versija spausdinimui
(0)
Tarptautinio finansų instituto, kuris yra įsikūręs Vašingtone, atstovai paskelbė, jog kriziniai Ispanijos bankų nuostoliai gali siekti net 218 - 260 mlrd. eurų, na o visam šios šalies bankiniam sektoriui gali būti reikalinga iki 60 mlrd. eurų vertės pagalba.
Minimas institutas savo vertinimus atliko remdamasis Airijos bankų duomenimis, kurie kriziniais 2008 - 2009 metais tapo spekuliacinio nekilnojamo turto burbulo aukomis. Tuomet Airija turėjo kreiptis pagalbos į euro zonos partnerius bei į Tarptautinį Valiutos Fondą.
„Tam tikri veiksniai leidžia daryti prielaidą, kad nuostoliai gali siekti 218 - 260 mlrd. eurų. Ispanijos makroekonominės perspektyvos yra prastesnės, nei tos, su kuriomis turėjo susidurti Airija, ypač kalbant apie nedarbo lygį“ - tikina Tarptautinio finansų instituto specialistai.
Jų nuomone, didžiausią nuostolių grėsmę kelia regioninių taupomųjų bankų suteiktos hipotekos paskolos. Tarptautinio finansų instituto atstovai tikina, jog ne visi Ispanijos bankai turi finansinių pajėgumų išgyventi, na o pirmiausiai finansinė pagalba gali būti reikalinga Cajas tipo bankams. Blogiausiu atveju Ispanijos valdžios parama bankams turėtų siekti 50 - 60 mlrd. eurų.
Minimo instituto atstovai tai pat atkreipė dėmesį į veiksnius, kurie gali padėti išvengti tokios pagalbos poreikio. Tai griežtesni nei anksčiau Airijoje buvę paskolų teikimo kriterijai ir mažesnė būsto kreditų koncentracija. Ispanijos bankai, skirtingai nei Airijos bankai, turi labiau diversifikuotus paskolų portfelius.
Tuo tarpu Ispanijos valdžia tikina, jog jiems nereikia jokios išorinės pagalbos jų bankinės sistemos reabilitacijai, kurių balansuose, dėl sprogusio nekilnojamo turto burbulo, yra daug blogo turto. Nors neseniai buvo nacionalizuotas bankas Bankia, ir jam reikalingas septynių milijardų eurų vertės kapitalo papildymas, Ispanijos valdžia atmeta teiginius, jog jiems reikės finansinės pagalbos iš Europos pagalbos fondo.
Šį mėnesį Ispanijos valdžia įsakė bankams sudaryti papildomus 30 mlrd. eurų vertės rezervus, kurie padengtų jų galimus nuostolius susijusius su investicijomis į nekilnojamą turtą
Minimas institutas savo vertinimus atliko remdamasis Airijos bankų duomenimis, kurie kriziniais 2008 - 2009 metais tapo spekuliacinio nekilnojamo turto burbulo aukomis. Tuomet Airija turėjo kreiptis pagalbos į euro zonos partnerius bei į Tarptautinį Valiutos Fondą.
„Tam tikri veiksniai leidžia daryti prielaidą, kad nuostoliai gali siekti 218 - 260 mlrd. eurų. Ispanijos makroekonominės perspektyvos yra prastesnės, nei tos, su kuriomis turėjo susidurti Airija, ypač kalbant apie nedarbo lygį“ - tikina Tarptautinio finansų instituto specialistai.
Jų nuomone, didžiausią nuostolių grėsmę kelia regioninių taupomųjų bankų suteiktos hipotekos paskolos. Tarptautinio finansų instituto atstovai tikina, jog ne visi Ispanijos bankai turi finansinių pajėgumų išgyventi, na o pirmiausiai finansinė pagalba gali būti reikalinga Cajas tipo bankams. Blogiausiu atveju Ispanijos valdžios parama bankams turėtų siekti 50 - 60 mlrd. eurų.
Minimo instituto atstovai tai pat atkreipė dėmesį į veiksnius, kurie gali padėti išvengti tokios pagalbos poreikio. Tai griežtesni nei anksčiau Airijoje buvę paskolų teikimo kriterijai ir mažesnė būsto kreditų koncentracija. Ispanijos bankai, skirtingai nei Airijos bankai, turi labiau diversifikuotus paskolų portfelius.
Tuo tarpu Ispanijos valdžia tikina, jog jiems nereikia jokios išorinės pagalbos jų bankinės sistemos reabilitacijai, kurių balansuose, dėl sprogusio nekilnojamo turto burbulo, yra daug blogo turto. Nors neseniai buvo nacionalizuotas bankas Bankia, ir jam reikalingas septynių milijardų eurų vertės kapitalo papildymas, Ispanijos valdžia atmeta teiginius, jog jiems reikės finansinės pagalbos iš Europos pagalbos fondo.
Šį mėnesį Ispanijos valdžia įsakė bankams sudaryti papildomus 30 mlrd. eurų vertės rezervus, kurie padengtų jų galimus nuostolius susijusius su investicijomis į nekilnojamą turtą