versija spausdinimui
(0)
Paviešinus naujausią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog mūsų šalyje mažmeninė prekyba augo beveik keturis kartus sparčiau nei Europoje ir nei mėnesį prieš tai.
Lietuvoje birželį, palyginus su gegužę, mažmeninės prekybos prieaugis paspartėjo nuo 0,3 iki 1,1 procento.
Tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje prieaugis per pirmąjį vasaros mėnesį siekė po 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai mažmeninė prekyba smuko atitinkamai 0,3 bei 0,5 procento. Ekonomistai laukė, kad bendroje valiutos zonoje šis rodiklis pakils vidutiniškai 0,4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per birželį euro zonoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai ūgtelėjo 0,2 procento, ne maisto produktų tris kartus labiau, t.y. 0,6 procento, o degalų - du kartus sparčiau. Europos sąjungoje maisto, gėrimų ir tabako buvo parduota 0,2 procento daugiau, o štai ne maisto produktų ir degalų atveju pardavimų prieaugis buvo tris kartus spartesnis nei prieš tai minėtos produktų grupės.
Tarp sąjungos šalių per šeštąjį šių metų mėnesį labiausiai mažmeninė prekyba augo Kroatijoje (3,6 procento) bei Švedijoje (2,6 procento), kai daugiausiai krito Prancūzijoje (0,9 procento) ir Lenkijoje bei Slovėnijoje - po 0,8 procento.
Palyginus su 2024 metų birželiu, mažmeninė prekyba mūsų šalyje augo 4,9 procento, kai mėnesį prieš tai - 2,3 procento. Euro zonoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 1,9 iki 3,1 procento, o Europos sąjungoje - nuo 2,1 iki 3,1 procento.
Per minimą laikotarpį bendroje valiutos zonoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai augo 1,7 procento, ne maisto produktų - 4,3 procento, o degalų padidėjo keturiais procentais. ES maisto, gėrimų ir tabako pardavimai pakilo 1,5 procento, ne maisto produktų - 4,4 procento, kai degalų augo 4,6 procento.
Eurostat duomenimis, per metus mažmeninės prekybos apimtys labiausiai pašoko Kipre (8,7 procento) ir Kroatijoje (7,4 procento), kai smuko Suomijoje (1,1 procento) bei Slovakijoje (0,4 procento).
Lietuvoje birželį, palyginus su gegužę, mažmeninės prekybos prieaugis paspartėjo nuo 0,3 iki 1,1 procento.
Tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje prieaugis per pirmąjį vasaros mėnesį siekė po 0,3 procento, kai mėnesį prieš tai mažmeninė prekyba smuko atitinkamai 0,3 bei 0,5 procento. Ekonomistai laukė, kad bendroje valiutos zonoje šis rodiklis pakils vidutiniškai 0,4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per birželį euro zonoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai ūgtelėjo 0,2 procento, ne maisto produktų tris kartus labiau, t.y. 0,6 procento, o degalų - du kartus sparčiau. Europos sąjungoje maisto, gėrimų ir tabako buvo parduota 0,2 procento daugiau, o štai ne maisto produktų ir degalų atveju pardavimų prieaugis buvo tris kartus spartesnis nei prieš tai minėtos produktų grupės.
Tarp sąjungos šalių per šeštąjį šių metų mėnesį labiausiai mažmeninė prekyba augo Kroatijoje (3,6 procento) bei Švedijoje (2,6 procento), kai daugiausiai krito Prancūzijoje (0,9 procento) ir Lenkijoje bei Slovėnijoje - po 0,8 procento.
Per minimą laikotarpį bendroje valiutos zonoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai augo 1,7 procento, ne maisto produktų - 4,3 procento, o degalų padidėjo keturiais procentais. ES maisto, gėrimų ir tabako pardavimai pakilo 1,5 procento, ne maisto produktų - 4,4 procento, kai degalų augo 4,6 procento.
Eurostat duomenimis, per metus mažmeninės prekybos apimtys labiausiai pašoko Kipre (8,7 procento) ir Kroatijoje (7,4 procento), kai smuko Suomijoje (1,1 procento) bei Slovakijoje (0,4 procento).