingesnės vietos. Didieji mėgsta duobes, sietuvas upės posūkiuose, šalia kurių yra sraunumų. Patinka jiems ir pagilėjimai upės viduryje, ypač jei šalia yra koks nors kliuvinys (šakų sąnašos, kupstai, dideli akmenys, tiltų poliai ir panašiai), už kurių sūkuriuoja vandens verpetai. Mėgsta šapalai plūduriuojančius nuvirtusius medžius, kelmus.
Yra nemažai būdų kaip galima upėse ir upeliuose gaudyti šapalus. Tai ir palaidynė - plūdinė, dugninė, spiningas bei muselinė. Kiekvienas renkasi pagal savo pomėgius. Kiekvienas iš būdų esant atitinkamoms sąlygoms turi savo privalumų ir trūkumų.
Vasarą, kaip gamtoje skraidžioja daug vabzdžių, ir kai šapalai aktyvūs, labai smagu juos gaudyti nuo vandens paviršiaus naudojant lengvą plūdę arba visai be plūdės ir ant kabliuko užmovus žiogą, laumžirgį, karkvabalį. Tai žvejyba taip vadinamu palaidynės būdu. Jei šapalų upėje yra, jie gana greitai išsiduoda. Gražesnę, tykesnę dieną ar šiltais vakarais mažesni šapalai gaudo museles, taigi visas vandens paviršius raibuliuoja nuo ratilų. Kuo vabzdžių virš vandens daugiau, tuo aktyviau šapalai juos medžioja.
Tiesiog atėję prie upės į potencialią šapalinę vietą užmetame nedidelę plūdę su pasirinktu masalu ir jam esant vandens paviršiuje leidžiame jį pasroviui link tos vietos, kur manome, jog ten gali patruliuoti šapalas. Patariama būti kiek galima toliau nuo šapalų galimos stovėjimo vietos, be to reikia elgtis kuo tyliau, kad neišbaidytume šios gan baikščios, ypač kalbant apie didesnius egzempliorius, žuvies. Šapalo kibimo gaudant tokiu būdų tiesiog neįmanoma nepastebėti, tereikia stebėti vandens paviršių ties ta vieta, kur vandens paviršiumi juda jūsų masalas. Ši žuvis masalą griebia labai staigiai, ir vandens paviršiuje pasirodo ratilas, tai labai įspūdingas vaizdas. Tačiau tuos pačius vabzdžius galima leisti pasroviui ir nebūtinai vandens paviršiuje, be to ant kabliuko galima užkabinti net kelis žiogus ar kitus vabzdžius.
Panašus principas yra ir žvejojant museline. Tiesiog šiuo atveju vietoj natūralių gyvos kilmės masalų yra naudojami dirbtiniai masalai, t.y. įvairios surištos muselės, vabalai ir panašiai. Efektyvi šapalų žvejyba palaidynės - plūdinės žvejybos būdu yra ir naudojant masalui batoną.
Visai smagu, ypač vasarą, kuomet yra šilta, upėje šapalus pamėginti suvilioti žvejojant dugnine ir masalui naudojant šutintus žirnius. Žinoma, žvejojant žirniais daug efektyvesnė žvejyba tampa tada, kai tais žirniais tuo pačiu žuvys yra ir jaukinamos. Ypač efektyvi žvejyba gali būti tada, kai šutintais žirniais pasirinkta žvejybos vieta yra nuolat kurį laiką, t.y. 3 - 5 dienas arba ilgiau, pašeriama, tuomet žuvys tampa mažiau atsargios ir aktyviau griebia masalą. Šapalo kibimą ant žirnio žvejodami dugnine jūs tikrai gan greit atskirsite. Ši žuvis masalą griebią itin agresyviai ir stipriai supurto dugninės meškerės fyderio jautrią viršūnėlę, na o didesni egzemplioriai prariję žirnį tuo pačiu dažnai pabando su savim nusitempti ir jūsų dugninę, tad būkite labai dėmesingas, ir spėkite laiku pakirsti bei būkite padėję meškerę ant stovelio bei tinkamai sureguliavę savo ritės stabdį. Svarbu paminėti ir tai, kad žvejojant dugnine žirniu, reikia būti labai atidžiam ir pakirsti iškart esant pirmam kibimo požymiui. Žinoma, dugnine šapalus galima žvejoti naudojant ir kitus masalus, t.y. ne tik žirnius, pavyzdžiui itin mielai šapalai griebia laumžirgio lervą, įvairius kitus upes gyvenančius kirminus, gyvius, fermentinio sūrio gabaliukus. Šiek tiek atvėsus orams, rudenį efektyviausia šapalus dugnine žvejoti naudojant nedideles varlytes, naktinius sliekus, nedidelius gružlius bei kai kuriuos kitus masalus.
Šapalus galima efektyviai upėse žvejoti ir naudojant spiningą. Dažniausiai žvejojant šapalus spiningu yra naudojami nedideli vobleriukai, kurie būtent ir yra skirti žvejoti šapalus, t.y. pilvoti ir apvalūs. Tai pat šapalus gaudant spiningu galima naudoti ir nedideles sukriukes. Šapalai žvejojant spiningu dažniausiai kimba tai pat agresyviai kaip ir žvejojant kitais būdais, bei stipriai kalą per jūsų masalą, tad tikrai įspūdingo šapalo kibimo nesumaišysite su jokia kita žuvimi, ir vieną kart jį patyrę, niekad jo daugiau nepamiršite.
Laida Šiandien kimba, šapalų žūklė karkvabaliais
Laida Vienam gale kablys, šapalų žūklė
Laida Vienam gale kablys, šapalų žūklė spiningu
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio tinklapius bei traders.lt informaciją.
Bendra informacija apie šapalą
Šapalas – stipri ir graži karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Nugara apvali, tamsiai žalia arba juosva. Šonai apvalūs, balti arba gelsvi. Pilvas sidabriškas. Žvynai stambūs, kraštuose su juodomis dėmėmis. Kūnas verpstės formos, tvirtas, galva plati stora. Žiotys priekinės. Burna didelė ir jos viršūnė viename lygyje su akies viduriu. Akys geltonos su šviesia ruda dėme. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, pilvo pelekas balsvas, pauodegio ir krūtinės - raudoni.
Europoje šapalai paplitę daugelyje upių ir upelių nuo Ispanijos iki Skandinavijos, išskyrus Norvegiją, Švedijos ir Suomijos šiaurę, rytuose - iki Uralo upės, Kaspijos baseino. Kalnų upėse gyvena iki 1,5 kilometro aukščio. Mėgsta švarų deguonies prisotintą vandenį. Lietuvoje dažna žuvis, gyvenanti Nemune, Neryje, Žeimenoje, Merkyje, Šventojoje ir daugelyje kitų mažesnių upių. Negyvena mažuose šaltavandeniuose upeliuose. Reti upėtakinio tipo upeliuose. Šapalai mėgsta sraunumas, rėvas, smėlingus ir žvirgždėtus gruntus. Gyvena ir Kuršių mariose, retesni pratekančiuose ežeruose.
Tai tipiška viršutinių vandens sluoksnių žuvis – tą rodo plati, be ūsų burna ir plonos į viršų nukreiptos lūpos. Šapalai yra labai rajus. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiais, varlytėmis, naikina žuvų ikrus ir jauniklius. Jaunesni šapalai minta dar ir augaliniu maistu.
Šapalų žvejybos sąlygos Lietuvoje
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 patvirtintų mėgėjiškos žūklės taisyklių redakcija, pagal mėgėjiškos žūklės režimo sąlygas, trylikto punkto (draudžiama gaudyti) 13.3. skyrių (mažesnes nei šių dydžių) - draudžiama gaudyti mažesnius nei 25 cm. šapalus (Leuciscus cephalus).
Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 redakcija) Mėgėjiškos žūklės taisyklių III dalies Mėgėjiškos žūklės režimas 8 punktu, vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų.
Šapalų žvejybos ypatumai
Šapalai žvejojami nuo pavasario, pradėjus slūgti potvynio vandeniui, iki rudens, be to, esant palankioms sąlygoms juos galima žvejoti ir žiemą. Pavasarį jis ima masalą neilgai, nes, artėjant nerštui, jis nustoja maitintis. Ypač gerai kimba tuojau po neršto. Šapalas yra labai godus ir masalą ima nuo aušros iki sutemų, vidurdienį ima kiek blogiau. Taip pat gaudomas ir šviesiomis naktimis arčiau krantų bei seklesnėse vietose. Šapalas mėgsta vietas su aiškia srove, švariu vandeniu, su smėlio, akmens ar molio dugnu. Jis meškeriojamas prie rėvų, srauniose seklumose, prie stačių krantų, žemiau užtvankų, prie vandens srauto ir vietose po nukarusiomis virš vandens medžių bei krūmų šakomis.
Yra nemažai būdų kaip galima upėse ir upeliuose gaudyti šapalus. Tai ir palaidynė - plūdinė, dugninė, spiningas bei muselinė. Kiekvienas renkasi pagal savo pomėgius. Kiekvienas iš būdų esant atitinkamoms sąlygoms turi savo privalumų ir trūkumų.
Vasarą, kaip gamtoje skraidžioja daug vabzdžių, ir kai šapalai aktyvūs, labai smagu juos gaudyti nuo vandens paviršiaus naudojant lengvą plūdę arba visai be plūdės ir ant kabliuko užmovus žiogą, laumžirgį, karkvabalį. Tai žvejyba taip vadinamu palaidynės būdu. Jei šapalų upėje yra, jie gana greitai išsiduoda. Gražesnę, tykesnę dieną ar šiltais vakarais mažesni šapalai gaudo museles, taigi visas vandens paviršius raibuliuoja nuo ratilų. Kuo vabzdžių virš vandens daugiau, tuo aktyviau šapalai juos medžioja.
Tiesiog atėję prie upės į potencialią šapalinę vietą užmetame nedidelę plūdę su pasirinktu masalu ir jam esant vandens paviršiuje leidžiame jį pasroviui link tos vietos, kur manome, jog ten gali patruliuoti šapalas. Patariama būti kiek galima toliau nuo šapalų galimos stovėjimo vietos, be to reikia elgtis kuo tyliau, kad neišbaidytume šios gan baikščios, ypač kalbant apie didesnius egzempliorius, žuvies. Šapalo kibimo gaudant tokiu būdų tiesiog neįmanoma nepastebėti, tereikia stebėti vandens paviršių ties ta vieta, kur vandens paviršiumi juda jūsų masalas. Ši žuvis masalą griebia labai staigiai, ir vandens paviršiuje pasirodo ratilas, tai labai įspūdingas vaizdas. Tačiau tuos pačius vabzdžius galima leisti pasroviui ir nebūtinai vandens paviršiuje, be to ant kabliuko galima užkabinti net kelis žiogus ar kitus vabzdžius.
Visai smagu, ypač vasarą, kuomet yra šilta, upėje šapalus pamėginti suvilioti žvejojant dugnine ir masalui naudojant šutintus žirnius. Žinoma, žvejojant žirniais daug efektyvesnė žvejyba tampa tada, kai tais žirniais tuo pačiu žuvys yra ir jaukinamos. Ypač efektyvi žvejyba gali būti tada, kai šutintais žirniais pasirinkta žvejybos vieta yra nuolat kurį laiką, t.y. 3 - 5 dienas arba ilgiau, pašeriama, tuomet žuvys tampa mažiau atsargios ir aktyviau griebia masalą. Šapalo kibimą ant žirnio žvejodami dugnine jūs tikrai gan greit atskirsite. Ši žuvis masalą griebią itin agresyviai ir stipriai supurto dugninės meškerės fyderio jautrią viršūnėlę, na o didesni egzemplioriai prariję žirnį tuo pačiu dažnai pabando su savim nusitempti ir jūsų dugninę, tad būkite labai dėmesingas, ir spėkite laiku pakirsti bei būkite padėję meškerę ant stovelio bei tinkamai sureguliavę savo ritės stabdį. Svarbu paminėti ir tai, kad žvejojant dugnine žirniu, reikia būti labai atidžiam ir pakirsti iškart esant pirmam kibimo požymiui. Žinoma, dugnine šapalus galima žvejoti naudojant ir kitus masalus, t.y. ne tik žirnius, pavyzdžiui itin mielai šapalai griebia laumžirgio lervą, įvairius kitus upes gyvenančius kirminus, gyvius, fermentinio sūrio gabaliukus. Šiek tiek atvėsus orams, rudenį efektyviausia šapalus dugnine žvejoti naudojant nedideles varlytes, naktinius sliekus, nedidelius gružlius bei kai kuriuos kitus masalus.
Šapalus galima efektyviai upėse žvejoti ir naudojant spiningą. Dažniausiai žvejojant šapalus spiningu yra naudojami nedideli vobleriukai, kurie būtent ir yra skirti žvejoti šapalus, t.y. pilvoti ir apvalūs. Tai pat šapalus gaudant spiningu galima naudoti ir nedideles sukriukes. Šapalai žvejojant spiningu dažniausiai kimba tai pat agresyviai kaip ir žvejojant kitais būdais, bei stipriai kalą per jūsų masalą, tad tikrai įspūdingo šapalo kibimo nesumaišysite su jokia kita žuvimi, ir vieną kart jį patyrę, niekad jo daugiau nepamiršite.
Laida Šiandien kimba, šapalų žūklė karkvabaliais
Laida Vienam gale kablys, šapalų žūklė
Laida Vienam gale kablys, šapalų žūklė spiningu
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio tinklapius bei traders.lt informaciją.