versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas (ECB) perspėja, kad šimtams tūkstančių darbo vietų Europoje gali kilti pavojus, jei Donaldo Trumpo prekybos karas paskatins Kiniją nukreipti daugiau savo eksporto iš JAV į ES rinkas. Tokią išvadą pateikė ECB analizė, kurią cituoja Bloomberg.
Ekonomistai pabrėžia, kad auganti konkurencija iš Kinijos daro tiesioginę įtaką Europos darbo rinkai. Jų tyrimai rodo, kad 1000 eurų padidėjęs importas iš Kinijos vienam darbuotojui tam tikroje pramonės šakoje nuo 2015 iki 2022 metų reiškė 0,1 procentinio punkto užimtumo sumažėjimą tame sektoriuje. Visoje euro zonoje tai reiškia maždaug 240 tūkstančių darbo vietų praradimą arba perkėlimą į mažiau pažeidžiamus ekonomikos sektorius.
„Prekybos perkėlimas iš JAV į Europą kartu su augančiu Kinijos konkurencingumu didelės pridėtinės vertės sektoriuose rodo, kad euro zonos įmonėms reikės prisitaikyti prie vis sudėtingesnės pasaulinės aplinkos“ – rašo tyrimo autoriai. Jie priduria, kad nors dabartinis poveikis daugiausia sutelktas tokiose šakose kaip automobilių ir chemijos pramonė, ilgainiui problema gali paveikti iki trečdalio euro zonos darbuotojų.
ECB analizės duomenimis, perorientuotas Kinijos eksportas gali ne tik kelti grėsmę darbo vietoms, bet ir kitais metais sumažinti infliaciją euro zonoje iki 0,15 procentinio punkto. Šis poveikis gali išlikti iki 2027 metų, juolab kad 75 procentai į euro zoną importuojamų produktų atkeliauja iš Kinijos tiekėjų, o juanis euro atžvilgiu susilpnėjo beveik 10 procentų, todėl šios prekės dar labiau atpigo.
Euro zonos Centriniam bankui tai kelia dilemą – jei importas iš Kinijos turės stiprų disinfliacinį poveikį, ECB gali būti priverstas dar labiau sumažinti palūkanų normas, nepaisant ankstesnių pranešimų.
Ekonomistai pabrėžia, kad auganti konkurencija iš Kinijos daro tiesioginę įtaką Europos darbo rinkai. Jų tyrimai rodo, kad 1000 eurų padidėjęs importas iš Kinijos vienam darbuotojui tam tikroje pramonės šakoje nuo 2015 iki 2022 metų reiškė 0,1 procentinio punkto užimtumo sumažėjimą tame sektoriuje. Visoje euro zonoje tai reiškia maždaug 240 tūkstančių darbo vietų praradimą arba perkėlimą į mažiau pažeidžiamus ekonomikos sektorius.
„Prekybos perkėlimas iš JAV į Europą kartu su augančiu Kinijos konkurencingumu didelės pridėtinės vertės sektoriuose rodo, kad euro zonos įmonėms reikės prisitaikyti prie vis sudėtingesnės pasaulinės aplinkos“ – rašo tyrimo autoriai. Jie priduria, kad nors dabartinis poveikis daugiausia sutelktas tokiose šakose kaip automobilių ir chemijos pramonė, ilgainiui problema gali paveikti iki trečdalio euro zonos darbuotojų.
ECB analizės duomenimis, perorientuotas Kinijos eksportas gali ne tik kelti grėsmę darbo vietoms, bet ir kitais metais sumažinti infliaciją euro zonoje iki 0,15 procentinio punkto. Šis poveikis gali išlikti iki 2027 metų, juolab kad 75 procentai į euro zoną importuojamų produktų atkeliauja iš Kinijos tiekėjų, o juanis euro atžvilgiu susilpnėjo beveik 10 procentų, todėl šios prekės dar labiau atpigo.
Euro zonos Centriniam bankui tai kelia dilemą – jei importas iš Kinijos turės stiprų disinfliacinį poveikį, ECB gali būti priverstas dar labiau sumažinti palūkanų normas, nepaisant ankstesnių pranešimų.